Šeimos teisės samprata

Šeimos teisės samprata apibrėžiama per šeimos narių sąvoką. Ši sąvoka apima sutuoktinį, partnerius, tėvus, vaikus (įskaitant įtėviai ir įvaikiai), ir kitus giminystės ryšiais susijusius asmenis.

Šeimos teisė, kaip ir civilinė teisė, reglamentuoja asmens teises ir pareigas tarpusavio santykiuose. Todėl ji yra pripažinta civilinės teisės dalimi.

Šeimos teisė yra reglamentuojama Civilinio kodekso, kuris tiria santykius tarp fizinių asmenų.

Teisiškai šeima apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų bendras gyvenimas, t.y. faktinis šeiminis ryšys. Šis ryšys įpareigoja valstybę užtikrinti šių santykių apsaugą ir gerbimą.

Ikivedybiniai susitarimai yra sutartys tarp būsimų sutuoktinių, kuriose apibrėžiami turtiniai ir turto santykių klausimai, galintys kilti santuokos metu arba ją nutraukus.

Ikivedybiniai susitarimai leidžia sutuoktiniams iš anksto apsispręsti turto valdymo ir pasidalinimo klausimais, kad vėliau nekiltų nesutarimų.

Pagal Civilinį kodeksą, ikivedybiniai susitarimai turi būti sudaryti raštu ir notariškai patvirtinti.

Ikivedybiniai susitarimai apima turto padalijimą, turtinių turtų ir pareigų paskirstymą, materialinių poreikių tenkinimo būdus ir kitus su santuoka susijusius klausimus.

Šeimos teisė - tai civilinės teisės šaka, apimanti teisės normas, reglamentuojančias turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, kylančius iš santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo.

Šeimos teisiniai santykiai – tai civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklosto tarp šeimos narių ir kitų asmenų, kuriuos sieja giminystės ar kitokie ryšiai.

Šeimos teisiniai santykiai gali būti dviejų rūšių: asmeniniai neturtiniai ir turtiniai.

Turtiniai šeiminiai santykiai – tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių iš asmeninių neturtinių santykių dėl materialinių vertybių valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis, taip pat dėl materialinės paramos/išlaikymo teikimo.

Turtiniai santykiai šeimos teisėje gali būti suskirstyti į: 1) santykius dėl turto, kuris priklauso sutuoktiniams, 2) santykius dėl finansinės pagalbos vienas kitam tiek santuokos metu, tiek ją nutraukus, 3) santykius tarp tėvų ir vaikų dėl išlaikymo.

Civilinio kodekso (CK) trečioji knyga nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindas.

CK 3.1 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečioji knyga.

Šeimos teisė yra svarbi teisės šaka, reglamentuojanti žmonių santykius šeimos kontekste ir užtikrinanti jų teises bei pareigas.

Susitarimas tarp dviejų asmenų sudaryti santuoką, kuris gali būti išreikštas žodžiu ar raštu.

Susitarimas tuoktis, kuris yra oficialiai pateiktas Civilinės būklės aktų registravimo įstaigai.

Dovanų grąžinimas abiem šalims, jeigu santuoka nesudaroma. Tačiau dovanos, kurių vertė mažesnė nei 300 EUR, nereikia grąžinti.

Ieškinys dėl dovanų grąžinimo po nesudarytos santuokos turi būti pateiktas ne vėliau nei per 1 metus nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.

Šalis, be rimtos priežasties atsisakiusi tuoktis, turi atlyginti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo.

Šalis, atsisakiusi tuoktis dėl svarbios priežasties, atsiradusios dėl kitos šalies kaltės, gali reikalauti nuostolių atlyginimo.

Šalis, atsisakiusi tuoktis be pagrindo, privalo atlyginti nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo.

Nuostolių dydis apima faktinės išlaidos ruošiantis tuoktis ir prievolių, susijusių su būsima santuoka, įvykdymo faktinės išlaidos.

LR Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir tarptautinės sutartys yra pagrindiniai teisės šaltiniai, reglamentuojantys šeimos santykius.

Civilinis kodeksas (CK) nustato bendrąsias taisykles, o kiti įstatymai detaliau reglamentuoja konkrečius aspektus, pavyzdžiui, vaikų globos ar įsivaikinimo procedūras.

Taikant papročius šeimos santykiams, svarbu atsižvelgti į įstatymų numatytas išimtis ir prioritetą teikti įstatymų nuostatoms.

Tai reiškia, kad santuoka turi būti sudaroma laisva valia, o ne priverstinai.

Abu sutuoktiniai turi lygias teises ir pareigas šeimoje, nepriklausomai nuo jų lyties ar socialinės padėties.

Vaiko gerove ir interesais rūpinimasis yra prioritetas, o tėvystė ir motinystė papildomi viena kitą.

Taikant įstatymo analogiją, neaiškioms situacijoms taikomos kitų įstatymų normos, reglamentuojančios panašius santykius.

Teisės analogija - kai nėra tiesioginės taikytinos normos, o naudojamos bendrosios teisės principai.

Kai susitarimas tuoktis buvo viešas, turintis teisę į nuostolių atlyginimą gali reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo po atšaukto susitarimo tuoktis gali būti pateiktas per 1 metus nuo atsisakymo sudaryti santuoką.

Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo po atšaukto susitarimo tuoktis priklauso nuo to, ar susitarimas buvo viešas ir ar buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas priteisė ieškovui 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl atšaukto susitarimo tuoktis, atsižvelgdamas į atsakovo nesąžiningumą ir ieškovės patirtus išgyvenimus.

Teismo nuomone, ieškovės patirta neturtinė žala - baimė, gėda, pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai - yra verta 400,00 Eur atlyginimo.

Nors ieškovė prašė 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas priteisė tik 400 Eur, nes manė, kad ji per daug prašo.

Įvertinus atsakovo nesąžiningumą ir ieškovės išgyvenimus, teismas pripažino, kad atšauktas susitarimas tuoktis jai padarė neturtinę žalą.

Ieškovė prašė atlyginti 3 500 Eur vertės neturtinę žalą, nes atšauktas susitarimas tuoktis jai padarė baimės, gėdos, pažeminimo ir dvasinių išgyvenimų.

Ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo, kai santuoka nesudaryta dėl vienos iš šalių kaltės.

Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo atsisakyta sudaryti santuoką.

Jeigu šalis atsisako sudaryti santuoką dėl kitos šalies nesąžiningo elgesio ar savanaudiškų veiksmų, teismas gali pripažinti, kad šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su neįvykusiomis vestuvėmis.

Nuostoliai gali būti atlyginami, jei šalis, atsisakiusi vesti, patyrė materialinės žalos dėl neįvykusių vestuvių, pavyzdžiui, sumokėtų avansų už vestuvių salę, mu muziką, fotografą ar kitas paslaugas.

Teismas atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant nesąžiningo elgesio priežastis, neįvykusių vestuvių priežastis, patirtą žalą ir kitus svarbius veiksnius.

Asmuo, norintis reikalauti atlyginti nuostolius dėl nesudarytos santuokos, turi kreiptis į teismą ir pateikti reikalavimus bei įrodymus, patvirtinančius jo teisę į atlyginimą.

Šalys, sudariusios susitarimą tuoktis, turi laikytis tarpusavio santykių etikos ir geros moralės principų.

Svarbu išlaikyti save nuo neteisėto elgesio ir veiksmų, kurie gali pakenkti santykiams.