Daikto sulaikymas. Kito asmens turto administravimas PDF

Daikto sulaikymas. Kito asmens turto administravimas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  Daikto sulaikymo teisės samprata Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę...

Daikto sulaikymas. Kito asmens turto administravimas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  Daikto sulaikymo teisės samprata Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 str. 1 d.). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 str.).  Daikto sulaikymo teisės samprata Daikto sulaikymo teisė – tai, kai kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas (CK 4.229 str.).  Daikto sulaikymo teisės samprata Pagal CK 4.229 str. 1, 2 d. nustatytus kriterijus, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas.  Daikto sulaikymo teisės samprata Teisėtu laikomas toks valdymas, kai asmuo valdo daiktą pagal sutartį (pvz., nuoma, panauda) ar kitais įstatyme numatytais pagrindais (pvz., patikėjimo teisė, kito asmens turto administravimas).  Daikto sulaikymo teisės samprata CK 4.229 str. nedetalizuojama, kokie reikalavimai gali būti užtikrinami daikto sulaikymu. LAT praktikoje išaiškinta, kad, įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių.  Daikto sulaikymo teisės samprata Daikto sulaikymui, kaip vienai iš daiktinių teisių, yra būdingi daiktinių teisių bruožai: 1) absoliutumas, Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės niekas neturi teisės pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims. 2) ryšys su daiktu, Daiktinės teisės yra susijusios su daiktu, ne su asmeniu. 3) sekimas. Šios teisės seka paskui (lydi) daiktą. Tai reiškia, kad, sekdama paskui daiktą, po savininko pasikeitimo ši teisė, kaip susieta su daiktu, nenustoja galios vien dėl savininko pasikeitimo, t. y. ji galioja ir naujajam savininkui, išskyrus atvejus, jeigu dėl konkretaus perleidimo pagrindo įstatymas reglamentuoja, kad sulaikymo teisė pasibaigia (pvz., CPK 748 str.). Ši teisė pasibaigia konkrečiais įstatyme nustatytais pagrindais.  Daikto, apsunkinto sulaikymo teise, perleidimas Pagal CK 4.48 str. 2 d. nuostatas perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, kad jeigu perleidžiamas daiktas yra apsunkintas sulaikymo teise, tai ji kaip daikto suvaržymas pereina naujajam savininkui. Daikto sulaikymas nėra kliūtis perleisti daiktą, tai nėra turto areštas ar panašaus pobūdžio nuosavybės teisės ar disponavimo daiktu suvaržymas. Daikto pardavėjas turi informuoti pirkėją apie kitų asmenų teises ar pretenzijas į daiktą, pirkėjas turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su daiktu. Disponuodamas informacija apie daikto sulaikymą pirkėjas apsisprendžia, ar perka daiktą tokiomis sąlygomis, tačiau daikto sulaikymas nėra kliūtis disponuoti daiktu.  Daikto, apsunkinto sulaikymo teise, perleidimas LAT yra išaiškinęs, kad atitinkamai daikto sulaikymo teise prieš skolininką besinaudojantis teisėtas valdytojas šia teise gali naudotis prieš naująjį daikto savininką, kuris po daikto perleidimo yra daikto sulaikymo teisės suvaržymo perėmėjas. Jis neturi teisės apsiginti nuo daikto sulaikymo tuo, kad yra daikto savininkas ir neturi skolinių įsipareigojimų daikto valdytojui, t. y. sulaikiusiam daiktą asmeniui. Kreditorius turi teisėtą pagrindą naudotis daikto sulaikymo teise prieš naująjį daikto savininką, atsižvelgiant į teisių ir pareigų perėmimą ir sulaikymo teisės sekimą, jeigu daikto savininkas turėjo galiojantį skolinį įsipareigojimą kreditoriui, buvo kreditoriui perdavęs daiktą ir iki daikto perleidimo naujajam savininkui kreditorius jau buvo sulaikęs daiktą. Tai reikštų, kad daikto sulaikymo teisė atsirado ir buvo panaudota prieš skolininką, kuris buvo daikto savininkas. Dėl sekimo požymio, kaip minėta, daikto savininko pasikeitimas savaime nepanaikina šios daiktinės teisės, jeigu nėra įstatyme nustatyto daikto sulaikymo teisės pasibaigimo pagrindo, todėl daikto sulaikymas gali būti panaudotas prieš asmenį, kuris perėmė daiktą. Sulaikymo teisė tokiu atveju išlieka, iki atsiras įstatymo nustatytas pagrindas jai pasibaigti. (Civilinė byla Nr. e3K-3-174-695/2020)  Daikto sulaikymo teisės samprata Daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 str. nustatyti reikalavimai: 1) savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; 2) naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 str. 8 d. nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą.  Daikto sulaikymo teisės objektas Daikto sulaikymo teisės objektas gali būti: 1) kilnojamieji daiktai, 2) nekilnojamieji daiktai, 3) pinigai, 4) vertybiniai popieriai, 5) kiti civilinių teisių objektai, kurie dėl savo prigimties gali būti valdymo objektas. Daikto sulaikymo teisės nedalumas CK 4.230 str. Daikto sulaikymo teisė yra nedaloma, todėl valdytojas gali sulaikyti visą valdomą daiktą, kol bus visiškai patenkintas jo reikalavimas.  Sulaikyto daikto laikymo sąlygos CK 4.232 str. Daikto sulaikymo teisę turintis asmuo: 1) privalo daiktą saugoti ir laikyti taip, kad būtų užtikrintas jo saugumas, 2) negali išnuomoti, įkeisti, kitaip daikto suvaržyti. 3) negali naudoti pagal tikslinę paskirtį, išskyrus tokį naudojimą, kuris būtinas daiktui išsaugoti, jeigu įstatymas nenustato ar daiktą sulaikęs asmuo ir daikto savininkas nesusitarė kitaip. Jeigu daikto sulaikymo teisę turintis asmuo pažeidžia nustatytas pareigas, skolininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu perduoti daiktą jam.  Sulaikyto daikto laikymo sąlygos CK 4.232 str. LAT yra pažymėjęs, kad asmenims nedraudžiama susitarti ir dėl kitokios daikto sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarkos, tokia teisė jiems suteikiama CK 4.232 str. 2 d. „Nagrinėjamu atveju daiktas buvo sulaikytas 2011 m. gegužės 9 d. Susitarimo pagrindu; jame trečiasis asmuo ir atsakovė susitarė, inter alia, kad, trečiajam asmeniui iki nustatytos datos negrąžinus skolos, kilusios iš šalių sudarytos bendradarbiavimo perkraunant naftos produktus sutarties, BUAB „Metoil“ įgyja teisę realizuoti dalį Susitarime nurodyto krovinio, o gautas lėšas panaudoti skolai pagal sutartį padengti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė krovinį sulaikė ir realizavo nurodyto Susitarimo pagrindu, byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistos Susitarimo sąlygos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo pažeistos teisės normų, reglamentuojančių sulaikymą įstatymo pagrindu, nuostatos ir tai be pagrindo vertinta kaip neteisėti BUAB „Metoil“ veiksmai.“ (Civilinė byla Nr. 3K-3-582-916/2015) Teisė į sulaikyto daikto vaisius CK 4.231 str. Daikto sulaikymo teisę turintis asmuo: gali pasilikti sulaikyto daikto duodamus vaisius ir tuo patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius. Iš lėšų už daikto duodamus vaisius pirmiausiai sumokamos palūkanos, po to tenkinami reikalavimai, kylantys iš pagrindinės prievolės.  Daikto sulaikymo teisės pabaiga Daikto sulaikymo pabaigos pagrindai: 1) Skolininkas, pateikęs adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam (CK 4.235 str. 1 d.). 2) Daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims (CK 4.235 str. 2 d.). Kito asmens turto administravimas CK 4.236 – 4.252 str.  Kito asmens turto administravimo samprata CK 4.236 str. formuluotė neatskleidžia turto administravimo sampratos, o tik nurodo, kad šio kodekso skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas ar kiti įstatymai numato kitą administravimo būdą. Administravimo instituto turinį sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 str. 1 d.). Turto administratorius CK 4.237 str. Turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius.  Kito asmens turto administravimo atsiradimas CK 4.236 str. 2 d. Administravimas gali būti nustatomas: 1) teismo nutartimi, 2) įstatymu, 3) sandoriu, 4) administraciniu aktu CK numatytais atvejais. Vykdymo proceso metu skolininko turto administravimą CPK numatyta tvarka nustato antstolis. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius.  Turto administratoriaus paskyrimas teismo nutartimi Pagal CPK 145 str. 1 d. 5 p., viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti atsakovo turto administratoriaus paskyrimas teismo nutartimi. LAT išaiškino, kad laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 str. (Civilinė byla Nr. 3K-3-267-611/2017) Pagal CK 5.55 str., palikimo administratorius yra teismo nutartimi skiriamas asmuo, kuris turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (CK 5.38 str.), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 str. 4 d.).  Sutartinis turto administravimas Sutartinis administravimas atsiranda tuomet, kai turto savininkas savanoriškai išreikšdamas savo valią kitam asmeniui suteikia teises administruoti jam priklausantį turtą sudarydamas sandorį. Tokio susitarimo tikslu gali būti savininko siekis kuo ekonomiškiau ir pačiu naudingiausiu įmanomu būdu pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.  Turto administravimas pagal administracinį aktą Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 str.1 d.). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 str.). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 str.). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 str. 2 d.). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 str. (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 str. 6 d.). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors įforminami administraciniu aktu (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. (Civilinė byla Nr. 3K-3-313-378/2015)  Turto administravimo rūšys CK 4.239 str. Pagal administratoriaus teisių turinio apimtį: Paprastasis Visiškas administravimas administravimas Administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas.  Turto administravimo rūšys Turto paprastasis administravimas – kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Turto visiškas administravimas – kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui.  Turto administratoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. 2. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos. 3. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. 4. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu.  Turto administratoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė 5. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. 6. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu. 7. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. 8. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi.  Turto administratoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė 9. Administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu. 10. Administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus.  Turto administravimo pabaiga CK 4.250 str. Turto administravimas baigiasi: 1) pasibaigus naudos gavėjo teisėms į administruojamą turtą; 2) pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte; 3) išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatytas administravimas, arba pasiekus tikslą, kuriam buvo nustatytas administravimas; 4) panaikinus turto administravimą.  Turto administratoriaus įgaliojimų pabaiga CK 4.251 str. Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi: 1) administratoriui mirus, likvidavus administratorių juridinį asmenį ar iškėlus jam bankroto bylą; 2) administratoriui atsisakius įgaliojimų; 3) administratorių pripažinus neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; 4) pakeitus vieną administratorių kitu; 5) panaikinus administravimą.  Turto administravimo pabaigos pasekmės CK 4.252 str. Pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskaitą jį paskyrusiam asmeniui (institucijai), naudos gavėjui, taip pat kitiems administratoriams, perduoti turtą jo buvimo vietoje bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą.