Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas PDF

Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas Nuosavybės teisės apsauga – tai teisinių priemonių, užtikrinančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, sistema. Nuosavybės teisės gynimas – teisės normomis...

Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas Nuosavybės teisės apsauga – tai teisinių priemonių, užtikrinančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, sistema. Nuosavybės teisės gynimas – teisės normomis leistinos savigynos bei valstybės taikomos pažeistos nuosavybės teisės atkūrimo priemonės.  Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS PROTOKOLAS NR. 1, IŠ DALIES PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11 1 str. Nuosavybės apsauga Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Tačiau ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą. Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas LR Konstitucijos 23 str.: Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas CK 4.93 str. Savininko teisių apsauga 1. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. 2. Niekas neturi teisės: 1) paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. 3. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. 4. Nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.  LAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis civ. b. Nr. e3K-3-202-1075/2020 Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas realizuojamas (parduodamas) priverstinai, o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Bylose, susijusiose su priverstiniu teismo sprendimų vykdymu, nuosavybės apsaugos kontekste (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą konstatavęs, kad kišimasis į nevaržomą naudojimąsi asmens turtu šiame proceso etape yra skirtas tam, kad būtų vykdomi teismų sprendimai, įpareigojantys pareiškėją sumokėti sumas, kurias jis skolingas savo kreditoriui. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinį tikrumą vykdant teismo sprendimus, o tai neabejotinai yra visuomenės interesas (EŽTT 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieš Slovakiją, peticijos Nr. 57239/00, par. 55).  LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis baudž. b. Nr. 2K-80-222/2020 Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybę, kurios apsauga įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. EŽTT praktikoje svarstant dėl tokios priemonės taikymo teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų yra pasisakyta apie būtinumą laikytis proporcingumo principo. Antai EŽTT byloje Ismayilov prieš Rusiją (2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 30352/03) nustatė Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad pagal bylos aplinkybes (deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, teisėta konfiskuotų pinigų kilmė, nesant duomenų apie kokias nors kitas pareiškėjo nusikalstamas veikas ir kt.) muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, buvo neproporcingas, pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Iš esmės tokių nuostatų, suponuojančių proporcingumo principo įgyvendinimą taikant BK 72 straipsnį, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Nuosavybės teisės gynimas Daiktiniai nuosavybės teisės gynimo būdai Prievoliniai nuosavybės teisės gynimo būdai Nuosavybės teisės pažeidimų prevencija  Nuosavybės teisės gynimas Daiktiniai nuosavybės teisės gynimo būdai – tai savininko reikalavimai dėl daikto asmeniui, kuris valdo ar kitaip veikia tą daiktą: vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Prievoliniai nuosavybės teisės gynimo būdai – tai savininko ieškiniai, kylantys iš deliktinių prievolių arba dėl sandorių, kuriais buvo pažeistos savininko teisės, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Nuosavybės teisės pažeidimų prevencija – tai savininko ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (prevencinis ieškinys).  Vindikacinis ieškinys CK 4.95 str. Savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.  Vindikacinis ieškinys Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra.  Vindikacijos kriterijai Nuosavybės objektas: Kilnojamas ar nekilnojamas daiktas. Daikto praradimo būdas: Su savininko žinia ar be jos. Daikto įgijimo būdas: Atlygintinis ar neatlygintinis.  Vindikacinis ieškinys Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.  Sąžiningo įgijėjo samprata CK 4.96 str. Sąžiningas įgijėjas – turtas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti. Objektyvūs kriterijai - turtas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti kito asmens nuosavybėn. Subjektyvūs kriterijai - įgijėjas nežinojo ir neturėjo žinoti, kad asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris dėl turto įgijimo nuosavybėn, neturi teisės perleisti šio turto kito asmens nuosavybėn. Faktiškai tai – neteisėtas bet sąžiningas valdytojas.  Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo CK 4.96 str. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. Šios taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.  Konstitucinio teismo 2008 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas byloje Nr. 16/06-69/06-10/07 Konstatavus, kad Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstatuotina ir tai, kad Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas ir sąžiningo įgijėjo teisėtų lūkesčių reikalavimas – vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis neprieštarauja ir konstituciniam teisinės valstybės principui.  Terminai reikalavimų pareiškimui dėl nekilnojamojo daikto išieškojimo CK 4.96 str. 1 d. Reikalavimus dėl nekilnojamojo daikto išieškojimo savininkas gali pareikšti per 3 metus nuo daikto praradimo momento.  Prievolinis pažeistų asmens teisių gynimo būdas CK 6.145 str. Restitucijos taikymo pagrindas 1. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. 2. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 str. Restitucijos būdas Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.  Prievolinis pažeistų asmens teisių gynimo būdas Teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai. CK 4.34 str. numato, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą, todėl tokį ieškinį turi teisę pareikšti daikto valdytojas. Nuo tokių teisinių situacijų reikia skirti atvejus, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui bei prašydamas taikyti restituciją. Restitucija priskiriama prie prievolinių asmens teisių gynimo būdų, reikalavimas taikyti restituciją grindžiamas prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 str. ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 str. 2, 3 d. ir kt.). Vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai. Tuo atveju, kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.34–4.36 str.  Atsiskaitymai grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo CK 4.97 str. Savininkas, išreikalaudamas daiktą, turi teisę reikalauti: iš nesąžiningo valdytojo, grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.  Atsiskaitymai grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo CK 4.97 str. Nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos. Sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.  LAT 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019 Dėl vindikaciją reglamentuojančių materialiosios teisės normų (CK 4.95 straipsnio) aiškinimo ir taikymo CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą.  LAT 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019 Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra  Negatorinis ieškinys CK 4.98 str. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis).  Negatorinis ieškinys Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.  Negatorinis ieškinys Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai.  LAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis Civilinė byla Nr. e3K-3-15-403/2020 Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.  LAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis Civilinė byla Nr. e3K-3-15-403/2020 Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai ieškiniu siekė, kad būtų nugriautas jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje esantis atsakovams priklausantis statinys, prieitina prie išvados, kad ieškovai negatoriniu ieškiniu siekė atkurti iki jų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog, ieškovams įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau stovėjo atsakovams priklausantis statinys, nėra reikšminga sprendžiant, ar ieškovai turi teisę reikšti negatorinį ieškinį reikalaudami atkurti ne iki jų, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, kadangi žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki tol kol ieškovai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir ieškovams įgijus šią teisę bei tebesitęsia iki šiol. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta šios nutarties 24 punkte, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, bet neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo tik įrodyti, kad jie yra žemės sklypo, kurio dalyje yra atsakovams priklausantis statinys, savininkai, o tokio statinio buvimas šiame sklype, atsakovams neturint teisės naudotis sklypo dalimi, pažeidžia ieškovų teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovai turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti (ši aplinkybė esminė, kai sklypo savininkai reiškia negatorinį ieškinį), turėjo įrodyti atsakovai.  Negatorinis ieškinys CK 4.99 str. Žemės sklypo savininko teisių gynimas nuo galimų pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.  LAT 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016 LAT praktikoje pažymėta, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 str. nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.  Nuosavybės teisės pažeidimų prevencija Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Tai yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 1.138 str. 3 p.). Prevencinio ieškinio tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos.  Nuosavybės teisės pažeidimų prevencija CK 6.255 str. Prevencinis ieškinys 1. Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. 2. Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą dėl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prieštarautų viešajai tvarkai. 3. Teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą.  Prevencinis ieškinys Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų.  Prevencinis ieškinys Prevencinio ieškinio reikalavimai yra prievolinio (ne daiktinio) teisinio pobūdžio ir yra skirti užkirsti kelią žalos atsiradimui ateityje. LAT nutartis 2020 m. gegužės 6 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020 Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad negatorinis ieškinys, remiantis CK 4.99 str., susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu, o prevencinio ieškinio reikalavimai yra prievolinio teisinio pobūdžio ir skirti užkirsti kelią žalos atsiradimui ateityje. Vien ta aplinkybė, kad CK 4.99 str. pagrindu asmuo gali reikalauti uždrausti ateityje atlikti konkrečius minėtame straipsnyje nurodytus veiksmus, nedaro šių reikalavimų prevencinio ieškinio reikalavimais  Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams CK 4.100 str. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams 1. Paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas). 3. Visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas. 4. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę viešame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip.  Laikinas pasinaudojimas daiktu prieš savininko valią CK 4.94 str. Laikinas pasinaudojimas daiktu prieš savininko valią 1. Visuomenės poreikiams įstatymų numatytais atvejais leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią. 2. Savininkui turi būti atlygintos išlaidos bei žala, kurios atsirado laikinai naudojantis daiktu šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.  Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės CK 4.103 str. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės 1. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. 2. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. 3. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.