11.1 Tema Prievolių Teisė Bendrosios Nuostatos PDF

Prievolių teisė. Bendrosios nuostatos Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  ? Kaip suprantate žodį „prievolė“?  Prievolės samprata Žodis „prievolė“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „obligatio“ – įsipareigojimas.  Prievolės samp...

Prievolių teisė. Bendrosios nuostatos Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  ? Kaip suprantate žodį „prievolė“?  Prievolės samprata Žodis „prievolė“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „obligatio“ – įsipareigojimas.  Prievolės samprata Romėnų teisėje prievolė buvo apibrėžiama kaip teisiniai pančiai, kai žmogus verčiamas ką nors daryti kito žmogaus naudai pagal valstybės įstatymus.  Prievolės samprata CK 6.1 str. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievoliniai teisiniai santykiai Prievoliniai teisiniai santykiai Kreditorius Skolininkas Valiniai skolininko veiksmai  Prievolės samprata Prievolė yra viena iš civilinių teisinių santykių rūšių. Prievolė visada sieja tik dvi konkrečias šio teisinio santykio šalis – kreditorių ir skolininką. Prievoliniams teisiniams santykiams būdingas santykinumas arba asmeniškumas. Prievolinio teisinio santykio objektas yra valiniai skolininko veiksmai.  Prievolės samprata Prievolinio teisinio santykio turinį sudaro kreditoriaus teisė pareikšti skolininkui reikalavimą ir skolininko pareiga kreditoriui. Dažnai, be reikalavimo teisės, kreditorius kitai prievolės šaliai – skolininkui turi ir tam tikrų pareigų. Atsižvelgiant į tai, prievolės skirstomos į vienašales ir dvišales.  Prievolės samprata Vienašalė prievolė: kreditorius turi tik reikalavimo teisę, o skolininkas – tik pareigą. Pvz., išlaikymo prievolės, dėl žalos atlyginimo atsirandančios prievolės ir kitos. Dvišalė prievolė: kreditorius turi ne tik teisę pareikšti skolininkui reikalavimą, bet ir pareigą, o skolininkas turi ne tik pareigą, bet ir teisę (kreditorius yra ir skolininkas, o skolininkas – ir kreditorius). Pvz., prievolės, kylančios iš pirkimo-pardavimo, nuomos, rangos, vežimo ir kitokių sutarčių.  ? Kuo skiriasi prievoliniai teisiniai santykiai nuo daiktinių teisinių santykių? Subjektų, objekto, turinio, pažeistų teisių gynybos būdų požiūriu?  Prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktinių šiais esminiais bruožais: 1. prievolė – tai asmeninio pobūdžio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjektų ratas nėra apibrėžtas; 2. daiktiniams santykiams būdingas absoliutumas, prievoliniams – santykinumas; 3. daiktinio santykio objektas yra daiktai, o prievolinio – valiniai veiksmai; 4. prievolių teisei būdingi specifiniai pažeistų teisių gynybos būdai: įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra, netesybų išieškojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas ir kt.  Prievolių atsiradimo pagrindai Kada atsiranda civilinės teisės ir pareigos?  Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai CK 1.136 str. 1. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš CK ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; 2) iš teismų sprendimų; 3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; 4) kaip intelektinės veiklos rezultatai; 5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; 6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.  Prievolių atsiradimo pagrindai CK 6.2 str. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Įstatyme nėra ir nesiekiama nurodyti visų galimų prievolių atsiradimo pagrindų.  Prievolės dalykas Prievolės dalykas yra tai, dėl ko atsirado prievolė; dėl ko susitarė prievolės šalys: kokią teisę turi kreditorius ir ką privalo ar ko neprivalo daryti skolininkas. Kiekviena prievolė turi dalyką, t.y. jis būtinas prievolės elementas. Jeigu nėra dalyko, nėra ir prievolės.  Prievolių dalykas CK 6.3 str. 1. Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. 2. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. 3. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. 4. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.  ? Šalys sudarė daikto, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip teismas vertintų tokią sutartį? Atsirastų prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su nuosavybės teisės į daiktą perdavimu, pagal tokią sutartį? Pagrįskite CK normomis.  CK 1.80 str. 1 d., 6.306 str. 1 d. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės (CK 6.306 str. 1 d.).  CK 6.3 str. 4 d. Vienas iš prievolių dalykui keliamas reikalavimas – įmanomumas. Jeigu skolininkas privalo atlikti objektyviai neįmanomus veiksmus, tai prievolės nėra, nes negalima įpareigoti asmenį atlikti tai, kas neįmanoma.  ? Asmuo sudarė sutartį ir po kurio laiko tapo nemokus ir neturi pinigų, reikalingų prievolei įvykdyti. Šiuo atveju atsiradusi prievolė yra galiojanti?  CK 6.3 str. 4 d. Privalo egzistuoti objektyvus negalėjimas įvykdyti prievolės, t.y. kai niekas negali atlikti veiksmų, o ne santykinis. Negalėjimas įvykdyti prievolės gali būti fizinis arba teisinis. Santykinis neįmanomumas, t.y. kai tam tikro veiksmo negali atlikti konkretus skolininkas, bet šiaip tą veiksmą galima atlikti, nedaro prievolės negaliojančios.  Prievolės šalių pareigos CK 6.4 str. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.  Prievolių rūšys Prievolių suskirstymas į atskiras rūšis padeda išlaikyti darnią jų sistemą, išskirti specifinius, tik tam tikrai grupei būdingus požymius. Prievolės gali būti skirstomos pagal: turinį, atsiradimo pagrindus, dalyką ir kt. Tokia prievolių klasifikacija įgyja ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Pagrindinės prievolių rūšys įtvirtintos CK Šeštosios knygos II skyriuje.  Skolininkų ir kreditorių daugetas Skolininkų daugetas Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Dalomosios ir nedalomosios prievolės Dalomosios prievolės 1. Prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymų numatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme. 2. Jeigu prievolė yra dalomoji ir ją turi daugiau nei vienas skolininkas ar kreditorius, tačiau ši prievolė nėra solidarioji, tai kiekvienas kreditorius gali reikalauti patenkinti tik savo dalį, o kiekvienas skolininkas yra įpareigotas įvykdyti tik savo dalį. Dalomosios ir nedalomosios prievolės Nedalomosios prievolės 1. Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma. 2. Prievolės nedalumas reiškia, kad ji negali būti padalyta nei kreditoriams, nei skolininkams, nei jų įpėdiniams.  Alternatyviosios prievolės Alternatyviosios prievolės samprata Prievolė yra alternatyvioji, kai skolininkas turi atlikti vieną iš dviejų ar iš daugiau skirtingų veiksmų (pagrindinių prievolės įvykdymo būdų) savo, kreditoriaus ar trečiojo asmens pasirinkimu. Kai pasirinktas veiksmas atliktas, laikoma, kad prievolė visiškai įvykdyta. Pasirinkimo teisė Kai prievolė yra alternatyvioji, pasirinkimo teisė priklauso skolininkui, išskyrus atvejus, kai įstatymai, sutartis ar teismo sprendimas nustato, kad pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui ar trečiajam asmeniui. Pasirinkimo teisės įgyvendinimo terminą gali nustatyti šalys savo susitarimu. Jeigu toks terminas nenustatytas, tai jį gali nustatyti pasirinkimo teisės neturinti šalis. Toks terminas turi būti protingas.  Sąlyginės prievolės Sąlyginės prievolės samprata Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Prievolė nelaikoma sąlygine, jeigu jos pasibaigimas susijęs su aplinkybe, kuri nežinant prievolės šalims jau buvo tuo metu, kai skolininkas prisiėmė sąlyginę prievolę. Prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Tačiau jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko.  Sąlyginės prievolės Reikalavimai sąlygai 1. Sąlyga turi būti teisėta ir neprieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei. 2. Sąlyga gali būti tik tokia aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas yra įmanomas. 3. Jeigu sąlyga neteisėta, prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei arba yra neįmanoma, tai tokia sąlyga negalioja ir daro negaliojančią prievolę, kuri su ja susijusi.  Terminuotos prievolės Terminuotų prievolių rūšys 1. Prievolės gali būti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu. 2. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. 3. Prievolė su naikinamuoju terminu yra prievolė, kurios trukmę apibrėžia įstatymai ar šalių susitarimai ir kuri pasibaigia šiam terminui suėjus. Termino nustatymas Terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas.  Piniginės prievolės Piniginių prievolių valiuta 1. Piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. 2. Piniginės prievolės gali būti įstatymų nustatyta tvarka apmokamos banknotais (monetomis), čekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamąsias korteles ar kitomis teisėtomis mokėjimo priemonėmis. Palūkanos pagal prievoles 1. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. 2. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. 4. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.  Prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisinės pasekmės Prievolių vykdymas – tai atlikimas veiksmų, kurie yra prievolės dalykas. Dažniausiai prievolės vykdymas yra aktyvūs asmens veiksmai. Tačiau prievolėje skolininkas gali būti įpareigotas ir susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.  Prievolių vykdymo principai Prievolės vykdymui keliami reikalavimai (CK 6.38 str.): 1. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. 2. Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.  Prievolių vykdymo principai Pvz., norint nustatyti, ar advokatas tinkamai vykdė teisinių paslaugų sutartį, reikia analizuoti ne tik įstatymą, pačią sutartį bet ir advokatų profesinės etikos kodeksą.  Prievolių vykdymo principai Prievolės vykdymui keliami reikalavimai (CK 6.38 str.): 3. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). 4. Jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo.  Prievolės įvykdymo būdas CK 6.39 str. 1. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės.  ? Skolininkas privalo sumokėti kreditoriui 5000 Eur, tačiau skolos grąžinimo paskutinę dieną skolininkas šios grynų pinigų sumos neturėjo ir nusprendė kreditoriui už 5000 Eur skolą atiduoti savo 2020 m. gamybos techniškai tvarkingą BMW X6 automobilį. Ar gali skolininkas tokiu būdu grąžinti skolą?  Prievolės įvykdymo būdas CK 6.39 str. 2. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. 3. Priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu įstatymai, sutartis ar prievolės esmė nenumato ko kita. Prievolės vykdymas dalimis CK 6.40 str. Kreditorius turi teisę nepriimti prievolės įvykdymo dalimis, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Prezumpcija, kad skolininkas privalo įvykdyti visą prievolę iš karto. Pvz.: Paskolos sutartyje gali būti numatyta, kad skola grąžinama ne visa iš karto, o dalimis. Prekių pirkimas išsimokėtinai, kai pirkėjas savo prievolę sumokėti vykdo dalimis.  Asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė CK 6.44 str. Taisyklė – prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Skolininkas, įvykdęs prievolę ne kreditoriui ir ne asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, laikomas neįvykdžiusiu prievolės.  Asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė CK 6.44 str. Dvi taisyklės išimtys: Pirma, prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą, t.y. išduoda skolininkui pakvitavimą, jog prievolė įvykdyta. Tokia situacija galima, kai prievolės įvykdymas kitam asmeniui atitinka kreditoriaus interesą. Pvz., skolininkas grąžino skolą kreditoriaus kaimynui, kuriam buvo skolingas pats kreditorius. Antra, asmuo, kuriam skolininkas įvykdė prievolę, gali priimti įvykdymą perduoti kreditoriui. Jeigu kreditorius faktiškai gavo visą įvykdymą, nors ir ne iš skolininko asmeniškai, skolininkas laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę CK 6.50 str. 1. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. 2. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 str. 1 d. numatytą atvejį, kai trečiasis asmuo turi teises į tam tikrą turtą. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.  Prievolės įvykdymo vieta CK 6.52 str. Prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Nustatyti prievolės įvykdymo vietą svarbu dėl kelių priežasčių: 1. tinkamai įvykdyta bus laikoma prievolė, įvykdyta toje vietoje, kur ir privalu šitai padaryti; 2. nuo vietos gali priklausyti, kurios valstybės teisė bus taikoma; 3. vieta gali būti reikšminga nustatant piniginės prievolės valiutą.  Prievolių įvykdymo terminas CK 6.53 str. 1. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. 2. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. 3. Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei.  Įmokų paskirstymas CK 6.54 str. 1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. 2. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. 3. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. 4. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. 5. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 str. 1, 2, 3 ir 4 d. 6. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.  Prievolės įvykdymas sumokant skolą į depozitinę sąskaitą CK 6.56 str. 1. Skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus šioje srityje ir neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą; 5) kreditorius yra ribotai veiksnus šioje srityje ir jam nepaskirtas rūpintojas. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Prievolės įvykdymo išlaidos CK 6.57 str. Su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.  Draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę CK 6.59 str. Prezumpcija - draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Ar yra galimybė paneigti šią prezumpciją?  Prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės Prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą neįvykdymo pasekmės CK 6.60 str.: 1. Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą kreditoriui nuosavybės ar patikėjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas daiktą perduotų (priteistų pareigą natūra). Negalintis įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra, kreditorius turi teisę reikalauti tik atlyginti nuostolius. 2. Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti arba sumokėti netesybas, arba perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą. Privaloma pasirinkti arba viena, arba kita. Be to, kreditorius turi teisę išsiieškoti nuostolius, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos.  Prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės Prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmės CK 6.61 str.: 1. Kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. 2. Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditoriaus reikalavimu teismas iš skolininko išieško kreditoriaus naudai baudą. Baudos dydį nustato teismas. Išieškoma bauda gali būti vienkartinė arba mokama už kiekvieną praleistą dieną, kol skolininkas įvykdys prievolę. 3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma, kai pažeistas kreditoriaus teises galima ginti kitais būdais, taip pat kai įvykdyti prievolę tapo neįmanoma ne dėl skolininko kaltės.  Prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės Atsakomybė už prievolės pagal dvišalę sutartį neįvykdymą 1. Jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių (t.y. force majeure), o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Šiuo atveju abi šalys turi teisę reikalauti grąžinti visa, ką jos įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo. 2. Jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. 3. Jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antra šalis, tai pirmoji šalis turi teisę reikalauti iš antrosios įvykdyti prievolę ir atlyginti nuostolius, į kuriuos įskaitoma tai, ką ši sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti savo prievolę.  Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę CK 6.63 str. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; 2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; 3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę; 4) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė; 5) skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys; 6) prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės.  Teisinės pasekmės, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.  Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę CK 6.64 str. Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; 2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. 3. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. 4. Skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą.  Teisinės pasekmės, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą.  Prievolės įvykdymo patvirtinimas CK 6.65 str. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 str. nustatyti padariniai. Pakvitavimo pagrindinė funkcija yra įrodomoji, kuri lemia, kad, jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis.  Prievolės įvykdymo patvirtinimas Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą. Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui. Tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą pirmiausia turėtų būti suinteresuotas skolininkas, nes turėdamas tokius įrodymus jis galės įrodyti prievolės pasibaigimo faktą.  Prievolės įvykdymo patvirtinimas Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis.  Prievolės įvykdymo patvirtinimas CK 6.65 str. 2. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. 3. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. 5. Jeigu kreditorius išdavė pakvitavimą apie pagrindinės sumos sumokėjimą, preziumuojama, kad skolininkas sumokėjo palūkanas ir kitokias išlaidas.