Lithuanian Civil Law: Changes in Obligations PDF

Asmenų pasikeitimas prievolėje Parengė Asta Vainiūtė-Misiukevičė Asmenų pasikeitimas prievolėje  Asmenų pasikeitimas prievolėje Asmenų pasikeitimas prievolėje paprastai teisės moksle apibūdinamas kaip naujo asmens įstojimas vietoje buvusio kreditoriaus arba skolininko.  Asmenų pasike...

Asmenų pasikeitimas prievolėje Parengė Asta Vainiūtė-Misiukevičė Asmenų pasikeitimas prievolėje  Asmenų pasikeitimas prievolėje Asmenų pasikeitimas prievolėje paprastai teisės moksle apibūdinamas kaip naujo asmens įstojimas vietoje buvusio kreditoriaus arba skolininko.  Asmenų pasikeitimas prievolėje Sutarčių teisės teorijoje išskiriami šie prievolės asmenų pasikeitimo būdai: 1) pasikeitimas įstatymo pagrindu (subrogacija); 2) reikalavimo perleidimas sutarties pagrindu (cesija); 3) skolos perkėlimas sutarties pagrindu; 4) novacija; 5) sutarties perleidimas.  Asmenų pasikeitimas prievolėje CK sureguliuoti pasikeitimo prievolėje būdai: Reikalavimo Subrogacija perleidimas (reikalavimo (cesija) perleidimas (kreditoriaus Skolos trečiajam pasikeitimas perkėlimas asmeniui prievolėje) (skolininko regreso pasikeitimas) tvarka) Novacija (pradinio skolininko/k reditoriaus pakeitimas nauju) Asmenų pasikeitimas prievolėje Reikalavimo perleidimas (cesija) (kreditoriaus pasikeitimas prievolėje)  Reikalavimo perleidimo samprata Reikalavimo perleidimas teisinėje literatūroje yra vadinamas cesija. Pradinis kreditorius, perleidžiantis savo reikalavimo teisę, yra vadinamas cedentu, o naujasis kreditorius, perimantis perleidžiamą teisę – cesionarijumi.  Reikalavimo perleidimo samprata Prievolinė subjektinė teisė, t.y. kreditoriaus reikalavimo teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais. Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalis. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, o reikalavimo teisė.  Pagrindiniai reikalavimo perleidimo bruožai (pagal LAT praktiką) 1. Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. 2. Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. 3. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 str. 1, 5 d.). 4. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. 5. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. 6. Cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. 7. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius.  Reikalavimo perleidimas Reikalavimo perleidimas gali būti vykdomas įvairiausių sandorių pagrindu. Dažniausiai reikalavimo perleidimas vyksta pagal pirkimo-pardavimo sutartį, bet gali būti ir pagal mainų, dovanojimo ir kitas sutartis. Nuo reikalavimo perleidimo būtina skirti atvejus, kai kreditorius nenori perleisti savo reikalavimo teisės, o tik nurodo trečiąjį asmenį kaip subjektą, kuriam turi būti pateiktas įvykdymas. Pvz., pagal sutartį viena įmonė parduoda prekes kitai, o pastaroji už prekes pardavėjo nurodymu sumoka trečiajam asmeniui. Tokiu atveju tai yra vykdymo peradresavimas trečiajam asmeniui, kuris kildintinas iš pirkimo-pardavimo sutarties ir negali būti laikomas reikalavimo perleidimu.  Pagrindinės ir reikalavimo perleidimo sutarčių tarpusavio santykis Cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Tai gali sukelti keleriopus padarinius: 1) reikalavimo perleidimo sutarties forma priklauso nuo pagrindinės sutarties; 2) jeigu negalioja pagrindinė sutartis, tai toks pat likimas ištinka reikalavimo perleidimo sutartį; 3) reikalavimo perleidimas negali pabloginti ar pagerinti nei kreditoriaus, nei skolininko padėties. Skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teisę reikšmė, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę CK 6.101 str. 1. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. 5. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teisę reikšmė, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę Taigi: 1) bendroji taisyklė įtvirtina nuostatą, kad reikalavimo perleidimo atveju paprastai nereikalingas skolininko sutikimas; 2) praktikoje dažniausiai pasitaiko piniginio pobūdžio reikalavimo teisių perleidimas; tokiais atvejais įprastai laikoma, kad kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikšmės, nes pastarajam nėra svarbu, kam sumokėti pinigus; 3) kreditoriaus asmuo skolininkui gali turėti esminę reikšmę tuo atveju, kai perleidžiama nepiniginio pobūdžio reikalavimo teisė; 4) sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl draudimo perleisti reikalavimo teisę, taip konkrečiu atveju įtvirtinant kreditoriaus asmens esminę reikšmę skolininkui. Jeigu kreditorius nesilaiko tokio pobūdžio sutarties sąlygos, jis padaro sutarties pažeidimą, kuris gali būti civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindu.  Būsimo reikalavimo perleidimas CK 6.101 str. 3. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Tai, kad reikalavimo teisės gali dar neegzistuoti sutarties sudarymo metu, pripažįstama ir UNIDROIT principų 9.1.5 str. Šie principai kelia iš esmės vieną reikalavimą būsimos reikalavimo teisės perleidimui, t. y. perleidimo metu ji turi būti pakankamai aiškiai apibrėžta, kad ją būtų galima identifikuoti ateityje pagal prieš tai sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje vyrauja tendencija, kad teisės ar sutarties objekto ar pan. neegzistavimas sutarties sudarymo metu savaime nereiškia sutarties negaliojimo. Šios idėjos yra pripažįstamos ir kasacinio teismo praktikoje  Šalutinių (užtikrinančių) teisių perėjimas CK 6.101 str. 2. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ši taisyklė reiškia, kad, perleidus reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jam kartu pereina visi akcesorinio (šalutinio) pobūdžio užtikrinimo būdai ir papildomos, iš pagrindinio reikalavimo tiesiogiai kylančios teisės: teisė į palūkanas, netesybas, vaisius, pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Kita vertus, nepereina savo prigimtimi savarankiški užtikrinimo būdai (pavyzdžiui, garantija pagal pirmąjį pareikalavimą).  Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą CK 6.102 str. 1. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. 2. Draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas. 3. Draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).  Reikalavimo perleidimo sutarties forma CK 6.103 str. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.  Reikalavimo perleidimo sutarties forma Priklausomai nuo pagrindinės sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties formos nesilaikymas gali sukelti trejopus padarinius: 1) jeigu perleisti reikalavimo teisę reikia paprasta rašytine forma, tai šios formos nesilaikymas lemia, kad kilus ginčui dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir vykdymo draudžiama remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). 2) jeigu pagrindinei sutarčiai įstatymas nustato paprastą rašytinę formą, tačiau įsakmiai nurodo, kad šios formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, tai, tokiu atveju perleidus reikalavimą nesilaikant rašytinės formos, reikalavimo perleidimo sutartis taip pat negalioja (CK 1.93 str. 2 d.). 3) jeigu įstatymas pagrindinei sutarčiai nustato privalomą notarinę formą, tai jo nesilaikymas sudarant reikalavimo perleidimo sutartį taip pat lemia pastarosios negaliojimą (CK 1.93 str. 3 d.).  Perleidusio reikalavimą kreditoriaus atsakomybė CK 6.105 str. 1. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už skolininką. 2. Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teisę perleidęs kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teisė egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal įstatymą), išskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teisę savo rizika arba reikalavimo teisės perleidimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį. 3. Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą.  Skolininko interesų apsauga Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui, kai skolininkui nepranešta apie reikalavimo perleidimą CK 6.106 str. 1. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iš paskesnių kreditorių laikomas tinkamu. 2. Kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui ir gali prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. 3. Jeigu skolininkas moka skolą žinodamas apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ginčą, tą jis daro savo rizika.  Skolininko interesų apsauga Skolininko atsikirtimai naujojo kreditoriaus reikalavimams CK 6.107 str. 1. Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. 2. Kai prievolei patvirtinti yra išduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir šis dokumentas perduotas, skolininkas neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui motyvuodamas tuo, kad prievolė buvo apsimestinė ar fiktyvi arba kad perleidimas draudžiamas, jeigu naujasis kreditorius reikalavimo perleidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie šias aplinkybes.  Skolininko interesų apsauga Naujojo kreditoriaus reikalavimų įskaitymas CK 6.108 str. Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą, išskyrus atvejus, kai priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu jis žinojo apie reikalavimo perleidimą arba išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai jis sužinojo apie reikalavimo perleidimą, ar po to, kai baigėsi išieškojimo pagal perleistą reikalavimą senaties terminas.  Skolininko interesų apsauga Pranešimas apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 str. 1. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. 2. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (šio kodekso 1.65 straipsnis). 3. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. 4. Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Asmenų pasikeitimas prievolėje Subrogacija (reikalavimo perleidimas trečiajam asmeniui regreso tvarka)  Regreso teisės samprata Pvz., kreditorius pareikalauja, kad prievolę įvykdytų ne skolininkas, o laiduotojas. Tokiu atveju laiduotojas, įvykdęs prievolę, tampa kreditoriumi skolininko atžvilgiu, t.y. įgyja regreso teisę. Regreso teisė – tai asmens teisė reikalauti iš skolininko to, ką jis už skolininką sumokėjo skolininko kreditoriui. Regreso teisei atsirasti reikalingi trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir trečiasis asmuo, sumokėjęs kreditoriui už skolininką.  Subrogacijos samprata Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teisė reikalauti iš skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso atsiradimo atvejis vadinamas subrogacija. Pvz., draudimo kompanija, išmokėjusi draudimo atlyginimą, perima kreditoriaus teisę reikalauti išmokėtos sumos iš skolininko, atsakingo už draudiminį įvykį.  Subrogacijos samprata Subrogacija yra panaši į reikalavimo perleidimą (išlieka tas pats skolininkas), bet šios dvi formos nėra tapačios – skirtumas yra pačioje atitinkamos teisės esmėje: regreso atveju atsiranda teisė, o reikalavimo perleidimo atveju perduodama jau atsiradusi (esama) teisė. Reikalavimo perleidimo atveju naujasis kreditorius siekia įgyti teisę, kuri priklauso pradiniam kreditoriui, o subrogacijos – pašalinti kreditorių iš prievolės.  Reikalavimo perėjimo regreso tvarka (subrogacija) pagrindai CK 6.111 str. Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui: rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu.  Reikalavimo perėjimo regreso tvarka atvejai CK 6.112 str. Reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai: 1) reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto; 2) trečiasis asmuo, kurio turtas buvo įkeistas užtikrinant prievolės įvykdymą, įvykdo už skolininką prievolę; 3) trečiasis asmuo įvykdo už skolininką prievolę, kad būtų išvengta turto, nors jam nepriklausančio, arešto, jeigu tą turtą areštavus šis asmuo prarastų į jį nors kokias savo teises; 4) skolininkas ir skolą sumokėjęs trečiasis asmuo sudaro sutartį dėl skolos sumokėjimo, jeigu apie šią sutartį kreditorius skolos mokėjimo metu žinojo arba apie ją jam buvo pranešta.  Reikalavimo perėjimas regreso tvarka pagal įstatymus CK 6.114 str. Regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui šiais atvejais: 1) kai kreditorius sumoka skolą kitam skolininko kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu (hipoteka) arba buvo pirmesnės eilės, – kreditoriui; 2) kai turto įgijėjas įvykdo prievolę kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas to turto įkeitimu (hipoteka), – turto įgijėjui; 3) kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas, – šiam asmeniui; 4) kai palikėjo prievolę savo turto sąskaita įvykdo įpėdinis, kuris tos prievolės vykdyti neprivalėjo, – šiam įpėdiniui; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais.  Reikalavimo perėjimo regreso tvarka įgyjamos teisės CK 6.113 str. Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Asmenų pasikeitimas prievolėje Skolos perkėlimas (skolininko pasikeitimas)  Skolos perkėlimo samprata CK šeštosios knygos VIII skyriuje įtvirtintas giminiškas reikalavimo perleidimui institutas – skolos perkėlimas. Kadangi civilinę prievolę sudaro ne tik teisės, bet ir pareigos, tai skolos perkėlimas būtent skirtas perkelti pareigą įvykdyti skolinio pobūdžio prievolę iš vieno asmens (pradinio skolininko) kitam asmeniui (naujajam skolininkui). Kaip ir reikalavimo perleidimo atveju, skolos perkėlimas turi analogišką principinį bruožą – perkeliant skolą prievolė niekaip nepasikeičia: 1) kreditoriaus padėtis niekaip nepagerėja ir nepablogėja; 2) naujojo skolininko padėtis taip pat nėra nei blogesnė, nei geresnė už pradinio.  Skolos perkėlimo samprata CK yra įtvirtintas vadinamasis visiškas skolos perkėlimas, kuris reiškia, kad pakeitus pradinį skolininką naujuoju kreditorius praranda teisę nukreipti savo reikalavimus į pradinį skolininką, nebent reikalavimo perleidimo sutartis yra pripažįstama negaliojančia (CK 6.121 str. 1 d.) Skolos perkėlimas pagal kreditoriaus ir naujo skolininko sutartį CK 6.115 str. Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises.  Skolos perkėlimo būdai Skolininko pakeitimas prievolėje (skolos perkėlimas) galimas 2 būdais: 1) trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 str.); 2) skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 str.).  Skolos perkėlimo būdai Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 str.), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. LAT: Imperatyvusis skolos perkėlimo santykių reglamentavimas yra pagrįstas, nes kreditoriui skolininko asmuo turi esminę reikšmę; sudarydamas sutartį su konkrečiu asmeniu jis įvertina savo kontrahento galimybes ją įvykdyti, taigi skolininko pakeitimas prieš kreditoriaus valią reikštų kreditoriaus teisių ir sutarties laisvės principo pažeidimą.  Skolos perkėlimo būdai Tuo atveju, kai skola perkeliama dėl to susitariant pradiniam ir naujajam skolininkui, kreditorius gali duoti sutikimą perleisti skolą iš anksto (CK 6.116 str. 2 d.). Svarbu pažymėti, kad, davus tokį išankstinį sutikimą, jo negalima atšaukti, nebent tokia teisė buvo nustatyta pačiame sutikime (CK 6.116 str. 2 d.). Tokia taisyklė atitinka CK 6.168 str. 2 d. ir šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstamos neatšaukiamosios ofertos logiką.  Skolos perkėlimo būdai Jeigu skolininkas keičiamas kreditoriaus iniciatyva susitariant su naujuoju skolininku arba sudarant trišalę kreditoriaus, pradinio skolininko ir naujojo skolininko sutartį, tai atskiras kreditoriaus sutikimas nėra reikalingas, nes kreditorius, būdamas tokių susitarimų šalis, taip išreiškia savo valią perkelti skolą. Tuo atveju, kai dėl skolos perkėlimo susitaria pradinis ir naujasis skolininkas, tai šio susitarimo įsigaliojimui būtina gauti atskirą kreditoriaus sutikimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymas nenustato, kokia forma turi būti išreiškiamas kreditoriaus sutikimas dėl skolos perkėlimo. Tačiau bet kuriuo atveju kreditoriaus sutikimas turi būti aiškus, apibrėžtas ir nedviprasmiškas.  Skolos perkėlimas pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį CK 6.116 str. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama.  Skolos perkėlimas pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį CK 6.116 str. Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Jeigu skolininkas ir skolos perėmėjas nustato kreditoriui terminą, per kurį turi būti duotas sutikimas, tai sutikimas gali būti duodamas per tą terminą. Jeigu per nustatytą terminą sutikimas negaunamas, laikoma, kad kreditorius nesutinka leisti perkelti skolą. Kol kreditorius nepareiškia savo sutikimo ar nesutikimo, prisiimantis skolą asmuo atsako skolininkui už prievolės įvykdymą kreditoriui.  Skolos perkėlimo sutarties forma CK 6.118 str. Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė.  Naujojo skolininko gynybos būdai Skolos perėmėjo atsikirtimai CK 6.119 str. 1. Naujasis skolininkas turi teisę reikšti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievolių santykiu. Tačiau naujasis skolininkas negali reikalauti įskaityti pradiniam skolininkui priklausantį reikalavimą. 2. Naujasis skolininkas negali atsikirsti kreditoriui remdamasis pradinio skolininko ir naujojo skolininko santykiais, sudariusiais pagrindą skolai perkelti.  Šalutinių prievolių (užtikrinimo būdų) likimas 1. Kai skolininkas pasikeičia, papildomos teisės, kurios nėra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios (netesybos, kompensacinės palūkanos ir pan). 2. Kai skola perkeliama, laidavimas ar trečiojo asmens duotas įkeitimas (hipoteka) baigiasi, jeigu laiduotojas arba įkaito davėjas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti už naująjį skolininką. Skolos perkėlimo sutarties negaliojimo pasekmės CK 6.121 str. 1. Kai skolos perkėlimo sutartis pripažįstama negaliojančia, atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos jo papildomos teisės bei pareigos, tačiau lieka galioti sąžiningų trečiųjų asmenų teisės. 2. Kreditorius turi teisę reikalauti iš naujojo skolininko atlyginti nuostolius, patirtus dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atsiradimo naujasis skolininkas nekaltas. Išvestinis asmenų pasikeitimo prievolėje būdas Sutarties perleidimas  Sutarties perleidimas Sutarčių teisėje yra pripažįstama, kad galimas ne tik susitarimas vien dėl reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo, bet galima tuo pačiu susitarimu kartu perleisti teises ir pareigas, kylančias iš sutarties. Tai yra vadinama sutarties perleidimu.  Sutarties perleidimas CK nėra įtvirtintas sutarties perleidimas. Tačiau CK 6.156 str. 1 d. nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Taigi, šalys turi teisę sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, pvz., sudarydamos susitarimą dėl sutarties perleidimo.  Sutarties perleidimas LAT: Reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas yra du atskiri asmenų pasikeitimo prievolėje institutai, kurie skiriasi savo sąlygomis, todėl savaime šių dviejų institutų sutapties neatsiranda. Tačiau įstatymo nedraudžiama šalims prireikus susitarti dėl reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo tuo pačiu metu, laikantis CK 6.101– 6.103, 6.115–6.122 str. nuostatų.  Sutarties perleidimas Vienoje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kai 2006 m. lapkričio 27 d. ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ ir trečiasis asmuo UAB „Omnitrans“ sudarė lizingo sutartį. Lizingo dalykas – vienkartinių indų gamybos linija. Trečiajam asmeniui ir atsakovui UAB „Vagonera“ išreiškus valią dėl lizingo gavėjo UAB „Omnitrans“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartį perkėlimo UAB „Vagonera“, ieškovas, trečiasis asmuo UAB „Omnitrans“ ir atsakovas UAB „Vagonera“ 2009 m. balandžio 29 d. sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį.  Sutarties perleidimas Kasacinis teismas konstatavo, kad sprendžiant, kokie įstatymo reikalavimai keliami lizingo davėjo UAB DnB NORD, pradinio lizingo gavėjo UAB „Omnitrans“ ir naujojo lizingo gavėjo UAB „Vagonera“ 2009 m. balandžio 29 d. sudarytai teisių ir pareigų perleidimo sutarčiai, būtina ją atitinkamai teisiškai įvertinti (kvalifikuoti). Nagrinėjamoje byloje analizuojama teisių ir pareigų perleidimo sutartimi pradinis lizingo gavėjas UAB „Omnitrans“ perleido naujajam lizingo gavėjui UAB „Vagonera“ visas teises ir pareigas, nustatytas lizingo sutartyje. Svarbiausios jų – pareiga mokėti lizingo įmokas ir teisė valdyti bei naudotis lizingo dalyku bei įsigyti jį nuosavybėn, įvykdžius sutarties sąlygas. Taigi pagal lizingo sutartį pradinis lizingo gavėjas lizingo davėjo atžvilgiu buvo ne tik skolininkas, bet ir kreditorius, todėl teisių ir pareigų perleidimo sutartimi sutarta ne tik dėl skolos perkėlimo, bet ir dėl reikalavimo perleidimo naujajam lizingo gavėjui. Atsižvelgdama į įstatyme nustatytas skolininkų ir kreditorių, sudariusių sutartį dėl skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo, teises ir pareigas, teisėjų kolegija pažymi, kad naujasis lizingo gavėjas, kartu – naujasis skolininkas ir kreditorius UAB „Vagonera“ perėmė visas teises ir pareigas iš pradinio lizingo gavėjo UAB „Omnitrans“. Sudarius teisių ir pareigų perleidimo sutartį, šios teisės ir pareigos, susijusios su lizingo dalyku, išliko nepakitusios, todėl jomis grindžiami tolimesni pasikeitusių sutarties šalių santykiai.