Pirkimo-pardavimo sutartis PDF

**Pirkimo-pardavimo sutartis** [Pirkimo-pardavimo sutartimi] viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). [Pirkimo-pardavimo suta...

**Pirkimo-pardavimo sutartis** [Pirkimo-pardavimo sutartimi] viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). [Pirkimo-pardavimo sutarties požymiai]: a\) Dvišalė sutartis; b\) Atlygintinė sutartis; c\) Konsensualinė sutartis; d\) Ekvivalentinė sutartis. [Pirkimo-pardavimo sutartį kvalifikuojantys požymiai:] a\) Pirkimo-pardavimo sutartimi visuomet yra perduodama nuosavybės teisė į daiktą (skirtumas nuo nuomos sutarties); b\) Pirkimo-pardavimo sutartis visuomet yra atlygintinė (skirtumas nuo dovanojimo sutarties); c\) Pirkimo-pardavimo sutarties dalyko kaina visuomet nustatoma pinigais (skirtumas nuo mainų sutarties); [Esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos:] a\) Sutarties dalykas (sutarties turinyje visuomet yra būtina nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį); b\) Kaina. Pirkimo-pardavimo sutarties formai yra taikomos bendros sandorių formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutarties rūšims gali būti taikomi specialūs formos reikalavimai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. [Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas turi dvi pagrindines pareigas:] 1\) Pareigą perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį Ši pareiga laikoma tinkamai įvykdyta, kai: a\) Pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų tuos daiktus valdyti (CK 6.317 str. 4 d.); b\) Pardavėjas yra pašalinęs bet kokias pirkėjo valdymo teisės kliūtis. 2\) Pareigą perduoti pirkėjui daiktą, atitinkantį jam keliamus reikalavimus. Ši pareiga reiškia, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų -- įprastus reikalavimus. [Daikto kokybės reikalavimai:] a\) Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kurie būtų tinkamai naudoti bet kuriems tikslams, kuriems tokie daiktai įprastai naudojami; b\) Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie būtų tinkami tam konkrečiam tikslui. [Daikto kokybės garantijos rūšys:] 1\) [Įstatyminė daikto kokybės garantija] -- pagal šią garantiją pardavėjas sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui garantuoja, kad (i) daikto perdavimo momentu pardavėjas yra tikrasis daikto savininkas ir, kad (ii) daikto perdavimo pirkėjui momentu daiktas atitinka jam keliamus kokybės reikalavimus, kurie yra nurodyti sutartyje, arba įstatyme. 2\) [Sutartinė daikto kokybės garantija], kuri gali būti dviejų rūšių: a\) Pardavėjo suteikiama daikto kokybės garantija -- ji reiškia, kad pardavėjas garantuoja, kad jo parduodamas daiktas atitiks jam keliamus sutarties ar įstatymo kokybės reikalavimus ir po daikto perdavimo pirkėjui momento, pavyzdžiui, 3 mėnesius, 1 metus ir pan. b\) Gamintojo suteikiama daikto kokybės garantija -- šią garantiją daiktui suteikia daikto gamintojas, pagal kurią gamintojas įsipareigoja pagal garantijoje nustatytas taisykles prisiimti atsakomybę už daikto nekokybiškumą prieš bet kurį daikto savininką, kuris tik į jį kreipsis. Gamintojo garantija visuomet seka paskui daiktą. [Daikto kokybės garantijų skirtumai:] A red and white table with text Description automatically generated with medium confidence Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti [per protingą terminą], bet [ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos], jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus pašalinti daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas. [Teisių gynybos būdai, jeigu pardavėjo parduotas daiktas turi kokybės trūkumų:] 1\) Teisė reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; a\) Daiktas turi būti apibūdintas rūšies požymiais; b\) Daikto trūkumai turi būti esminiai. Daikto pakeitimo išlaidos tenka pardavėjui. 2\) Teisė reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3\) Teisė reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4\) Teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. De facto -- faktinė situacija De jure -- teisinė situacija [Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas turi dvi pagrindines pareigas: ] 1\) Pareigą sumokėti pardavėjui kainą už perkamą daiktą. Pirkėjui pažeidus šią pareigą pardavėjas gali: a\) Reikalauti įvykdyti piniginę prievolę natūrą; b\) Reikalauti sumokėti palūkanas dėl piniginės prievolės neįvykdymo; c\) Reikalauti nuostolių atlyginimo; d\) Reikalauti nutraukti sutartį. 2\) Pareigą priimti daiktą. Pirkėjui pažeidus šią pareigą pardavėjas gali: a\) Reikalauti įvykdyti pareigą natūrą; b\) Nutraukti sutartį, jeigu pareigos priimti daiktus neįvykdymas yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas. **Nuomos sutartis** [Nuomos sutarties apibrėžimas] -- pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. [Nuomos sutarties požymiai]: a\) Dvišalė sutartis; b\) Atlygintinė sutartis; c\) Konsensualinė sutartis; d\) Ekvivalentinė sutartis; e\) Vienkartinio arba tęstinio vykdymo sutartis. [Nuomos sutartį kvalifikuojantys požymiai]: a\) Nuomos sutartimi nuomotojas perduoda nuomininkui daiktą ne nuosavybėn, o tik laikinam valdymui ir naudojimui (skirtumas nuo pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutarčių ir kt.). b\) Nuomos sutartis yra tik atlygintinė (skirtumas nuo panaudos sutarties). c\) Nuomos sutarties dalyku gali būti tik nesunaudojami daiktai (skirtumas nuo paskolos sutarties). [Esminės nuomos sutarties sąlygos]: a\) Sutarties dalykas; Nuomos sutarties dalyku gali būti tik (a) individualiais požymiais apibūdinti ir rūšies požymiais individualizuoti (b) nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, kurie (c) nėra išimti iš civilinės apyvartos arba jų apyvarta nėra ribota. b\) Nuomos mokestis. Šalių susitarimu nuomos mokestis gali būti nustatomas: 1\) Konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai; 2\) Iš išnuomoto daikto gaunamos produkcijos, vaisių ar pajamų dalimi; 3\) Nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis; 4\) Nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę; 5\) Nuomininko pareiga perduoti sutartyje numatytą daiktą nuomotojui nuosavybės teise arba jam išnuomoti. [Nuomotoju] gali būti bet kuris teisės subjektas (fizinis ir juridinis asmuo), kuris yra nuomojamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. [Nuomininku] gali būti bet kuris teisės subjektas (fizinis ir juridinis asmuo), priklausomai nuo jo civilinio veiksnumo. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinė. - Šis reikalavimas taikomas tiek kilnojamųjų, tiek nekilnojamųjų daiktų nuomai. Sutarties sudarymo formos reikalavimo nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, kadangi tai nenurodyta įstatyme. Nuomos sutarties teisinė registracija yra taikoma tik nekilnojamųjų daiktų atveju, jeigu nuomos sutartis yra sudaryta ilgesniam nei 1 metų terminui. [Nuomos sutarties registracijos reikšmė] yra dvejopa: 1\) Sutarties registracija atlieka išviešinamąją funkciją prieš sąžiningus trečiuosius asmenis; 2\) Keičiantis išnuomoto daikto savininkui, nuomos sutartis lieka galioti, jeigu ji buvo įregistruota viešajame registre. Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 100 metų. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Tokiu atveju abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą [prieš 1 mėnesį iki nutraukimo, kai yra nuomojami kilnojamieji daiktai, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, -- prieš 3 mėnesius iki nutraukimo]. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai. [Nuomos sutarties termino reikšmė:] 1\) Nuomos sutarties terminas lemia sutarties formą -- jeigu nuomos sutartis sudaryta ilgesniam nei 1 metų terminui, taikomas rašytinės formos reikalavimas. 2\) Nuomos sutarties terminas lemia sutarties sudarymo fakto registraciją -- jeigu yra išnuomojamas nekilnojamasis daiktas ilgesniam nei 1 metų terminui, sutarties sudarymo faktas turi būti įregistruotas viešajame registre. [Pagal nuomos sutartį nuomotojas turi dvi pagrindines pareigas:] 1\) Pareigą perduoti daiktą nuomininkui. Tinkamas šios nuomotojo pareigos įvykdymas yra siejamas su dvejomis sąlygomis: a\) Nuomotojas turi perduoti daiktus nuomininkui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktus valdyti; b\) Turi būti pašalintos bet kokios nuomojamo daikto valdymo teisės kliūtys. 