14 Seminaras: Ideologija kaip kultūros sistema. PDF

14 seminaras: Ideologija kaip kultūros sistema. Eric Hobsbawm, Benedict Anderson 03/12/2024 21:46 Literatūra: - Benedict Anderson, Įsivaizduojamos bendruomenės: apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą. [Iš anglų kalbos vertė Aušra Čižikienė]. – Vilnius, Baltos lankos, 1999,...

14 seminaras: Ideologija kaip kultūros sistema. Eric Hobsbawm, Benedict Anderson 03/12/2024 21:46 Literatūra: - Benedict Anderson, Įsivaizduojamos bendruomenės: apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą. [Iš anglų kalbos vertė Aušra Čižikienė]. – Vilnius, Baltos lankos, 1999, pp. 16-23. Seminaro užduotis: grupinė lietuviškojo išrastos tradicijos atvejo analizė. Eric Hobsbawm, 1917-2012 Daugelis tradicijų, kurios laikomos istoriškai senomis, iš tikrųjų yra neseniai sukurtos. Hobsbawm teigia, kad tokios tradicijos dažnai atsiranda socialinių, politinių ar kultūrinių lūžių laikotarpiais, siekiant sustiprinti naujas tapatybes ar valdžios struktūras. Sugalvotos tradicijos per ritualus ir simbolius padeda įtvirtinti vertybes bei elgesio normas. Jos tarnauja kaip priemonė sukurti tęstinumo įspūdį, suteikiant autoritetą dabarties institucijoms ir praktikai. Sukurtos tradicijos dažnai perteikia fiktyvų ar idealizuotą ryšį su praeitimi. Nors jos atrodo kaip tęstinumo su istorija išraiška, jų šaknys dažnai yra šiuolaikinės, skirtos konkretiems politiniams ar socialiniams tikslams. Tradicijos atlieka bendruomeniškumo stiprinimo funkciją. Jos formuoja kolektyvinį identitetą, ugdo priklausymo jausmą ir sukuria bendrus atskaitos taškus visuomenės nariams. Tradicijos tampa kultūriniais simboliais, turinčiais emocinį ir socialinį krūvį. Jos gali įkūnyti tautinius, religinius ar ideologinius idealus ir veikti kaip instrumentas tiek visuomenės integracijai, tiek manipuliacijai. Išrastos tradicijos pasaulio kontekste Prancūzijos revoliucija: Akivaizdžiai išrasta tradicija, nes revoliucionieriai sąmoningai kūrė naujus simbolius ir ritualus, siekdami atskirti naująją respubliką nuo monarchinės praeities. Olimpinės žaidynės: Nors jos remiasi senovės graikų sporto žaidynėmis, moderniosios Olimpinės žaidynės yra visiškai nauja, XIX a. sugalvota tradicija. Britų karalių karūnavimo ceremonijos: Dabartinė forma turi gilias šaknis, tačiau Viktorijos epochoje buvo įgyta naujų elementų, pabrėžiančių monarchijos sakralumą ir nacionalinę svarbą. Škotiški kiltai: Tikras „išrastų tradicijų“ pavyzdys – jų simbolinė svarba kaip tautinio identiteto dalis buvo formuojama romantizmo ir XIX a. Škotijos turizmo bumo metu. Teisėjų perukai: Šie perukai išliko kaip senovinės mados reliktas, bet jų šiuolaikinė simbolinė reikšmė teisės sistemoje sukurta vėlesniais laikais. Japonijos imperatoriaus karūnacija: Šaknys siekia senovę, tačiau ceremonijos modernizavimas Meidži laikotarpiu ją aiškiai pozicionuoja kaip „išrastą tradiciją“, siekiant sustiprinti imperatorių kaip tautos vienybės simbolį.