Socialinis suvokimas ir pažinimas PDF

Socialinis suvokimas ir pažinimas Data @September 26, 2024 Tipas Paskaita Pažinimas - psichinė veikla, susijusi su mąstymu, žinojimu, atsiminimu ir perteikimu. Mes paprastiname dalykus, kad galėtume mąstyti...

Socialinis suvokimas ir pažinimas Data @September 26, 2024 Tipas Paskaita Pažinimas - psichinė veikla, susijusi su mąstymu, žinojimu, atsiminimu ir perteikimu. Mes paprastiname dalykus, kad galėtume mąstyti apie galybę įvykių, objektų ir žmonių. Formuojame sąvokas: mintyse panašius objektus, įvykius ar žmones suskirstome į grupes. Socialinis suvokimas tai žmonių ypatybių, jų elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas; Asmens suvokimas tai procesas, kurio metu mes sprendžiame apie kitų žmonių bruožus ir charakteristikas. Tai kasdieninės socialinės sąveikos dalis; Socialinis pažinimas (socialinės informacijos apdorojimas) asmens suvokimo tyrimo sritis, kuri tiria kaip žmogus koduoja, apdoroja, prisimena informaciją apie kitus. Socialinės informacijos apdorojimas - pažinimas. Suvokdami kitus žmones mes formuojame mentalines reprezentacijas žinių apie objektą rinkinį, saugomą atmintyje. Reprezentacijos gali būti individų, grupių, situacijų. Iš dalies sutampa su schemomis - hipotetinis konstruktas, kuris gali būti suprantamos kaip reprezentacijos. Iš ko formuojamos reprezentacijos: Fizinė išvaizda; Neverbalinė komunikacija; Verbalinė komunikacija, pauzės, balso tonas ir t.t.; Aplinka; Elgesys; Reprezentacijos gali būti formuojamos tiesiog iš dažno susidūrimo. Tai, į ką bus kreipiamas dėmesys, priklauso nuo atliekamų vaidmenų ir laukimų. Kitaip sakant, mes labiausiai reaguojame į išskirtinius situacijos požymius. Esminiai socialinės informacijos apdorojimo principai: Žmonės yra kognityviniai šykštuoliai gebėjimas apdoroti sudėtingą informaciją (juolab greitai) yra ribotas. Jeigu žmogus gali nesivarginti, jis nesivargins. Mes turime dvi sistemas, kurios apdoroją informaciją: sąmoningą ir automatinę. Automatiniai veiksmai neapkrauna mūsų, jie atpalaiduoja ir galima susitelkti į naujus veiksnius, kurie atsiranda gyvenime. Sąmoningai sistemai veikiant mes negalime daryti kitų dalykų; Egzistuoja spontaniškos ir intencionalios (sąmoningos) mintys kitaip sakant, du informacijos apdorojimo būdai; Savęs vertinimas aukštai ir žemai save vertinantys žmonės veikia skirtingai. Dažnai veikiama ginant savęs vertinimą. Atmintis - išmokimo pastovumas, kaupiant bei atkuriant informaciją. Žmonės gali pakartoti maždaug septynių, tačiau paprastai ne daugiau kaip devynių, skaičių seką. Socialinės informacijos apdorojimo keliai: Automatinis apdorojimas: nereikia pastangų, noro ar sąmoningos kontrolės, netrukdo kitiems kognityviniams procesams, dažniausiai naudingas mums, veikia fone. Nesąmoningas atsitiktinės informacijos, pavyzdžiui, erdvės, laiko ir dažnio, arba gerai žinomos informacijos, pavyzdžiui, žodžių prasmės, kodavimas. Kontroliuojamas apdorojimas: sąmoningai kontroliuojamas, valingas, tikslingas kodavimas. Šis apdorojimas žmogų vargina. Socialinės informacijos apdorojimas yra ribotas dėl streso, atminties, dėmesio apimties. Galime analizuoti savistabos būdu. Problemų sprendimo būdai: Socialinis suvokimas ir pažinimas 1  Algoritmas - garantuotas rezultas, metodiška loginė taisyklė arba procedūra tam tikrai problemai spręsti. Gali būti priešinama su paprastai greitesne, nors neretai klaidinga, euristika. Euristikos - paprasta mąstymo strategija, dažnai leidžianti veiksmingai nuspręsti ir išspręsti problemas; tai greitesnis būdas, bet padaroma daugiau klaidų, negu taikant algoritmą. Naudojamos, kai trūksta laiko, per daug informacijos, kai pasekmės nėra ypač svarbios, kai neturime žinių, būtinų sprendimui, kai situacija išprovokuoja euristikos naudojimą. Mes jas naudojame, kai aplinkybės yra nelabai svarbios. Polinkis ieškoti patvirtinimo. Jos nėra labai dažnai klaidingos. Tipiškumo euristika - kokių nors dalykų tikimybės nustatymas atsižvelgiant į tai, kaip jie atitinka tam tikrą prototipą arba sutampa su juo; kita svarbi informacija gali būti ignoruojama. Tendencija priimti sprendimus atsižvelgiant į tai, kiek žmogus yra tipiškas kokiai nors socialinei kategorijai. Pasiekiamumo euristika - įvykių tikimybės įvertinimas, remiantis jų pasiekiamumu atmintyje; jei ką nors lengvai prisimename (galbūt dėl to, kad tai ryšku), darome prielaidą kad tokie dalykai tikėtini. Tendencija spręsti apie įvykio dažnumą ir pan. atsižvelgiant į tai, kiek lengva atsiminti pavyzdį (pavojinga skraidyti? Žmonės mano, kad pavojingiau skriadyti, nei važiuoti mašina, nors yra antraip. Taip atsitinka dėl to, jog automobilio avarija nepateikiama kaip itin svarbi). Įžvalga - staigus ir dažnai naujai suprastas problemos sprendimo būdas; jis gali būti priešinamas strategija grindžiamiems sprendimams. Trukdžiai sprendžiant problemas: Fiksacija - negebėjimas pamatyti problemos iš naujo. Fiksacijų pavyzdžiai: Psichikos nuostata - polinkis nagrinėti problemą tam tikru būdu, ypač jei tas būdas anksčiau yra buvęs sėkmingas. Funkcijų fiksavimas - polinkis manyti, kad daiktai turi tik jiems įprastas funkcijas. Patvirtinimo šališkumas - polinkis ieškoti tokios informacijos, kuri patvirtintų išankstinę nuomonę. EFEKTAI: Inkaro efektas - polinkis prisirišti prie pirmos pateiktos informacijos (inkaro). Perdėta savikliova - polinkis būti labiau įsitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą. Masalo efektas/asimetrinio dominavimo efektas - vidutinė opcija nenaudinga. Status quo klaida - prisirišimas prie dabartinio sprendimo ir nenoras ką keisti. Įmerktų lėšų efektas - kai toliau investuoja į nenaudingą dalyką. Įrėminimo efektas - tą pačią informaciją pakeisti kitomis sąlygomis, labiau palankiom. Žmonės labiau reaguoja į praradimą. Mes esam linkę rizikuoti jei yra galimybė laimėti. Numatytojo atsakymo nekeitimas - pvz: žmonės sutinka su visais slapukais, nes nesutikimo mygtukas paslėptas. Sąlygojimas yra asociacijų mokymasis. Klasikiniame sąlygojime išmokstame susieti du dirgiklius ir taip numatyti būsimus įvykius. Operantiniame sąlygojime išmokstame susieti atsaką (savo elgesį) ir jo padarinius, taigi išmokstame kartoti veiksmus, duodančius gerų rezultatų ir vengti tokių veiksmų, kurie duoda blogą rezultatą. Asociacijos gali būti formuojamos per reprezentacijų panašumą; Asociacijos gali būti formuojamos per objektų pasikartojimą kartų. Prieinamumas - kiek lengva pasiekti reprezentacijas. Neseniai aktyvuotos reprezentacijos yra lengviau prieinamos. (pvz: parengtis) Prieinamumas - iš greta esančių aplinkybių kylantis palengvinimas. Kartu vykstantys dalykai gali palengvinti kitų reprezentacijų ,,ištraukimą”. Labai įvairūs dalykai, net nesusiję, fiziniai. Aureolės (halo) efektas - galimas pavyzdys. Aureolės efektas pscihologijoje individo polinkis įvertinti vieną teigiamą daikto, asmenybės savybę, klaidingai vertinant kitas savybes. Asch konfigūracinis (geštalto) modelis: Suma yra daugiau, nei elementai pavieniui; Centriniai bruožai asmens apibūdinimai, kurie turi neproporcingai didelę įtaką galutiniam įspūdžiui. Dažniausiai žmonės galvoja centrinius bruožus; Socialinis suvokimas ir pažinimas 2  (pvz: šiltas, šaltas, gražus, baisus) Periferiniai bruožai turintys neesminę įtaką galutiniam įspūdžiui. Juos sugalvoti sudėtingiau. (pvz: aukštas, žemas, augina katę arba šunį) Kulešovo efektas - veikia filmuose manipuliuojant fonu galima neutraliam veidui suteikti emocinį atspalvį. Keičiantis aplinkai, keičiasi emocija. Aktyvuotas stimulas veikia kitų vėlesnių stimulų apdorojimą. Dažnai aktyvuojant vieną ar kitą reprezentaciją, ji tampa ypač lengvai atgaminama ir todėl dažnai naudojama sprendžiant apie žmones ar situacijas. Atkartojamumo krizė - labai daug tyrimų prastai atkartojami. Priežastys įvairios: klastojimas, klaidos, nesąmoningas siekis pasiekti rezultatą, neigiamų rezultatų respublikavimas, pakartojimų metodologinės problemos. Kiti efektai: Išankstinė nuomonė; Pirmo įspūdžio efektas - per mini sekundes; Pradmės ir baigmės efektas - mes atsimename dalykus, kurie būna pradžioje ir pabaigoje, o vidury užmirštame; Kontrasto efektas - po blogiausio asmens atrodysi geresnis, nei jei esi vidutinis; Save išpildanti pranašystė - žmogus savo elgesiu išprovokuoja tokias kitų reakcijas, kokių tikisi; Vieningumo iliuzija - manome, kad žmonių elgesys bus pastovus įvairiose situacijose, pvz: nesam įpratę matyti dėstytojų bare; Pozityvumo klaida - tendencija žmones vertinti geriau, nei grupes; Negatyvumo klaida - negatyvūs bruožai turi santykinai didesnį svorį; Reagavimo įsisąmoninimas - kai prisimename reakciją ir dėl jo koreguojame elgesį, nebedarome tam tikro dalyko; Šviestuvo efektas - žmonės mano, kad į juos visi kreipia dėmesį. Atribucija - kito žmogaus psichinių savybių ir elgsenos aiškinimas. Kauzalinė atribucija - elgesio priežasčių aiškinimas. F. Heider: Žmonės jaučia, kad jų elgesys yra motyvuotas, o ne atsitiktinis, todėl tą patį taiko ir mąstydami apie kitus; Mes kuriame kauzalines atribucijas , kad galėtume prognozuoti ir kontroliuoti aplinką, todėl orientuojamės į stabilias ir ilgalaikes aplinkinio pasaulio aplinkybes; Mes skiriame vidines ir aplinkos priežastis; Kauzalinė atribucija = priežasčių priskyrimas. Priežastingumo lokusas: Vidinės jėgos (dispozicinė atribucija) asmenybės savybės, motyvai, vertybės, emocijos. Išorinės jėgos (situacinė atribucija) veiklos ypatybės, užduoties ypatumai, kitų žmonių veikla. Weiner dimensinis modelis: Socialinis suvokimas ir pažinimas 3  Priežasčių pastovumas ir kontrolė: Pastovios ir kintančios Kontroliuojamos ir nekontroliuojamos H. H. Kelly kubinis modelis: Nuoseklumas: Ar šitoje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai (lyginant su ankstesnėmis tokiomis pat situacijomis); Išskirtinumas: Ar šitoje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai (lyginant su kitomis panašiomis situacijomis); Bendrumas: Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Atribucija. Pagrindinė atribucijos klaida: asmenybės įtakos pervertinimas ir situacijos įtakos neįvertinimas. Žmonės iškart galvoja apie vidines atribucijas. Klaidos priežastys: Dėmesio fokusas - figūra (veikėjas) patraukia daugiau dėmesio nei fonas (situacija). Percepcinis išskirtinumas - žmogus situacijoje (balsas, elgesio maniera, išvaizda) labiausiai išsiskiria, situacijos priežastys mažiau išskitinės. Diferencinis užmiršimas - situacines priežastis užmiršta greičiau. Kultūriniai ir raidos faktoriai - universali patirties pasekmė. Lingvistiniai faktoriai - kalba sukonstruota taip, kad lengviau situaciją paaiškinti asmenybės, o ne situacijos terminais. Atitikimo šališkumas: Atitikimo šališkumas tai tendencija daryti išvadas apie atitinkamus bruožus iš situacijų net tada, kai elgesys yra apribotas situacinių aplinkybių. Pvz. pasisakymas X tema, kai tema yra užduota. Žiūrovai vis vien mano, kad tai atitinka kalbėtojo pažiūras. Šališkumas labiau veikia: Kai individas laisvas pasirinkti elgesį; Kai elgesys yra specifiškas (priežastys/pasekmės), kurių neturi kiti elgesiai prekė X yra prabangesnio brand ‘o , bet ne geresnės kokybės = išpuikelis; Elgesys yra mažiau tipiškas, nelauktas. Atitikimo šališkumas ir pagrindinė atribucijos klaida: dalis mokslininkų mano, kad tai vienas ir taspats. Kiti mato skirtumus: Atribucijos klaida paprastai vertinama abstraktesniais teiginiais, o šaiškumas specifiškesnis situacijai; Abu efektai nėra visiškai visuotiniai pripažįstami, panašu, kad jų veikime yra moderatorių. Tarpkultūriniai aspektai: Ir vakaruose, ir rytuose žmonės linksta į klaidas; Kai kurie tyrimai (ypač ankstesni) rodo, kad rytų kultūrose klaida mažiau ryški; Galbūt yra specifinės sąlygos, kai rytų kultūrų atstovai labiau sumažina klaidą, pavyzdžiui, kai pabrėžiami socialiniai apribojimai. Socialinis suvokimas ir pažinimas 4  Kitos klaidos: 1. Tariamo susitarimo klaida - savasis sprendimas sutapatinamas su norma. 2. Save pateisinantis šališkumas - šališkumas saugo ar pakelia savęs vetinimą. 3. Sau kliudančios strategijos. 4. Stebėtojo, veikėjo klaida, tendencija kitų elgesį aiškinti vidinėmis atribucijomis, o savo išorinėmis. 5. Bruožų priskyrimo klaida - savo asmenybes žmonės laiko labiau kintančiomis, nei kitų. Kaip mažinti sau trukdančių strategijų naudojimą? Gilbert ir kt. trijų stadijų atribucijos modelis STS (sau trukdančios strategijos) dažniau naudojamos klasėse, kur pabrėžiamas individualus meistriškumas ir konkurencija. Ką daryti? Galimybė pasirinkti užduotis Alternatyvūs būdai pademonstruoti žinias Pagalba išsikeliant trumpalaikius pasiekiamus tikslus Saviatribucija - savo elgesio priežasčių aiškinimas. Per didelio pasiteisinimo efektas jei nėra pakankamų išorinių mūsų elgesio priežasčių, mes manome, kad elgesį pasirinkome, dėl to, kad jis mums patinka. Individualūs skirtumai, susiję su atribucijomis: Rotter kontrolės lokuso teorija; Seligmano ir kitų atribucinis stilius. Rotter kontrolės lokuso teorija: Žmonės pasižymi internalia arba eksternalia orientacija. Internali - manymas, kad pats gali kontroliuoti įvykius. Eksternali - įsitikinimas, kad aplinka (nekontroliuojamos jėgos) nulemia įvykius. Santykinai yra stabili savybė. Su amžiumi žmonės internalėja. Seligman, Peterson ir kiti atribucijos stilius: Kildina iš atribucijos teorijos ir išmokto bejėgiškumo; Atribucinis stilius apibūdinamas trejomis dimensijomis (kaip interpretuojami geri ir blogi įvykiai): Internalumas/eksternalumas Stabilumas/laikinumas Globalumas (pasekmė dėl globalių, generalizuojamų priežasčių)/specifiškumas (taikytina tik dabartinei situacijai) Chroniškas nesėkmių priskyrimas vidinėms, stabilioms ir globalioms priežastims vadinamas depresyviu atribuciniu stiliumi ir apibūdina į depresiją linkusį asmenį. Schema - kognityvinė struktūra, kuri reprezentuoja žinias apie sąvoką ar tam tikrą stimulo tipą, tame tarpe ir jo požymius bei santykius tarp tų požymių. Schemos yra pasiūlymas, kaip suprasti, kaip informacija apie socialinę aplinką konstruojama ir saugoma mūsų atmintyje. Iš esmės schemomis galime laikyti pusę mūsų naudojamų konstruktų stereotipus, nuostatas ir t.t. Mintinės reprezentacijos = schemos? Iš esmės, priskirdami objektą kategorijai, galime taikyti kategorijos schemą. Kategorijos konstruojamos remiantis prototipais (galimas mechanizmas). Schemų tipai: Socialinis suvokimas ir pažinimas 5  1. Asmens schemos individualizuotos žinių sistemos apie tam tikrus žmones. 