Family Law Concepts and Principles PDF

Šeimos teisės samprata. Šeimos teisės pagrindiniai principai. Ikivedybiniai susitarimai Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  Teisinis šeimos apibrėžimas Pagrindinis šeimos teisės šaltinis – CK, tiesiogiai nepateikia šeimos sampratos. CK šeimos sąvoka apibrėži...

Šeimos teisės samprata. Šeimos teisės pagrindiniai principai. Ikivedybiniai susitarimai Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  Teisinis šeimos apibrėžimas Pagrindinis šeimos teisės šaltinis – CK, tiesiogiai nepateikia šeimos sampratos. CK šeimos sąvoka apibrėžiama netiesiogiai – per šeimos narių sampratą. Pvz., CK 6.588 str. 1 d. nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pagal CK trečiosios knygos nuostatas: šeimos nariai – sutuoktinis, partneriai, tėvai ir vaikai (įskaitant įtėviai ir įvaikiai), kiti asmenys, kuriuos sieja giminystės ryšiai.  Teisinis šeimos apibrėžimas BK 248 str. 2 d.: nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 str. 2 d.: Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.  Teisinis šeimos apibrėžimas Vienintelis bendras minėtuose apibrėžimuose taikomas kriterijus, kad teisiškai šeima yra de facto dviejų ar daugiau asmenų bendras gyvenimas, t.y. faktinis šeiminis jų ryšys, įpareigojantis valstybę užtikrinti šių santykių apsaugą ir gerbimą.  Šeimos teisės samprata Šeimos teisė reglamentuoja fizinių, t.y. privačių, asmenų santykius. Todėl jau vien dėl privataus šių santykių pobūdžio šeimos teisė tradiciškai laikyta privatinės teisės dalimi. Šeimos teisės įtraukimas į CK grindžiamas argumentu, kad nėra esminio civilinių teisinių ir šeimos teisinių santykių skirtumo – šeimos teisiniai santykiai prigimties ir esmės atžvilgiu yra civiliniai teisiniai santykiai. Todėl šeimos teisė negali būti pripažįstama savarankiška, atskira teisės šaka ir yra civilinės teisės sudedamoji dalis (pagal V. Mikelėną).  Šeimos teisės samprata Šeimos teisė – civilinės teisės pošakis, kurios normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo pagrindu. Šie santykiai susiklosto tarp įvairių asmenų – tarp sutuoktinių; tarp partnerių; tarp tėvų ir vaikų; tarp kitų šeimos narių; tarp globėjų (rūpintojų) ir globotinių (rūpintojų) ir pan. Šeimos teisė nereglamentuoja absoliučiai visų šeimos santykių, nes daugelis iš jų yra faktiniai, neturtinio pobūdžio.  Šeimos santykių ypatumai Šeimos teisiniai santykiai – tai civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp šeimos narių ir kitų asmenų, kuriuos sieja giminystės ar kitokie ryšiai. Skiriamos dvi grupės šeimos teisinių santykių: 1) Asmeniniai neturtiniai; 2) Turtiniai.  Šeimos teisės samprata Turtiniai šeiminiai santykiai – tokie visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių iš asmeninių neturtinių santykių dėl materialinių vertybių valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis, taip pat dėl materialinės paramos/ išlaikymo teikimo. Turtiniai santykiai, sudarantys šeimos teisės dalyką, savo ruožtu gali būti suskirstyti į: 1) turtinius santykius dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė ar asmeninė sutuoktinių nuosavybė, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo; 2) turtinius santykius dėl materialinės paramos teikimo vienas kitam tiek esant santuokoje, tiek ją nutraukus įstatymo numatytais atvejais; 3) turtinius tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių santykius dėl išlaikymo teikimo įstatymo numatytais pagrindais ir sąlygomis.  Šeimos teisės samprata CK trečiosios knygos normos nustato: bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.  CK trečiosios knygos nuostatų prioritetinis taikymas CK 3.1 str. 2 d.: Kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šios knygos normos.  Šeimos teisės šaltiniai Šeimos santykius reglamentuoja: 1) LR Konstitucija, 2) Civilinis kodeksas, 3) kiti įstatymai, 4) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. LR Vyriausybė ar kitos valstybės institucijos gali priimti teisės aktus šeimos teisės klausimais tik CK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi. CK 1.4 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius. CK 3.2 str. 3 d. įtvirtinta, kad papročiai šeimos santykiams taikomi tik įstatymų numatytais atvejais. Jeigu yra prieštaravimas tarp įstatymo ir papročio, taikomas įstatymas.  Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai CK 3.3 str. įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai: monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo, motinystės visokeriopos apsaugos.  Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai Šeimos santykių teisinis reglamentavimas taip pat grindžiamas ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, įtvirtintais CK 1.2 str.: subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos.  Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti: šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Šeimos teisės spragų šalinimas Šeimos teisės spragų šalinimo būdai: Įstatymo analogija Teisės analogija  Šeimos teisės spragų šalinimas Įstatymo analogija: Jeigu šeimos santykiai nereglamentuoti CK trečiosios knygos ar kitų CK knygų normų, jiems taikomos kitų civilinių įstatymų, reglamentuojančių panašius teisinius santykius, normos. Draudžiama pagal analogiją taikyti specialias teisės normas, numatančias išimtis iš bendrųjų taisyklių. Teisės analogija: Kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, taip pat tais atvejais, kai klausimo sprendimas paliktas teismo nuožiūrai, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais.  Šeimos teisės spragų šalinimas Jei nėra imperatyvių teisės normų, taip pat CK ar kitų įstatymų numatytais atvejais, šeimos santykių subjektai savo teises ir pareigas gali nustatyti tarpusavio susitarimu, vadovaudamiesi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principai bei šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais. Šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas CK 3.5 str. 1. Asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomi jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą. Atsisakymas nuo šeimos teisės ar jos įgyvendinimo nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. 2. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai. 3. Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. 4. Šeimos teises gina teismas, globos ir rūpybos bei kitos valstybės ar visuomeninės institucijos CK numatytais būdais. Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai – tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą.  Ieškinio senatis šeimos teisėje Reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus CK trečiosios knygos nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato CK pirmosios knygos normos, jeigu CK trečiosios knygos normos nenustato kitokių taisyklių.  Santuokos samprata Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 str. 1 d.). Sutuoktiniai yra vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką (CK 3.7 str. 2 d.).  Santuokos samprata Santuokos požymiai: 1) laisva valia sudarytas susitarimas; 2) susitarimas įformintas įstatymų nustatyta tvarka; 3) susitarimas galimas tik tarp dviejų skirtingų lyčių – vyro ir moters; 4) susitarimo tikslas sukurti šeimos teisinius santykius.  Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės) Susitarimas tuoktis gali būti išreikštas: 1) žodžiu, 2) raštu. Viešas susitarimas tuoktis – tai Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka paduotas prašymas įregistruoti santuoką.  Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės) Susitarimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendintas prievarta, tačiau gali sukelti CK 3.9-3.11 straipsniuose nustatytas teisines pasekmes: 1) Dovanų grąžinimą; 2) Nuostolių atlyginimą; 3) Neturtinės žalos atlyginimą.  Dovanų grąžinimas CK 3.9 str. Taisyklė: Jeigu santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo tuoktis šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną ryšium su būsima santuoka. Taisyklės išimtis: dovanų nereikia grąžinti: 1) kai dovanos vertė neviršija 300 eurų, 2) kai šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo, ir santuoka nebuvo sudaryta dėl šalies mirties. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas: Ieškinys dėl dovanos grąžinimo gali būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.  Dovanų grąžinimas Tik esant viešam susitarimui tuoktis galima reikalauti grąžinti dovanas. Nes tik esant viešam susitarimui tuoktis yra akivaizdus rimtas šalių ketinimas sudaryti santuoką. Šiuo atveju priežastys, dėl kurių santuoka nebuvo sudaryta, neturi reikšmės. Santykiams, susijusiems su dovanų išreikalavimu, taikomi CK 6.237-6.242 str., reglamentuojantys be pagrindo įgyto turto grąžinimą.  Nuostolių atlyginimas CK 3.10 str. Susitarimo tuoktis šalis, be pakankamo pagrindo atsisakiusi sudaryti santuoką, turi atlyginti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo. Nuostolių dydį sudaro: 1) šalies turėtos faktinės išlaidos ruošiantis sudaryti santuoką, 2) prievolių, susijusių su būsima santuoka, įvykdymo faktinės išlaidos.  Nuostolių atlyginimas CK 3.10 str. Jeigu šalis atsisakė tuoktis dėl svarbios priežasties, kuri atsirado dėl kitos šalies kaltės, tai kaltoji šalis turi atlyginti nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas: Reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.  Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1421-273/2019 Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudariusios susitarimą tuoktis, sužadėtuvės įvyko 2018 m. balandžio 14 d., sužadėtuvių faktas buvo išviešintas, šalys sutarė, kad vestuvės bus 2018 m. rugpjūčio 18 d., 14.30 val. Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčioje. Ieškovei nurodžius, kad santuoka nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningų ir savanaudiškų paskatų, teismas nustatė, kad iki ieškovei nusprendus nebesudaryti santuokos su atsakovu, atsakovas nebuvo prisidėjęs prie vestuvių rengimo finansiškai, naudodamasis ieškovės gerumu bei gyvendamas ieškovės sąskaita, savo uždirbtus pinigus naudojo išimtinai savo poreikiams, tuo pažeidė geros moralės principus, elgėsi nesąžiningai bei negerbė ieškovės kaip būsimos sutuoktinės. Teismas sprendė, kad atsakovas kaltas dėl neįvykusių vestuvių, šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, leidusiomis ieškovei atsisakyti sudaryti santuoką, todėl nustačius CK 3.10 straipsnio 3 dalyje nustatytą pagrindą, ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo.  Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1421-273/2019 Ieškinyje nurodė, kad ieškovė patyrė žalą dėl neįvykusių vestuvių su atsakovu. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro: 100,00 Eur avansas sumokėtas už pobūvių salės nuomą; 100,00 Eur avansas sumokėtas muzikantui V. V.; 15,00 Eur avansas sumokėtas gėlių floristei M. L.; 50,00 Eur avansas sumokėtas fotografei V. G.; 423,89 Eur (1820,00 Lenkijos zlotų) už vestuvinius žiedus; 289,65 Eur (1250,00 Lenkijos zlotų) už vestuvinės suknelės nuomą; 57,93 Eur (250,00 Lenkijos zlotų) už nuotakos nuometo nuomą; 59,63 Eur už žvakes skirtas vestuvių stalo puošimui; 2018 m. balandžio 14 d. atsakovas pasipiršo ieškovei ir ieškovė sutiko tekėti. Šalys sutarė, kad vestuvės bus 2018 m. rugpjūčio 18 d., 14.30 val. Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčioje, (duomenys neskelbtini) , o sutuoktuvių puota turėjo vykti sodyboje (duomenys neskelbtini). Šalys pradėjo lankyti sužadėtinių kursus ir juos baigė. Buvo pakviesti svečiai į vestuves. Santuoka nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningų ir savanaudiškų paskatų. Dėl atsakovo apgaulės, savanaudiškumo ir veidmainiškumo, iširus ieškovės vedybų planams su atsakovu, ieškovė patyrė didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, pažeminimą, nusivylimą, dėl kurio iki šiol neatsigauna, jaučiasi sugniuždyta, apgauta. Ieškovė iki šiol vengia bendrauti su savo artimaisiais ir draugais, nes jai yra gėda dėl neįvykusių vestuvių, bijo pradėti naujas pažintis su vyrais, bijo būti ir vėl apgauta, pažeminta ir išnaudota. Atsirado nerimas, depresija, nemiga.  Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1421-273/2019 Dėl nuostolių atlyginimo neįvykus vestuvėms. Teismas pagrįstais ir įrodytais laikė ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 15,00 Eur avansą sumokėtą gėlių floristei ir 50,00 Eur avansą sumokėtą fotografei. Teismas nurodė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo sumą sumokėtą už žiedus, tačiau kadangi vienas iš vestinių žiedų liko pas ieškovę, todėl iš atsakovo turi būti priteista tik pusę šios sumos, t. y. 211,95 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 59,63 Eur už žvakes, atsakovas šios aplinkybės neginčija, tik ginčija jų panaudojimą, tačiau atsižvelgiant į žvakių pirkimo laiką, t. y. 2018 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. balandžio 30 d., kai šalys intensyviai planavo vestuvių šventę, teismo vertinimu jos buvo skirtos vestuvių šventei, todėl 59,63 Eur sumokėti už žvakes iš atsakovo priteistini ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina jos sumokėtus 57,93 Eur už nuotakos nuometo nuomą. 2018 m. balandžio 26 d. sudaryta vestuvių suknelės nuomos sutartyje nurodyta, kad mokami 289,65 Eur (1250,00 Lenkijos zlotų) rankpinigiai, kurie nėra grąžinami. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis sumokėjo už vestuvinės suknelės nuomą ir nuometo nuomą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 289,65 Eur už vestuvinės suknelės nuomą bei 57,93 Eur nuotakos nuometo nuomą.  Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1421-273/2019 Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovė esant svarbioms priežastims atsisakė sudaryti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, todėl turi pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas įvertino, kad šalių susitarimas tuoktis buvo paviešintas ir žinomas kitiems asmenims, ieškovė pateikė įrodymus apie lankymąsi pas psichiatrą nuo 2019 m. kovo 28 d. bei psichologės 2018 m. kovo 18 d. pažymą, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė lankytis pas gydytoją pradėjo tik bylą nagrinėjant teisme, be to, nuo susitarimo tuoktis atšaukimo jau buvo praėję 10 mėnesių, t. y. šis įvykis laikytinas pernelyg nutolęs nuo vykusių įvykių. Teismas sprendė, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės neįvykusių vestuvių patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė baime, gėdos jausmu prieš artimuosius ir giminaičius, pažeminimu, dvasiniu išgyvenimu, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad ieškovės neturtinė žala išreikšta pinigais yra 3 500 Eur dydžio. Atsižvelgdamas į atsakovo kaltę (jo nesąžiningumą, savanaudiškumą), ieškovės patirtus išgyvenimus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.  Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1421-273/2019 Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 684,17 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 415 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 1 458 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės valstybei 6,82 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.  Neturtinės žalos atlyginimas CK 3.11 str. Jeigu susitarimas tuoktis buvo viešas, tai šalis, turinti teisę į nuostolių atlyginimą pagal šio CK 3.10 str., taip pat gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas: Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.