Kreditoriaus interesų gynimas

Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto taikymo tikslas sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims.

Šios teisės paskirtis – užkirsti kelią nesąžiningiems skolininkams, siekiantiems išvengti prievolių vykdymo perleisdami turtą tretiesiems asmenims.

Actio Pauliana instituto taikymo atvejis, kai skolininkas perleidžia savo turtą trečiajam asmeniui ir negali vykdyti savo prievolės kreditoriui.

Tai teisinė priemonė, leidžianti kreditoriui ginčyti nesąžiningus skolininko sandorius, kurie pažeidžia kreditoriaus teises.

Tai teisinis institutas, kurio esmė - apsaugoti kreditoriaus interesus nuo nesąžiningų skolininkų, kurie slepia savo turtą ir vengia įvykdyti savo finansines prievoles.

Actio Pauliana - tai teisinė priemonė kreditoriui, leidžianti ginčyti skolininko nesąžiningus veiksmus.

Kreditoriaus interesų gynimo būdai ( actio Pauliana; netiesioginis ieškinys; sulaikymo teisė) yra svarbūs siekiant užtikrinti prievolių vykdymą ir teisingumą sandorių sferoje.

Pauliano ieškinys yra civilinis procesas, kuriuo kreditorius gali ginčyti skolininko sandorį, jei šis sandoris buvo atliktas nesąžiningai ir pažeidė kreditoriaus teises.

Kreditorius turi įrodyti, jog jam priklauso reikalavimo teisė, sandoris pažeidžia jo teises, skolininkas nebuvo priverstas sudaryti sandorio ir elgėsi nesąžiningai.

Turtą grąžinti skolininkui galima tik po to, kai įvykdomas Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimas.

1 metų senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužino apie sandorį, pažeidžiantį jo teises.

Sąžiningų trečiųjų asmenų teisės į turtą yra saugomos. Tai reiškia, kad jie negali nukentėti dėl pripažinto negaliojančiu sandorio.

Ne.Jei yra įrodymų, kad trečioji sandorio šalis buvo sąžininga, Pauliano ieškinys nebus patenkintas.

Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją, kuri reiškia, kad turtą įgijęs asmuo laikomas sąžiningu, kol nėra įrodyta priešingai.

Civilinis kodeksas pripažįsta nesąžiningumo prezumpciją tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, taikant actio Pauliana. Tai reiškia, kad asmuo, įgijęs turtą, laikomas nesąžiningu, tol kol neįrodo priešingai.

Kai skolininkas sudaro sandorį su savo artimu giminaičiu (sutuoktiniu, vaikais, tėvais), manoma, kad jis nesąžiningai bando apriboti kreditoriaus galimybes susigrąžinti skolą.

Kai skolininkas sudaro sandorį su juridiniu asmeniu, kuriame jo artimas giminaitis turi kontrolinę akcijų dalį, manoma, kad skolininkas bando apeiti kreditoriaus teises.

Kai skolininkas - juridinis asmuo sudaro sandorį su savo vadovu ar valdymo organo nariu, manoma, kad toks sandoris gali būti nesąžiningas ir pažeidžia kreditoriaus interesus.

Jei skolininkas, turėdamas prievolę kreditoriui, sudaro sandorį, kurio vertė gerokai viršija jo gautos vertės, manoma, kad jis siekia apeiti savo mokietinumą kreditoriui.

Kai skolininkas sudaro sandorį dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar neatėjo, manoma, kad siekiama apgauti kreditorių ir apriboti jo teises.

Kai skolininkas - juridinis asmuo sudaro sandorį su fiziniu asmeniu, kuris dalyvauja to juridinio asmens veikloje kaip dalyvis, manoma, kad šis sandoris gali būti nesąžiningas ir pažeisti kreditoriaus interesus.

Kai skolininkas - juridinis asmuo sudaro sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį jis kontroliuoja, manoma, kad toks sandoris gali būti nesąžiningas ir pažeisti kreditoriaus interesus.

Jei skolininkas - juridinis asmuo - sudaro sandorį su asociacija, kurio narys jis yra, manoma, kad šis sandoris gali būti nesąžiningas ir pažeidžia kreditoriaus interesus.

Nesąžiningumo prezumpcija yra nuginčijama, todėl skolininkas ir kita sandorio šalis turi teisę įrodyti buvę sąžiningi, t. y. nežinoję ir negalėję žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.

Kreditorius gali pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jei skolininkas turi teisę reikalauti jiems grąžinti turtą, bet to nedaro, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui.

Kreditorius gali priverstinai įgyvendinti skolininko teises, jei skolininkas jų neįgyvendina ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

Kreditorius turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas.

Skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina arba atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.

Skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę.

Tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais.

Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti.

Kreditorius negali tiesiogiai reikalauti iš skolininko įsipareigojimų išpildymo, pavyzdžiui, teisės į neturtinę žalą, išlaikymą ar sveikatos sužalojimo atlyginimą.

Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, veikia skolininko vardu. Ieškinys iš tikrųjų yra skolininko, tačiau pareikštas kreditoriaus.

Atsakovai prieš kreditoriaus netiesioginį ieškinį gali panaudoti visas gynybos priemones, kurių jie galėtų imtis, jei ieškinį būtų pareiškęs pats skolininkas.

Netiesioginis ieškinys gina visų skolininko kreditorių interesus, o pinigai, surinkti tenkinant ieškinį, skirstomi visiems kreditoriams, o ne tik ieškovui.

Sulaikymas yra kreditoriaus daiktinis būdas ginti savo interesus, kai jis gali sulaikyti skolininkui priklausantį daiktą, kol skolininkas neatlieka prievolės.

Sulaikymo teisę galima taikyti tik tada, kai egzistuoja šios sąlygos: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką, 2) reikalavimo teisė yra vykdytina, 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą, 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas.

Sulaikymo teisę reglamentuoja daiktinės teisės normos, apibrėžiančios teisę valdyti daiktą.

Sulaikymas yra svarbi kreditorių ginklų arsenalo dalis, padedanti užtikrinti, kad prievolės būtų įvykdytos laiku ir tinkamai.