Teisės 8-9 seminarai. Prezidentas, Vyriausybė PDF

**8-9 seminarai. Prezidentas, Vyriausybė** [[https://www.registrucentras.lt/bylos/dokumentai/literatura/Lietuvos%20konstitucin%C4%97%20teis%C4%97.pdf]](https://www.registrucentras.lt/bylos/dokumentai/literatura/Lietuvos%20konstitucin%C4%97%20teis%C4%97.pdf) [[https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2212]](https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2212) Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad **Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolinis nutarimas** buvo **priimtas nepaisant** iš Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalies, aiškinamos kartu su Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio 5 dalimi, kylančių **reikalavimų** **suteikti Vyriausybei įgaliojimus iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Seimui** **pritariant** **Vyriausybės programai,** **deramai ją apsvarsčius ir priimant Seimo nutarimą pritarti Vyriausybės programai Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma**. Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolinis nutarimas **pagal formą ir priėmimo tvarką prieštarauja **minėtiems Konstitucijos straipsniams ir principams. **Seminaro metu, be kita ko, bus nagrinėjami šie uždaviniai:** 1. Kaip pagrįsti teiginį, kad Lietuva yra parlamentinė respublika? a. Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m., nurodo, kad Lietuva yra demokratinė respublika, kurioje aukščiausiąją valdžią įgyvendina Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė. Nors Prezidentas Lietuvoje yra renkamas tiesiogiai, jo įgaliojimai yra riboti. Tai rodo, kad Prezidentas neturi lemiamos įtakos šalies vidaus politikai, o pagrindinė valdžia išlieka Seime ir Vyriausybėje. 2. Ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo Statuto nuostata, pagal kurią, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, bet Vyriausybės programos pakeitimai nėra padaromi, Seimui nėra pateikiamas Seimo nutarimo pritarti Vyriausybės programai projektas ir įgaliojimai iš naujo Vyriausybei nėra suteikiami Seimui priimant nutarimą pritarti Vyriausybės programai. b. Prieštarauja. Ne, nes tai prieštarautų Konstitucijai. Jeigu pasikeičia daugiau kaip puse ministrų ir nėra padaroma vyriausybės programos pakeitimų, vis tiek Seimas turi pritarti vyriausybės programai. 3. Kas turi didesnę įtaką sprendžiant dėl Vyriausybės sudėties (kas eis ministrų, m. p. pareigas) -- Seimas ar Prezidentas? Atsakymą pagrįskite. c. Prezidentas turi didesnę įtaką formuojant Vyriausybės sudėtį dėl savo teisių inicijuoti Ministro Pirmininko skyrimą, teikti ministrų kandidatūras ir joms pritarti ar jas atmesti. Seimo vaidmuo labiau susijęs su visos Vyriausybės priežiūra ir pasitikėjimu arba nepasitikėjimu ja kaip institucija, tačiau ne tiesioginiu konkrečių ministrų skyrimu. Tačiau esminis vaidmuo tenka Seimui būtent dėl jo reikiamų pritatimų. 4. Kas turi įgaliojimus kontroliuoti Vyriausybės veiklą? Kurios Konstitucijos nuostatos įtvirtina šiuos įgaliojimus? d. Vyriausybės veiklą Lietuvoje kontroliuoja **Seimas**, o tam tikrais aspektais -- **Prezidentas** ir **teismai**, kiek tai susiję su teisės aktų atitiktimi Konstitucijai. **Konstitucijos 67 straipsnis**: Nurodo, kad Seimas prižiūri Vyriausybės veiklą, turi teisę pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku arba konkrečiais ministrais. **Konstitucijos 96 straipsnis**: Numato, kad Vyriausybės nariai yra atsakingi Seimui ir turi atsakyti į Seimo narių klausimus. **Konstitucijos 97 straipsnis**: Įtvirtina interpeliacijos teisę, pagal kurią Seimo nariai gali kelti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrams. **Konstitucijos 91 straipsnis**: Numato, kad Prezidentas pirmininkauja Valstybės gynimo tarybai ir gali reikalauti iš Vyriausybės tam tikrų veiksmų ar sprendimų nacionalinio saugumo srityje. 5. Remiantis Konstitucija paneikite arba įrodykite teiginį, kad Prezidento veto Lietuvoje nėra efektyvus. e. Dėl pakankamai žemo balsų skaičiaus, reikalingo įveikti veto, ir Seimo galimybės greitai atmesti Prezidento nepritarimą, galima teigti, kad **Prezidento veto Lietuvoje dažniausiai nėra efektyvus**. Tam, kad Seimas atmestų Prezidento veto, reikia tik paprastos balsų daugumos (71 balso). Prezidento veto procedūra Lietuvoje neleidžia galutinai sustabdyti įstatymo, tik atideda jo įsigaliojimą ir sugrąžina įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti. \- Per viena seminarą išnagrinėsime žmogaus teises ir teisės metodus. Prezidento vaidmuo pagal Konstituciją, kad būtų darni sąveika tarp institucijų, visuomenė pasitikėtų juo ir kad gerai atstovauti Lietuvą tarptautinėje arenoje. Respublikos prezidento funkcijos/pareigos: teisėkūros funkcija, turi veto teisę, vyriausybės formavimas, malonė, pilietybė; pirmas dalykas užsienio politika, tada [vyriausybės formavimas], [teisėkūros institucijų formavimas] (ką skiria/atleidžia). Apeliacinio teismo teisėjus ir pirmininką skiria Prezidentas Seimo pritarimu. Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir pirmininką teikia Prezidentas, o skiria Seimas. Konstitucinio teismo teisėjus 3 teikia Prezidentas, kitus tris ministras pirmininkas (?) ir kita aukščiausiojo teismo pirmininkas, o skiria Seimas. Nepaprastąją karinę padėtį gali įvesti Prezidentas, bet patvirtinti Seimas artimiausiame posėdyje. Prezidentas negali būti patrauktas nei baudžiamojon nei administracinėn atsakomybėj. Santykis dėl laikino Prezidento pareigų ėjimo, o kada laikinai pavaduoja: Seimo Pirmininkas kada eina prezidento pareigas, laikinai netenka savo įgaliojimų ir įgauna Prezidento. Eina pareigas, kai priežastys rimtesnes -- miršta, serga (su Seimo pritarimu), patraukiamas apkaltos procesui. Laikinai pavaduoja, kai Prezidentas yra išvykęs arba serga nerimtai. Veto vaidmuo: stabdžiai, atsvaros, valdžios padalijimo principas. Konstitucijos pataisų ir referendumu priimtų įstatymų prezidentas negali vetuoti. Prezidentas savo įgaliojimus įgyvendina priimdamas dekretus. Dekrete, kada vetuoja įstatymus, turi pateikti motyvą (dažniausiai būna teisiniai motyvai -- atitiktimi Konstitucijai, gali būti ekonominiai, moraliniai). Lietuvai būdingas dualistinės valdžios modelis -- Prezidentas, vyriausybė: vykdomoji valdžia sutelkta dvejose rankose. Vyriausybės programa -- koalicijos nuostatų suma, vyriausybės veiklos gairės. Po pirmalaikių Seimo rinkimų, Seimas gali inicijuoti pirmalaikius Prezidento rinkimus. Po Seimo rinkimų vyriausybė turi atsistatydinti, po prezidento rinkimų vyriausybė nebūtinai turi atsistatyti jeigu nepareikš nepasitikėjimo. Vyriausybės funkcija -- vykdomoji, apsauginė priedermė. Konstitucija ============ Prezidentas ----------- **VI SKIRSNIS** **RESPUBLIKOS PREZIDENTAS** **77 straipsnis** Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. **78 straipsnis** [Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.] Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. **79 straipsnis** Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Kandidatų į Respublikos Prezidento vietą skaičius neribojamas. **80 straipsnis** Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. **81 straipsnis** Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai. **82 straipsnis** [Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams -- Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.] Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant -- vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų. **83 straipsnis** [Respublikos Prezidentas negali būti Seimo nariu, negali užimti jokių kitų pareigų ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.] [Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios.] **[84 straipsnis]** Respublikos Prezidentas: 1\) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2\) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3\) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4\) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; 5\) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką; 6\) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; 7\) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8\) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą; 9\) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus; 10\) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus; 11\) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų -- Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[IX-1378]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.314594719DFB), 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02), i. k. 1031010ISTA0IX-1378* 12\) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą; 13\) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais; 14\) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; 15\) suteikia aukščiausius karinius laipsnius; 16\) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 17\) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 18\) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką; 19\) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją; 20\) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais -- pirmalaikius Seimo rinkimus; 21\) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę; 22\) skiria valstybinius apdovanojimus; 23\) teikia malonę nuteistiesiems; 24\) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka. **85 straipsnis** [Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus]. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. **86 straipsnis** [Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.] [Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.] **87 straipsnis** Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko -- Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui. **[88 straipsnis]** Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai: 1\) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas; 2\) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3\) atsistatydina iš pareigų; 4\) Respublikos Prezidentas miršta; 5\) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka; 6\) Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. **89 straipsnis** [Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas.] Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė. [Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.] [Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku.] Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų. **90 straipsnis** Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas. Vyriausybė ---------- **VII SKIRSNIS** **LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ** **91 straipsnis** Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. **[92 straipsnis]** Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. **93 straipsnis** Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Priesaikos tekstą nustato Vyriausybės įstatymas. **[94 straipsnis]** Lietuvos Respublikos Vyriausybė: 1\) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2\) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3\) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą; 4\) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą; 5\) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus; 6\) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; 7\) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. **95 straipsnis** Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti valstybės kontrolierius. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras. **96 straipsnis** Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. **[97 straipsnis]** Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką. **98 straipsnis** [Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.] [Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.] **99 straipsnis** [Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.] **100 straipsnis** [Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų -- be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.] **[101 straipsnis]** Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti. Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais: 1\) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai; 2\) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3\) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; 4\) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. **Įstatymai** ============= **Prezidento įstatymas** ------------------------ **4** **straipsnis. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas** Respublikos Prezidentas prisiekia, perskaitydamas vieną iš šių priesaikos tekstų: 1\) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!"; 2\) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei." [**8** **straipsnis. Respublikos Prezidento neliečiamybė**] 1\. Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. 2\. Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka. [**9** **straipsnis. Respublikos Prezidento leidžiami teisės aktai**] 1\. Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus -- dekretus. 2\. Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekretų knygoje ir jiems suteikiamas eilės numeris. 3\. Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimais ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas leidžia potvarkius. 4\. Respublikos Prezidento dekretai oficialiai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. **10** **straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymo tvarka** 1\. Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, dekretus pasirašo vienvaldiškai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2\. Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirašo: 1\) dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo -- Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas; 2\) dėl aukščiausių diplomatinių rangų ir specialių vardų suteikimo -- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras; 3\) dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo -- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras; 4\) dėl nepaprastosios padėties skelbimo -- Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas; 5\) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo -- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. **11** **straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų pasirašymo tvarka** 1\. Po įteikiamu Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymo tekstu Seimo statuto nustatyta tvarka turi būti įrašas apie Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo autentiškumą su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu. 2\. Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo ir paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. 3\. Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prieš Respublikos Prezidento parašą įrašoma: „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą." [**20** **straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pareigų ėjimas**] 1\. Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais: 1\) Respublikos Prezidentui mirus; 2\) Respublikos Prezidentui atsistatydinus; 3\) Seimui pašalinus Respublikos Prezidentą iš pareigų apkaltos proceso tvarka; 4\) kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų. 2\. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo įgaliojimų Seime, jam laikinai pereina visi Respublikos Prezidento įgaliojimai. Seimo Pirmininkas Respublikos Prezidento pareigas eina tol, kol įstatymo nustatyta tvarka prisieks naujai išrinktas Respublikos Prezidentas. 3\. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas, jo sutuoktinis ar jį lydintis asmuo turi teisę į materialines ir socialines garantijas, nustatytas šio įstatymo 14--19 straipsniuose. [**21** **straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pavadavimas**] 1\. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: 1\) kai Respublikos Prezidentas laikinai išvykęs į užsienį ir dėl to laikinai negali eiti pareigų; 2\) kai Respublikos Prezidentas suserga ir dėl to laikinai negali eiti pareigų. 2\. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininkas turi savo, kaip Seimo Pirmininko, įgaliojimus. 3\. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. **Vyriausybės įstatymas** ------------------------- **15 straipsnis. Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų** [Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.] ** ** **16 straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus** 1\. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą. 2\. Šį Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. ** ** **17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe** Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais. **18 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka** 1\. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka. 2\. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus. 3\. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais. *Straipsnio pakeitimai:* *Nr. [[VIII-1980]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=111835&Condition2=), 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. [[92-2843]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.111835) (2000 10 31)* **19 straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymas** Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. *Straipsnio pakeitimai:* *Nr. [[IX-2559]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=245877&b=), 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. [[171-6310]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.245877) (2004-11-26)* **20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė** 1\. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. 2\. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint -- Vyriausybės įgaliotas viceministras. *Straipsnio pakeitimai:* *Nr. [[IX-461]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=145878&b=), 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. [[66-2407]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.145878) (2001-08-01)* *Nr. [[IX-1065]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=183928&b=), 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. [[91-3888]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.183928) (2002-09-18)* **21 straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas** Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe. **[22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai]** Vyriausybė: 1\) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2\) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 3\) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir prioritetinių darbų sąrašą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[XIII-1371]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ed44eaa088f211e8af589337bf1eb893), 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038* 4\) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja** **valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo**, **Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas; 5\) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6\) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7\) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8\) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[XIII-1371]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ed44eaa088f211e8af589337bf1eb893), 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038* 9\) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovų įstaigos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus, Vyriausybės įstaigų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, administracijos struktūrą arba paveda ją tvirtinti Vyriausybės įstaigos arba kitos Vyriausybės įsteigtos biudžetinės įstaigos vadovui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jos tvirtinimo tvarkos; tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir jų administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[XII-1862]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=7a1f72c0218011e5b336e9064144f02a), 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10824* *Nr. [[XIII-1431]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ccb66df084cd11e8ae2bfd1913d66d57), 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11739* *Nr. [[XIII-1371]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ed44eaa088f211e8af589337bf1eb893), 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038* *Nr. [[XIII-2234]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=1654b46098c511e9ae2e9d61b1f977b3), 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10353* 10\) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11\) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12\) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13\) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14\) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[XIII-1371]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ed44eaa088f211e8af589337bf1eb893), 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038* *Nr. [[XIII-2234]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=1654b46098c511e9ae2e9d61b1f977b3), 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10353* 15\) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės** **komisijas; 16\) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. *Straipsnio pakeitimai:* *Nr. [[VIII-1980]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=111835&Condition2=), 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. [[92-2843]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.111835) (2000 10 31)* *Nr. [[IX-842]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=164648&b=), 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. [[41-1527]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.164648) (2002-04-19)* *Nr. [[X-198]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=256479&b=), 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. [[67-2405]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.256479) (2005-05-28)* *Nr. [[X-1182]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=300735&b=), 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. [[72-2831]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.300735) (2007-06-30)* *Nr. [[XI-863]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=374572&b=), 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. [[71-3541]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.374572) (2010-06-19)* *Nr. [[XII-153]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=441886&b=), 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. [[11-497]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.441886) (2013-01-30)* **[24 straipsnis. Ministras Pirmininkas]** 1\. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2\. Ministras Pirmininkas: 1\) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2\) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; 3)* *Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Vyriausybės kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus; 4\) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas ir siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[XIII-1371]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ed44eaa088f211e8af589337bf1eb893), 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038* 5) *Neteko galios nuo 2007 m. spalio 1 d*. 6\) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką; 7\) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą; 8) *Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d*. 9\) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę; 10\) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 12\) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 13\) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; 14\) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. 3\. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti. *Straipsnio pakeitimai:* *Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, [[Nutarimas]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=90764&Condition2=)* *1999 11 23, Žin., 1999, Nr. [[101-2916]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.90764) (1999 11 26)* *Nr. [[VIII-1980]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=111835&Condition2=), 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. [[92-2843]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.111835) (2000 10 31)* *Nr. [[IX-842]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=164648&b=), 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. [[41-1527]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.164648) (2002-04-19)* *Nr. [[X-1182]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=300735&b=), 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. [[72-2831]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.300735) (2007-06-30)* *Nr. [[XI-319]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=348963&b=), 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. [[85-3576]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.348963) (2009-07-18)* *Nr. [[XI-863]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=374572&b=), 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. [[71-3541]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.374572) (2010-06-19)* *Nr. [[XII-153]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=441886&b=), 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. [[11-497]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.441886) (2013-01-30)* ** ** 1\. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas. 2\. Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse** **ir 24 straipsnio 2 dalies 1--4 ir 10 punktuose numatytus įgaliojimus. 3\. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą „einantis Ministro Pirmininko pareigas" ar „pavaduojantis Ministrą Pirmininką". *Straipsnio pakeitimai:* *Nr. [[VIII-1980]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=111835&Condition2=), 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. [[92-2843]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.111835) (2000 10 31)* *Nr. [[X-1182]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=300735&b=), 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. [[72-2831]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.300735) (2007-06-30)* **[26 straipsnis. Ministrai]** 1\. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai. 2\. Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras neatlieka šio straipsnio 3 dalies 6, 9, 13, 14, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytų funkcijų. 3\. Ministras: 1\) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą; 2\) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą; 3\) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 4\) užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą; 5\) priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami, prireikus keli ministrai gali priimti bendrus įsakymus; 6\) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina ministrui pavestų valdymo sričių strateginius veiklos planus (strateginį veiklos planą), taip pat tvirtina ministerijos, įstaigų prie ministerijos ir kitų pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus bei gali pavesti jų vadovams tvirtinti jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus; 7\) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą; 8\) teikia Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus; Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą; 9\) tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus; 10\) tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus; 11\) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą; 12\) koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą, jei šių funkcijų nepaveda viceministrams ir ministerijos kancleriui ir jei įstatymai nenustato kitaip; 13\) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas arba priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo ar šias funkcijas gali pavesti vykdyti ministerijos kancleriui; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[XIII-1371]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ed44eaa088f211e8af589337bf1eb893), 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038* 14\) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[XIII-1371]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ed44eaa088f211e8af589337bf1eb893), 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038* 15\) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Vyriausybės priimamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, veikiantiems jam pavestose valdymo srityse, tarnybinių nuobaudų skyrimo, dėl jų skatinimo. Jeigu Vyriausybės įstaigos veikla yra susijusi su keliems ministrams pavestomis valdymo sritimis, šiuos įgaliojimus įgyvendina Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras; *Straipsnio punkto pakeitimai:* *Nr. [[XIII-1371]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=ed44eaa088f211e8af589337bf1eb893), 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038* 16)** **nustato viceministrų veiklos, ministerijos kanclerio administravimo sritis; 17\) tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių jo valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijos ir kitose institucijose ir įstaigose, neviršydamas Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus jo valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos ir kitose priskirtose institucijose ir įstaigose; 18)** **atlieka kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pavestas** **funkcijas. 4\. Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės nutarimus** **ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje. *Straipsnio pakeitimai:* *Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, [[Nutarimas]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=90764&Condition2=)* *1999 11 23, Žin., 1999, Nr. [[101-2916]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.90764) (1999 11 26)* *Nr. [[VIII-1980]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=111835&Condition2=), 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. [[92-2843]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.111835) (2000 10 31)* *Nr. [[IX-842]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=164648&b=), 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. [[41-1527]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.164648) (2002-04-19)* *Nr. [[IX-1293]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=200955&b=), 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. [[10-342]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.200955) (2003-01-29)* *Nr. [[X-500]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=270349&b=), 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. [[17-596]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.270349) (2006-02-11)* *Nr. [[X-1182]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=300735&b=), 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. [[72-2831]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.300735) (2007-06-30)* *Nr. [[X-1726]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=328288&b=), 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. [[117-4442]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.328288) (2008-10-11)* *Nr. [[XI-185]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=338907&b=), 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. [[29-1139]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.338907) (2009-03-17)* *Nr. [[XI-863]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=374572&b=), 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. [[71-3541]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.374572) (2010-06-19)* *Nr. [[XI-1838]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=415674&b=), 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. [[164-7795]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.415674) (2011-12-31)* **27 straipsnis. Vyriausybės komitetai ir Vyriausybės komisijos** 1\. Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas. 2\. Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos. Jų tikslas -- teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos veiklos prioritetų, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir jų atitikties Valstybės pažangos strategijai, prireikus derinti ministrų pozicijas sprendžiant valstybės valdymo reikalus ir vykdyti kitus Vyriausybės nustatytus uždavinius ir funkcijas. 3\. Vyriausybės komitetai sudaromi iš Vyriausybės narių, Vyriausybės kanclerio arba Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo. Sudarydama Vyriausybės komitetus, Vyriausybė nustato jų uždavinius, funkcijas, sudėtį, skiria pirmininką. Vyriausybės komitetų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas. 4\. Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti. 5\. Vyriausybės komisijos gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Vyriausybės komisijas deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo nariai -- Seimo Pirmininko arba Seimo valdybos, o Seimo kanceliarijos darbuotojai -- Seimo kanclerio. Sudarydama Vyriausybės komisijas, Vyriausybė nustato jų užduotis, personalinę sudėtį. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui, ministrui, Vyriausybės kancleriui ar Vyriausybės įstaigos vadovui patvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį. Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas. *Straipsnio pakeitimai:* *Nr. [[X-1182]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=300735&b=), 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. [[72-2831]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.300735) (2007-06-30)* *Nr. [[X-1726]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=328288&b=), 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. [[117-4442]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.328288) (2008-10-11)* *Nr. [[XI-319]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=348963&b=), 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. [[85-3576]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.348963) (2009-07-18)* *Nr. [[XII-153]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=441886&b=), 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. [[11-497]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.441886) (2013-01-30)* \* * **28 straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės** 1\. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes jo pavestoms užduotims atlikti. Šios darbo grupės gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Ministro Pirmininko darbo grupes deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo nariai -- Seimo Pirmininko arba Seimo valdybos, o Seimo kanceliarijos darbuotojai -- Seimo kanclerio. 2\. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo. 3\. Konkrečias darbo grupės užduotis nustato Ministras Pirmininkas. Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas. 4\. Lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė. *Straipsnio pakeitimai:* *Nr. [[X-1182]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=300735&b=), 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. [[72-2831]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.300735) (2007-06-30)* *Nr. [[XII-153]](http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=441886&b=), 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. [[11-497]](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAIS.441886) (2013-01-30)* **36 straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas** [Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.] ** ** **[37 straipsnis. Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai]** 1\. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. 2\. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai** **ir Vyriausybės darbo reglamentas. 3\. Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. 4\. Svarbiausi klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybės komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių pateiktos išvados, pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija. 5\. Vyriausybė Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti* *Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto Vyriausybės pasitarimuose. **Vyriausybės darbo reglamentas** --------------------------------- **IV SKYRIUS** **VYRIAUSYBĖS IR SEIMO SANTYKIAI** 109.** **[Įgyvendindama įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, Vyriausybė Reglamento nustatyta tvarka teikia Seimui įstatymų, prireikus -- kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus.] Ministras Pirmininkas, ministras ar viceministras, įgaliotas atstovauti Vyriausybei Seime, Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomas Vyriausybės pateiktas įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektas. Ministras Pirmininkas, ministras ar viceministras, įgaliotas atstovauti Vyriausybei Seime, atitinkamo (pagrindinio) Seimo komiteto, rengiančio projektą priimti, posėdžiuose negali sutikti su pasiūlymais keisti Vyriausybės pateiktą įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektą (jo principines nuostatas) iš esmės. [Vyriausybė taip pat teikia Seimui pasiūlymus dėl įstatymų leidybos ir Seimo sesijos darbų programos projektų.] 110\. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministras ar ministro pavedimu ministerijos valstybės tarnautojas (Vyriausybės įstaigos vadovas ar šios įstaigos valstybės tarnautojas) Seimo statuto nustatyta tvarka privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pranešti, kaip vykdomi įstatymai ir Seimo nutarimai, taip pat teikti paaiškinimus kitais svarstomais klausimais. [111.** **Seimo statuto nustatyta tvarka Ministras Pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinkamai už Vyriausybės ar savo veiklą, taip pat per Vyriausybės valandą atsakyti į Seimo narių klausimus.] 112.** **Seimo narių rašytiniai klausimai ir paklausimai, adresuoti Vyriausybės nariui, registruojami Vyriausybės kanceliarijos nustatyta tvarka ir perduodami atitinkamam Vyriausybės nariui. [Vyriausybės nariai privalo atsakyti į rašytinį klausimą ir paklausimą jį pateikusių Seimo narių pageidaujama forma Seimo statuto nustatyta tvarka.] Vyriausybės narys, negalintis nustatytu laiku atsakyti į rašytinį klausimą ir paklausimą, privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą laiką, bet ne vėlesnį kaip vienas mėnuo nuo rašytinio klausimo ir paklausimo gavimo. Jeigu rašytinį paklausimą pateikęs Seimo narys ar Seimo narių grupė su šiais motyvais nesutinka, paklausimas nagrinėjamas numatytu laiku. Nagrinėjant paklausimą Seime, turi dalyvauti atitinkamas Vyriausybės narys. 113.** **Operatyvius ryšius su Seimu Vyriausybė palaiko per Ministro Pirmininko įgaliotą Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. Ministro Pirmininko įgaliotas Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas Seimo statuto nustatyta tvarka privalo stebėtojo teisėmis dalyvauti Seimo, Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžiuose, palaikyti nuolatinius ryšius su Seimo komitetais (komisijomis), nedelsdamas pranešti Ministrui Pirmininkui, Vyriausybės kancleriui, taip pat atitinkamiems ministrams ir Vyriausybės įstaigų vadovams apie Seimo patvirtintą darbotvarkę ir jos pakeitimus, Vyriausybei pareikštas Seime pastabas, jai duotus pavedimus. Vyriausybės kanceliarija, elektroniniu paštu gavusi Seimo posėdžio protokolą, kuriame nurodyta Vyriausybės pateiktus Seimui įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus grąžinti tobulinti, nedelsdama persiunčia elektroniniu paštu šį protokolą atsakingai ministerijai. Patobulintas įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektas turi būti pateiktas Vyriausybei ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo minėto protokolo gavimo ministerijoje dienos. Vyriausybės kancleris ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas esant objektyvioms aplinkybėms šį terminą gali pratęsti. 