Funkcinė neuroanatomija PDF

**FUNKCINĖ NEUROANATOMIJA** **Tarpinis atsiskaitymas** *Neurobiologijos pagrindai. Galvos smegenų funkcinė organizacija.* *I.* Neuroanatomijos ir psichologinių sutrikimų sąsajos. Neuropsichologija -- sritis tarp psichologijos ir neuromokslų, kurios tyrimų objektas yra psichikos, elgesio ir...

**FUNKCINĖ NEUROANATOMIJA** **Tarpinis atsiskaitymas** *Neurobiologijos pagrindai. Galvos smegenų funkcinė organizacija.* *I.* Neuroanatomijos ir psichologinių sutrikimų sąsajos. Neuropsichologija -- sritis tarp psichologijos ir neuromokslų, kurios tyrimų objektas yra psichikos, elgesio ir smegenų funkcionavimo sąsajos Vertinant žmogaus elgseną, pažintines funkcijas, emocijas, tinkamam neuropsichologinių testų, anamnezės, stebėjimo, pokalbių su asmens šeima, medicininių duomenų visumos įvertinimui reikalingos neuroanatomijos, neurofiziologijos bei neuropatologijos žinios Neurologinių susirgimų etiopatogenezė, jų sąlygoti organiniai ir funkciniai pokyčiai padeda tinkamai interpretuoti neuropsichologinius pokyčius Topinė sutrikimų diagnostika Elgesys ir nervų sistema yra susiję abipusiais ryšiais. Ryšiai tuo sudėtingesni ir platesnės apimties, kuo sudėtingesnis veiksmas Paprasti veiksmai ar atskiros funkcijos turi savo lokalizaciją galvos smegenyse Lokalūs tų sričių pažeidimai gali sukelti tam tikrų funkcijų sutrikimus Nervų sistemos klasifikacija: anatominė ir fiziologinė. NERVŲ SISTEMOS KLASIFIKACIJA ANATOMINĖ Centrinė nervų sistema (CNS) -- galvos ir nugaros smegenys bei laidai, jungiantys su periferine sistema Periferinė nervų sistema (PNS) -- galviniai ir periferiniai nervai, galvinių nervų branduoliai, nerviniai mazgai (ganglionai) CNS reguliuoja PNS veiklą, sąmonės, kognityvinius, emocijų ir elgesio procesus PNS užtikrina CNS ryšį su aplinka, perduoda ir priima CNS signalus FIZIOLOGINĖ *Somatinė nervų sistema* -- skersaruožių raumenų, sausgyslių, sąnarių bei odos įnervacija, specialieji jutimai *Autonominė (vegetacinė) nervų sistema* -- lygiųjų vidaus organų raumenų, liaukų sekrecijos įnervacija Somatinė nervų sistema užtikrina organizmo ryšius su aplinka, autonominė -- organizmo viduje Neuronai: funkcijos ir funkciniai junginiai. Pagrindinės CNS struktūros. Nervų sistemos funkcionavimą užtikrina neuronai -- pagrindinė nervinį signalą perduodanti ir priimanti ląstelė **FUNKCINIAI NEURONŲ JUNGINIAI** Neuronų kūnų sankaupos yra vadinamos **pilkąja medžiaga** (*lot. substantia grisea*) Galinių smegenų pusrutuliuose ir smegenėlėse pilkoji medžiaga sudaro ištisinį išorinį sluoksnį -- **žievę** (*lot. cortex*) Smegenų giliose struktūrose anatomiškai apibrėžtos neuronų kūnų sankaupos -- **branduoliai** (*lot. nucleus*) Periferijoje esančios neuronų kūnų sankaupos - **mazgai** (*lot. ganglion*) Mielinizuotos neuronų ataugos - **baltoji medžiaga** (lot. substantia alba) Nervinių skaidulų pluoštai, jungiantys CNS dalis ar CNS ir PNS -- **laidai** (*lot. tractus),* pagal perduodamos informacijos kryptį -- aferentiniai (kylantys) ir eferentiniai (nusileidžiantys) **NEUROGLIJOS LĄSTELĖS** **Glialinės ląstelės** - atraminę funkcija, impulso neperduoda, bet jį palengvina **Astrocitai** (tik CNS) -- neuronų mityba, hematoencefalinis barjeras, neurotransmiterių apykaitoje **Oligodendrocitai** - mieliną produkuojančios ląstelės: \- oligodendroglijos ląstelės -- CNS; \- neurolemocitai (Švano ląstelės) -- PNS \- **Mikroglija** -- imuninės CNS ląstelės: aktyvuojasi