2\) Pareigą užtikrinti daikto kokybę nuomos sutarties laikotarpiu. Jeigu nuomos sutarties laikotarpiu atsiranda išnuomoto daikto trūkumai, nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu: a\) Reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; b\) Išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; c\) Reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Nuomotojas turi užtikrinti ne tik fizinę, bet ir „teisinę" daikto kokybę, t.y. pranešti nuomininkui apie visas trečiųjų asmenų teises į išnuomojamą daiktą dar prieš sudarant sutartį arba sutarties sudarymo metu. Nuomotojui pažeidus šią pareigą, nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir atlyginti patirtus nuostolius. [Be pagrindinių pareigų įstatymas numato ir papildomas pareigas nuomotojui, kurias jis privalo vykdyti:] 1\) Nuomotojas turi pareigą daryti daikto kapitalinį remontą. Kapitaliniu daikto remontu laikomas pagrindinių išnuomoto daikto dalių (konstrukcinių elementų) atnaujinimas ar atstatymas, be kurių negalima daikto naudoti pagal paskirtį. 2\) Nuomotojas turi pareigą atlyginti nuomininko patirtas išlaidas skirtas išnuomoto daikto pagerinimams atlikti. Ši pareiga yra taikoma esant šioms sąlygoms: a\) Nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; b\) Nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; c\) Nuomininkas gali pagrįsti daikto pagerinimų išlaidų dydį. Jeigu nuomininkas pagerina daiktą be nuomotojo leidimo, išlaidos, kurias nuomininkas patyrė pagerinus daiktą, yra neatlyginamos, jeigu nuomotojas nesutinka jų atlyginti. 3\) Nuomotojas turi pareigą pasiūlyti nuomininkui pirmiau už kitus atnaujinti nuomos sutartį. Ši nuomotojo pareiga priklauso nuo šių sąlygų: a\) Nuomotojas nori nuomoti daiktą ir pasibaigus nuomos sutarties terminui; b\) Nuomininkas tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas; c\) Nuomotojas turi pranešti nuomininkui apie numatomą sutarties atnaujinimą Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir kitomis sutarties sąlygomis. Jeigu nuomininkas atsisako sudaryti sutartį naujomis sąlygomis, tokiu atveju yra laikoma, kad nuomininkas šią savo teisę realizavo ir nuomotojas turi teisę daiktą išnuomoti kitam asmeniui. Jeigu nuomotojas pažeidžia šią savo pareigą ir daiktą išnuomoja kitam asmeniui, nuomininkas turi teisę reikalauti: a\) Perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą sutartį su kitu nuomininku; b\) Atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius. [Pagal nuomos sutartį nuomininkas turi 4 pagrindines pareigas:] 1\) Pareigą laiku mokėti nuomos mokestį. Nuomininkui netinkamai vykdant šią pareigą nuomotojas turi teisę: a\) Pareikalauti, kad nuomininkas, per nuomotojo nustatytą terminą, iš anksto sumokėtų nuomos mokestį, tačiau ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės; b\) Sumokėti palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos. c\) Nutraukti nuomos sutartį. 2\) Pareigą naudoti daiktą pagal sutartį ir daikto paskirtį. Nuomininkui pažeidus šią pareigą nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą nesikreipiant į teismą, jeigu tai yra esminis sutarties pažeidimas, arba kreipiantis į teismą, kai pažeidimas nėra esminis. Nuomotojas visais atvejais turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. 3\) Pareigą tinkamai išlaikyti daiktą. Tai apima tris nuomininko pareigas: a\) Laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą; b\) Atlyginti daikto išlaikymo/naudojimo išlaidas; c\) Savo lėšomis daryti einamąjį daikto remontą -- darbai, susiję su daikto būklės, pablogėjusios dėl natūralaus susidėvėjimo, normaliai naudojantis daiktu, atstatymu, nesusijusiu su daikto pagrindinių dalių (konstrukcinių elementų) pakeitimu. 4\) Pareigą grąžinti daiktą pasibaigus nuomos sutarčiai. Nuomos sutarties pagrindu nuomininkas neįgyja nuosavybės teisės į daiktą. Todėl pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas turi pareigą grąžinti nuomotojui jam priklausantį daiktą. Jeigu nuomininkas pažeidžia šią savo pareigą, nuomotojas gali ginti savo pažeistas teises šiais būdais: a\) Nuomotojas turi teisę pareikalauti sumokėti nuomos mokestį už tą laikotarpį, kurį nuomininkas naudojosi daiktu, pasibaigus nuomos sutarčiai, t.y. už visą pavėluota grąžinti daiktą laiką; b\) Nuomotojas gali reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad daiktas nebuvo laiku grąžintas; c\) Pareikšti reikalavimą grąžinti daiktą ir taikyti vienašalę restituciją. **Lizingo sutartis** [Lizingo sutarties apibrėžimas] -- pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. [Lizingo atveju yra sudaromos dvi sutartys:] 1\) lizingo sutartis tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo; 2\) pirkimo-pardavimo sutartis tarp lizingo davėjo (pirkėjo) ir lizingo dalyko pardavėjo, pagal kurią perkamas daiktas yra perduodamas lizingo gavėjui. [Sutarčių teisės požymiai apibūdinantys lizingo sutartį:] a\) Dvišalė sutartis; b\) Atlygintinė sutartis; c\) Konsensualinė sutartis; d\) Ekvivalentinė sutartis; e\) Terminuota tęstinio vykdymo sutartis. [Finansinio lizingo bruožai:] 1\) Lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybės teise įgyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą, turėdamas tikslą vėliau jį perduoti lizingo gavėjui valdyti ir naudoti; 2\) Lizingo sutarties dalyką ir pardavėją dažniausiai pasirenka pats lizingo gavėjas, nepasitelkdamas lizingo davėjo kompetencijos; 3\) Lizingo davėjas, įsigijęs daiktą pagal lizingo gavėjo nurodymą, perduoda pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui ne tik daiktą valdyti ir naudoti, bet ir didžiąją dalį rizikos bei naudos, susijusios su perduoto daikto nuosavybe; 4\) Periodiniai mokėjimai pagal lizingo sutartį nustatomi taip, kad per sutartyje numatytą terminą būtų padengiama visa ar esminė lizingo dalyko vertė; 5\) Lizingo gavėjas turi išimtinę teisę valdyti ir naudoti lizingo sutarties dalyku esantį daiktą, nors jis tuo metu ir nėra daikto savininkas, tačiau jis neturi teisės disponuoti tuo daiktu; 6\) Lizingo gavėjas, sumokėjęs visą lizingo sutartyje numatytą kainą, įgyja nuosavybės teisę į lizingo būdu nuomotą daiktą. Lizingo sutarties šalimis yra lizingo davėjas ir lizingo gavėjas. [Lizingo davėju] gali būti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo. [Lizingo gavėju] gali būti bet kuris teisės subjektas (fizinis ir juridinis asmuo), priklausomai nuo jo civilinio veiksnumo. Jeigu lizingo gavėjas yra fizinis asmuo, kuris lizingo būdu nuomoja daiktą savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, tokiu atveju lizingo sutarčiai papildomai yra taikomos vartojimo kredito normos. Lizingo sutarties dalykas yra esminė lizingo sutarties sąlyga. [Lizingo sutarties dalyku] gali būti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, apibūdinti pagal individualius požymius arba rūšies požymius turintys individualizuoti daiktai. Lizingo sutarties dalykui yra taikomi tie patys reikalavimai kaip ir nuomos sutarties dalykui. Lizingo dalyku negali būti žemė ir gamtos ištekliai. Tai yra įstatymo numatyta išimtis iš daiktų, kurių nuoma yra draudžiama. Toks apribojimas susijęs su nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvų netaikymu šiems objektams. Nors įstatyme tiesiogiai nėra nurodyta kokia forma turi būti sudaryta lizingo sutartis, tačiau siekiant užtikrinti sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų aišku apibrėžtumą, lizingo sutartis turi būti sudaryta rašytine forma. Lizingo davėjas savo nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką, kuris nėra registruojamas daiktas, gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Šioje teisės normoje yra numatyta lizingo sutarčių, kurių dalykas yra neregistruotinas daiktas, teisinė registracija. Lizingo sutarties teisinė registracija nesiejama su sutarties negaliojimu. Daiktą, kuris yra lizingo sutarties dalykas, pardavėjas perduoda tiesiogiai lizingo gavėjui. Kai daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jei terminas nenustatytas -- per protingą terminą, lizingo gavėjas turi teisę: 1\) nutraukti lizingo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu daiktas laiku neperduotas dėl aplinkybių, už kurias atsako lizingo davėjas. 2\) turi teisę sustabdyti periodinių įmokų mokėjimą tol, kol lizingo davėjas tinkamai įvykdo savo prievolę perduoti daiktą. Lizingo gavėjas privalo daiktu naudotis pagal jo paskirtį, privalo jį išlaikyti ir palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus. Tinkamas šios pareigos vykdymas yra svarbus lizingo davėjui, kadangi jis yra daikto savininkas. Lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties (dėl daikto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.). Lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Bendroji taisyklė yra ta, kad lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį (daiktą naudoja ne pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, nemoka periodinių įmokų ir kt.), lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę: 1\) pareikalauti sumokėti visus pagal lizingo sutartį priklausančius mokėti mokėjimus (įskaitant ir palūkanas) iš karto; 2\) Reikalauti nutraukti lizingo sutartį. - Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ši sutarties nutraukimo procedūra taikoma bet kokios lizingo gavėjo sutartinės prievolės pažeidimo atveju, kai tai yra esminis sutarties pažeidimas. - Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma vadovaujantis CK 6.217 str. 2 d. nurodytais kriterijais. **Dovanojimo sutartis** [Dovanojimo sutarties apibrėžimas] -- pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. [Dovanojimo sutarties požymiai:] a\) Vienašalė sutartis: Dvišalis sandoris; b\) Neatlygintinė sutartis; c\) Realinė sutartis; d\) Įprastai vienkartinio vykdymo, tačiau gali būti ir tęstinio. [Dovanojimo sutartį kvalifikuojantys požymiai:] a\) Dovanojimo sutartimi nuosavybės teisė visuomet yra perleidžiama tik neatlygintinai (skirtumas nuo pirkimo-pardavimo sutarties). b\) Dovanojimo sutartimi visuomet yra perduodama nuosavybės teisė į dovanojamą turtą (skirtumas nuo panaudos sutarties). Panaudos sutarties dalyku yra tik nesunaudojami daiktai, o dovanojimo sutarties dalykas yra platesnis, t.y. juo gali būti ne tik nesunaudojami daiktai, tačiau ir turtinės teisės, atleidimas nuo pareigos vykdymo ir kt. [Esminės dovanojimo sutarties sąlygos:] a\) Sutarties dalykas (būtina susitarti dėl pavadinimo ir kiekio). b\) Esmine dovanojimo sutarties sąlyga gali būti ir sutarties dalyko naudojimo tikslas, kai sudaroma dovanojimo su sąlyga sutartis. Dovanojimo sutarties šalimis yra dovanotojas ir apdovanotasis. [Dovanotoju] gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris valdo, naudoja turtą arba disponuoja juo nuosavybės ar patikėjimo teise. [Apdovanotoju] gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, jeigu jis atitinka subjektiškumo reikalavimus ir jeigu jam įstatymas nenustato specialių apribojimų bei draudimų. [Dovanojimo sutarties formą lemia sutarties suma ir dalykas:] 1\) Jeigu yra dovanojama didesnė kaip 1500 EUR suma, dovanojimo sutartis turi būti rašytinė; 2\) Jeigu yra dovanojama didesnė kaip 14 500 EUR suma, dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos; 3\) Jeigu yra dovanojamas nekilnojamasis daiktas, dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos; 4\) Jeigu yra dovanojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, pavyzdžiui, hipoteka, dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos. Dovanojimo sutartis, pagal kurią yra padovanotas nekilnojamasis daiktas ar daiktinės teisės į jį, teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis yra įregistruota viešame registre. [Dovanojimo su sąlyga sutartis] Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. - Jeigu tokios sąlygos vykdymas yra nustatytas dovanotojui, tarp šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma dovanojimo sutartimi. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta dovanojimo sutartis ir dovanotas turtas grąžintas. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, todėl yra nustatytas bendras principas, kad negalima dovanotojui reikšti pretenzijų dėl netinkamos padovanoto daikto kokybės. Nors dovanojamas daiktas gali būti ir netinkamos kokybės, tačiau toks daiktas neturi padaryti žalos apdovanotajam. Todėl CK yra numatyta taisyklė, kad jeigu apdovanotasis patyrė žalą dėl netinkamos padovanoto daikto kokybės, jis turi teisę reikalauti, kad dovanotojas atlygintų jo patirtus nuostolius. Tačiau tokiu atveju yra būtina nustatyti visas žemiau nurodytas sąlygas: 1\) Žala buvo padaryta apdovanotojo gyvybei, sveikatai ar turtui; 2\) Žala kilo dėl dovanoto daikto trūkumų, kurie egzistavo iki turto perdavimo apdovanotajam; 3\) Padovanoto daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs; 4\) Dovanotojas apie šiuos daikto trūkumus žinojo (arba turėjo žinoti), bet apie juos apdovanotojo neįspėjo. Dovanojimo sutarčiai yra būdingas negrąžintinumas, todėl CK numato baigtinį dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindų sąrašą, kuomet galima reikalauti, kad apdovanotasis grąžintų jam suteiktą dovaną. Dovanotojas arba jo įpėdiniai gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo kai: 1\) Apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją (teisę pareikšti ieškinį šiuo pagrindu turi dovanotojo įpėdiniai); 