114.** **Vyriausybė savo nutarimu turi teisę atsiimti pateiktą įstatymo ar Seimo priimamo kito teisės akto projektą iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje. Apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą Vyriausybės kancleris nedelsdamas raštu praneša Seimo posėdžių sekretoriatui. **V SKYRIUS** **VYRIAUSYBĖS IR VISUOMENĖS SANTYKIAI** 115.** **Vyriausybės vykdomos politikos sklaida rūpinasi Ministro Pirmininko atstovas spaudai, už komunikaciją atsakingas Vyriausybės kanceliarijos padalinys, ministrų atstovai spaudai ir Vyriausybės įstaigų spaudos (informacijos) padaliniai. 116.** **Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos peticijų įstatymu, Vyriausybės tvirtinamomis** **prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis** **ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo". Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai ir skundai, jeigu prašymo ar skundo nagrinėjimas nepriskirtinas jų kompetencijai, Vyriausybės kanclerio ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu persiunčiami kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešama prašymą ar skundą pateikusiam asmeniui. 117\. Vyriausybės nariai Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus asmenis priima Vyriausybės pastate pagal Ministro Pirmininko patvirtintus kiekvienų metų ketvirčių grafikus, taip pat išvykose regionuose Vyriausybės kanclerio nustatyta tvarka. *Punkto pakeitimai:* *Nr. [](https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=36a94ac0a4f411e8acb39f2e6db7935b), 2018-08-08, paskelbta TAR 2018-08-21, i. k. 2018-13218* 118\. Vyriausybės Peticijų komisijos Vyriausybei pateiktos išvados dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir pasiūlymų tenkinimo (ar netenkinimo) registruojamos Vyriausybės kanceliarijoje. Vyriausybės kanceliarija, gavusi Vyriausybės Peticijų komisijos išvadas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas parengia Ministro Pirmininko (ar jo pavedimu Vyriausybės kanclerio) pavedimą atitinkamai ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo, įgyvendinančio Vyriausybės Peticijų komisijos išvadą, projekto parengimo. Ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas teikiamas Vyriausybei Reglamento nustatyta tvarka. **Konstitucinio Teismo jurisprudencija** ======================================== **Prezidentas** --------------- **Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas \"Dėl Valstybinių pensijų ir Respublikos Prezidento įstatymų\"\ ** \"Valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso.\" Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.\ **Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas \"Dėl valstybės tarnybos\"\ ** Konstitucijoje yra nustatyti vykdomosios valdžios institucijų sistemos pagrindai, taip pat aukščiausiųjų vykdomosios valdžios institucijų įgaliojimai. [Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai yra būdingas dualistinės (sudvejintos) vykdomosios valdžios modelis: vykdomąją valdžią Lietuvoje vykdo Respublikos Prezidentas -- valstybės vadovas bei Vyriausybė.\ ] **Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas \"Dėl Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo\"** [Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, pagal Konstituciją kyla pareiga įgyvendinant jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus veikti taip, kad būtų palaikoma darni sąveika tarp valstybės valdžią vykdančių institucijų, kad Lietuvos Respublikos piliečiai - valstybinė bendruomenė galėtų pasitikėti Respublikos Prezidento - valstybės vadovo institucija, kad Lietuvos valstybė būtų tinkamai atstovaujama santykiuose su kitomis valstybėmis, su tarptautinėmis organizacijomis, kad Lietuvos valstybė galėtų deramai atlikti savo tarptautinius įsipareigojimus ir būtų užtikrinta, kad kiti tarptautinių santykių subjektai (užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos ir kt.) galės deramai atlikti savo įsipareigojimus Lietuvos valstybei. Deramas šios Respublikos Prezidento - valstybės vadovo konstitucinės pareigos vykdymas yra būtina piliečių pasitikėjimo pačia Lietuvos valstybe, kaip bendru visos visuomenės gėriu, ir jos institutais sąlyga, kartu ir kitų tarptautinių santykių subjektų pasitikėjimo Lietuvos valstybe sąlyga.] Taigi vertinant Respublikos Prezidento - valstybės vadovo konstitucinį teisinį statusą pabrėžtina, kad šis statusas - tai ne vien Respublikos Prezidentui Konstitucijoje *expressis verbis* nustatytų įgaliojimų suma. [Respublikos Prezidentas, kaip Tautos tiesiogiai renkamas valstybės vadovas, simbolizuoja Lietuvos valstybę, jos visuomenės vertybes ir personifikuoja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose.] **Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas \"Dėl Respublikos Prezidento dekreto\"\ ** Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostata, jog [Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas,] būtų pažeista ne visais atvejais, kai yra pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis (formalios asmenų lygybės principas), bet tik tada, kai Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, sąmoningai veikia taip, kad asmenys (jų grupės), dėl kurių jis priima sprendimus, būtų traktuojami ne lygiai teisingai. **Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada \"Dėl Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmų\"** 1\. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus J.B. Lietuvos Respublikos pilietybę už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas R.P. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. 2\. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis sąmoningai leido J.B. suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas R.P. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. 3\. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui V.R. pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB \"Žemaitijos keliai\" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB \"Žemaitijos keliai\" vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas R.P. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. 4\. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje, 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. **Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas \"Dėl Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo\"** Respublikos Prezidento, kaip ir bet kurio kito Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens, sulaužiusio priesaiką, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka nėra savitikslis. [Apkaltos instituto konstitucinė paskirtis yra ne tik vienkartinis tokių asmenų pašalinimas iš užimamų pareigų, bet daug platesnė - užkirsti kelią asmenims, šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją, sulaužiusiems priesaiką, užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.] Apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos (konstitucinės atsakomybės) turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš užimamų pareigų, [ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką. Nurodytas draudimas užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką, yra ne asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pakartotinis nubaudimas, ne antra \"bausmė \", skirta asmeniui už tą patį Konstitucijos pažeidimą, bet konstitucinės sankcijos - pašalinimo iš užimamų pareigų sudedamoji dalis ir apkaltos, kaip valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos savisaugos priemonės, konstitucinės atsakomybės giluminė prasmė, jos paskirtis ir tikslas - užtikrinti, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką ir dėl to Seimo pašalintas iš užimamų pareigų, niekada neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu]. **Draudžiama 10 metų, o ne visada.