Administraciniai teisiniai santykiai. 3 tema (1) PDF

 Administraciniai teisiniai santykiai – tai administracinės teisės normomis reglamentuoti visuomeniniai santykiai viešojo ir vidaus administravimo srityse kurių dalyviams administracinės teisės normos suteikia subjektines teises ir nustato jurid...

 Administraciniai teisiniai santykiai – tai administracinės teisės normomis reglamentuoti visuomeniniai santykiai viešojo ir vidaus administravimo srityse kurių dalyviams administracinės teisės normos suteikia subjektines teises ir nustato juridines pareigas.  Administraciniai teisiniai santykiai kyla vykdomosios valdžios institucijoms įgyvendinant savo funkcijas. Būtent tokio pobūdžio administraciniai teisiniai santykiai yra tarp piliečių ir valstybinio valdymo institucijų. Tačiau tokio pobūdžio visuomeniniai santykiai negali kilti tarp piliečių.  Administraciniuose teisiniuose santykiuose viena šio santykio šalis būtinai turi būti valstybinio valdymo organas ar kitas teisės subjektas, turintis valstybinius valdingus įgalinimus. A. Sirvydis. Administracinė teisė 1 1. Administraciniai teisniai santykiai susiklosto specifinėje socialinio gyvenimo srityje – valdyme (viešajame ir vidiniame administravime), administravimo subjektams vykdant viešojo arba vidaus administravimo funkcijas. 2. Administraciniai teisniai santykiai turi privalomąjį subjektą (turintį valdingus įgaliojimus) – viešojo administravimo sistemos subjektą, kuriuo gali būti: - valstybinio administravimo subjektas; - savivaldybių administravimo subjektas; - kitas administravimo subjektas, kuriam įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. Antroji administracinio teisinio santykio šalis gali būti bet kuris administracinės teisės subjektas. A. Sirvydis. Administracinė teisė 2 3. Administracinio teisinio santykio šalis, kuriai suteikti valdingi įgalinimai, turi teisę leisti teisės norminius aktus. 4. Administraciniai teisniai santykiai atsiranda paprastai vienos šalies iniciatyva (kurią pareikšti gali bet kuris administracinės teisės subjektas). 5. Administracinių teisnių santykių šalys yra nelygiateisės: viena santykio šalis, turinti jai su-teiktus valdingus įgalinimus, priima sprendimus ir gali taikyti poveikio priemones kitos šalies atžvilgiu. 6. Administracinių teisnių santykių ginčai dažniausiai sprendžiami administracine tvarka. 7. Administracinių teisnių santykių šalis, pažeidusi normos reikalavimus, atsako ne antrajai šaliai, bet valstybei. A. Sirvydis. Administracinė teisė 3  Administracinių teisinių santykių struktūra apibrėžiama kaip tarpusavyje susijusių teisinio santykio būtinų elementų visuma.  Dažniausiai administracinių teisinių santykių struktūrai priskiriami: subjektai, turinys, objektas. Subjektai : 1) valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei valstybės tarnautojai (pareigūnai), kuriems įstatymas suteikia viešojo administravimo teises: - centriniai valstybinio administravimo subjektai, kurie administravimą vykdo visoje valstybės teritorijoje; - teritoriniai valstybinio administravimo subjektai , kurie administravimą vykdo nustatytoje teritorijoje. 2) savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, meras, valdyba, jiems pavaldžios įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai (pareigūnai), kuriems įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises; 3) viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms įstatymo nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai; 4) fizinis asmuo ar jų grupė, juridinis asmuo, kitas asmuo, neturintis juridinio asmens teisių. A. Sirvydis. Administracinė teisė 4  Visi subjektai turėtų turėti teisnumą ir veiksnumą, tačiau jų kompetencija yra nevienoda (uždaviniai, funkcijos) dėl to, jos stengiasi veikti tik savo kompetencijos ribos.  Piliečių teisnumas atsiranda gimus, o veiksnumas sulaukus tam tikro amžiaus dalinis v. - nuo 16 m., visiškas - nuo 18 m. AT santykių subjektai gali būti tik veiksnus piliečiai.  Valdymo institucijų administracinis teisnumas gali būti bendras ir specialus. Bendrasis teisnumas būdingas daugeliui institucijų. Jis pasireiškia galimybe apskritai įgyvendinti valdymo veiklą. Specialusis teisnumas papildo bendrąjį ir per jį pasireiškia galimybė įgyvendinti tam tikrus valdymo uždavinius, pavyzdžiui, policijai - jurisdikcijos veiklą. Administracinių ginčų komisijos – administracinių ginčų nagrinėjimas ir pan.  Valstybės tarnautojų administracinis teisnumas apibrėžiamas jų veiklos pobūdžiu ir, kaip taisyklė, reglamentuojamas teisės aktais ir įtvirtinamas darbuotojų pareigų aprašuose. Pagal savo turinį jis išvedamas iš to valdymo institucijos kompetencijos, kuriame dirba šis tarnautojas. A. Sirvydis. Administracinė teisė 5  Turinys - subjektyvinės teisės ir teisinės pareigos (kuriomis konkrečiame teisiniame santykyje tampa teisės normoje nustatytos teisės ir pareigos. Vienos šalies teisę reikalauti tam tikro elgesio atitinka kitos šalies analogišką pareigą ir atvirkščiai).  