Socialinė psichologija: Istorija ir metodai

Socialinės psichologijos istorija

• Moreno suformulavo „psichodramos" teoriją siekdamas išplėsti „katarsio“ metodą grupėms.
• „Katarsis“ pasiekiamas išreiškiant vidinius išgyvenimus veiksmais grupėje.
• 1936 metais susiformavo „lauko“ teorija, kurios pradininkas K.Lewin (1890-1947).
• Socialinio lauko teorijoje tiriama bendra grupės psichinė atmosfera, lyderiavimo ypatybės, asmenybės aspiracijos ir kiti grupių psichikos reiškiniai.
• Kognityvinės socialinės psichologijos krypties teoretikas R.Abelson teigia, kad protingo žmogaus kognityvinė struktūra negali būti disharmoniška ir nesubalansuota.
• Ši teorija atsispindi kognityvinio disonanso (Festinger L.), balanso ir kitose teorijose, aiškinančiose grupių dinamiką.
• Lietuvoje 1979 m. išleistas A.Suslavičiaus socialinės psichologijos vadovėlis „Socialinės psichologijos paskaitos“, 1995 m. A.Jacikevičiaus „Žmonių grupių: socialinė psichologija“.

Socialinės psichologijos tyrimo metodai

• Stebėjimo metodas - reiškinių nekeitomas, registruojamos žinios apie tiriamus reiškinius.
• Eksperimento metodas - tiesiogiai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, kontroliuojant priklausomojo kintamojo reikšmes.
• Koreliacinis metodas - natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas.

Socialinės psichologijos kryptys

• Socialinė psichologija analizuoja asmens santykius su kitais žmonėmis ir grupėmis bei elgseną įvairiose socialinėse situacijose.
• Sociologinės socialinės psichologijos krypties objektas – žmonių grupių psichikos reiškiniai.
• Socialinė psichologija tiria psichikos reiškinius, kylančius žmonėms bendraujant, kurie yra bendri grupės nariams.

Socialinė psichologija ir jos ryšiai su kitais mokslais

• Socialinė psichologija glaudžiai susijusi su bendrąja psichologija, asmenybės psichologija, sociologija, antropologija, edukologija, politologija, ergonomika ir kt.
• Bendroji psichologija domisi atskiro žmogaus psichika.
• Asmenybės psichologija skiria dėmesį individualiems vidiniams psichikos mechanizmams ir skirtumams tarp individų nustatyti.
• Sociologijos objektas – visuomenė, jos egzistavimo ir raidos dėsniai.

Pagrindiniai socialinės psichologijos teiginiai

• Kiekvienas žmogus skirtingai konstruoja savo socialinę realybę.
• Kiekvienas asmuo pasižymi intuicija, kuri gali būti naudinga arba pavojinga.
• Žmonių nuostatas ir elgseną formuoja socialinė aplinka.
• Žmogus daro poveikį grupei, grupė – žmogui.

Socialinės psichologijos žinių reikšmė

• Padeda suprasti save: įsigilinti į save, į veiksnius, sąlygojančius mąstymą ir elgesį ir pan.
• Padeda suprasti kitus: tobulinti žmonių santykius, gerinti savo ir kitų žmonių padėties socialinėje erdvėje supratimą, įvertinti grupių poreikius, nuotaikas, tikslus ir kitas ypatybes, moksliškai organizuoti įvairių grupių darbą, spręsti valdymo problemas, tobulinti vadovavimą įvairių grupių žmonėms.

Socialinės psichologijos istorija

• Platonas (V a. prieš Kr.) individo ir valstybės ar visuomenės santykių klausimą svarstė kūriniuose „Valstybė“ ir „Įstatymai“.
• Aristotelis (IV a. prieš Kr.) žmogų aiškino kaip visuomeninį politinį gyvūną, kuriam būdingas instinktyvus potraukis jungtis į grupes.
• Teofrastas (IV a. prieš Kr.) suskirstė žmones į tipus pagal jų neigiamas dorovines ypatybes (veidmainiškumą, tuščiažodžiavimą, pataikavimą ir kt.).
• Demokritas (V a. prieš Kr.) atkreipė dėmesį į žmonių bendravimą ir tarpusavio mėgdžiojimą.

Socialinės psichologijos atsiradimo faktoriai

• Tautų psichologija
• Minios psichologija
• Instinktinė socialinės elgsenos teorija

Tautų psichologija

• Susiformavo XIX a. pabaigoje Vokietijoje.
• Jos teoretikas W.Wundt 1883 m. parašė knygą „Tautų psichologija“.
• „Individualiosios psichologijos objektas yra dvasios reiškinių ryšiai vienoje sąmonėje, bet tai yra abstrakcija. Psichikos tyrimus, kurie liečia procesus, susijusius su bendrijomis, vadiname grupių psichologija...Individualioji psichologija tik kartu su grupių psichologija sudaro psichologijos visumą".

Minios psichologija

• Atsirado Italijoje ir Prancūzijoje po tautų psichologijos susiformavimo.
• Pradžią davė G.Tarde (1843-1904) knyga „Mėgdžiojimo dėsniai“ (1890).
• 1896 metais išėjo G.Le Bon knyga „Minios psichologija“.
• Minioje žmonės praranda dalį savo asmenybės vertės ir įgyja daug neigiamų savybių.
• Žmogaus tipiniai pokyčiai minioje:
  • Nuasmeninimas. Mažėja individualios elgsenos.
  • Emocijų vyravimas. Vyrauja emocijos, o ne protas.
  • Dalies intelekto praradimas. Minios intelektas visada yra žemesnis, negu ją sudarančių žmonių intelektų suma.
  • Asmeninės atsakomybės praradimas. Žmogus jaučiasi anonimiškas.

Instinktinė socialinės elgsenos teorija

• Išdėstyta W.McDougall‘o (1871-1938) knygoje „Socialinės psichologijos įvadas“ (1908).
• W.McDougall‘as visuomenės ir atskirų individų elgsenos priežastimi laikė įgimtus instinktus, tačiau, kaip paaiškėjo, svarbiausios socialinės elgsenos formos nėra įgimtos, bet išmokstamos funkcionuojant grupėse.

Socialinės psichologijos atskiro mokslo formavimasis

• Socialinė psichologija kaip atskiras mokslas susiformavo apie 1920 metus, kai grupės reiškinių tyrimams taikyti ėmė eksperimento metodai.

Pirmieji socialinės psichologijos darbai

• Sociometrinės krypties pradininkas J. Moreno.

Šis testas apima socialinės psichologijos istoriją, įskaitant Moreno 'psichodramos' teoriją ir K.Lewin 'lauko' teoriją. Taip pat nagrinėjami kognityvinės socialinės psichologijos principai ir tyrimo metodai. Pasitikrinkite savo žinias apie pagrindinius socialinės psichologijos aspektus.