** **Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimas** Kaip minėta, procesiniai Konstitucijos keitimo apribojimai yra Konstitucijoje įtvirtinta ypatinga Konstitucijos keitimo tvarka. Ši tvarka nustatyta Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas". Konstitucijos 149 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta ypatinga Konstitucijos keitimo įstatymo promulgavimo tvarka: priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia; jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Pagal Konstitucijos 71 straipsnį Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti (1 dalis); jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas (2 dalis). Taigi promulguojant Konstitucijos keitimo įstatymą Respublikos Prezidento galios yra labiau suvaržytos nei promulguojant kitus įstatymus: Konstitucijoje nėra nustatyta, kad Respublikos Prezidentas turėtų atidedamojo veto teisę įstatymų dėl Konstitucijos keitimo atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Tai, kad Konstituciją Seimas keistų tik tada, kai tai yra būtina, kad būtų užkirstas kelias skubotoms Konstitucijos pataisoms, siekiama užtikrinti kitais Konstitucijoje nustatytais specialiaisiais reikalavimais (inter alia joje nustatyti ypatingi subjektai, turintys teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją, dviejų svarstymų ir balsavimų dėl Konstitucijos pataisų reikalavimas, ypatingos kvalifikuotos 2/3 visų Seimo narių balsų daugumos reikalavimas Konstitucijos pataisoms priimti). **Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas** Pareiškėjas -- Seimo narių grupė kreipėsi į LRKT, su prašymu ištirt, ar Seimo 2015 12 23 nutarimo Nr. XII-2250 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados" 1 str. neprieštarauja Konstitucijos 74 str., 105 str. 3 d. 4 p., 107 str. 2, 3 d., konstituciniam teisinės valstybės principui bei LR Konstitucinio Teismo įstatymo 62 str. Teismas nustatė, kad Seimas, 2015 12 23 nutarimo 1 str. pritaręs Komisijos išvadai, išreiškė savo nuomonę, į į Komisijos pasiektus veiklos rezultatus ir taip suformulavo savo poziciją dėl Komisijos išvadoje pateiktų konkrečių pasiūlymų priimti atitinkamus sprendimus dėl R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo, taip pat EŽTT 2011 01 06 sprendimo ir JT Žmogaus teisių komiteto išvados įgyvendinimo. Seimas, turėdamas teisę įvertinti savo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos veiklą bei jos rezultatus, savo požiūrį į laikinosios tyrimo komisijos išvadą formuluoja atitinkamame Seimo nutarime, taip išreikšdamas savo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, poziciją dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoje pateiktų pasiūlymų imtis atitinkamų veiksmų; Seimo nutarimu išreikštas jo sprendimas pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotiems pasiūlymams (teiginiams) suponuoja tai, kad Seimas jais vadovausis inter alia priimdamas atitinkamus teisės aktus. Seimas turi pareigą, prieš nusprendžiant pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis), įvertinti minėtos komisijos išvadoje siūlomų atitinkamų sprendimų konstitucingumą. Pagal Konstituciją įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 str. nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, -- spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik KT; Seimui tokie įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti. Konstitucijos pažeidimo nustatymas -- tai teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas, todėl teisės klausimus -- Konstitucijos pažeidimo faktą, taigi ir Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo faktą, gali nustatyti tik teisminės valdžios institucija. KT išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė priesaiką), yra galutinė, jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas ar kitas subjektas tokios KT išvados pakeisti ar panaikinti negali. Komisijos išvados nuostatose yra išdėstyti pasiūlymai, kuriuos įgyvendinus Seimo statute būtų nustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimui būtų suteikti Konstitucijoje jam nenumatyti įgaliojimai inter alia nustatyti šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ar nepažeidimo arba priesaikos sulaužymo faktą, taip pat pakeisti ar panaikinti KT išvadą, priimtą apkaltos procese, taip įsiterpiant į teisminės valdžios institucijos -- KT kompetenciją apkaltos procese ir perimant KT įgaliojimus. Taip pat, Seimo nutarimu sprendžiant dėl už priesaikos sulaužymą asmeniui kylančių teisinių pasekmių, kaip siūloma Komisijos išvadoje, būtų įtvirtinta taisyklė, kad konstitucinė apkaltos procedūra būtų reglamentuojama ne Konstitucijos keitimo būdu, bet Seimo priimamais nutarimais. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatuota, pagal Konstituciją visi KT aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija -- formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas. Taigi, šiame nutarime konstatavus, kad pagal Konstituciją Seimas 2015 12 23 nutarimo 1 str. negalėjo pritarti kuriam nors iš Komisijos išvadoje suformuluotų pasiūlymų, konstatuotina ir tai, kad Seimas minėtu nutarimu negalėjo pritarti visai tokiai Komisijos išvadai be išlygų. Taip pažymėta, kad ir pašalinti Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 3 str. nuostatų tiek, kiek jos suponuoja LR tarptautinį įsipareigojimą garantuoti asmens, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, teisę būti išrinktam Seimo nariu, nesuderinamumą su Konstitucija, ir įgyvendinti minėtą EŽTT sprendimą įmanoma vieninteliu būdu -- keičiant su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas. LRKT konstatavo, jog analizuotos nuostatos prieštarauja Konstitucijai. **Vyriausybė** -------------- **Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas** [Seimas, pritardamas Vyriausybės programai, Vyriausybei suteikia įgaliojimus veikti.] Taip įgyvendinamos Vyriausybės veiklą reguliuojančios Konstitucijos normos, įtvirtinančios Vyriausybės atsakomybės Seimui principą. Konstitucinėje valdžių struktūroje įtvirtinta, kad tik Seimo pasitikėjimą turinti Vyriausybė gali vykdyti savo įgaliojimus. Teisinė tokių įgaliojimų suteikimo forma - balsavimas Seime pritariant Vyriausybės programai. Vyriausybės programos pagrindas yra parlamento rinkimus laimėjusių politinių jėgų programos, tačiau jų nuostatos tik per Vyriausybės programą įgyja teisinę reikšmę įpareigodamos tiek Vyriausybę, tiek ją palaikančią Seimo daugumą atitinkamai veikti. Toks Vyriausybės programos teisinės reikšmės pripažinimas - būdingas parlamentinės demokratijos ypatumas. Jis įtvirtintas Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkto ir 92 straipsnio penktosios dalies normose. Būtent dėl to Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikomą Ministrą Pirmininką ir tvirtinti tokią Vyriausybę, kurios programai Seimas gali pritarti posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kitaip nebus suformuota valstybės funkcionavimą užtikrinanti vykdomosios valdžios institucija. Vyriausybė, siekdama įgyti Seimo pasitikėjimą, numatydama savo veiklos kryptis tam tikram laikotarpiui, privalės atsižvelgti į galimą Seimo narių pritarimą ar nepritarimą. [Seimas, išreikšdamas pasitikėjimą Vyriausybės programa, įsipareigoja prižiūrėti, kaip Vyriausybė veiks įgyvendindama programą]. [Vyriausybės programa -- Vyriausybės politinės-teisinės atsakomybės Seimui pagrindas, nes ji solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą]. [Vyriausybei įgaliojimus veikti suteikęs Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Nepasitikėjimo pareiškimo padarinys -- Vyriausybės atsistatydinimas. Taigi Vyriausybės programa vertintina kaip teisinis dokumentas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės.] \ \ Prisiekus naujajam Respublikos Prezidentui, nutrūksta buvusiojo Respublikos Prezidento įgaliojimai, kartu nutrūksta ir Vyriausybės ryšys su valstybės vadovu, kuris taip pat ją formavo. Konstitucinis Teismas, remdamasis konstitucinių normų analize, daro išvadą, kad Vyriausybė privalo grąžinti įgaliojimus naujai išrinktam Respublikos Prezidentui prisiekus ir pradėjus eiti pareigas.