2\) Apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja; 3\) Atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu; 4\) Jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelę neturtinę reikšmę, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė; 5\) Dovanojimo sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios (teisę pareikšti ieškinį šiuo pagrindu turi dovanotojo įpėdiniai). Dovanotojas ar jo įpėdiniai neturi teisės kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo esant aukščiau nurodytiems pagrindams, kai dovana buvo buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės. Teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo esant aukščiau nurodytiems pagrindams dovanotojas arba jo įpėdiniai gali per [vienerių metų] ieškinio senaties terminą, skaičiuojama nuo tos dienos, kai jie sužinojo, arba turėjo sužinoti apie vieno iš aukščiau nurodyto pagrindo atsiradimą. Kai dovanojimas panaikinimas, apdovanotasis privalo grąžinti jam padovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs. Jeigu turtas yra neišlikęs, tokiu atveju apdovanotasis turi atlyginti jo ekvivalentinę vertę pinigais. **Paskolos sutartis** [Paskolos sutarties apibrėžimas] -- paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. [Paskolos sutarties požymiai:] a\) Vienašalė sutartis; b\) Realinė sutartis; - Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. c\) Atlygintinė arba neatlygintinė sutartis; d\) Ekvivalentinė sutartis. [Paskolos sutarties dalyku] gali būti pinigai arba rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai Paskolos sutarties dalyku negali būti individualiais požymiais apibūdinami daiktai, t.y. daiktai, kuriuos pagal tam tikrus požymius galima išskirti iš kitų tokių pat daiktų visumos, pavyzdžiui, transporto priemonės, nes jos turi individualius požymius. [Paskolos sutarties šalimis] yra paskolos davėjas ir gavėjas. [Paskolos davėju] gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas (priklausomai nuo jo subjektiškumo), kuriam nuosavybės teise priklauso paskolos sutarties dalykas, t.y. pinigai arba rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai. [Paskolos gavėju] gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas (priklausomai nuo jo subjektiškumo). [Paskolos sutarties forma priklauso nuo sutarties šalių pobūdžio ir paskolos sumos:] 1\) Jeigu paskolos suma viršija 600 EUR, paskolos sutartis turi būti rašytinė; 2\) Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais; 3\) Jeigu paskolos suma viršija 3000 EUR ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos; Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui - Tokio dokumento buvimas pas kreditorių leidžia preziumuoti, kad paskola yra negrąžinta. Jeigu šis dokumentas yra pas skolininką, yra preziumuojama, kad paskola yra grąžinta. Žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja. Tačiau, kilus ginčui, yra ribojama galimybę remtis liudytojų parodymais. [Lietuvos civilinėje teisėje yra skiriamos dviejų rūšių palūkanos:] 1\) Kompensacinės palūkanos -- šios palūkanos yra mokamos kaip minimalių paskolos davėjo nuostolių kompensacija, jeigu paskolos gavėjas per sutartyje nustatytą terminą negrąžina jam suteiktos paskolos. Jeigu dėl šių palūkanų dydžio šalys sutartyje nėra susitarusios, šių palūkanų dydis nustatomas pagal CK 6.210 str. nurodytus kriterijus. 2\) Pelno (mokėjimo) palūkanos -- šias palūkanos paskolos gavėjas moka kaip mokestį už jam suteiktą paskolą. Palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir mokėjimo tvarką nustato šalys bendru susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, t.y. turi būti mokamos pelno (mokėjimo) palūkanos, jeigu šalys paskolos sutartyje nėra susitarusios kitaip. Jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, t.y. palūkanos nėra mokamos, jeigu šalys paskolos sutartyje nėra susitarusios kitaip. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. [Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, paskolos davėjas turi teisę:] 1\) Reikalauti įvykdyti prievolę natūrą; 2\) Reikalauti mokėti CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta. 3\) Reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Kai paskolos dalykas yra pinigų suma, paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią sumą, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita.