Santuoka 9.2 Tema PDF

Santuoka Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Santuokos sudarymo sąlygų samprata ir teisinė reikšmė Santuokos sudarymo sąlygos – tai aplinkybės, būtinos tam, kad santuoka būtų įregistruota ir galiotų. Šios aplinkybės, pabrėžiant jų reikšmę santuokos galiojimui, da...

Santuoka Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Santuokos sudarymo sąlygų samprata ir teisinė reikšmė Santuokos sudarymo sąlygos – tai aplinkybės, būtinos tam, kad santuoka būtų įregistruota ir galiotų. Šios aplinkybės, pabrėžiant jų reikšmę santuokos galiojimui, dar yra vadinamos materialiosiomis santuokos sudarymo ir galiojimo sąlygomis.  Santuokos sudarymo sąlygų samprata ir teisinė reikšmė Materialiosios santuokos sudarymo ir galiojimo sąlygų rūšys: 1) aplinkybės, kurios privalo egzistuoti. Šios aplinkybės – tai tam tikri pozityvūs juridiniai faktai, pvz., santuokinis amžius, skirtinga sutuoktinių lytis, jų abipusė laisva valia sudaryti santuoką; 2) aplinkybės, kurių neturi būti. Tai tam tikri negatyvūs juridiniai faktai ar teisinė būklė, kai santuoka negalima (kliūtys sudaryti santuoką). Pvz., artima norinčiųjų tuoktis asmenų giminystė, neveiksnumas šioje srityje, jau sudaryta santuoka.  Santuokos sudarymo sąlygų samprata ir teisinė reikšmė Materialiosios santuokos sudarymo ir galiojimo sąlygos nustatytos siekiant apsaugoti tiek būsimų sutuoktinių privatų interesą, tiek viešąjį interesą. Materialiąsias santuokos sudarymo ir galiojimo sąlygas nustatančios teisės normos yra imperatyvios. Šių normų pažeidimas yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Santuokos sudarymo sąlygų samprata ir teisinė reikšmė CK pateiktas materialiųjų santuokos sudarymo ir galiojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Negalima atsisakyti registruoti santuokos kitais pagrindais, kaip tik nurodytais CK, priešingu atveju tai reikštų žmogaus teisių pažeidimą.  Santuokos sudarymo sąlygų samprata ir teisinė reikšmė Yra ir procedūrinės santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos CK 3.18-3.25, 3.298-3.304 str.. Procedūrinių santuokos sudarymo sąlygų nustatymo priežastys: 1) tam tikri santuokos sudarymo formalumai leidžia patikrinti, ar laikytasi visų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų; 2) santuokos sudarymo procedūra užtikrina santuokų apskaitą, kuri valstybėje yra būtina siekiant apsaugoti tiek privatų, tiek viešąjį interesą; 3) santuokos sudarymo formalumai užkerta kelią neapgalvotiems ir lengvabūdiškiems poelgiams, taip pat piktnaudžiavimui santuokos institutu; 4) santuokos sudarymo procedūros leidžia atriboti santuoką nuo kohabitacijos (gyvenimas kartu nesusituokus) ar paprasčiausių draugiškų santykių. Santuokos sudarymo sąlygų samprata ir teisinė reikšmė Procedūrinių santuokos sudarymo sąlygų pažeidimas ne visada daro santuoką negaliojančią. 1) pažeidimas gali apskritai neturėti įtakos santuokos galiojimui; 2) pažeidimas reikš, kad santuokos apskritai nėra.  Materialiosios santuokos sudarymo sąlygos 1) Skirtinga būsimų sutuoktinių lytis. CK 3.12 str. Draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims Santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu.  Materialiosios santuokos sudarymo sąlygos 2) Santuokos savanoriškumas. CK 3.13 str. Santuokos savanoriškumas 1. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. 2. Bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia.  Materialiosios santuokos sudarymo sąlygos 3) Santuokinis amžius. CK 3.14 str. Santuokinis amžius 1. Santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dieną yra 18 metų. 2. Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio 18 metų asmens prašymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip 2 metais. 3. Nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam 16 metų. 4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichikos bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Nėštumas – svarbi priežastis sumažinti santuokinį amžių. 5. Kai sprendžiamas klausimas dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus.  Materialiosios santuokos sudarymo sąlygos 4) Sutuoktinių veiksnumas. CK 3.15 str. Veiksnumas 1. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti santuokos. 2. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti santuokos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti santuoką gali duoti teismas. 3. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.  Materialiosios santuokos sudarymo sąlygos 5) Monogamija. CK 3.16 str. Draudimas pažeisti monogamijos principą Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos.  Materialiosios santuokos sudarymo sąlygos 6) Artima sutuoktinių giminystė. CK 3.17 str. Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.  Santuokos sudarymo tvarka. Santuokos registracijos teisinė reikšmė CK 3.7 str. 1 d.: Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Santuokai, kaip sandoriui, keliamas formos reikalavimas – ji turi būti įforminta, t.y. registruojama įstatymų nustatyta tvarka. Neįformintas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimą ar net faktinis šeimos santykių sukūrimas nėra laikomas santuoka.  Santuokos registracija civilinės metrikacijos įstaigose Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją įregistravus civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Santuokas registruoja civilinės metrikacijos įstaigos. Norintys susituokti asmenys asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.  Santuokos registracija civilinės metrikacijos įstaigose 19 str. Santuokos registravimo tvarka 1. Prieš santuokos registravimą civilinės metrikacijos įstaiga privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos CK 3.12- 3.17 str. nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. 2. Santuoka registruojama, kai dalyvauja norintys susituokti asmenys ir du liudytojai. Santuokos registravimo ceremonija organizuojama Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. 3. Santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą.  Santuokos registracija bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu: 1) nebuvo pažeistos CK 3.12-3.17 str. nustatytos santuokos sudarymo sąlygos; 2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą; 3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.  Santuokos registracija bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka Jeigu santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per 10 dienų po šios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka dienos. Jeigu per 10 dienų terminą pranešimas apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.  Santuokos teisiniai padariniai Santuoka yra juridinis faktas, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Teisiniai padariniai Teisiniai padariniai sutuoktiniams tretiesiems asmenims  Santuokos teisiniai padariniai Santuokos sudarymas reiškia santuoką sudariusių asmenų teisinio statuso pokyčius jiems tapus sutuoktiniais, kurie įgyja CK nurodytas teises ir pareigas. Teisinio statuso pokyčiai: 1) santuokos sudarymas asmeniui suteikia teisių, kurių neturi santuokos nesudaręs asmuo; 2) nuo santuokos sudarymo momento asmuo įgyja tam tikrų pareigų, kurių neturi nesusituokęs asmuo; 3) sudaręs santuoką asmuo praranda tam tikras teises arba jam nustatomi tam tikri jo teisių ribojimai, kurie nėra nustatyti nesusituokusiems asmenims.  Santuokos teisiniai padariniai Įstatymai nustato tam tikrų naujų su trečiaisiais asmenimis susijusių sutuoktinių teisių ir pareigų. Tokių teisių ir pareigų nustato tiek privatinė, tiek viešoji teisė. Pvz., CK 6.588 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininko sutuoktinis yra nuomininko šeimos narys, todėl turi tam tikrų su nuomotoju susijusių teisių ir pareigų. Pvz., BPK 82 str. 2 d. draudžia versti duoti parodymus prieš sutuoktinį.  Santuokos teisiniai padariniai Santuokos sudarymas nereiškia, kad sutuoktiniai tampa vienas nuo kito absoliučiai priklausomi ar vienas kito pavaldiniai. Bendroji taisyklė CK 3.29 str.: Santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutarties bei imperatyvių CK normų.  Santuokos teisiniai padariniai Santuokos sudarymas asmenį įpareigoja – 1) jam atsiranda naujų pareigų ir 2) papildomų jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimo ribojimų, būtinų siekiant užtikrinti normalių šeimos santykių sukūrimą ir funkcionavimą, vaikų teises ir interesus.  