\ \ **Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas** Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas, ar ne. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktą ji privalo priimti poįstatyminį aktą, kad realizuotų pareigą, kurią jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Vyriausybė turi teisę, įgyvendindama mokesčių įstatymus, nustatyti atitinkamus metodus bei taisykles, užtikrinančias mokesčio administravimą. [Tačiau visais atvejais Vyriausybės teisės aktas negali prieštarauti įstatymui, be to, jame negali būti naujų teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.] Taip pat ir pats įstatymų leidėjas negali nustatyti Vyriausybei pavedimo, kuris savo turiniu pažeistų konstitucinį įstatymo viršenybės principą. **Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas** [Tai, kad Ministras Pirmininkas turi teisę pasirašyti tarptautines sutartis, galima spręsti iš konstitucinių nuostatų dėl Vyriausybės įgaliojimų užsienio politikos ir tarptautinių santykių srityje.] Konstitucijos 84 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Respublikos Prezidentas \"sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką[\". Šio punkto antroji nuostata reiškia, kad ne tik Prezidentas, bet ir Vyriausybė turi konkrečius įgaliojimus sudaryti tarptautines sutartis, nes neturint jų vykdyti užsienio politikos neįmanoma]. Konstitucijos 94 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Vyriausybė \"užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis\". Šie santykiai ir ryšiai taip pat nustatomi ir įtvirtinami tarptautinėmis sutartimis. Ministro Pirmininko teisę pasirašyti sutartis pagrindžia ir Konstitucijos 97 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad \"Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei\". **Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas** [Naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį, nuo šio posėdžio pradžios pasibaigia ankstesniojo Seimo narių įgaliojimai.] Jiems pasibaigus, nebelieka ankstesniojo Seimo - vieno iš subjektų, iš kurio Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti. Būtent todėl Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai baigiasi ankstesniojo Seimo įgaliojimai. Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo yra labai įvairios, jos gali kisti, taip pat priklausyti nuo šalies ekonominės bei socialinės būklės, sprendžiamų problemų ir daugelio kitų aplinkybių, kurioms pasikeitus gali keistis ir Vyriausybės įgaliojimų turinys bei apimtis. Todėl Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatoma, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas. Konstitucijoje tiesiogiai nenustatyta viceministrų, departamentų prie ministerijos vadovų bei jų pavaduotojų, kitų įstaigų prie ministerijų vadovų skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarka. Nustačius, kad viceministrus, departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijos vadovus ministro teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų Ministras Pirmininkas, ministro kompetencija vadovauti ministerijai ribojama, nes ministrui nenustatyta teisė pačiam spręsti, ką paskirti į viceministro, departamento prie ministerijos vadovo ir jo pavaduotojo bei kitos įstaigos prie ministerijos vadovo pareigas. Nors minėtus asmenis Ministras Pirmininkas skiria ministro teikimu, tačiau ministro teikimas nėra pakankama garantija, kuri užtikrintų, jog ministro konstitucinė teisė vadovauti ministerijai nebūtų pažeista. Analogiškai vertintinos ir ministro teisės Ministrui Pirmininkui teikti siūlymus dėl viceministrų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, dėl drausminių nuobaudų jiems skyrimo ar jų skatinimo. Viceministras neturi teisės vadovauti ministerijai, negali spręsti jos kompetencijai priklausančių klausimų, neturi teisės leisti įsakymų, kuriais tvirtinami teisės aktai, ir pan. Viceministras rūpinasi ministerijos darbo baru, kurį nurodo ministras, koordinuoja jam priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą ir kt. Taigi jo kompetencija skiriasi nuo ministro kompetencijos ir jos neriboja. Ministras, pagal Konstituciją turėdamas įgaliojimus vadovauti ministerijai, kartu yra atsakingas už visos ministerijos veiklą, už tai, kad būtų vykdomi įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Vadinasi, ministras taip pat yra atsakingas už ūkinę ir finansinę ministerijos veiklą nepriklausomai nuo šios veiklos pobūdžio ir nepaisant to, kad pagal VĮVyriausybės1994 ši veiklos sritis yra priskirta ministerijos sekretoriui, kad už šią veiklą numatyta ministerijos sekretoriaus, atsakomybė. Vyriausybės sekretoriaus teisė leisti pavedimus-rezoliucijas ministerijoms ir ministerijų sekretoriams, taip pat įstaigoms prie Vyriausybės. Pagal Konstituciją ministras yra tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui. Tai reiškia, kad teisiškai ministras jokiems kitiems subjektams nėra pavaldus, kad pagal Konstituciją ministrui pavedimus gali duoti tik Ministras Pirmininkas, o Konstitucijos nustatytais atvejais - Respublikos Prezidentas. Jokiems kitiems subjektams, taip pat ir Vyriausybės sekretoriui, Konstitucija nenumato teisės duoti pavedimus ministrui. Tai, kad ministerijos sekretoriui pavedimus gali duoti Vyriausybės sekretorius, sukuria tokią teisinę situaciją, kai ministrui pavaldžiam ministerijos pareigūnui - ministerijos sekretoriui nurodymus atitinkamai veikti gali duoti kitos valstybės institucijos pareigūnas, taip apribodamas ministro kompetenciją vadovauti ministerijai. Vyriausybės sekretoriaus įgaliojimai leisti pavedimus-rezoliucijas įstaigoms prie Vyriausybės iš esmės reiškia įgaliojimus duoti pavedimus įstaigų prie Vyriausybės vadovams. Pavedimus galima duoti tik pavaldžiam subjektui, o įstaigos prie Vyriausybės vadovas pavaldus Ministrui Pirmininkui. **Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas** [Vyriausybės veikla grindžiama Seimo, pritarusio jos programai, pasitikėjimu;] vienintelis būdas pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalį Seimui pareikšti pasitikėjimą iš esmės pasikeitusios sudėties (pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų) Vyriausybe *in corpore*, kaip ir pagal Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalį pareiškiant pasitikėjimą nauja Vyriausybe, yra pritarimas Vyriausybės programai, ją deramai apsvarsčius. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56, 84 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: 1\. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija; Žin., 1999, Nr. 5-97) 198 straipsnio 2, 4--6 dalyse nustatytas įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, teisinis reguliavimas [tiek, kiek pagal jį tuo atveju, kai Vyriausybės programos pakeitimai nėra padaromi, Seimui nėra pateikiamas Seimo nutarimo pritarti Vyriausybės programai projektas ir įgaliojimai iš naujo Vyriausybei nėra suteikiami Seimui priimant nutarimą pritarti Vyriausybės programai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 67 straipsnio 7 punktui, 92 straipsnio 5 daliai, 101 straipsnio 2 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams].

Teisės 8-9 seminarai. Prezidentas, Vyriausybė PDF

Document Details

Tags

Related

Summary

Full Transcript

Upgrade to continue