Civilinė prievolių teisė - Prievolių pabaiga PDF

Prievolių pabaiga Parengė Asta Vainiūtė-Misiukevičė Prievolių pabaiga  Prievolių pabaiga Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo te...

Prievolių pabaiga Parengė Asta Vainiūtė-Misiukevičė Prievolių pabaiga  Prievolių pabaiga Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė.  Prievolių pabaiga Atsižvelgiant į valios kriterijų, visi prievolių pabaigos pagrindai suskirstyti į dvi grupes: 1) prievolės, pasibaigiančios dėl juridinių faktų arba jų sudėčių, priklausančių nuo šalių valios; 2) prievolės, pasibaigiančios dėl juridinių faktų arba jų sudėčių, nepriklausančių nuo šalių valios.  ? Kuris prievolės pabaigos atvejis priklauso nuo šalių valios ir kuris ne? Prievolės pabaiga šalių susitarimu; Prievolės pabaiga, kai jos neįmanoma įvykdyti dėl force majeure aplinkybių.  Prievolių pabaiga CK nurodyti prievolių pabaigos pagrindai Specialieji Bendrieji prievolių prievolių pabaigos pabaigos pagrindai pagrindai  Prievolių pabaiga Prievolių pabaiga reglamentuota CK Šeštosios knygos IX skyriuje, kuriame nurodyti bendrieji prievolių pabaigos pagrindai, t.y. nurodyti juridiniai faktai, kuriems esant prievolė baigiasi: 1) Prievolės pabaiga įvykdžius; 2) Suėjus naikinamajam terminui; 3) Šalims susitarus; 4) Šalims sutapus; 5) Kai neįmanoma prievolės įvykdyti; 6) Mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį; 7) Skolininką atleidus nuo prievolės įvykdymo. CK taip pat reglamentuoja specialius prievolių pabaigos būdus: 1) Prievolės pabaigą ją įskaičius; 2) Prievolės pabaigą novacijos pagrindu.  Prievolių pabaiga Pažymėtina, kad prievolių pabaigos pagrindų sąrašas CK Šeštosios knygos IX skyriuje nelaikytinas baigtiniu, nes prievolių pabaiga galima ir kitais pagrindais, kurie numatyti pačiame CK (pvz., pripažinus sandorį negaliojančiu, suėjus senaties terminui), kituose teisės aktuose arba šalių sutartyje. Kai kuriuose CK straipsniuose numatyti specifiniai prievolių pabaigos pagrindai, pvz., turto patikėjimo sutarties pabaigos atvejai CK 6.967 str. Prievolių pabaiga Bendrieji prievolių pabaigos pagrindai  Prievolės pabaiga įvykdymu CK 6.123 str. 1. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. 2. Kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. 3. Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui CK 6.124 str. Prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga. Naikinamasis terminas – tai terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė arba pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo arba arbitražo sprendimu atnaujinami.  Prievolės pabaiga šalių susitarimu CK 6.125 str. 1. Prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu. Toks susitarimas gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos. 2. Prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais.  Prievolės pabaiga šalių sutapimu CK 6.126 str. 1. Prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. 2. Kai sutapimas baigiasi, prievolė atsinaujina, jeigu nėra pasibaigusi kitais pagrindais. 3. Prievolės šalių sutapimas neturi įtakos trečiųjų asmenų teisėms. 4. Šalių sutapimu prievolė negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susiję su skirtingu ir vienas nuo kito atskirtu turtu. 5. Laidavimo atveju, kai kreditorius ir skolininkas sutampa, laidavimas pasibaigia. 6. Laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindinę prievolę sutapimas nėra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti. 7. Kreditoriaus ir vieno iš skolininkų, turinčių solidariąją prievolę, ar skolininko ir vieno iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, sutapimas yra pagrindas baigtis tik atitinkamo skolininko ar kreditoriaus prievolės daliai. 8. Įkeitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir įkeisto turto savininkas. Tačiau jeigu turtas iš kreditoriaus išreikalaujamas dėl priežasčių, už kurias kreditorius neatsako, įkeitimas (hipoteka) atsinaujina.  Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti CK 6.127 str. 1. Prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. Jeigu nebeįmanoma įvykdyti tik dalies prievolės, prievolė baigiasi, kai skolininkas įvykdo tą prievolės dalį, kurią įvykdyti dar įmanoma. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju dvišalės sutarties skolininkas privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką buvo iš jos gavęs, ir netenka teisės reikalauti to, ko dar nėra gavęs pagal sutartį. 3. Jeigu prievolės nebeįmanoma įvykdyti dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybių institucijų aktų, tai šalys gali reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Kai toks aktas pripažintas negaliojančiu, prievolė atsinaujina, jeigu ko kita nenumato šalių sutartis arba nelemia prievolės esmė, arba jeigu kreditorius dar nėra praradęs intereso.  Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį CK 6.128 str. 1. Kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. 2. Kai kreditorius miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji turėjo būti įvykdyta asmeniškai jam arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. 3. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.  Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį Jeigu kreditorius norėtų, kad prievolę jam įvykdytų skolininko įpėdiniai, jis turėtų įrodyti, kad prievolė nėra grynai asmeninio pobūdžio. Kreditoriui mirus, jo įpėdiniai taip pat turėtų įrodinėti, kad prievolė nebuvo neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu.  Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo CK 6.129 str. 1. Prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. 2. Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Jis gali būti atlygintinis arba neatlygintinis. 3. Atleidžiama nuo visos prievolės vykdymo, išskyrus atvejus, kai kreditorius aiškiai nurodo, kad atleidžia tik nuo prievolės dalies vykdymo. 4. Preziumuojama, kad kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius savanoriškai grąžina skolininkui skolos dokumentą ir nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui, kai šis įvykdė prievolę.  Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo CK nenustato atleidimo nuo prievolės formos, todėl kreditoriaus valia gali būti išreikšta tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, išskyrus atvejus, kai tokią formą nustato įstatymas arba sutartis. Tačiau visais atvejais kreditoriaus valia turi būti aiškiai išreikšta. Prievolių pabaiga Specialieji prievolių pabaigos pagrindai  Prievolės pabaiga įskaitymu CK 6.130 str. 1. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. „Vienarūšiai reikalavimai“ – taikoma prievolės objektui, pvz., abu reikalavimai turi būti piniginiai. Negalima įskaityti, jei vienos šalies pareiga yra perduoti pinigus, o kitos – teikti paslaugas.  Prievolės pabaiga įskaitymu Įskaitymui užtenka vienos prievolės šalies pareiškimo, bet apie tai reikia pranešti kitai prievolės šaliai. Taigi įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga arba nurodant jo terminą.  LAT 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006 Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 str. įtvirtintos įskaitymo sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti.  LAT 2014 m spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Todėl būtina kiekvieną kartą, taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.  Įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, turinys ir forma Įskaitymo tvarką reglamentuojanti CK teisės norma nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui).  LAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-479/2010 LAT praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Svarbu, kad pranešimas apie įskaitymą būtų aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Sprendžiant ar pranešimas apie įskaitymą yra tinkamos formos, reikšminga tarp prievolės šalių susiklosčiusi dalykinio bendradarbiavimo praktika – kaip vyko jų tarpusavio susirašinėjimas kitais klausimais. Priklausomai nuo šių aplinkybių, teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimas apie prievolės įskaitymą. CK 6.131 str. numatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, t. y. įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu.  Įskaitymo draudimas CK numato atvejus, kai įskaitymas apskritai draudžiamas. Tai imperatyvios normos, kurių šalys privalo laikytis. Įskaitymo draudimų tikslas – užtikrinti silpnosios šalies interesus sutartiniuose santykiuose, taip pat sąžiningų trečiųjų asmenų interesus.  Įskaitymo draudimas CK 6.134 str. Draudžiama įskaityti: 1) reikalavimus, kurie ginčijami teisme; 2) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; 4) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą; 5) reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą; 6) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo; 7) įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. Skolininkas neturi įskaitymo teisės, jeigu jis privalo atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą. Įskaitymo draudimų sąrašas yra pavyzdinis, bet nėra baigtinis.  Prievolės pabaiga novacijos būdu Novacija – tai sutartis, kuria esama prievolė panaikinama ir vietoje jos nustatoma nauja. Pvz.: Bankas su klientu sudarė bendrą kreditavimo sutartį sujungdamas visus kliento kreditus į vieną; Patalpų nuomininkas sudarė pirkimo- pardavimo sutartį ir įgijo patalpas nuosavybėn.  Novacijos samprata CK 6.141 str. CK 6.141 str. 1 d.: (1) Prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). (2) Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. (3) Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.  Novacijos samprata CK 6.141 str. CK 6.141 str. 2 d.: Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. 3. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė. 4. Draudžiama taikyti novaciją prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu susijusioms prievolėms.  LAT 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018 CK 6.141 str. 1 d. nurodytas baigtinis novacijos atvejų sąrašas, kuris nėra aiškinamas plečiamai, ir atvejai, kurie neatitinka išvardintųjų, negali būti laikomi novacija. Novacija nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita.  LAT 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018 Novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo. Nauja prievolė esant novacijai reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pakeitimą nauju. Taigi novacijos padarinys tas, kad ji pabaigia šalių prievolę ir ją pakeičia nauja prievole.  Veiksmai, kurie nelaikomi novacija CK 6.142 str. Veiksmai, kurie nelaikomi novacija: 1) prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas; 2) dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas; 3) papildomas prievolės modifikavimas.  Novacijos įtaka papildomoms (šalutinėms) teisėms CK 6.143 str. 1. Įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, novacijos atveju pasibaigia, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria šias teises išsaugoti. 2. Jeigu yra kreditoriaus ir vieno iš solidariąją pareigą turinčių skolininkų novacija, pagal kurią kiti bendraskoliai atleidžiami nuo prievolės įvykdymo, tai įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali būti išsaugotos tik to skolininko, kuris sukuria su kreditoriumi naują prievolę, turtui. 3. Jeigu novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku ir pirmasis atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, tai įkeitimas (hipoteka), kuriuo buvo užtikrintas prievolės įvykdymas, negali būti perkeltas naujojo skolininko turtui. Nuo prievolės vykdymo atleisto pradinio skolininko turto įkeitimas (hipoteka) tokiu atveju gali išlikti tik tuomet, kai buvęs pradinis skolininkas sutinka. Kai naujasis skolininkas iš pradinio skolininko įgyja daiktą, teisės į kurį suvaržytos dėl įkeitimo (hipotekos), tai įkeitimas (hipoteka) išlieka, jeigu su tuo sutinka naujasis skolininkas. Kitos novacijos pasekmės CK 6.144 str. 1. Kai novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju, tai naujasis skolininkas negali pareikšti kreditoriui tų atsikirtimų, kuriuos jis būtų galėjęs reikšti pradiniam skolininkui, taip pat atsikirtimų, kuriuos pradinis skolininkas turėjo kreditoriui. Tačiau skolininkas gali reikalauti pripažinti negaliojančiu sandorį, iš kurio atsirado jo prievolė. 2. Kai yra kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu prievolė nesibaigia, jeigu kreditorius reikalauja, kad novacijoje dalyvautų laiduotojas, o šis atsisako.