Santuokos teisiniai padariniai Sutuoktinis turi pareigą derinti asmeninius interesus su šeimos interesais, kuriems turi būti teikiamas pirmumas prieš asmeninius. Konstitucijos 38-39 str. įtvirtina šeimos interesų pirmumą prieš individo interesus. Susituokęs asmuo tam tikras savo turtines teises gali įgyvendinti tik laikydamasis šeimos teisės nustatytų imperatyvių teisės normų reikalavimų.  Santuokos teisiniai padariniai Tam tikrus teisių įgyvendinimo ribojimus sutuoktiniai gali nustatyti tarpusavio susitarimu sudarydami vedybų sutartį. Tačiau galimi tik sutuoktinių turtinių, o ne asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimo ribojimai.  Santuokos teisiniai padariniai CK 3.26 str. 2 d. nustato vienodą sutuoktinių teisių ir civilinės atsakomybės apimtį: Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais. Šioje CK normoje detalizuotas Konstitucijos 38 str. 5 d. ir CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas.  Santuokos teisiniai padariniai Lygiateisiškumo principas reiškia diskriminacijos draudimą: vienas sutuoktinis neturi daugiau teisių ar pareigų nei kitas sutuoktinis. Lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių sutarimu. Lygiateisiškumas apima ne tik teisių, bet ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Abu sutuoktiniai privalo rūpintis šeimos buitimi, jos gyvenimo sąlygomis, vaikų išlaikymu, auklėjimu ir kitkuo. Lygiateisiškumas nereikalauja absoliučiai vienodo materialaus sutuoktinio indėlio, jis reikalauja, kad nė vienas iš jų nenusišalintų ir abu prisidėtų prie šeimos pareigų vykdymo pagal savo galimybes.  Santuokos teisiniai padariniai Sutuoktinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas dažnai nėra vien jų privatus reikalas, nes dauguma teisių ir pareigų susiję su vaikų interesų užtikrinimu, taigi turi ir viešojo intereso elementą. Todėl šeimos teisių ar pareigų atsisakymas gali pažeisti vaikų interesus, kartu ir viešąjį interesą. Dėl šios priežasties šalių susitarimai ar vienašaliai pareiškimai, kurie reikštų įstatyme nurodytų santuokinių teisių ar pareigų atsisakymą, yra draudžiami. CK 3.26 str. 3 d.: Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė.  Turtiniai teisiniai padariniai Sutuoktiniai įgyja naujų turtinių teisių ir pareigų: Teisė ir pareiga materialiai remti vienas kitą CK 3.72 str.; Vykdyti bendras prievoles CK 3.109 str.; Prisidėti prie bendro namų ūkio išlaikymo CK 3.128 str.; Išlaikyti savo nepilnamečius vaikus CK 3.30 str.; Įgyjama teisė vienas po kito mirties paveldėti CK 5.13 str.; Gali sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą CK 5.43 str.  Turtiniai teisiniai padariniai Sudarius santuoką pradeda galioti tam tikri įstatymo nustatyti turtinio pobūdžio ribojimai: Sutuoktinis nebegali laisvai disponuoti savo turtu, kurį įstatymas priskiria prie šeimos turto, - tokiems veiksmams reikalingas kito sutuoktinio ir (arba) teismo leidimas CK 3.84-3.86 str.; Visi klausimai, susiję su sutuoktinių bendro turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti sprendžiami bendru sutuoktinių sutarimu CK 3.92 str.; Įstatymo nurodytais atvejais galima nustatyti laikiną sutuoktinio turtinių teisių įgyvendinimo ribojimą CK 3.34 str.;  Turtiniai teisiniai padariniai Sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje CK 3.35 str. 1 d.; Sutuoktinis, be kurio sutikimo buvo sudarytas toks sandoris, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu jis sandorio nepatvirtino po jo sudarymo, išskyrus atvejus, kai sandoris buvo atlygintinis, o trečioji šalis buvo sąžininga CK 3.35 str. 3 d.;  Turtiniai teisiniai padariniai Jeigu sutuoktiniai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu CK 3.36 str. 1 d.; Sutuoktinis, kuriam šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip šeimos turtas CK 3.36 str. 2 d.;  Turtiniai teisiniai padariniai Vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti CK 3.32 str. 1 d.; Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas CK 3.32 str. 2 d..  Asmeniniai neturtiniai teisiniai padariniai Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo CK 3.27 str. 1 d.; Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis CK 3.27 str. 2 d.;  Asmeniniai neturtiniai teisiniai padariniai Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės CK 3.30 str.; Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė CK 3.31 str.;