2. Vaidmenų schemos žinių struktūros apie tam tikrų vaidmenų atlikėjus (pvz., policininkus). 3. Scenarijai (skriptai) schemos susijusios su įvykiais (pvz., pietūs restorane). 4. Nuo konteksto nepriklausomos schemos mažai informacijos, tačiau yra tam tikros taisyklės (pvz., abipusiškumo efektas - polinkis atsilyginti geru už gerą.). 5. Aš - schemos. Schemų įgavimas ir raida: Schemas galime susiformuoti iš tiesioginės patirties, bet galima ir pvz. iš pasakojimų. Gyvenimo eigoje schemos konstruojamos arba bent jau modifikuojamos susiduriant su schemos objektais. Galimi procesai: Schemos darosi abstraktesnės, mažiau susietos su konkrečiais atvejais kai susiduriama su daugiau atvejų; Schemos tampa turtingesnės ir kompleksiškesnės, kai susiduriama su daugiau atvejų; Didėjant schemų kompleksiškumui, jos darosi labiau organizuotos atsiranda daugiau ryšių tarp schemos elementų; Labai tampriai organizuotos, kompaktiškos schemos atitinka viena mintinį konstruktą ir aktyvuojamos vienu ypu (viskas arba nieko); Schemos tampa atsparesnės jos geriau inkorporuoja išimtis, o ne ignoruoja jas. Išimtys gali sugriauti schemų validumą; Iš esmės šie procesai turėtų schemas daryti atsparesnėmis; Schemos iš esmės stabilios, jos priešinasi informacijai; Žmonės gali mąstyti ir mąsto apie schemas, bet tuo pačiu yra ypač geri rinkdami schemas atitinkančius įrodymus; Žmonės mėgsta stipriai remtis savo ankstesniais sprendimais. Originali priežastis, kodėl yra toks sprendimas, pamirštama. Žmonės puikiai racionalizuoja ir pateisina savo sprendimus; Stabilios schemos, net jei jos nėra tobulai tikslios, padeda palaikyti stabilų pasaulio vaizdą; Schemos paprastai kita iš lėto, bet gali būti įvykių, kai pasikeičia drastiškai. Schemų keitimosi procesai: Buhalterija - lėtas pokytis, kai kaupiasi su schema nesuderinama informacija; Pakeitimas - staigus schemos pokytis, kai susikaupia su schema nesuderinama informacija Subtipavimas - atsiranda schemos subkategorijos. Panašu, kad vienas dažniausių procesų ir yra subtipavimas. Schemos poveikis: Padeda efektyviai koduoti ir kategorizuoti informaciją; Veikia tai, į ką kreipti dėmesį, o į ką ne; Schemos veikia suvokimą; Schemos gali paveikti atmintį; Schemos gali paveikti išvadas; Schemos gali paveikti elgesį. Iš esmės schemų buvimas yra labai naudingas. Net ir truputį netikslios schemos duoda mums bonusą, nes sprendimą galime priimti greitai. Individualūs schemų naudojimo skirtumai: Atribucijų sudėtingumas - žmonės skiriasi paaiškinimų apie kitų žmonių elgesį kiekiu ir sudėtingumu; Netikrumo orientacija - žmonės skiriasi tuo, kiek jie nori gauti informacijos vs. likti ramiam ir užtikrintam; Poreikis pažinti - žmonės skiriasi tuo, kiek jiems patinka giliai mąstyti apie reikalus; Pažintinis kompleksiškumas - žmonės skiriasi tuo, kiek kompleksiški jų kognityviniai procesai ir reprezentacijos yra. Socialinis suvokimas ir pažinimas 6  Kaip išvengti suvokimo klaidų: atidumas detalėms, sprendimo atidėjimas, nuomonės keitimas, papildomos informacijos rinkimas, duomenų tikrinimas, informacijos lyginimas, alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas, įsijautimas. Iš esmės pereiti į „lėtąją“ sistemą. Socialinis suvokimas ir pažinimas 7