Kreditoriaus interesų gynimas PDF

Kreditoriaus interesų gynimas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Kreditoriaus interesų gynimo būdai Pažeistos kreditoriaus teisės prievolėje gali būti apgintos ne tik universaliais, bet ir specialiais būdais, kuriuos numato CK straipsniai, reglamentuojantys bendrąsia...

Kreditoriaus interesų gynimas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė Kreditoriaus interesų gynimo būdai Pažeistos kreditoriaus teisės prievolėje gali būti apgintos ne tik universaliais, bet ir specialiais būdais, kuriuos numato CK straipsniai, reglamentuojantys bendrąsias prievolių nuostatas. Be prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, kurių paskirtis – garantuoti prievolės įvykdymą, CK numato specialius kreditoriaus interesų gynimo būdus: 1) actio Pauliana, 2) netiesioginį ieškinį, 3) sulaikymo teisę.  Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) Actio Pauliana instituto įtvirtinimą lėmė poreikis užkirsti kelią nesąžiningiems skolininkams, vengiantiems vykdyti prievoles ir todėl perleidusiems turtą kitiems asmenims (dažniausiai savo sutuoktiniams, giminėms, kitiems asmenims). Actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises.  Actio Pauliana CK 6.66 str. 1 d. Actio Pauliana – tai, kai kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana ieškinio tikslas – taikant restituciją sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą.  LAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-403/2021 Actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.  Sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs 1 metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.  Sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana Pauliano ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per 1 metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Koks bendras ieškinio senaties terminas?  Actio Pauliana patenkinimo teisinės pasekmės Teismui patenkinus Pauliano ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o skiriamas Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Patenkinus kreditoriaus reikalavimą, likusį turtą būtina grąžinti skolininkui.  Actio Pauliana institutas CK 6.66 str. 5 d. Sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Jeigu sandoris buvo neatlygintinis, turtą galima išreikalauti ir iš sąžiningos sandorio šalies. Tačiau jeigu sandoris yra atlygintinis, o kita sandorio šalis sąžininga, tai tokiais atvejais teismas turi atsisakyti tenkinti Pauliano ieškinį, nes iš sąžiningo asmens neleidžiama išreikalauti įgyto turto (CK 1.80 str. 4 d. ir 4.96 str. 3 d.).  Nesąžiningumo prezumpcija Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. Todėl turtą įgijęs asmuo laikomas sąžiningu įgijėju, kol nėra įrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.). Tačiau CK 6.67 str. įtvirtinta sąžiningumo principo išimtis ir nustatyta priešinga – nesąžiningumo prezumpcija. Tokia išimtimi siekiama palengvinti Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus padėtį.  Nesąžiningumo prezumpcija CK 6.67 str. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: 1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais; 2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.); 3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis; 4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija); 5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;  Nesąžiningumo prezumpcija CK 6.67 str. 6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai 50 procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.); 7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai 50 procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.); 8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.  Nesąžiningumo prezumpcija CK 6.67 str. Pripažįstama, kad esant CK 6.67 str. įvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Šiais atvejais kreditoriui reikia įrodyti bent vieną iš nurodytų aplinkybių, ir bus pripažįstama, kad sandorio šalys yra nesąžiningos. Nesąžiningumo prezumpcija yra nuginčijama, todėl skolininkas ir kita sandorio šalis tokiais atvejais turi teisę įrodinėti buvę sąžiningi, t.y. nežinoję ir negalėję žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.  Netiesioginis ieškinys CK 6.68 str. Netiesioginis yra toks ieškinys, kurį už skolininką pareiškia jo kreditorius. Jis reiškiamas, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jo neįgyvendina siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Tokiais atvejais kreditorius, siekdamas apginti savo interesus, šią skolininko reikalavimo teisę gali įgyvendinti pats pareikšdamas netiesioginį ieškinį.  Netiesioginis ieškinys CK 6.68 str. Netiesioginis ieškinys – kai kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.  Būtinosios sąlygos, norint pareikšti netiesioginį ieškinį Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę.  Būtinosios sąlygos, norint pareikšti netiesioginį ieškinį 4) tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais. 5) kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. 6) kreditorius neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.).  Netiesioginis ieškinys Kreditorius pareikšdamas netiesioginį ieškinį, veikia skolininko vardu. Taigi netiesioginis ieškinys iš tikrųjų yra skolininko, pareikštas prieš jo valią kreditoriaus. Atsakovai pagal tokį ieškinį, t.y. skolininko skolininkai, prieš netiesioginį ieškinį pareiškusį kreditorių gali naudoti visus gynybos būdus, kurių jie būtų galėję imtis, jeigu ieškinį jiems būtų pareiškęs pats skolininkas. Pvz., jie gali reikšti priešinį ieškinį, ginčyti sandorį, iš kurio atsirado skolininko teisė, reikalauti taikyti ieškinio senatį ir t.t.  Netiesioginis ieškinys Skirtingai nei Pauliano ieškinys, kuris gina tik jį pareiškusio kreditoriaus interesus, netiesioginis ieškinys gina visų skolininko kreditorių interesus. CK 6.68 str. 5 d. nustatyta, kad tai, kas išieškoma patenkinus netiesioginį ieškinį, naudojama visų skolininko kreditorių, o ne vien ieškovo reikalavimams tenkinti.  Sulaikymo teisė CK 6.69 str. Sulaikymas yra daiktinis teisinis kreditoriaus interesų gynybos būdas. Pagal CK 6.69 str. 1 d., Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Daikto sulaikymo teisės turinys - kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas.  Sulaikymo teisė Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 str.). Remiantis CK 4.229 str. 1, 2 d. nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas.