Valdymas PDF

Valdymas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Daikto valdymas kaip daiktinė teisė CK 4.22 str. Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą...

Valdymas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Daikto valdymas kaip daiktinė teisė CK 4.22 str. Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį.  Daikto valdymas Daikto valdymas gali būti: TEISĖTAS NETEISĖTAS  Daikto valdymas CK 4.23 str. 2 d.: Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. CK 4.23 str. 3 d.: Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.  Daikto valdymas CK 4. 47 str.: Nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.  Valdymo teisės objektas Valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. CK 4.38 str.: Nuosavybės teisės objektu gali būti: 1) daiktai, 2) kitas turtas.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287- 611/2015 Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija. Jeigu daiktas sukurtas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Tokiu atveju daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi. Pagal CK 4.103 str. 1 d. normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 str. 4 p. nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.  Valdymo atsiradimas Valdymas gali atsirasti: 1) užvaldant daiktą, 2) perduodant daiktą, 3) paveldint valdymo teisę. Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Taip pat užvaldant daiktą turi būti išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip savą. Užvaldyti daiktą asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio fizinio kontakto tarp jo ir daikto.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Kaip matyti iš CK 6.266 str. 2 d., atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 str. 1 d.), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 str. prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog taikant CK 6.266 str. 2 d., asmuo, viešajame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018 Teisės normose tiesiogiai įtvirtinta, kad daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 str. 2 d.). Kai asmuo, teisme pareiškęs reikalavimą nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daiktą, miršta, toks teisme pareikštas palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu (CK 5.1 str. 3 d.), o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą, nes valdymo teisė yra paveldima, o paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (CK 5.1 str. 2 d.).  Valdymo atsiradimas Valdymas gali būti atsiradęs: 1) sąžiningai, 2) nesąžiningai. Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą.  Nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimas Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010 Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiškai turi daiktą ir jį valdo kaip savą, konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrą daiktą patvirtinimas taip pat gali būti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tą daiktą pripažinti bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 526 str. 3 d. pareiškimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas viešame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali būti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą kaip savą, prašymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti prašymą ir įregistruoti valdymą dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktą patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamą daiktą kaip savą, tačiau nesantis to daikto savininku, gali prašyti, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka.  Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimas Kilnojamojo daikto valdymas asmeniui atsiranda: 1) kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, paima tą daiktą į savo rankas; 2) kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, pradėjo saugoti daiktą ar tai daroma jo nurodymu; 3) kai norinčio, kad atsirastų daikto valdymas, asmens nurodymu daiktas perduotas jo nurodytam asmeniui; 4) kai daiktas padedamas į patalpą, priklausančią asmeniui, pageidaujančiam, kad atsirastų to daikto valdymas; 5) kai pageidaujančiam, kad atsirastų valdymas, asmeniui perduoti raktai nuo patalpos, kurioje yra daiktas; 6) kai pageidaujantis, kad atsirastų valdymas, asmuo atitinkamai pažymėjo niekieno nevaldomą daiktą; 7) kai gaudomas daiktas pakliuvo į spąstus, tinklus ir pan.; 8) atlikus kitus veiksmus, išreiškiančius asmens valią užvaldyti daiktą.  Valdymo pabaigos pagrindai CK 4.31 str. Valdymo pabaiga 1. Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. 2. Valdymo teisės atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas arba numanomas. 3. Valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo, jeigu jo noras atsisakyti valdymo negali būti numanomas iš kitų aplinkybių.  Valdymo pabaigos pagrindai CK 4.32 str.: Kilnojamojo daikto valdymas baigiasi praradus valdytojui galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, kai: 1) daiktą užvaldo kitas asmuo, netgi slaptai ar per prievartą; 2) daiktą pametęs valdytojas negali jo rasti; 3) valdytojas negali daikto valdyti dėl kitų priežasčių.  