esant CNS pažeidimui → padidėja, migruoja į pažeidimo vietą ir tampa fagocitais →išsiskiria \- uždegiminiai citokinai, neurotoksinai → uždegimas intensyvėja NEURONŲ JUNGTYS neuronų tinklus Nervų sistemos veikla ir informacijos perdavimas užtikrinamas per jaudinančius ir slopinančius Neuronų sinapsėse (jungtyse) yra neurotransmiteriai, dalyvaujantys veikimo potencialo susidaryme IMPULSO PERDAVIMAS Aksonui generuojant veikimo potencialą jonai praeina per jonų kanalą → keičiasi membranos potencialas Ląstelė, perėmusi tam tikrą jaudinančių impulsų skaičių, gali generuoti veiksmo potencialą Grįžtamuoju ryšiu po impulso generavimo → slopinimas per presinaptinius receptorius ir neurotransmiterių metabolizavimą sinapsėje Galvos smegenų žievės funkcinė organizacija. GALVOS SMEGENŲ ŽIEVĖS FUNKCINĖ ORGANIZACIJA Žievėje galima išskirti daugmaž pastovias sritis (zonas), kur baigiasi tam tikri kylantys laidai iš konkrečių periferijoje esančių receptorių -- projekcinės zonos arba žieviniai analizatorių centrai Motorinė projekcinė zona yra priekiniame centriniame vingyje (*gyrus precentralis) --* laidai, jungiatys žievę su viso kūno skersaruožiais raumenimis ir valdantys valingus judesius Bendrojo jutimo zona yra užcentriniame vingyje (*gyrus postcenralis) --* impulsai iš odos ir gleivinių, suvokiamas skausmas, šaltis, šiluma, lietimai, kūno padėtis Žievinė kairioji motorinė ir sensorinė zonos susijusios su dešiniąją kūno puse, o dešinioji -- su kairiąja Smegenų skysčio cirkuliacinė sistema ir jos sutrikimai.SMEGENŲ SKYSČIO CIRKULIARINĖ SISTEMA Formuojantis galinių smegenų porinėms pūslelėms, jų ertmės didėja kartu su pusrutuliu -- susidaro šoniniai skilveliai Šoniniai skilveliai susisiekia su trečiuoju skilveliu Iš trečiojo skilvelio per galvos smegenų vandentiekio angą skystis nuteka į ketvirtąjį skilvelį Ketvirtas skilvelis susisiekia su nugaros smegenų subarachnoidiniu tarpu ir juosmenine cisterna Likvoras gaminamas skilveliuose esančių chorioidinių rezginių ependimocitų Rezorbuojamas per voratinklines granuliacijas ir veninius ančius Cirkuliuoja apie 100-150ml. skysčio, kuris per parą pasikeičia 5-7k. Normalus likvoro spaudimas 150-180 mmH²O SUTRIKIMAI Sutrikdžius likvoro nutekėjimą vystosi obstrukcinė vandenė arba nesusisiekiančioji hidrocefalija (vidinė) → platūs skilveliai aukščiau kliūties Jeigu sutrinka likvoro nutekėjimas subarachnoidiniame tarpe -- išorinė hidrocefalija -- platūs skilveliai ir subarachnoidinis tarpas Susisiekiančioji normalaus spaudimo -- normotenzinė hidrocefalija: 1.Progresuojanti demencija; 2. Eisenos sutrikimai; 3. Šlapimo nelaikymas, Plačios vagos, platūs skilveliai -- galvos smegenų atrofija, degeneraciniai susirgimai Siauros vagos, siauri skilveliai -- galvos smegenų edema Pagrindinės ekstrakranijinės kraujagyslės ir jų intrakranijinės šakos. -PAPILDYTI Yra 4 pagrindinės ekstrakranijinės galvos smegenų kraujagyslės: 2 vidinės miego (priekinis baseinas)→ vidurinė ir priekinė smegenų arterija 2 slankstelinės (užpakalinis baseinas)→ pamatinė arterija → užpakalinės smegenų arterijos **Ekstrakranijinės kraujagyslių ligos -** tai miego arterijos arba slankstelių stenozė už kaukolės ribų. **Intrakranijinės kraujagyslių ligos** apima arterijas kaukolės viduje arba kaukolės pagrinde. Viena iš intrakranijinių kraujagyslių ligų rūšių yra Moyamoya liga - vidinių miego arterijų susiaurėjimas ir galutinis uždarymas, turintis savo simptomus ir rekomenduojamą gydymą.