Socialinė psichologija.pdf

Socialinė psichologija Data @September 12, 2024 Tipas Paskaita Psichologija - mokslas apie psichikos procesus ir elgesį. Socialinė psichologija - 1. Sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas...

Socialinė psichologija Data @September 12, 2024 Tipas Paskaita Psichologija - mokslas apie psichikos procesus ir elgesį. Socialinė psichologija - 1. Sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas. 2. Mokslinis tyrimas to, kaip žmonių mintims, jausmams ir elgesiui daro įtaką tikras, įsivaizduojamas ar numanomas kitų buvimas 3. Mokslinis socialinių ir kognityvinių efektų tam, kaip žmonės suvokia, veikia (influence) ir sąveikauja (relate) su kitais, tyrimas. Tyrimų sritys: Konformizmas, įtikinimas, jėga, įtaka, paklusimas, teisingumas, diskriminacija, stereotipizavimas, seksizmas, rasizmas ir t.t. Gretimi mokslai: Antropologija - žmonių kultūros tyrimas (bendrų įsitikinimų, vertybių ir atliekamų veiksmų); Sociologija - žmogaus ir visuomenės sąveikos tyrimas/žmonių visuomenės ir grupių, kurios formuoja visuomenę tyrimas; Ekonomika, istorija, politologija. Asmenybės psichologija - psichologijos mokslų sritis, kuri tiria asmenybę ir individualius skirtumus. Organizacinė psichologija - psichologijos mokslo sritis, tirianti reiškinius, vykstančius organizmus. Ne mokslai: Pop psichologijos mados; Veidoskaite; Astrologija; Taro kortos; Parapsichologija ir t.t. Socialinės psichologijos istorija: Iki psichologijos susikūrimo - 1879 susikūrė socialinė psichologija.; Ankstyvoji raida; Šiuolaikinės kryptys. Ankstyvieji tyrimai: Buvo tiriama ir Europoje, bet niekas apie tai nežino. Tekstai Europoje - ne angliškai. Norman Trilpett - pirmasis eksperimentinis socialinis psichologijos tyrimas - 1897 (facilitacija). Sukonstravo mašiną. Darė eksperimentą, kuriame žmonės suko ratą. Eksperimento tyrimas nieko neparodė. William McDougall vadovėlis ,,Socialinė psichologija” (1908). Tolesnė raida: Socialinė psichologija 1  Biheiviorizmo įtaka. Biheiviorizmas - požiūris, kad: a) psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, kuris b) tyrinėja tik išorinį elgesį neatsižvelgiant į nuorodas į psichikos procesus. Dauguma dabartinių tyrimus atliekančių psichologų sutinka su pirmuoju teiginiu, bet nesutinka su antruoju; Eksperimentai - su gyvūnais, dažniausiai su balandžiais, žiurkėmis, kai kurie su žmonėmis; Nuostatų tyrimai; Kognityvinė ,,revoliucija”. Šiuolaikinės kryptys: Sociokultūrinė perspektyva - pabrėžia socialinių normų ir kultūros svarba; Evoliucinė perspektyva; Socialinio išmokimo perspektyva: Socialinis elgesys išmokstamas mėgdžiojant, stebint; Pabrėžia artimos socialinės aplinkos svarbą šeima, bendraamžiai. Socialinė kognityvinė teorija: Pabrėžia informacijos apdorojimo modelių svarbą socialinio elgesio reguliacijoje; Tyrinėja dėmesio, kodavimo, interpretavimo, sprendimų priėmimo ir kitus procesus. Socialinis neuromokslas; Kritinė socialinė psichologija. Socialinis neuromokslas - integratyvus tyrimų laukas, kuris tiria, kaip nervų (CNS IR PNS), endokrininė ir imuninė sistemos yra įtrauktos į sociokultūrinius procesus. Ką veikia šis mokslas: Žemėlapių sudarymo žaidimas; Tyrimo metodas; Socialinių procesų tyrimai padeda kitiems neuro-tyrėjams suprasti socialinių kintamųjų reikšmė. Feng ir kitų metaanalizė (2021) Didžioji dalis tyrimų yra tiriami pavieniai. Sisteminė apžvalga yra susisteminimas, ten parašyta kiek tyrimų padaryta, kokiais metodais tiriama. Jei yra skaičiuojama - metaanalizė. Abi yra sistemingos, atrenkama informacija. 238 tyrimai; 7234 tyrimo dalyvių; Apie 30 viename tyrime. Išskyrė pasikartojančias aktyvacijos zonas smegenyse, kurios susijusios su tam tikromis sąveikomis. Evoliucinės ,,pasakos”: Evoliucinė psichologija sako, kad esame primatai, nesiskiriantys nuo kitų gyvūnų. Mes turime daug biologinių mechanizmų, kurie atsirado evoliucionuojant. Mūsų smegenys prisitaikiusios veikti mažoje grupėje. Evoliucinė psichologija tiria, kaip socialinis elgesys yra paveldimas, kiek jis sąlygotas genetiškai. Ji tiria procesus, kurie vyksta 10 tūkstančių metų. Mes negalim to tyrinėti, todėl dauguma evoliucinės psichologijos informacijos yra idėjos, teorijos ir t.t. Evoliucinė psichologija pabrėžia biologijos ir genų reikšmę, aiškina natūralią atranką, adaptaciją. Pagrindinės tyrimų sritys: Agresija; Tarpasmeninis patrauklumas; Prosocialus elgesys. Kritinė socialinė