SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS APIBŪDINIMAS PDF

SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS APIBŪDINIMAS Prof. dr. Dalia Antinienė Doc. dr. Junona Almonaitienė  SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS: Socialinė psichologija analizuoja asmens santykius su kitais žmonėmis ir grupėmis bei elgseną įvairiose socialinėse situacijose...

SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS APIBŪDINIMAS Prof. dr. Dalia Antinienė Doc. dr. Junona Almonaitienė  SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS: Socialinė psichologija analizuoja asmens santykius su kitais žmonėmis ir grupėmis bei elgseną įvairiose socialinėse situacijose (W. McDougall; G. Allport ir kt.).  Sociologinės socialinės psichologijos krypties objektas – žmonių grupių psichikos reiškiniai (Th. Newcomb; H. Shepperd ir kt.).  Socialinė psichologija – tai mokslas apie žmonių elgesį, mąstymą, poveikį kitiems, tarpusavio santykius ir t.t.  Šiuolaikinė socialinė psichologija tyrinėja įvairių žmonių grupių psichikos reiškinius.  Socialinė psichologija sprendžia grupės poveikio asmenybei, asmenybės reakcijos į šį poveikį ir santykių susidarančių tarp asmenybių grupėje problemas. Socialinės psichologijos ryšiai su kitais mokslais: bendroji psichologija asmenybės psichologija sociologija antropologija edukologija politologija ergonomika ir kt.  Socialinė psichologija tiria psichikos reiškinius kylančius žmonėms bendraujant ir yra bendri grupės nariams Bendroji psichologija domisi atskiro žmogaus psichika.  Socialinė psichologija orientuota į žmonių tarpusavio santykius, grupes ir pan. Asmenybės psichologija dėmesį skiria individualiems vidiniams psichikos mechanizmams ir skirtumams tarp individų nustatyti.  Socialinė psichologija kreipia ypatingą dėmesį į grupės reiškinių visuomeninį sąlygotumą. Sociologijos objektas – visuomenė, jos egzistavimo ir raidos dėsniai.  Pagrindiniai socialinės psichologijos teiginiai Kiekvienas žmogus skirtingai konstruoja savo socialinę realybę. Kiekvienas asmuo pasižymi intuicija, kuri gali būti naudinga arba pavojinga. Žmonių nuostatas ir elgseną formuoja socialinė aplinka. Žmogus daro poveikį grupei, grupė – žmogui.  Socialinės psichologijos žinios reikalingos: Padeda suprasti save: įsigilinti į save, į veiksnius sąlygojančius mąstymą ir elgesį ir pan.  Padeda suprasti kitus:  tobulinti žmonių tarpasmeninius santykius  gerinti savo ir kitų žmonių padėties socialinėje erdvėje supratimą  įvertinti grupių poreikius, nuotaikas, tikslus ir kitas ypatybes  moksliškai organizuoti įvairių grupių darbą ir spręsti valdymo problemas  tobulinti vadovavimą įvairių grupių žmonėms  Socialinės psichologijos istorija Platonas (V a. prieš Kr.) individo ir valstybės ar visuomenės santykių klausimą svarstė kūriniuose "Valstybė" ir "Įstatymai" Aristotelis (IV a. prieš Kr.) žmogų aiškino, kaip visuomeninį politinį gyvūną, kuriam būdingas instinktyvus potraukis jungtis į grupes  Teofrastas (IV a prieš Kr.), suskirstė žmones į tipus pagal jų neigiamas dorovines ypatybes (veidmainiškumą, tuščiažodžiavimą, pataikavimą ir kt.) Demokritas (V a prieš Kr.) atkreipė dėmesį į žmonių bendravimą ir tarpusavio mėgdžiojimą  Socialinei psichologijai išsiskirti iš filosofijos bei bendrosios psichologijos ir tapti atskira psichologijos mokslų šaka, padėjo: Tautų psichologija Minios psichologija Instinktinė socialinės elgsenos teorija Tautų psichologija susiformavo XIX a. pabaigoje Vokietijoje. Jos teoretikas yra W. Wundtas, kuris 1883 m. parašė knygą "Tautų psichologija“. W. Wundt “Individualiosios psichologijos objektas yra dvasios reiškinių ryšiai vienoje sąmonėje, bet tai yra abstrakcija. Psichikos tyrimus, kurie liečia procesus, susijusius su bendrijomis, mes vadiname grupių psichologija... Individualioji psichologija tik kartu su grupių psichologija sudaro psichologijos visumą". Minios psichologija atsirado Italijoje ir Prancūzijoje po tautų psichologijos susiformavimo. Pradžią davė G. Tarde (1843-1904) knyga "Mėgdžiojimo dėsniai" (1890).  1896 metais išėjo G. Le Bon knyga "Minios psichologija". Minioje žmonės praranda dalį savo asmenybės vertės ir įgyja daug neigiamų savybių.  