Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos PDF

Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Sutuoktinių turto teisinis režimas  Sutuoktinių turto teisinis režimas Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius svarbu reglamentuoti, nes: 1) šeimos teisė grindžiama sutuoktinių lygi...

Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Sutuoktinių turto teisinis režimas  Sutuoktinių turto teisinis režimas Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius svarbu reglamentuoti, nes: 1) šeimos teisė grindžiama sutuoktinių lygiateisiškumu, todėl būtinas specialus sutuoktinių tarpusavio turtinių santykių reglamentavimas, kuris užtikrintų jų turtinį lygiateisiškumą; 2) reglamentavimas būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinių nepilnamečių vaikų turtinius interesus; 3) siekiama apsaugoti trečiųjų asmenų, pvz., sutuoktinių kreditorių interesus. Sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys CK nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: Pagal sutartį CK 3.101-3.108 Pagal įstatymą CK 3.87- str. 3.100 str.  Sutuoktinių turto teisinis režimas CK 3.83 str. įtvirtina sutuoktinių teisę nustatyti savo turto teisinį režimą sudarant vedybų sutartį. Sudarydami vedybų sutartį sutuoktiniai išvengia CK normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą, taikymo. Jeigu vedybų sutartis nėra sudaroma (ją sudaryti nėra sutuoktinių pareiga) sutuoktiniai privalo prisiimti tokio neveikimo teisinius padarinius – nesudarius vedybų sutarties, jų turto teisinis režimas bus nustatomas pagal imperatyvias CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Šeimos turtas ir jo teisinis statusas Nesvarbu, sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį ar ne, dalis jų turto sudarius santuoką automatiškai įgyją šeimos turto teisinį statusą. Šeimos turto instituto tikslas – apsaugoti gyvybiškai svarbius sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus. LAT: Šeimos turtas yra teisinė nepilnamečių vaikų teisės į būstą garantija. Šeimos turtas ir jo teisinis statusas Šeimos turto institutas nereiškia specialios nuosavybės rūšies. Šeimos turto institutas reiškia tik disponavimo tam tikru turtu ribojimus nekeičiant to turto nuosavybės teisės. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.  Šeimos turtas CK 3.84 str. 2-3 d. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Šeimos turtas ir jo teisinis statusas CK 3.84 str. nustato imperatyvias teisės normas, todėl šeimos turto teisinis statusas negali būti keičiamas nei vedybų, nei jokia kita sutartimi. Jeigu tokie susitarimai ir būtų sudaryti, jie yra niekiniai ir negalioja. Šeimos turtas ir jo teisinis statusas Turtas, nurodytas CK 3.84 str. 2-3 d., automatiškai įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos sudarymo momento. Tačiau faktas, kad nekilnojamasis daiktas (butas, namas ir t.t.) yra šeimos turtas, prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jeigu viešame registre daiktas yra įregistruotas kaip šeimos turtas.  Šeimos turtas ir jo teisinis statusas Šeimos turto teisinis statusas gina tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesus. Ši gynyba pasireiškia šeimos turto naudojimo ir disponavimo ribojimais: 1) šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti; 2) sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą; 3) nepilnamečių vaikų turintys sutuoktiniai privalo užtikrinti, kad dėl sandorio, susijusio su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra šeimos turtas, nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti. Notaras, prieš tvirtindamas šį sandorį, LR Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir ar nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti.  Šeimos turtas ir jo teisinis statusas 4) iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams; 5) sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas); 6) namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais. Šeimos turtas ir jo teisinis statusas Šeimos turto teisinis režimas sutuoktiniams baigiasi, kai: 1) santuoka nutraukiama; 2) santuoka pripažįstama negaliojančia; 3) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas  Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas taikomas tais atvejais, kai sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Vedybų sutarties sudarymas yra pagrindinis kriterijus sprendžiant, koks turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių tarpusavio turtiniams santykiams.  Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas Lietuvoje įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas grindžiamas riboto sutuoktinių turto bendrumo principu, t.y. „bendro katilo“ taisyklės taikoma tik turtui, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką. Pagal CK 3.87 str. 1-2 d.: 1. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. 2. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.  Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos. Kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo. Sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys yra nustatomos tik dalijant jų bendrąją jungtinę nuosavybę.  Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas Normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą, yra imperatyvios, todėl jų taikymo sutuoktiniai gali išvengti tik sudarydami vedybų sutartį. Nesudarę vedybų sutarties sutuoktiniai negali kitokiais būdais pakeisti įstatymų nustatyto jų turto teisinio režimo. Pvz., turto įgijimo sutartyje jie negali nurodyti, kad turtas įgyjamas vieno iš jų asmeninės nuosavybės ar jų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokie susitarimai prieštarauja imperatyviai CK 3.87 str. 1 d. normai, todėl yra niekiniai ir negalioja.  Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė CK 3.88 str. 1 d.: Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;  Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).  Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.  Asmeninė sutuoktinių nuosavybė CK 3.89 str. 1 d.: Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.  Asmeninė sutuoktinių nuosavybė Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai: 1) įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba 2) to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.  Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 str. 1 d.: Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).  Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo CK 3.92 str. 1 d.: Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai: 1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti; 2) atsisakoma sudaryti sutartį; 3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti; 4) pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo; 5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo.  Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo CK 3.92 str. 3 d.: Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per 1 mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra.  Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas CK 3.93 str. Leidimas sudaryti sandorius 1. Jeigu vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį, kuriam reikalingas sutuoktinio sutikimas, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas teismo leidimo tokį sandorį sudaryti. 2. Teismas duoda leidimą sudaryti sandorį tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas sutuoktinis įrodo, kad sandoris yra būtinas šeimos arba bendro sutuoktinių verslo poreikiams tenkinti.  Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas CK 3.96 str. Sandorių nuginčijimas 1. Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per 1 metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. 2. Sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 str. 4 d.), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga.  Sutuoktinių dovanos CK 3.99 str. Sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį. Dovanotojo kreditoriams nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis sukelia teisines pasekmes tik įregistravus šią sutartį viešame registre. Apdovanotasis sutuoktinis atsako dovanotojo kreditoriams už dovanotojo prievoles, egzistavusias dovanojimo sutarties sudarymo momentu, tačiau tik dovanoto turto verte.  Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai CK 3.100 str. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas  Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas Įstatyme nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sutuoktiniai gali išvengti sudarydami vedybų sutartį. Tokios sutarties sudarymas yra sutuoktinių teisė, bet ne pareiga. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).  Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas Nors CK 3.83 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę pasirinkti savo turto teisinį režimą, tačiau kartu CK yra nemažai imperatyvių normų, kurių sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, privalo paisyti.  Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas CK skiriamos dvi vedybų sutarties rūšys pagal jos sudarymo momentą: Ikivedybinė sutartis Povedybinė sutartis  Ikivedybinė sutartis Ikivedybinė sutartis – tai vedybų sutartis, kurią būsimi sutuoktiniai sudaro prieš įregistruojant santuoką. Tokia vedybų sutartis yra sąlyginis sandoris su atidedamąją sąlyga, nes ikivedybinė sutartis įsigalioja tik nuo santuokos įregistravimo dienos. Jeigu santuoka nesudaroma, tokia sutartis netenka galios.  Povedybinė sutartis Povedybinė sutartis – tai vedybų sutartis, kurią sutuoktiniai sudaro bet kuriuo metu po to, kai įregistruojama santuoka. Tokia sutartis sutuoktiniams įsigalioja nuo jos sudarymo, jeigu pačioje sutartyje nėra numatyta kitaip.  Vedybų sutartis Vedybų sutarčiai CK nustato privalomą notarinę formą. Vedybų sutartis privalo būti registruota specialiame viešame registre – Vedybų sutarčių registre. Vedybų sutarties ir jos pakeitimų registravimas turi tik įrodomąją reikšmę – tai reiškia, kad sutuoktiniams vedybų sutartis yra privaloma ir sukuria teises ir pareigas nuo tada, kai įsigalioja, tačiau sutuoktiniai patį vedybų sutarties faktą prieš trečiuosius asmenis galės panaudoti tik tada, jeigu sutartis buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre.  Vedybų sutarties turinys CK 3.104 str.: Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė; 4) viena iš CK numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams; 5) nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą; 6) gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais; 7) vedybų sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti tam tikras terminas, arba pareigų ir teisių atsiradimas ar pabaiga gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu.  