Subjektinė teisė - tai teisinio santykio dalyvio (subjekto) galimas (leistinas) elgesys, skirtas įgyvendinti savo interesus. Tai teisės akto suteikta elgesio galimybė.  Teisinė pareiga - tai teisinio santykio dalyvio privalomas elgesys, skirtas kito dalyvio interesams tenkinti. Juridinė pareiga - tai teisės normoje numatytas teisinio santykio subjekto privalomo elgesio variantas.  Pastarieji elementai negali egzistuoti kaip atskiri teisiniai reiškiniai. Negali būti subjektinės teisės, jeigu jos negarantuoja teisinė pareiga. Negali būti teisinės pareigos, jeigu ji nėra skirta subjektinei teisei įgyvendinti. Teisinio santykio turinį sudaro subjektinės teisės ir teisinės pareigos kaip visuma (formalus turinys) ir pastarųjų įgyvendinimas (faktinis turinys). A. Sirvydis. Administracinė teisė 6  Objektas – t.y. visatai, dėl ko tarp žmonių atsiranda toks santykis.  Teisinių santykių objektai gali būti materialinės vertybės (pastatas, Žemės sklypas, transporto priemonė), dvasinės vertybės (garbė, orumas, sveikata), žmonių veikla (leidimas verslui, licencija) ir pan. (nes būtent dėl to administracinių teisinių santykių dalyviai įgyvendina teisės normoje nustatytas teises ir pareigas).  Administracinių-teisinių santykių objektas yra tam tikras teisės subjektų elgesys, veiksmai, kurių dingstis gali būti materialūs daiktai, kultūrinės ir dvasinės vertybės ir pan.  Administracinių-teisinių santykių objektas yra valinis žmonių elgesys. A. Sirvydis. Administracinė teisė 7 1. Pagal ryšių tarp santykio šalių pobūdį: - vertikalus (subordinaciniai) – būdingi tiems, kurie pavaldus vieni kitiems organizacinė tvarka; (tarp vadovo ir jam pavaldžių tarnautojų). Dažniausiai jie atsiranda įgyvendinant valstybinio valdymo funkcijas; - horizontalus – susiklosto tarp tiesiogiai vienas kitam nepavaldžių subjektų (pvz., ministerijos, viena kitai nepavaldžios). Santykiai tarp valstybinio valdymo organų ir piliečių, ar visuomeninių organizacijų. 2. Pagal tikslinę santykių paskirtį: - pozityvus (teigiami - sprendžiami teigiami klausimai) – susidaro įgyvendinant valstybinio valdymo organams pagrindinės funkcijas; sprendžia įvairius organizacinius uždavinius, vadovauja ūkinei veiklai, socialinei - kultūriniai ir pan.; - deliktiniai (neigiami) - santykiai dėl padaryto teisės nusižengimų. A. Sirvydis. Administracinė teisė 8 3. Pagal konkretų turinį: - turtinio pobūdžio – santykio objekto priežastis – materialinės vertybės; - neturtinio pobūdžio – mokslas, literatūra ir pan.. 4. Pagal santykių apsaugos būdą: - ginami administracine tvarka; - ginami teismine tvarka. 5. Pagal juridinių faktų, kurių pagrindu kyla ATS, pobūdį: - kyla atliekant teisėtus veiksmus (pozityviniai), pvz., priėmimas į valstybės tarnybą; - kyla neteisėtų veiksmų pagrindu (deliktiniai) , pvz., administracinio teisės nusižengimo padarymas; - kyla dėl tam tikrų įvykių. Pvz., šaukimas į karo tarnybą. 6. Pagal tikslus: - išoriniai; - vidiniai. A. Sirvydis. Administracinė teisė 9  Administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo prielaidos: 1) atitinkamos administracinės teisės normos buvimas; 2) subjektų teisnumas ir veiksnumas; 3) juridiniai faktai.  Administracinės teisės norma įtvirtina šalių galimo ir deramo elgesio ribas, jų teises ir pareigas, taip pat sąlygoja ryšių tarp jų charakterį ir nustato santykio šalių atsakomybę už joms priklausančių pareigų nevykdymą.  Juridiniai faktai: - įvykiai – reiškiniai, kurie įvyksta be žmonių valios (gaivalinė nelaimė, natūrali žmogaus mirtis,); - veiksmai (neveikimas) – žmonių valingos veiklos rezultatas (tai sąmoningi valiniai žmonių elgesio aktai). Atsižvelgiant į jų santykį su galiojančiomis teisės normomis, gali būti teisėti ir neteisėti. A. Sirvydis. Administracinė teisė 10  Literatūra:  1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.  2.Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000  3.G.Dambrauskienė, A.Marcijonas, P.Petkevičius, V.Piesliakas ir kt. Lietuvos teisės pagrinadai. Vilnius. Justicija, 2004  4.A. Bakaveckas, A.Dziegoraitis, A.Gylys, S.Šedbaras ir kt. Lietuvos administracinė teisė (bendroji dalis). Vilnius: 2005m.  5.Andriuškevičius A. Administracinės teisės principai ir normų ribos. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004.  6. Andriuškevičius A. Viešojo valdymo funkcijų vykdymo bei asmens ir vykdomosios valdžios santykių priskyrimas administracinei teisei // Teisė. 2003, t.46. A. Sirvydis. Administracinė teisė 11