Tipiški žmogaus pokyčiai minioje: Nuasmeninimas. Minioje mažėja individualios elgsenos; Emocijų vyravimas. Minioje vyrauja emocijos, o ne protas.  Dalies intelekto praradimas. Minios intelektas visada yra žemesnis, negu minią sudarančių žmonių intelektų suma. Asmeninės atsakomybės praradimas. Minioje žmogus pasijunta anonimišku. Instinktinė socialinės elgsenos teorija išdėstyta W. McDougall’o (1871-1938) knygoje "Socialinės psichologijos įvadas“ (1908). W. McDougall‘as visuomenės ir atskirų individų elgsenos priežastimi laikė įgimtus instinktus, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, svarbiausios socialinės elgsenos formos nėra įgimtos, bet išmokstamos funkcionuojant grupėse.  Socialinė psichologija kaip atskiras mokslas susiformavo apie 1920 metus, kai grupės reiškinių tyrimams buvo pradėti taikyti eksperimento metodai.  Pirmieji socialinės psichologijos darbai Sociometrinės krypties pradininkas J. Morenas teigė, kad žmones į grupes jungia individų tarpusavio simpatija. Simpatijų tinklą grupėse gali atspindėti sociometrija.  Moreno "psichodramos" teorija atsirado siekiant "katarsio" metodą praplėsti grupės reiškiniais. Katarsis pasiekiamas, kai vidiniai išgyvenimai išreiškiami veiksmais ir kai tie veiksmai atliekami bendraujant su kitais žmonėmis (grupėse).  1936 metais susiformavo "lauko" teorija. Pradininkas K. Lewin (1890-1947). Socialinio lauko teorijos atstovai tyrė bendrą grupės psichologinę atmosferą, lyderiavimo ypatybes, asmenybės aspiracijų pobūdį ir kitus grupių psichikos reiškinius. Kognityvinės krypties atstovai stengėsi žmonių socialinę elgseną paaiškinti žmogaus pažinimo procesais. Žymus kognityvinės socialinės psichologijos krypties teoretikas R. Abelson. Kognityvinio atitikimo teorija teigia, kad protingo žmogaus kognityvinė struktūra negali būti disharmoniška, nesubalansuota. Ši teorija atsispindi kognityvinio disonanso (Festinger L.), balanso ir kitose teorijose aiškinančiose grupių dinamiką.  Lietuvoje 1979 išleistas A. Suslavičiaus socialinės psichologijos vadovėlis „Socialinės psichologijos paskaitos“, 1995 A. Jacikevičiaus „Žmonių grupių: socialinė psichologija“. Socialinės psichologijos metodai: Stebėjimo metodas Eksperimento metodas Koreliacinis metodas  Stebėjimo metodas Taikydamas šį metodą, tiriantysis asmuo reiškinių nekeičia, tik registruoja pageidaujamas žinias apie tiriamus reiškimus.  Socialinėje psichologijoje naudojamas kelių rūšių stebėjimas Išorinis stebėjimas Stebėjimas dalyvaujant Standartinių situacijų stebėjimas.  Eksperimento metodas Tai toks tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, efektyviai kontroliuojant priklausomojo kintamojo reikšmes. Eksperimentai skirstomi į: Laboratorinius eksperimentus – tyrimus atliekamus laboratorinėmis sąlygomis Lauko eksperimentus – tyrimus atliekamus natūraliomis tiriamųjų veiklos sąlygomis  Koreliacinis metodas Tai natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. Pvz., kaip suisijęs asmens socioekonominis statusas su sveikata (D. Carroll, 1994).  Koreliaciniai tyrimai netinka priežastiniams ryšiams nustatyti, bet tinka įvykių prognozei. Apklausos būdai Anketos Interviu Sociometrija  Anketų būdas Taikomas, kai reikia gauti informacijos apie nuomones, požiūrius, vertinimus iš didelio skaičiaus žmonių.  Interviu (pokalbio metodas) Surenkama medžiaga iš tiriamųjų, su kuriais palaikomas tiesioginis (ar telefoninis) kontaktas.  Sociometrija Taikant šį metodą, mikrogrupės nariams siūloma pagal tam tikrus kriterijus pasirinkti kitus grupės narius ir taip sužinomas ryšių/santykių tinklas.  Bendri apklausos būdų bruožai: visuose pateikiami klausimai, į kuriuos tiriamieji turi atsakyti parengiama speciali taktika, kad būtų gaunami kuo patikimesni atsakymai visi metodai remiasi atsakančiųjų savistabos duomenimis Parengta speciali gautos medžiagos sutvarkymo technika  Reikalavimai šioms metodikoms: neturi būti dviprasmiškų klausimų, neaiškios reikšmės žodžių; klausimai turi atitikti tiriamųjų interesus, žinias ir patyrimą; klausinėjimas neturi būti per ilgas;  pageidautinas palankus klausiančiojo ir atsakančiųjų kontaktas; reikalingas instruktažas apie klausinėjimo tikslus ir atsakymų tvarką; atsakymų patikimumui didelę reikšmę turi anoniminis tyrimų pobūdis. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !