Ikivedybinės ir vedybų sutarčių teisė

Tai turtas, kurį sutuoktinis įgyja iki santuokos sudarymo arba po santuokos sudarymo, bet jam dovanojamas ar perduodamas paveldėjimu.

Kiekvienas sutuoktinis turi teisę disponuoti savo asmenine nuosavybe savarankiškai, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Kai turtas, kuris yra asmeninė nuosavybė, pagerinamas naudojant bendras sutuoktinių lėšas, šis turtas gali tapti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Tai turtas, kurį abu sutuoktiniai įgyja būdami kartu, pavyzdžiui, perkant namą ar automobilį.

Sutuoktiniai turi teisę disponuoti bendrąja jungtine nuosavybe bendru susitarimu.

Tam tikras turtas, pavyzdžiui, drabužiai, avalynė ir darbo įrankiai, automatiškai priskiriami vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei.

Intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės įprastai priklauso vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei.

Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas pardavus jo asmenine nuosavybe laikomą turtą.

Tai vedybų sutartis, kurią sutuoktiniai sudaro bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo.

Tai vedybų sutartis, kurią būsimi sutuoktiniai sudaro prieš įregistruojant santuoką.

Vedybų sutartims CK nustato privalomą notarinę formą.

Vedybų sutartis turi būti registruota Vedybų sutarčių registre.

Vedybų sutartis įsigalioja tik nuo santuokos įregistravimo dienos.

Sutuoktinis gali imtis veiksmų be kito sutuoktinio sutikimo, kai priima palikimą, atsisako jį priimti, atsisako sudaryti sutartį arba imasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti.

Sutuoktinis gali pateikti ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo arba dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo, net jei kitas sutuoktinis nesutinka.

Sutuoktis gali pateikti ieškinį siekdamas ginti asmeninį turtą, net jei jis nėra susijęs su šeimos interesais.

Jeigu sutuoktinis sudaro sandorį be kito sutuoktinio sutikimo, pripažįstama, kad tas sandoris yra sudarytas su sutikimu, išskyrus atvejus, kai privalomas rašytinis sutikimas.

Jeigu sandoris buvo sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, sutikimo nedavęs sutuoktinis turi teisę patvirtinti sandorį per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie sandorį. Jeigu jis to nepadaro, pripažįstama, kad sandoris buvo sudarytas be sutikimo

Jeigu kita sandorio šalis žinojo apie santuoką, bet sutuoktinis melagingai pareiškė, kad turi kito sutikimą, sandorio šalis gali atsisakyti sandorio.

Jeigu vienas sutuoktinis atsisako duoti sutikimą sudaryti sandorį, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas leidimo sudaryti sandorį.

Teismas leidžia sudaryti sandorį tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis įrodo, kad sandoris yra būtinas šeimos ar bendro sutuoktinių verslo poreikiams tenkinti.

Sandoriai, kuriems buvo reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas arba kuriuos galėjo sudaryti tik abu sutuoktiniai (CK 3.92 str. 4 d.), gali būti pripažinti negaliojančiais. Ši taisyklė netaikoma tik tuo atveju, jei vienas iš sutuoktinių naudojo apgaulę ar pateikė netikslius duomenis institucijoms, kai kita sandorio šalis yra sąžininga.

Sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį. Dovanotojo kreditoriams nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti įregistruota viešame registre, kad turėtų teisines pasekmes. Be to, apdovanotasis sutuoktinis yra atsakingas dovanotojo kreditoriams už dovanojimo momento egzistavusias dovanotojo prievoles, bet tik iki dovanoto turto vertės.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, paskelbus vieną sutuoktinį mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu, pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką, sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, susitarus sutuoktiniams pakeisti turto teisinį režimą, arba kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, kad išvengtų įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo. Tai sutuoktinių teisė, bet ne pareiga. Vedybų sutartis reguliuoja sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat ir po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.

Nors CK 3.83 str. 1 d. suteikia sutuoktiniams teisę pasirinkti savo turto teisinį režimą vedybų sutartyje, CK taip pat turi imperatyvių normų, kurių sutuoktiniai privalo laikytis sudarydami šią sutartį.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.

Vedybų sutartis - tai susitarimas tarp dviejų sutuoktinių, apibrėžiantis jų turto ir finansinių santykių tvarką santuokoje. Ji gali būti sudaryta prieš santuoką arba jos metu.

Vedybų sutartį galima pakeisti arba nutraukti bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Jei vienam sutuoktiniui netenkina esamos sąlygos, jis gali kreiptis į teismą.

Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką.

Santuokos nutraukimo atveju sutartis nebegalioja, išskyrus atskiras prievoles, kurios lieka galioti pagal sutartį net po santuokos nutraukimo.

Jei sutuoktinis prisiima prievolę prievola, tai gali turėti įtakos ir kitam sutuoktiniui bei šeimos finansams. Abi pusės turi būti atsargios prisiimdamos finansines prievoles.

Įstatymas ar vedybų sutartis gali nustatyti skirtingą sutuoktinių turto teisinį režimą. Tai svarbu žinant, kokiu būdu bus vykdoma viena ar kita sutuoktinio prievolė.

Viena sutuoktinio prievolė, susijusi su jo asmeniniu turtu, negali būti vykdoma iš kito sutuoktinio asmeninio turto ar bendro turto.

Dviejų sutuoktinių prievolės, kurios nėra susijusios su tik vieno sutuoktinio asmeniu. Tokių prievolių gali atsirasti iš įvairios veiklos.

CK 3.109 str. nurodo keletą bendros sutuoktinių atsakomybės rūšių. Šis sąrašas nėra išsamus, nes gali būti ir kitų prievolių, dėl kurių abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Prievolės, kylančios dėl įpareigojimų, susijusių su turtu, įsigytu bendra sutuoktinių nuosavybe.

Prievolės, kylančios dėl išlaidų, susijusių su bendro turto tvarkymu.

Prievolės, kylančios dėl sutuoktinių šeimos namų ūkio išlaikymo.

Prievolės, kylančios dėl teismo išlaidų atlyginimo, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais.

Prievolės, kylančios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų. Taip pat prievolės, kylančios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Sutuoktiniai yra solidariai atsakingi už prievoles, kylančias iš sandorių, sudarytų šeimos namų ūkio išlaikymui, vaikų auklėjimui ir švietimui. Šis principas taikomas, nesvarbu, koks yra jų turto teisinis režimas.