psichologija: Socialinė psichologija 2  Teigia, kad objektyvistinis mokslinis metodas nėra vienintelis kelias ir dažnai nėra geriausias. Teigia, kad visos žinios, tame tarpe ir gautos eksperimentiškai, turi ideologinį aspektą. Mato socialinį pasaulį kaip žmonių tarpusavio sąveikų produktą. Mokslo filosofija - filosofijos skyrius, kuriame nagrinėjami filosofiniai mokslų pagrindai, prielaidos ir implikacijos. Tyrimo metodai: Apklausa, interviu, felinologija, stebėjimas. Moksliniu metodu galime aptikti tiesą, paaiškinti kaip vyksta procesai pasaulyje. Pastebėjimas → teorija → hipotezės → tyrimai (gali žlugti teorija arba būti patvirtinta) Teorija - idėjų visuma, įgalinanti paaiškinti įvairius reiškinius. Geros teorijos iš kurių galima iškelti tikrinamąsias teorijas. Pagrindinės tyrimo strategijos: Eksperimentinė; Stebėjimas; Koreliacinė. Po viena strategija gali palįsti daug tyrimo metodų. Eksperimentas - tiriamo reiškinio stebėjimas siekiant atrasti nežinomų savybių, nustatyti dėsnius bei patvirtinti ar paneigti hipotezes. Nepriklausomas kintamasis - tas, kuris keičiamas; Priklausomas kintamasis - tas, kuris matuojamas; Šalutiniai kintamieji - kuriais nemanipuliuojama ir jie nematuojami. Grupės - eksperimentinė, kontrolinė. Koreliacija - statistinis ryšys tarp kintamųjų. Statistinis reikšmingumas tikrina ar koeficientas nėra nulis. Kartais gali būti, kad skaičiuodami korealiaciją mes gausime 0 ir tyrimas bus bevertis. 0,14 yra labai mažai. Koreliacija gali būti teigiama, neigiama ir nulinė. Jeigu norima teigti, jog kažka nulemia kažkas, reikia daryti eksperimentą. Taškas yra kiekvieno tyrimo dalyvis. Stebėjimas - tyrimas, kai žmonės stebi tyriamuosius. Gali būti sukuriama dirbtinė situacija. Kokybiniai tyrimai - sisteminės situacijos, įvykio, grupės ar individo tyrimai, kuriais siekiama išsamiai suprasti žmonių elgesį ir jo priežastis. Etnografija; Fenomenologinis tyrimas; Diskurso analizė. Šie tyrimai yra subjektyvūs, mažų imčių. Jie siekia išaiškinti žmogaus subjektyvų patyrimą, giliau pažinti fenomeną. Statisnių metodų nėra. Galime tirti ne tik pavienį asmenį, bet ir ryšius su juo, daryti kompiuterinį modeliavimą. Kai kuriuos tyrimus (pvz: natūralią atranką) galima nustatyti tik kompiuteriniu modeliavimu. Naujausios kryptys: Tinklų analizė; Socialinė psichologija 3  Modeliavimas; Big data. Su tyrimais yra susiję daugybę problemų. Diskusiniai klausimai: Sąvokų operacionalizavimas; Galimybė pakartoti tyrimus; Validumas. Laboratorinėje aplinkoje žmogus gali daryti dalykus, kurie nevyksta realybėje. Tai yra problema tyrime, nes žmogus ne dirbtinėje situacijoje gali būti visiškai kitoks. Tyrimų etika: Kai kurie tyrimai nebegali būti atkartoti, nes žinoma, jog žmonėms gali būti pakenkta. Informuotas sutikimas - prieš tyrimą turi informuoti žmogų apie ką bus; Apgavystės: debryfingas, po tyrimo pasakoma, kas buvo tiriama; Galima žala. Pavojai socialinei psichologijai: Pozityvizmas: Nekritiškas mokslinio metodo priėmimas; Problema su operaciniais apibrėžimais. Redukcionizmas: Fenomeno aiškinimas žemesnio lygmens kalba ar sąvokomis. Visuomenė → grupės → tarpasmeniniai procesai → intrapersonaliniai procesai → neuro. Socialinio elgesio motyvacija - socialinis elgesys yra sąlygotas: Asmens ypatybių veiksniai: Asmenybės; Intelekto; Nuostatų vertybių; Motyvų; Situacijos veiksniai. Sąveika tarp situacijos ir asmenybės: Skirtingos situacijos aktyvuoja skirtingas Aš dalis; Kiekviena situacija turi daug aspektų ir tai, koks motyvas bus aktyvuotas, priklauso nuo to, kuris aspektas laikomas svarbiausiu; Ne kiekvienas žmogus toje pačioje situacijoje elgiasi vienodai; Žmonės keičia situacijas; Žmonės pasirenka situacijas; Situacijos keičia žmones; Situacijos ,,pasirenka” žmones - atsitiktinės situacijos, pvz: plyta krenta ant tavęs. Socialinė psichologija 4  Išorinė motyvacija - žmogus gauna neigiamų ar teigiamų dirgiklių iš išorės. Tai troškimas atlikti kokį nors poelgį, siekiant gauti pažadėtą atlygį ar išvengti bausmės. Vidinė motyvacija - troškimas atlikti kokį nors poelgį be jokio atlygio. Trys baziniai motyvai (savideterminacijos teorija - SDT): Autonomijos; Kompetencijos; Susietumo. Eksperimentiniai tyrimai: ištiriame tiriamųjų dainavimo įgūdžius, duodame gerti kokakolos, ištiriame dar kartą; vieną grupę tiriamųjų prigirdom kokakolos, kitą pepsikolos ir žiūrime, kurie geriau dainuoja. Socialinė psichologija 5