Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Jis taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę.

Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

CK 6.71 str. Nurodo, kad netesybos yra piniginė bauda už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą prievolę.

CK 6.72 str. Nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Pagrindinis netesybų bruožas - akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 str., nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis.

CK 6.74 str. Nustato, kad netesybos yra išvestinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės.

CK 6.70 str. Nurodo, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus.

Jei pagrindinė prievolė patvirtinta notaro, susitarimas dėl netesybų turėtų būti sudarytas raštu.

Sąskaita, išrašyta vienos iš sutarties šalių, savaime nėra sutartis, ji tik patvirtina sutartinius santykius.

Netesybos gali būti nustatomos įstatymu, sutartimi arba teismo sprendimu.

Netesybos taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realaus prievolės įvykdymo, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Teismas gali sumažinti netesybas, jei jos per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.

Šalys gali iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio. Tada kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio.

Kai reikalaujama atlyginti nuostolius, jau sumokėtos netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.

Teismo sprendžiant dėl netesybų mažinimo, jis turi atsižvelgti į šalių valią, išreikštą sutartyje, ir neturi mažinti netesybų žemiau tikrosios nuostolių sumos.

Teismas, spręsdamas dėl netesybų sumažinimo, privalo atsižvelgti į konkrečią bylos aplinkybę, tarp jų: sutarties pobūdį, prievolės vertę, pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtus nuostolius, šalių sąžiningumą ir kt.

Šalis, prašanti sumažinti netesybas, turi įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės.

Netesybos, nustatytos už delsimą parengti kelio techninį darbo projektą, buvo laikomos pagrįstomis ir nebuvo papildomai mažinamos.

Netesybos yra piniginė bauda, nustatyta už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą įvykdymą.

CK nustatyta žemutinė netesybų mažinimo riba nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais.

Laidavimas baigiasi, kai kreditorius per 3 mėnesius nuo laidavimo termino pabaigos nepareiškia ieškinio laiduotojui.

Laidavimas baigiasi suėjus 2 metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per šį laikotarpį nepareiškia ieškinio laiduotojui.

Laidavimas užtikrina būsimą prievolę, tačiau baigiasi prieš prievolei kilant, jeigu ji neatsiranda iki laidavimo termino pabaigos.

Garanto atsakomybė yra subsidiari, t.y. kreditorius pirmiausia kreipiasi į skolininką, o tik po to į garanto.

Garantai įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.

Garanto prievolė nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurią ji užtikrina, net jei prievolė yra nurodyta garantijos dokumente.

Garanto dokumentas turi būti rašytinis, kitaip jis yra negaliojantis.

Garanto atsakomybė ribojama garantijoje nustatyta suma, tačiau jeigu garantas neįvykdo savo prievolės, jo atsakomybės nėra ribojama garantijos suma.

Garantas privalo nedelsdamas pranešti skolininkui apie kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę ir perduoti skolininkui reikalavimo ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas.

Garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jei reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui.

Garantijos ir laidavimo institutas yra panašūs, tačiau garantija yra savarankiška prievolė, išskyrus solidarią atsakomybę su skolininku. Garantas atsako tik tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo prievolės.

Garanto atsakomybė prieš kreditorių atsiranda tik tada, kai skolininkas pažeidžia garantija užtikrintą prievolę.

Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas turi teisę reikalauti atlyginimo iš skolininko.

Garantijos tikslas - užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą ir užtikrinti prievolės įvykdymą, kad kreditorius nepatirtų nuostolių.

Garanto pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai įvykdomos visos garantijoje nurodytos sąlygos.

Kreditorius turi įrodyti garantijos vykdymo sąlygų egzistavimą ir pateikti tai įrodančius dokumentus.

Susitarimas dėl rankpinigių visais atvejais turi būti rašytinis.

Avansas yra tai, kas jau sumokėta iš anksto, įskaitant į būsimas įmokas.

Avansas gali garantuotai suteikti pirmumo teisę pirkti.

Jei nėra sutarties, negalima reikalauti netesybų už jos nutraukimą.

Įrodymai, kad pinigai yra avansas, o ne netesybos yra, kad jie buvo įskaitomi į būsimas sumas.

Nėra objektyvių duomenų, jog šalys susitarė dėl netesybų.

Nesant sutarties dėl netesybų, galima reikalauti grąžinti sumokėtą avansą.