Valdymo pabaigos pagrindai CK 4.33 str.: Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, jeigu valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento.  Valdymo gynimas CK 4.34 str. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. Sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.  Valdymo pažeidimas CK 4.35 str. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui. Valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys aukščiau nurodytus požymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas.  Ginčai dėl daikto valdymo CK 4.36 str. Kilus ginčui dėl daikto valdymo, kai du ar daugiau asmenų tvirtina esą to paties daikto valdytojai ir jie tai pagrindžia faktais, patvirtinančiais, kad tęsiasi jų valdymas, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris įrodys, jog jis yra teisėtas daikto valdytojas. Jeigu nė vienas iš asmenų, kurie ginčijasi, nesugeba to įrodyti, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai.  Vilniaus apygardos teismas 2014-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1426-431/2014 Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2012 m. rugsėjo 3 d. sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomojo iš trečiojo asmens, jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį ir įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas yra teisėtas automobilio valdytojas. Darbo sutartimi nustatyta, kad šalis – ieškovą ir atsakovą 2012 m. gruodžio 14 d. – 2013 m. vasario 28 d. siejo darbo santykiai. Ieškovas darbo reikalams buvo perdavęs atsakovui naudotis nuomojamą ginčo automobilį, tikslu važinėti po objektus. Išeidamas iš darbo atsakovas ieškovui automobilio negrąžino, ir iki šiol nesutinka jo grąžinti. Šią aplinkybę patvirtina šalių paaiškinimai, ieškovo raštas atsakovui dėl automobilio grąžinimo, Policijos komisariato raštas ieškovui, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas teisme patvirtino, kad jo žinioje tikrai yra ginčo automobilis ir kad šis automobilis jam nepriklauso nuosavybės teisėmis.  Vilniaus apygardos teismas 2014-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1426-431/2014 Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovo valdymo teisės yra pažeistos, nes jis negali valdyti jam išnuomoto daikto. Atsakovas neįrodė, kad ginčo automobilis gali priklausyti kitiems valdytojams, taip pat neįrodė savo teiginio, kad automobilį jis buvo gavęs „iš kito fizinio asmens“, bet ne iš ieškovo. CK 4.36 str. nustatyta, kad kilus ginčui dėl daikto valdymo, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris įrodys, jog jis yra teisėtas daikto valdytojas. Rašytiniais įrodymais bei trečiojo asmens paaiškinimais byloje yra įrodyta, kad ieškovas yra teisėtas automobilio valdytojas, todėl jo teisės, esant valdymo pažeidimui, privalo būti apgintos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo nedelsiant nutraukti savo veiksmais padarytą automobilio valdymo pažeidimą ir grąžinti jį teisėtam valdytojui, be to atlyginti nuostolius, susijusius su laikinu valdymo netekimu.  Vilniaus apygardos teismas 2014-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1426-431/2014 Automobilio valdymas kilo iš ieškovo ir trečiojo asmens automobilio nuomos sutarties, o tai reiškia, kad ieškovas, esant galiojančiai automobilio nuomos sutarčiai, privalo mokėti automobilio savininkei, trečiajam asmeniui sutartą pinigų sumą kiekvieną mėnesį už automobilio nuomą. Kadangi atsakovas pažeidė teisėto automobilio valdytojo teises valdant ginčo automobilį, jis privalo atlyginti iš šio pažeidimo kilusius nuostolius. Kaip teigia ieškovas, nuostoliai atsirado tuomet, kai ieškovas tris mėnesius privalėjo mokėti trečiajam asmeniui už automobilio nuomą, tuo tarpu kai realiai jis tuo automobiliu naudotis negalėjo dėl atsakovo kaltės (automobilio pasisavinimo ir negražinimo). Ieškovo nuostolių sumą sudaro trijų mėnesių (iki ieškinio iškėlimo dienos) pinigų suma už nuomą. Automobilio nuomos sutarties šalys teisme patvirtino, kad šalių automobilio nuomos sutartis nėra nutrūkusi.  Įgyjamoji senatis CK 4.68 str. Įgyjamosios senaties samprata 1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet: 1) yra sąžiningai įgijęs daiktą bei 2) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir 3) kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 3 metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. 2. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyjami daiktai 1. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. 2. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. 3. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.  Sąžiningai įgytas ir valdomas daiktas Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.  Nepertraukiamas daikto valdymas Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Įgyjamosios senaties nenutraukia daikto valdymo praradimas be valdytojo valios, jeigu per metus laiko daikto valdymas buvo susigrąžintas. Jeigu daikto, kuriam skaičiuojamas įgyjamosios senaties terminas, savininkas neturėjo teisinės galimybės įgyvendinti savo teisę į daiktą, tai įgyjamosios senaties termino skaičiavimas sustabdomas laikui, kol yra kliūtis.