Daiktinės teisės bendrieji klausimai PDF

Daiktinės teisės bendrieji klausimai Parengė Asta Vainiūtė-Misiukevičė  Daiktinės teisės samprata Daiktinė teisė subjektine prasme – tai asmens (subjekto) absoliuti teisė, pasireiškianti galimybe įgyvendinti šias teises į daiktą: 1) valdymo teisę, 2) naudojimo teisę, 3) di...

Daiktinės teisės bendrieji klausimai Parengė Asta Vainiūtė-Misiukevičė  Daiktinės teisės samprata Daiktinė teisė subjektine prasme – tai asmens (subjekto) absoliuti teisė, pasireiškianti galimybe įgyvendinti šias teises į daiktą: 1) valdymo teisę, 2) naudojimo teisę, 3) disponavimo teisę. Daiktinės teisės turėtojas gali turėti visas tris šias teises, bet gali turėti ir tik kai kurias.  Daiktinės teisės samprata LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str.: Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį. Turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti. Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.  Daiktinės teisės samprata Daiktinė teisė objektyviąja prasme – tai civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normos ir iš jų susiformavę institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai.  Daiktinės taisės bruožai Daiktinės teisės bruožai: 1) absoliutumas (reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės niekas neturi teisės pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims), 2) ryšys su daiktu (daiktinės teisės yra susijusios su daiktu, ne su asmeniu), 3) sekimas (daiktinės teisės seka paskui (lydi) daiktą, tai reiškia, kad, sekdama paskui daiktą, po savininko pasikeitimo ši teisė, kaip susieta su daiktu, nenustoja galios vien dėl savininko pasikeitimo, t. y. ji galioja ir naujajam savininkui, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus).  Daiktinės teisės Daiktinės teisės: 1) valdymas; 2) nuosavybės teisė; 3) turto patikėjimo teisė; 4) servitutas; 5) uzufruktas; 6) užstatymo teisė (superficies); 7) ilgalaikė nuoma (emphyteusis); 8) hipoteka; 9) įkeitimas; 10) daikto sulaikymas; 11) kito asmens turto administravimas.  Daiktinės teisės samprata Nuosavybės teisė – svarbiausia daiktinė teisė, nes iš jos atsiranda visi kiti daiktiniai ir prievoliniai turtiniai santykiai. Daikto savininkas turi plačiausio turinio subjektines teises. Asmuo, turintis nuosavybės teisę į daiktą, turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kitos daiktinės teisės yra išvestinio pobūdžio, t. y. daiktinės teisės į daiktą, kurias šalia savininko įgyja tretieji asmenys.  Daiktų samprata CK 4.1 str.: Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Daikto, kaip civilinių teisių objekto, požymiai: 1) daiktas yra materialaus pasaulio dalis; 2) daiktas žmogaus valia yra išskirtas iš materialaus pasaulio jį pasisavinant arba pagaminant.  Daiktų rūšys 1) nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai; 2) pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai; 3) individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai; 4) suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai; 5) dalieji ir nedalieji daiktai; 6) išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai; 7) namų apyvokos daiktai; 8) pagrindiniai ir antraeiliai daiktai.  Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai CK 4.2 str. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra: 1) nekilnojami pagal prigimtį, 2) pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jei tas dalis numatoma grąžinti atgal.  Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai CK 4.2 str. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.  Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai CK 4.2 str. Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams.  Daiktinių teisių teisinis režimas Daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus – kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai CK 4.3 str. Pakeičiamaisiais daiktais laikomi rūšies požymiais apibūdinti ir individualių požymių neturintys daiktai. Nepakeičiamaisiais daiktais laikomi individualiais požymiais apibūdinti daiktai.  Individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai CK 4.4 str. Individualiais požymiais apibūdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų. Rūšies požymiais apibūdintais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daiktų rūšiai požymius.  LAT 2014-05-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K- 3-299/2014 Ginčo šalys sudarydamos pirkimo pardavimo sutartį susitarė dėl rūšiniais požymiais apibūdintų puspriekabių pirkimo, nes jų identifikaciniai numeriai nebuvo ir negalėjo būti šalims žinomi, tačiau jas pagaminus ir gamintojui suteikus identifikacinius požymius – važiuoklės numerius – jos tapo individualiais požymiais apibūdintinais daiktais. Nuo to momento, kai pardavėjas šalių sutartinių teisinių santykių objektu įvardijo dvi puspriekabes, kurių važiuoklių identifikaciniai numeriai yra WKESD000000428282 ir WKESD000000428284, šalių santykiai kvalifikuotini kaip vykstantys dėl individualiais požymiais apibūdintų daiktų.  Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai CK 4.5 str. Suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudoti pagal paskirtį, iš karto sunaikinami, prarandami arba iš esmės pasikeičia. Nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal paskirtį, ilgą laiką iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties. Dalieji ir nedalieji daiktai CK 4.6 str. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai (pvz., pagal Miškų įstatymo 4 str. 3 d. – privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų; pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d. – valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos). CK 4.6 str. 3 d. Dalieji pagal prigimtį daiktai šalių susitarimu gali būti laikomi nedaliaisiais daiktais. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta (išskyrus atvejus, kai daikto nedalumą nustato įstatymai) Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai CK 4.7 str. Kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje. Išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kitų visuomenės poreikių. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai CK 4.7 str. LR Konstitucijos 47 str. 1 d. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Šie objektai yra išimti iš civilinės apyvartos ir jokiais atvejais negali būti privačios nuosavybės objektai (CK 4.7 str. 1 ir 2 d.). Kelių įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai, o turto patikėjimo teise juos valdo įgaliotos valstybės įmonės ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.  LAT 2019-05-16 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 47 str. pirmąją dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie objektai yra išimti iš civilinės apyvartos ir jokiais atvejais negali būti privačios nuosavybės objektai (CK 4.7 str. 1–2 d.), todėl restitucija natūra taikoma visais tokių objektų neteisėto perleidimo privačion nuosavybėn atvejais, nepriklausomai nuo kitų pirmiau išskirtų kriterijų.  Namų apyvokos daiktai CK 4.8 str. Namų apyvokos daiktais laikomi visi namų ūkyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, išskyrus knygų rinkinius (bibliotekas), meno kūrinių ir kitas vertingas kolekcijas, taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus.  Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai CK 4.12-19 str. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 str.: Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 str. 1 d. antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai Pagrindinis daiktas Antraeiliai daiktai: 1) Esminės pagrindinio daikto dalys; 2) Vaisiai, gaunami iš pagrindinio daikto; 3) Produkcija, gaunama iš pagrindinio daikto; 4) Pajamos, gaunamos iš pagrindinio daikto; 5) Pagrindinio daikto priklausiniai.  Antraeilio daikto likimas CK 4.14 str. Pagal CK 4.14 str. įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje.  LAT 2012-03-12 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-51/2012 Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant antraeilio daikto likimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui. Ši CK 4.14 str. 1 d. nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise; CK 4.40 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai; pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.  Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai CK 4.12-19 str. Antraeiliai daiktai skirstomi į: 1) esmines pagrindinio daikto dalis, 2) vaisius gaunamus iš pagrindinio daikto, 3) produkciją, 4) pajamas, 5) priklausinius pagrindinio daikto.  Esminės pagrindinio daikto dalys CK 4.15 str. Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu.  LAT 202-10-15 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-263-695/2020 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas kaip esminė pagrindinio daikto dalis – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; Esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties – jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Byloje kasacinis teismas laikė esmine pagrindinio daikto – namo dalimi pamatus, be kurių namas negalėtų funkcionuoti.  Vaisiai CK 4.16 str. Vaisiais laikomi daiktai, kurie, organiškai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti, atsiskiria ar atskiriami nuo jo nepažeidžiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties.  Produkcija CK 4.17 str. Produkcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus.  Pajamos CK 4.18 str. Iš daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami naudojant pagrindinį daiktą civilinėje apyvartoje. Pajamomis taip pat gali būti laikomi visi daiktai, kurie gali būti gaunami visokeriopai naudojant pagrindinį daiktą. Šia prasme pajamomis laikomi ne tik šio straipsnio 1 d. nurodyti daiktai, bet taip pat vaisiai ir produkcija.  Nuosavybės teisė į vaisius, produkciją ir pajamas CK 4.53 str. 1. Daikto duodami vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso jų savininkui, jeigu įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. 2. Daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.  Priklausiniai CK 4.19 str. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 d.  Priklausiniai Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui.  Priklausiniai Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, – fakto klausimas, nustatinėtinas nagrinėjant bylą teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kaip ir daikto teisinė registracija, patys savaime nelemia tokio daikto teisinio likimo, o kadastrinių matavimų atlikimas nesukuria nuosavybės teisės į tokių matavimų objektu esantį daiktą.  Vilniaus apygardos teismo 2021-04-20 nutartis civ. byloje e2A-825-560/2021 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo daiktai yra pagrindinių daiktų (žemės sklypo ir pastato) priklausiniai. Byloje nustatyta, kad sudarant dovanojimo sutartį ginčo daiktai egzistavo, tačiau nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Dovanojimo sutartyje ginčo daiktų likimas sutarties šalių aptartas nebuvo. Minėta, kad antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas, taip pat nepriklausomai nuo to, ar priklausinys buvo įregistruotas. Tam, kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas, tai turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo sutartyje (šiuo atveju dovanojimo). Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dovanojimo sutarties pagrindu A. R. ne tik perleido ieškovei nuosavybės teise pastatą bei 1829/3657 dalį žemės sklypo, tačiau taip pat ir pastato bei žemės sklypo dalies priklausinius bei kitus antraeilius daiktus (49,20 m. tvoros dalį, automatinius vartus, bromą (rakinami varteliai), įrengtus parduodamame pastate bei tvorą). Daiktinės teisės suvaržymai CK 4.9 str. Daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai. Daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai. Įstatymų numatytais atvejais arba asmenų susitarimu daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu gali būti perleidžiami ir kitam asmeniui. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas CK 4.253 str. Registravimo objektai Registruojami daiktai: 1) nekilnojamieji daiktai, 2) pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Viešame registre turi būti registruojami: 1) registruotini daiktai (nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai, kurių registravimą nustato teisės aktai), 2) teisių į registruotinus daiktus suvaržymai, 3) daiktinės teisės, 4) juridiniai faktai įstatymų numatytais atvejais. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas Viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės; 2) registruojamo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; 3) registruoto daikto paveldėjimas; 4) registruoto daikto areštas; 5) registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; 6) civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas; 7) įsiteisėję teismo sprendimai, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos teismo nutartys; 8) turto administravimo faktas; 9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto išnykimo faktas. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas Juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą; 4) turto savininko santuoką, ištuoką, vardo, pavardės pakeitimą, mirtį liudijantys dokumentai; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl registruojamo turto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) turto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas Registravimo tvarka CK 4.256 str.: 1. Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą. 2. Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus, – šių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar suinteresuotas jų įregistravimu asmuo. 3. Kartu su prašymu įregistruoti turi būti pateikiami daikto įgijimą nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas CK 4.259 str. Daiktų, teisių į juos suvaržymų, daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo momentas Daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys teisės aktų nustatyta tvarka įrašomi viešame registre. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas CK 4.262 str. Registro duomenų teisinis statusas Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.