11.3 Tema Prievolių Įvykdymo Užtikrinimas PDF

Prievolių įvykdymo užtikrinimas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  Prievolių įvykdymo užtikrinimas Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Jis taip pat skatina skolininką tinkamai įv...

Prievolių įvykdymo užtikrinimas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  Prievolių įvykdymo užtikrinimas Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Jis taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę.  Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai CK 6.70 str. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus: 1) netesybomis, 2) įkeitimu (hipoteka), 3) laidavimu, 4) garantija, 5) rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.  Prievolių įvykdymo užtikrinimas Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Pvz., sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį.  Prievolių įvykdymo užtikrinimas CK nenustato baigtinio prievolių užtikrinimo būdų sąrašo. Todėl prievolės šalys turi teisę susitarti ir taikyti kitokius, įstatyme nenumatytus prievolių užtikrinimo būdus, neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. CK 6 knyga reglamentuoja tik asmeninius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Daiktinius teisinius prievolių užtikrinimo būdus – hipoteką ir įkeitimą – reglamentuoja CK 4 knygos normos.  Netesybų samprata CK 6.71 str. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.  Netesybos Pagrindinis netesybų bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 str., nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Taigi šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Susitarimo dėl netesybų forma CK 6.72 str. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Jeigu pagrindinė prievolė patvirtinta notaro, kokia forma turėtų būti sudaromas susitarimas dėl netesybų?  LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 Vienos iš sutarties šalių išrašyta sąskaita savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Kadangi netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 str. 1 d.), sąskaita negali būti prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis, ja numatant baudas ar delspinigius.  Ieškinio senatis netesyboms Netesyboms taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių), taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.)  Netesybos ir realus prievolės įvykdymas CK 6.73 str. Taisyklė: Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. LAT 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. CK 6.73 str. 1 d. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.  Netesybos ir realus prievolės įvykdymas CK 6.73 str. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.  LAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012 CK 6.73 str. 2 d. ir CK 6.258 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK nustatyta žemutinė netesybų mažinimo riba nereiškia, jog netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais, nes teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.  LAT 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos. Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.  Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. e2A-285-790/2021 Nagrinėjamu atveju 370,24 Eur netesybos, apskaičiuotos ieškovei pavėlavus parengti kelio Nr. 4516 techninį darbo projektą, ir 982,69 Eur netesybos, apskaičiuotos jai pavėlavus parengti kelio Nr. 3508 techninį darbo projektą, nėra nepagrįstai didelės, todėl neturėtų būti papildomai mažinamos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi bendrą sutarties kainą, kuri sudaro 4 432 674,07 Eur, sutarties 5.2.1 ir 5.2.2 papunkčiuose nustatytas projektavimo darbų kainas, kurios sudaro atitinkamai 18 420 Eur dėl kelio Nr. 4516 ir 45 495 Eur dėl kelio Nr. 3508, taip pat atsižvelgusi į tai, kad terminas parengti techninius darbo projektus dėl ieškovės kaltės buvo reikšmingai praleistas – pagal sutarties 8.1 papunktį, projektavimo darbai turėjo būti atlikti per 5 mėnesius, tačiau dėl ieškovės kaltės šis terminas rengiant atskirų kelio ruožtų projektus papildomai pailgėjo dar 72 ir 67 dienomis. Nurodytos netesybos yra apskaičiuotos vadovaujantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis ir atsižvelgiant į jų abiejų atsakomybę už termino praleidimą, yra adekvačios ieškovės atlikto pažeidimo mastui ir nesudaro pagrindo kreditorei nepagrįstai pasipelnyti skolininkės sąskaita. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Ginčo esmė: Ieškovė kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 321,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 289,57 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo. Pagal įsigyjamos prekės pobūdį / rūšį (televizorius) bei tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, t. y. verslo subjekto. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu– pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 str. 2 d. išdėstytus kriterijus. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Pagal CK 6.2284 str. 2 d., nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos, t. y. kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Sprendžiant nagrinėjamoje byloje, ar sutarties sąlygos dėl delspinigių turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, turi būti nustatyta, ar esminė sutarties nuostata, šiuo atveju susijusi su delspinigiais, buvo išdėstyta suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai išaiškintos. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į visas su Sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, patikrins, ar nagrinėjamoje byloje atsakovui (vartotojui) buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai ir leistų įvertinti, be kita ko, visą jo daikto kainą.  Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Atliekant šį vertinimą lemiamą reikšmę turi tai, ar sąlygos suformuluotos aiškiai ir suprantamai; iš sąlygos turinio matyti, jog joje aiškiai buvo numatyti delspinigiai, kad buvo nustatyti 0,5 procento delspinigiai nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną. Taigi, nurodytas sąlygų turinys sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas buvo informuotas apie delspinigius, fiksuotą delspinigių dydį netinkamai vykdant įsipareigojimus ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, įgyja esminę reikšmę. Pažymėtina, jog Sutarties nuostata, susijusi su delspinigiais, buvo suformuluota aiškia ir suprantama kalba Sutarties sudarymo momentu. Be to, teisėjų kolegija negali ignoruoti ir aplinkybių, jog 2020 m. kovo 19 d. atsakovas pasirašė kiekviename Sutarties puslapyje, Sutarties sąlyga dėl delspinigių buvo įrašyta pirmajame lape, prie visų kitų esminių Sutarties sąlygų – termino (24 mėn.), kito mokėjimo termino (2020 m. balandžio 26 d.), turto vertės Sutarties sudarymo metu (195 Eur su PVM). Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, jog atsakovas žinojo savo pareigas dėl delspinigių, kurie galėjo būti skaičiuojami netinkamai vykdant Sutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine, o Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. Nr. e2A-372-460/2021 Teisėjų kolegija nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.  Susitarimo dėl netesybų negaliojimas CK 6.74 str. Jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Tačiau susitarimo dėl netesybų negaliojimas neturi įtakos pagrindinės prievolės galiojimui net ir tuo atveju, kai buvo įtrauktas į sutartį, iš kurios atsirado pagrindinė prievolė.  Įrodinėjimo pareiga CK 6.75 str. Jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai.  Laidavimo sutarties samprata CK 6.76 str. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas.  Laidavimo atsiradimo pagrindai CK 6.77 str. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. Laidavimas gali atsirasti neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, už kurio prievolę laiduojama, prašo užtikrinti prievolę, taip pat į tai, ar tas asmuo žino apie laiduotoją. Kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo. Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareiškia, skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį.  Laidavimu užtikrinamos prievolės CK 6.78 str. Laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Laidavimu gali būti užtikrinta ir dalis pagrindinės prievolės. Negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimas negali būti suvaržytas ir kitokiu būdu. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio. Į pagrindinės prievolės užtikrinimą įeina ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laidavimo sutarties forma CK 6.79 str. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią. Laiduotojo atsakomybė CK 6.81 str. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Laiduotojo atsakomybė CK 6.81 str. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.  Įvykdžiusio prievolę laiduotojo teisės CK 6.83 str. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato. Jeigu laidavimas atsirado be skolininko žinios, laiduotojas turi teisę reikalauti tik to, ką skolininkas būtų privalėjęs sumokėti be laidavimo, įskaitant nuostolius. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises.  Laidavimo pabaiga CK 6.87 str. 1. Laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. 2. Laidavimas taip pat baigiasi, kai laiduotojas miršta. 3. Kai skolininkas ir laiduotojas sutampa, laidavimas lieka galioti, jeigu kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas išliktų. 4. Laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. 5. Laidavimas baigiasi, kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti ir už naująjį skolininką. 6. Laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Terminuoto laidavimo pabaiga CK 6.88 str. Kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Terminuotas laidavimas, kuriuo užtikrinta būsima prievolė, baigiasi suėjus laidavimo terminui, jeigu prievolė iki šio termino pabaigos neatsirado.  Neterminuoto laidavimo pabaiga CK 6.89 str. 1. Kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus 2 metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. 2. Jeigu neterminuotu laidavimu užtikrinta būsima prievolė, tai laidavimas vienašaliu laiduotojo pareiškimu gali būti panaikintas praėjus 3 metams po jo atsiradimo, jeigu per šiuos 3 metus prievolė neatsirado. Apie laidavimo panaikinimą laiduotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti skolininkui ir kreditoriui.  Garantijos samprata CK 6.90 str. Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari (papildoma), t.y. kreditorius pirmiausiai iš skolininko turi pareikalauti įvykdyti prievolę ir, tik šiam atsisakius ją įvykdyti ar neįvykdžius per nustatytą terminą, gali reikalauti šito iš garanto. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (subrogacija).  Garantijos forma CK 6.91 str. Garantija turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas garantiją daro negaliojančią. Garanto prievolės ribos CK 6.92 str. Garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma. Jeigu garantas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievolę pagal garantijos sutartį, jo atsakomybės kreditoriui už šio patirtus nuostolius dėl garantijos pažeidimo neriboja garantijoje nustatyta suma. Gavęs kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę garantas privalo nedelsdamas apie tai pranešti skolininkui ir perduoti jam kreditoriaus reikalavimo ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas. Garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui.  LAT 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012 Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė palyginti su užtikrinta prievole, ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai, t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Garanto atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui. Taigi, garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių.  LAT 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą.  Banko garantija CK 6.93 str. 1. Banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą. 2. Už garantijos suteikimą skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje sutartyje nustatytą atlyginimą. 3. Banko garantija įsigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita. 4. Kreditoriaus reikalavimas įvykdyti sutartį bankui turi būti pateiktas raštu ir prie jo pridėti visi reikalingi dokumentai. Reikalavime turi būti nurodyta, kaip skolininkas pažeidė garantija užtikrintą pagrindinę prievolę.  Rankpinigių samprata CK 6.98 str. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.  Susitarimo dėl rankpinigių forma CK 6.99 str. Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį.  Rankpinigiai v. avansas Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.  Rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės CK 6.100 str. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaitant rankpinigius, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343-881/2017 Ginčo esmė. Ieškovo pozicija: Ieškovas M. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 724 Eur avanso. Nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. internetinėje svetainėje www.autogidas.lt rado skelbimą dėl automobilio Mini1000 pardavimo. 2014 m. spalio 2 d. telefonu susiskambino su skelbime nurodyto automobilio savininku atsakovu, kuris patvirtino, jog skelbime esantys duomenys apie automobilį atitinka realybę. Minėjo, kad ant automobilio skardinių detalių yra rūdžių, tačiau nedaug. Atsakovas paaiškino, kad automobilis bet kokiu atveju bus atvežtas į Lietuvą, nes autovežis išvažiavęs į Olandiją. Už automobilio rezervaciją atsakovas paprašė pervesti į jo sąskaitą 724 Eur avansinį mokestį. Ieškovas tą pačią dieną pervedė 724 Eur avansą už automobilį. Žodžiu jie susitarė, jei automobilis neatitiks aprašymo skelbime ir jo paties apibūdinimo, atsakovas grąžins ieškovui avansą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343-881/2017 2014 m. spalio 9 d. autovežio vairuotojas informavo ieškovą, kad automobilis yra atgabentas ir jį galima apžiūrėti, tačiau atvežtas automobilis buvo žymiai blogesnės būklės, nei buvo aprašytas. Skelbime buvo patalpintos ne to automobilio nuotraukos, nes jo salonas buvo ne tos spalvos. Kairiajame kėbulo šone buvo kumščio dydžio išrūdijusi skylė, apie kurią atsakovas net neužsiminė, jos nesimatė ir nuotraukoje. Rūdžių ant automobilio skardinių detalių buvo žymiai daugiau, nei papasakojo atsakovas. Be to, automobilis buvo ne 1988 m. 10 mėn. gamybos, kaip nurodyta skelbime, bet 1991 m. vasario mėn. Automobilyje nebuvo radijo / CD grotuvo, elektra valdomų langų, R17 dydžio lengvo lydinio ratlankių. Telefonu ieškovas informavo atsakovą, kad atsisako pirkti automobilį bei pageidauja susigrąžinti avansą. Tačiau atsakovas atsisakė grąžinti pinigus, nurodęs, kad patyrė nuostolių jį parveždamas. Ieškovas teigė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo sumokėtą 724 Eur avansą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343-881/2017 Atsakovo pozicija: Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas teigė, kad ieškovas sumokėjo atsakovui rankpinigius, nes tokia praktika automobilių rinkoje yra įprasta, todėl jis privalo atlyginti atsakovui ir nuostolius, kurių nepadengia rankpinigių suma. Atsakovo nuostolius sudaro paslaugų suteikimo kaina (telefono sąskaitos, viešbučio ir kitos kelionės išlaidos), automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos, taip pat visi kiti nuostoliai, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo kaltės. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343-881/2017 Teismo vertinimas: Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovo 2014 m. spalio 2 d. sumokėta pinigų suma turėtų būti kvalifikuojama rankpinigiais (kurie, anot apelianto, patvirtina sutarties sudarymą). Remiantis CK 6.99 str., susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, visais atvejais turi būti rašytinis, o rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį. Nagrinėjamu atveju šalys jokio rašytinio susitarimo dėl rankpinigių nebuvo sudariusios, todėl apeliantas neturi jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad ieškovo sumokėta pinigų suma turėtų būti pripažįstama rankpinigiais. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jo sumokėti pinigai yra avansas, kuris, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, garantavo ieškovui pirmumo teisę nupirkti ginčo automobilį. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343-881/2017 Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo sumokėti pinigai atitinka minėtą avanso sąvoką, t. y. jie atliko mokėjimo funkciją (buvo įskaitomi į būsimas įmokas) bei iš esmės atliko specifinę įrodomąją funkciją, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas – suteikė ieškovui pirmumo teisę įgyti parduodamą automobilį. Spręsti, kad sumokėti pinigai atliko užtikrinamąją funkciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl netesybų, nagrinėjamu atveju nėra. Kadangi byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios sutarties, taip pat nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą.