Uzufruktas. Užstatymo teisė. Ilgalaikė nuoma PDF

Uzufruktas. Užstatymo teisė. Ilgalaikė nuoma Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Uzufruktas  Uzufrukto samprata Uzufruktas atsirado senovės Romoje paskutiniame respublikos gyvavimo šimtmetyje. Uzufrukto instituto atsiradimą sąlygojo poreikis patenkin...

Uzufruktas. Užstatymo teisė. Ilgalaikė nuoma Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Uzufruktas  Uzufrukto samprata Uzufruktas atsirado senovės Romoje paskutiniame respublikos gyvavimo šimtmetyje. Uzufrukto instituto atsiradimą sąlygojo poreikis patenkinti testatoriaus valią ir apginti moters (našlės ar netekėjusios dukros) padėtį šeimoje.  Uzufrukto sąvoka Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 str.).  Uzufrukto samprata 1) Uzufruktas yra išvestinė daiktinė asmeninio pobūdžio teisė naudotis svetimu daiktu; 2) Uzufruktas yra neatlygintinė teisė; 3) Uzufruktas nustatomas konkrečiam asmeniui, jis negali būti perduodamas ar paveldimas; 4) Uzufruktas negali būti neterminuotas – nustatomas asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui; 5) Uzufruktorius gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo; 6) Uzufruktas gali būti nustatomas ir vienam asmeniui, ir kelių asmenų naudai; 7) Uzufruktas turi sekimo požymį – pasikeitus daikto savininkui uzufruktas išlieka; 8) Uzufruktas gali būti nustatytas į bet kokį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį (nesunaudojamą) daiktą, kuris yra nuosavybės teisės objektas; 9) Uzufruktas gali būti nustatytas tiek į visą daiktą, tiek į jo dalį.  Uzufruktoriaus teisės ir pareigos Pagrindinės uzufruktoriaus teisės: 1) uzufruktorius turi teisę naudoti svetimą daiktą; 2) uzufruktorius turi teisę gauti iš daikto vaisius ir pajamas.  Uzufruktoriaus teisės ir pareigos Uzufruktoriaus pareigos (CK 4.144 str.): 1. Uzufruktorius privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti. 2. Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip. 3. Jeigu uzufrukto objektas sugadinamas arba pažeidžiamas, arba būtina atlikti neeilinius jo gerinimo ir remonto darbus, apsaugoti jį nuo nenumatytų pavojų, arba tretieji asmenys pareiškia savo teises į uzufrukto objektą, uzufruktorius privalo tuojau pat pranešti apie tai savininkui. 4. Uzufruktorius sutartyje, testamente ar įstatyme numatytais atvejais privalo apdrausti uzufrukto objektą. Jeigu uzufruktorius neapdraudžia uzufrukto objekto, tą gali padaryti uzufrukto objekto savininkas uzufruktoriaus lėšomis. 5. Kasmet uzufruktorius savo lėšomis turi pateikti uzufrukto objekto savininkui ataskaitą, jeigu uzufrukto sąlygose nenumatyta kas kita.  Uzufruktoriaus teisės ir pareigos Uzufruktoriaus pareigos, susijusios su uzufrukto įgyvendinimu į žemę (CK 4.145 str.): 1. Uzufruktorius neturi teisės kirsti žemėje, kuri yra uzufrukto objektas, augančių medžių, išskyrus išvartas ir sausuolius. Sunaikintus medžius uzufruktorius privalo atsodinti, jeigu uzufrukto sąlygose nenumatyta kas kita. 2. Uzufruktorius negali išgauti iš žemės naudingųjų iškasenų, išskyrus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis yra naudingųjų iškasenų gavyba.  Uzufrukto nustatymo pagrindai CK 4.147 str. Uzufruktas gali būti nustatomas: 1) įstatymais, 2) teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, 3) sandoriais.  Uzufrukto nustatymo momentas CK 4.147 str. Iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas. Į kilnojamąjį daiktą, kuriam nėra nustatyta privaloma teisinė registracija, uzufruktas atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme (kai uzufruktą nustato įstatymas), sandoryje (kai uzufruktas nustatomas sandoriu) ar teismo sprendimo (kai uzufruktas nustatomas teismo sprendimu).  Uzufrukto pabaiga Uzufruktas baigiasi (CK 4.150 str.) numerus clausus: 1) jo atsisakius; 2) mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktorių juridinį asmenį ar praėjus 30 metų nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui; 3) pasibaigus terminui ar įvykus naikinančiojoje sąlygoje numatytam juridiniam faktui; 4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; 5) žuvus uzufrukto objektui; 6) pablogėjus uzufrukto objekto būklei; 7) suėjus senaties terminui; 8) panaikinus uzufruktą teismo sprendimu.  Uzufrukto objekto grąžinimas pasibaigus uzufruktui CK 4.158 str. 1. Pasibaigus uzufruktui, uzufruktorius privalo grąžinti savininkui uzufrukto objektą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, jeigu nustatant uzufruktą nebuvo aptarta kitaip. 2. Uzufruktorius turi teisę pasilikti dalis, kuriomis pagerino daiktą, jeigu jas galima atskirti ir jeigu tai nepadarys žalos uzufrukto objektui. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, uzufruktorius turi teisę reikalauti atlyginti pagerinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip daikto vertės padidėjimas, tik tuo atveju, jeigu jis daiktą pagerino daikto savininko sutikimu.  Uzufrukto objekto savininko teisių gynimas CK 4.159 str. Jeigu uzufruktorius netinkamai įgyvendina uzufrukto suteiktas teises ir tuo pažeidžia daikto savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Užstatymo teisė (superficies)  Užstatymo teisės samprata Užstatymo teisė yra viena iš teisių naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme. Užstatymo teisė kaip daiktinė teisė atsirado senovės Romoje.  Užstatymo teisės samprata Užstatymo teisė (superficies) – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti (CK 4.160 str.).  Užstatymo teisės samprata Užstatymo teisės turinys (CK 4.162 str. 1 d.): Užstatymo teisės turėtojas turi teisę ant kitam asmeniui priklausančios nuosavybės teise žemės įsigyti nuosavybėn ar turėti nuosavybės teise statinius bei daugiamečius sodinius.  Užstatymo teisės samprata 1) Užstatymo teisės objektu gali būti tik žemės sklypas ar jo dalis; 2) Užstatymo teisė yra neatlygintinė, tačiau tam tikrais atvejais šios teisės turėtojas turi sumokėti žemės savininkui vienkartinę sumą ar mokėti ją periodiškai; 3) Užstatymo teisei būdingas sekimo požymis – pasikeitus žemės savininkui užstatymo teisė išlieka; 4) pasibaigus užstatymo teisei nuosavybės teisė į pastatytus statinius ar sodinius pereina žemės savininkui; 5) Užstatymo teisė negali būti nustatyta viešajai nuosavybei; 6) Užstatymo teisė gali būti terminuota ar neterminuota. Užstatymo teisės atsiradimo pagrindai Užstatymo teisė nustatoma (CK 4.163 str.): 1) žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio asmens susitarimu, 2) žemės savininko testamentu.  Užstatymo teisės pabaiga Užstatymo teisė baigiasi (CK 4.164 str. 1 d.): 1) kai užstatymo teisės turėtojas tampa ir žemės savininku; 2) pasibaigus terminui; 3) dėl senaties, jeigu užstatymo teisės turėtojas 10 metų nesinaudoja užstatymo teisės objektu; 4) užstatymo teisės turėtojui daugiau kaip už 2 metus nesumokėjus užstatymo teisę nustatančiame akte nustatyto mokesčio. Statinių ar sodinių žuvimas nėra pagrindas užstatymo teisei baigtis, jeigu šalys nesusitarė kitaip.  Užstatymo teisės pabaigos teisinės pasekmės Pasibaigus užstatymo teisei, nuosavybės teisė į statinius ar sodinius pereina žemės savininkui. Žemės savininkas turi atlyginti jų vertę, jeigu taip buvo numatyta užstatymo teisę nustatančiame akte. Užstatymo teisės turėtojas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis grąžina ankstesnę žemės padėtį ir jeigu užstatymo teisę nustatantis aktas nenumato ko kita. Ilgalaikė nuoma (empgyteusis)  Ilgalaikės nuomos samprata Ilgalaikė nuoma, senovės Romos poklasikiniu laikotarpiu susiformavusi graikiškosios kilmės daiktinė teisė. Ilgalaikė nuoma, kaip ir servitutas, užstatymo teisė bei uzufruktas, yra teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu.  Ilgalaikės nuomos samprata Ilgalaikė nuoma (emphyteusis), kaip daiktinė teisė, – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų darbų, kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamojo daikto vertę, išskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas (CK 4.165 str. 1 d.).  Ilgalaikės nuomos samprata 1) Ilgalaikės nuomos objektu gali būti tik žemės sklypas ir kitas nekilnojamas daiktas; 2) Ilgalaikė nuoma gali būti atlygintinė ir neatlygintinė; 3) Ilgalaikė nuoma gali būti perduodama kitam asmeniui ir paveldima; 4) Ilgalaikei nuomai būdingas sekimo požymis – pasikeitus daikto savininkui ilgalaikė nuoma išlieka; 5) Ilgalaikė nuoma negali būti nustatyta viešajai nuosavybei; 6) Ilgalaikė nuoma gali būti terminuota ir neterminuota: minimalus terminas – ne trumpesnis kaip 10 metų, maksimalus terminas nėra ribojamas.  Ilgalaikės nuomos turinys Ilgalaikės nuomos turinys (CK 4.168 str. 1 d.): Jeigu ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš esmės nedidina jo vertės, taip pat neturi teisės keisti jo tikslinės paskirties be savininko sutikimo. Jeigu nuomos objektas yra žemės sklypas, ilgalaikę nuomą nustatančiame akte gali būti numatyta nuomininko teisė statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus žemei naudoti pagal paskirtį.  Ilgalaikės nuomos turinys Ilgalaikės nuomos turinys : Nuomininkas savo lėšomis privalo išlaikyti išnuomotą nekilnojamąjį daiktą ir jį remontuoti. Jeigu nenustatyta kitaip, nuomininkui priklauso išnuomoto nekilnojamojo daikto duodami vaisiai. Jeigu ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nenumatyta kitaip, nuomininkas turi teisę subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau teisių už nuomininką. Ilgalaikei nuomai pasibaigus, baigiasi ir subnuoma. Ilgalaikės nuomos atsiradimo pagrindai CK 4.167 str. Ilgalaikė nuoma nustatoma: 1) išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu, 2) testamentu.  Ilgalaikės nuomos pabaigos pagrindai Ilgalaikė nuoma baigiasi (CK 4.169 str. 1 d.): 1) pasibaigus terminui; 2) žuvus nuomos objektui; 3) nuomą panaikinus teismo sprendimu; 4) nuomotojui tapus ir nuomininku; 5) nenaudojus nuomos objekto 10 metų; 6) šalių susitarimu.  Ilgalaikės nuomos pabaigos pagrindai Ilgalaikę nuomą nustatančiame akte ir nuomotojo, ir nuomininko iniciatyva gali būti numatyti priešlaikinės ilgalaikės nuomos pabaigos pagrindai (CK 4.169 str. 2 d.). Praėjus 25 metams po nuomos nustatymo, nuomininko ar nuomotojo prašymu ilgalaikė nuoma gali būti teismo sprendimu pakeista ar panaikinta, jeigu atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių nebegalima naudotis daiktu ankstesnėmis sąlygomis (CK 4.169 str. 2 d.).  Ilgalaikės nuomos pabaigos teisinės pasekmės Pasibaigus ilgalaikei nuomai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui nuomos objektą. Nuomininkui turi būti kompensuota ilgalaikės nuomos objekto pagerinimų vertė, jeigu pagerinta buvo nuomotojo sutikimu. Nuomininkas turi teisę sulaikyti ilgalaikės nuomos objekto perdavimą nuomotojui tol, kol nuomotojas nesumokės kompensacijos. Nuomotojas gali sulaikyti nuomininkui priklausantį daiktą tol, kol nuomininkas su juo neatsiskaitys.  Ilgalaikės nuomos pabaigos teisinės pasekmės Jeigu ilgalaikę nuomą nustatančiame akte buvo numatyta nuomininko teisė statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus žemei naudoti pagal paskirtį, tai pasibaigus ilgalaikei nuomai, nuomininkas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis grąžina ankstesnę žemės padėtį ir jeigu ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenumato ko kita.