Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės PDF

Document Details

AdmirableBowenite3218

Uploaded by AdmirableBowenite3218

Asta Vainiūtė-Misiukevičė

Tags

Lithuanian family law Divorce law Legal consequences of divorce Family law

Summary

This document discusses the legal consequences of divorce in Lithuania. It covers grounds for divorce, processes, and the rights of the parties involved. The document is aimed at understanding the specifics of Lithuanian family law regarding divorce.

Full Transcript

Santuokos pabaiga. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Santuokos pabaigos pagrindai Šeimos teisė ne tik reglamentuoja santuokos sudarymo sąlygas ir tvarką, bet ir nustato išsamius santuokos pabaigos atvejus ir procedūr...

Santuokos pabaiga. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Santuokos pabaigos pagrindai Šeimos teisė ne tik reglamentuoja santuokos sudarymo sąlygas ir tvarką, bet ir nustato išsamius santuokos pabaigos atvejus ir procedūrą. CK 3.49 str.: Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuokos pabaigos pagrindai CK nurodo du santuokos pabaigos pagrindus: 1) vieno iš sutuoktinių (ar abiejų) mirtis; 2) ištuoka, t.y. santuokos pabaiga abiejų ar vieno sutuoktinio valia. Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties CK 3.50 str. Santuoka baigiasi, kai: 1) vienas sutuoktinis miršta; 2) teismas sprendimu paskelbia vieną sutuoktinį mirusiu. Paskelbus sutuoktinį mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai, panaikinus teismo sprendimą, abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, santuoka gali būti atnaujinta. Santuoka negali būti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką arba yra kliūčių, numatytų CK 3.12-3.17 str. (materialiosios santuokos sudarymo sąlygos). Santuokos nutraukimas Santuokos nutraukimas – tai santuokinių santykių pabaiga bendru sutuoktinių sutarimu ar vieno iš jų reikalavimu. CK nurodo 3 galimus santuokos nutraukimo atvejus: 1) santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.-3.54 str.); 2) santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 str.-3.59 str.); 3) santuokos nutraukimas dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.60 str.-3.65 str.). Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kai yra visos prieš tai paminėtos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. Kai yra visos prieš tai paminėtos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme CK 3.52 str. Prašymo nutraukti santuoką padavimas teismui: Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme CK 3.53 str.. Santuokos nutraukimo teisme tvarka: 1. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. 2. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti: 1) savo nepilnamečių vaikų išlaikymo; 2) vienas kito išlaikymo; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus; 4) dalyvavimo juos auklėjant; 5) nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką; 6) kitas savo turtines teises ir pareigas. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme CK įtvirtina sutuoktinių taikinimą: Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu per 1 metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Terminas susitaikyti nenustatomas, jeigu: 1) sutuoktiniai daugiau nei 1 metus kartu bendrai nebegyvena; 2) termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams; 3) abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu notarine tvarka CK 3.541 str. Kreipimasis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka: Sutuoktiniai turi pateikti notarui: 1) rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo; 2) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) įrodymus, kad apie kreipimąsi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu informavo visus žinomus bendrus jų ar vieno iš jų kreditorius. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aptarti: 1) sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimai, 2) kitos turtinės teisės ir pareigos (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalytas bendru jų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu), 3) nurodyta, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu notarine tvarka CK 3.542 str. Santuokos nutraukimas notarine tvarka: Prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, notaras turi pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti ir tokiu atveju iki 6 mėn. atidėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą. Sutuoktiniai gali raštu atsisakyti siūlymo susitaikyti ir kad būtų atidėtas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimas. Jeigu pasibaigus terminui, kuriam buvo atidėtas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimas, sutuoktiniai ar vienas iš jų neatvyksta pas notarą, notaras netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka CK nustatytas sąlygas, taip pat jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu notarine tvarka CK 3.543 str. Kreditorių interesų apsauga nutraukiant santuoką notarine tvarka: 1. Kai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptariami sutuoktinių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimai, sutuoktiniai, prieš kreipdamiesi į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo, apie tai turi informuoti visus žinomus bendrus jų abiejų ar vieno iš jų kreditorius. Kartu su šiuo pranešimu kreditoriams turi būti išsiųstas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, taip pat notaro, į kurį ketinama kreiptis dėl šios sutarties patvirtinimo, kontaktiniai duomenys. 2. Kreditoriai turi teisę per 30 d. nuo informacijos gavimo dienos sutuoktiniams ir jų pranešime nurodytam notarui raštu pateikti savo motyvuotus prieštaravimus dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo ar kitų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, galinčių pažeisti sutuoktinių bendrų kreditorių ar vieno iš jų kreditorių interesus, ir konkrečius siūlymus, kaip į šiuos prieštaravimus būtų galima atsižvelgti. Šiuo atveju notaras klausimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sprendžia ne anksčiau kaip pasibaigus 30 d. terminui. 3. Jeigu kreditoriai pateikia savo prieštaravimus, į kuriuos sutuoktiniai nesutinka atsižvelgti ir pagal juos pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, notaras sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtina ir sutuoktiniai turi teisę dėl santuokos nutraukimo kreiptis į teismą. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; 3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; 4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei 1 metus už netyčinį nusikaltimą. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu Prašyme turi būti nurodytas vienas iš CK 3.55 str. 1 d. numatytų santuokos nutraukimo pagrindų. Prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio prašymą, sutuoktinių taikinimo priemonės (CK 3.54 str.) netaikomos. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams. Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str.). Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti: 1) sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, 2) dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, 3) išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo klausimus, 4) sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu: 1) jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir 2) dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu: 1) jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip 1 metus visiškai ja nesirūpina. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės Abiejų sutuoktinių kaltė Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka. Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti: 1) sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, 2) dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, 3) išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo klausimus, 4) sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos CK 3.53 str. 3 ir 4 d. Teismas taiko CK 3.54 str. 2 ir 3 d. numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 str.): 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės Santuokos nutraukimo momentas CK 3.66 str. 1 d.: Santuoka laikoma nutraukta: 1) nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos; 2) nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms CK 3.67 str. Teisines pasekmes santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 str. 2 d., santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 str. 2 d. pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo). Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms CK nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. LAT: Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio. LAT: Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms LAT: Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pvz., naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pvz., kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus. Sandorių, sudarytų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pripažinimas negaliojančiais CK 3.68 str.: Sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu tas sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečiasis asmuo buvo nesąžiningas. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: buvusių sutuoktinių pavardės CK 3.69 str.: Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: dėl vieno sutuoktinio kaltės 1) Sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. 2) Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: dėl vieno sutuoktinio kaltės 3) Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. 4) Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas CK 3.71 str.: Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas LAT: Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas CK 3.72 str. 1 d. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas CK 3.72 str. 2 d.: Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. LAT: Pagal CK 3.72 str. 2 d. nustatytą reglamentavimą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnamečio vaiko auginimas yra savarankiškas pagrindas, kuriuo remiantis gali būti reikalaujamas išlaikymo priteisimas. Toks aiškinimas darytinas iš CK 3.72 str. 2 d. normos gramatinės struktūros, nes šis pagrindas gauti išlaikymą nesujungtas jungtuku „ir“ su kitu pagrindu – nedarbingumu dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. LAT: Ši prezumpcija savaime nereiškia, kad išlaikymas nedarbingam dėl sveikatos būklės sutuoktiniui reikalingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikaymas nėra reikalingas. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 122-969/2018 Dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo Nustatyta, kad ieškovė serga išsėtine skleroze, jos sveikatos būklė sunki, ieškovė yra nedarbinga. Dėl šios priežasties ieškovė prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo. Taigi nagrinėjamu atveju galioja CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad ieškovei reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija gali būti byloje paneigta nustačius, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad ieškovės liga yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją nuosavybę ir priteisiant ieškovei 2/3 dalis viso sutuoktinių turto, yra svarbu įvertinti, ar dar yra reikalinga papildoma ieškovės interesų apsauga, t. y. ar jos poreikiams patenkinti reikalingos papildomos pajamos tam, kad būtų padengiamos dėl ligos patiriamos išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės turimą asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo jai tenkantį turtą, gaunamas pajamas, sprendžia, kad sutuoktinio išlaikymas, kaip papildoma jos interesų apsaugos priemonė, jai nereikalingas. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas. Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo šioje srityje ar riboto veiksnumo šioje srityje, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas CK 3.72 str. 5 d.: Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į: 1) santuokos trukmę, 2) išlaikymo reikalingumą, 3) abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, 4) jų sveikatos būklę, 5) amžių, 6) į jų darbingumą, 7) nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes, 8) kitas svarbias aplinkybes. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip 1 metai; 2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams; 3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais; 4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas CK 3.72 str. 8 d.: Išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma; 2) periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį; 3) priteisiamas tam tikras turtas. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės: buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus CK 3.72 str. 5 d. numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą. Išlaikymo mokėjimas nutraukiamas: 1) kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta; 2) sudaroma nauja santuoka. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo reikalingas sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri neįgalų vaiką iš ankstesnės santuokos.

Use Quizgecko on...
Browser
Browser