Vedybų sutarties negaliojimas Vedybų sutartis yra sandoris, todėl ji gali būti pripažinta negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78-1.96 str.) Be to, vedybų sutartis, kurioje yra CK 3.105 str. nurodytų draudžiamų sąlygų, gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Sutuoktinio reikalavimu teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo.  Vedybų sutarties negaliojimas CK 3.105 str. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios: 1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai; 2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (CK 3.88 ir 3.89 str.), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą; 3) pažeidžia CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą; 4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą; 5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius; 6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams; 7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą; 8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą; 9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.  Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas CK 3.106 str. Vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti. Vieno sutuoktinio reikalavimu vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta teismo sprendimu, kai yra CK šeštojoje knygoje numatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, kurių teises pažeidė vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas, turi teisę per 1 metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą, ginčyti tokį pakeitimą ar nutraukimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo.  Vedybų sutarties pabaiga Vedybų sutartis baigiasi: 1) nutraukus santuoką; 2) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, išskyrus tas prievoles, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium. Vedybų sutarties pabaiga registruojama vedybų sutarčių registre. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles  Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles Sutuoktiniai tampa įvairiausių prievolių šalimis. Toks prievolės gali būti susijusios tiek su šeimos, tiek su kiekvieno sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimu. Bet kuri atsiradusi sutuoktinio prievolė gali turėti įtakos ir kito sutuoktinio, visos šeimos turtiniams interesams, būtina, kad abu sutuoktiniai, prisiimdami prievoles, elgtųsi apdairiai ir rūpestingai.  Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles Įstatymas ar vedybų sutartis gali nustatyti skirtingą sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl svarbu žinoti, kokio turto sąskaita bus vykdoma viena ar kita sutuoktinio prievolė. Pvz., prievolė, susijusi tik su vieno sutuoktinio asmeniu, negali būti vykdoma kito sutuoktinio asmeninio turto ar sutuoktinių bendro turto sąskaita.  Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles Sutuoktinių turtas gali būti bendras arba atskiras. Jų prievolės (skolos) taip pat gali būti asmeninės arba bendros. Sprendžiant sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal jų prievoles klausimus, pirmiausia reikia nustatyti prievolės prigimtį – ji yra asmeninė sutuoktinio prievolė ar bendra sutuoktinių prievolė. Nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą bus galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai.  Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles Bendros abiejų sutuoktinių prievolės yra tada, kai skolininkai yra abu sutuoktiniai ir jos nėra susijusios tik su vieno sutuoktinio asmeniu. Tokių prievolių gali atsirasti įvairiais pagrindais. CK 3.109 str. 1 d. nurodytos bendros sutuoktinių prievolės, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis – bendromis sutuoktinių prievolėmis gali būti pripažintos ir kitos prievolės.  Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles CK 3.109 str.: Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.  Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.  Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Bendrų abiem sutuoktiniams kreditorių reikalavimai iš bendro turto tenkinami pirmiau už kiekvieno iš sutuoktinių kreditorių reikalavimus. Ši taisyklė netaikoma įkeitimo (hipotekos) kreditoriams.  Prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo Jei vienas sutuoktinis gauna dovanų ar palikimą, iš to kylančios prievolės negali būti tenkinamos bendru turtu, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas. Atsakomybė pagal vieno iš sutuoktinių prievoles Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais.  Išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto Reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka.  Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles Sutuoktinių, kurie yra sudarę vedybų sutartį, atsakomybė pagal prievoles priklauso nuo vedybų sutartyje pasirinkto turto teisinio režimo. Tačiau kad ir koks būtų vedybų sutarties turinys, pagal kai kurias prievoles sutuoktiniai atsakys bendrai.  Sutuoktinių atsakomybės atribojimas CK 3.114 str. Jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai. Sutuoktiniai nėra laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais pagal prievoles, kurios atsiranda valdant, naudojant turtą, kuris yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, ar disponuojant tokiu turtu.  Teisė į kompensaciją CK 3.115 str. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.