Administraciniai teisiniai santykiai

Įvykiai, kurie vyksta be žmonių valios. Pavyzdžiui, gamtos stichinė nelaimė ar natūrali žmogaus mirtis.

Žmonių veiksmai arba neveikimas, kurie yra sąmoningas valinis elgesys. Pavyzdžiui, žmogus pasirašo sutartį.

Veiksmai, kurie atitinka įstatymus ir kitas teises normas.

Veiksmai, kurie pažeidžia įstatymus ir kitas teises normas.

Taisyklės, kurios reguliuoja santykius tarp žmonių ir valdžios institucijų.

Teisinio santykio dalyvio (subjekto) galimas (leistinas) elgesys, skirtas įgyvendinti savo interesus. Tai teisės akto suteikta elgesio galimybė.

Teisinio santykio dalyvio privalomas elgesys, skirtas kito dalyvio interesams tenkinti. Juridinė pareiga - tai teisės normoje numatytas teisinio santykio subjekto privalomo elgesio variantas.

Subjektinė teisė ir teisinė pareiga, kurios egzistuoja konkrečiame teisiniame santykyje.

Tai, dėl ko atsiranda teisiniai santykiai

Administracinių teisinių santykių objektas yra tam tikras teisės subjektų elgesys, veiksmai, kurių dingstis gali būti materialūs daiktai, kultūrinės ir dvasinės vertybės ir pan.

Valinis žmonių elgesys, kurio dingstis yra teisės normos.

Administraciniai teisiniai santykiai - tai visuomeniniai santykiai, reglamentuojami administracinės teisės normomis viešojo ir vidaus administravimo srityse, kurių dalyviams suteikiamos subjektines teisės ir juridinės pareigos.

Administraciniai teisiniai santykiai kyla, kai valstybės institucijos vykdo savo funkcijas.

Administraciniai teisiniai santykiai negali kilti tarp piliečių, o tik tarp piliečių ir valstybės institucijų, taip pat tarp valstybės institucijų.

Viena iš šalių administracinio teisinio santykio būtinai turi būti valstybinio valdymo organas (pvz., ministerija) ar kitas teisės subjektas, turintis valstybinius valdingus įgaliojimus.

Administracinis teisinio santykio šalis, turinti valdingus įgalinimus, gali priimti teisės norminius aktus.

Administraciniai teisiniai santykiai dažniausiai atsiranda vienos šalies iniciatyva, ją gali pareikšti bet kuris administracinės teisės subjektas.

Administracinių teisinių santykių šalys yra nelygiateisės, šalis, turinti valdingus įgaliojimus, gali priimti sprendimus ir taikyti poveikio priemones kitos šalies atžvilgiu.

Administracinių teisinių santykių ginčai paprastai sprendžiami administracine tvarka.

Valstybės įstaigos ir pareigūnai, kuriems įstatymas suteikia teisę valdyti viešąjį reikalą.

Tai reiškia, kad valstybė garantuoja piliečio teisę į savarankišką pasirinkimą ir veiksmų laisvę, bet tik per tam tikras ribas.

Kiekvienas pilietis turi teisnumą nuo gimimo, bet veiksnumo įgyja pasiekęs tam tikrą amžių.

Tai speciali teisės norma, suteikianti teisę įgyvendinti konkretų valdžios uždavinį.

Tai bendroji valdžios teise įgyvendinti visą valdymo veiklą.

Valdymo institucijų veikla apibrėžiama teises aktų norma ir darbinės pareigų aprašymu.

Šeimoje vyrauja savitarpio supratimas ir geranoriškumas.

Piliečių santykiai su viešąja valdžia yra paremtas pagarba ir abipuse atsakomybe.

Šie santykiai atsiranda tarp subjektų, kurie yra vienas kitam organizacinėje struktūroje hierarchiškai pavaldūs. Pavyzdžiui, santykiai tarp vadovo ir jam pavaldžių darbuotojų.

Šie santykiai kyla tarp subjektų, kurie vienas kitam nėra pavaldūs organizacinėje struktūroje. Pavyzdžiui, santykiai tarp ministerijų, viena kitai nepavaldžių, arba santykiai tarp valstybinių institucijų ir piliečių.

Šie santykiai kyla vykdant administracinės teisės normas ir sprendžiant problemas, susijusias su valstybės valdymo funkcijomis ir organizaciniais uždaviniais. Pavyzdžiui, santykiai tarp ministerijos ir savivaldybės dėl bendrų projektų įgyvendinimo.

Šie santykiai kyla dėl administracinių teisės pažeidimų ir jų pasekmių. Pavyzdžiui, santykiai tarp valstybės institucijos ir asmens, pažeidusio kelių eismo taisykles.

Šių santykių objektas yra materialios vertybės, turtai, pinigai ir kiti materialūs dalykai. Pavyzdžiui, santykiai tarp asmens ir mokesčių inspekcijos dėl mokesčių mokėjimo.

Šių santykių objektas yra intelektinė nuosavybė, mokslas, menas, kultūra ir kiti nematerialūs dalykai, neturintys tiesioginės piniginės vertės. Pavyzdžiui, santykiai tarp mokslininko ir mokslinių tyrimų institucijos.

Šie santykiai atsiranda atliekant teisėtus veiksmus, pavyzdžiui, priėmimas į valstybės tarnybą.

Šie santykiai atsiranda neteisėtų veiksmų pagrindu, pavyzdžiui, administracinio teisės pažeidimo padarymas.