Žmogaus kūno organizacija ir ontogenezė.pdf

Žmogaus kūno organizacija Struktūrinės organizacijos lygiai Žmogaus kūno sandarą galima nagrinėti įvairiu struktūriniu lygiu. Išskiriami 4 pagrindiniai struktūrinės organizacijos lygiai: ląstelinis lygis audinių lygis organų lygis organų sistemų lygis Ląstelinio lygio k...

Žmogaus kūno organizacija Struktūrinės organizacijos lygiai Žmogaus kūno sandarą galima nagrinėti įvairiu struktūriniu lygiu. Išskiriami 4 pagrindiniai struktūrinės organizacijos lygiai: ląstelinis lygis audinių lygis organų lygis organų sistemų lygis Ląstelinio lygio kūno sandarą tyrinėja mikroskopinės anatomijos rūšis – citologija - biologijos sritis, tirianti ląstelių sandarą, vystymąsi ir funkciją. Audinių lygio kūno sandarą tyrinėja taip pat mikroskopinės anatomijos rūšis – histologija - biologijos sritis, nagrinėjanti audinių mikroskopinę sandarą, funkcijas ir jų vystymosi dėsningumus. Organų ir organų sistemų lygiu kūno sandarą tyrinėja makroskopinė anatomija. Ląstelinis lygis. Ląstelė - gyvosios medžiagos struktūrinė forma. Nors ląstelę sudaro atomai ir molekulės, sudėtinių dalių struktūrinė organizacija suteikia visas gyvybei būdingas savybes. Ląstelės gali egzistuoti savarankiškai (pvz., eritrocitai, leukocitai) arba sudaryti audinius. Visų ląstelių sandaros schema yra vienoda (apvalkalėlis, citoplazma su organoidais, branduolys). Ląstelės sudėtinių dalių subtilesni požymiai rodo, jog ląstelių sandara ir funkcijos yra atskirtos. Audinių lygis. Jį apibūdina daugiau ar mažiau vienodų ląstelių telkiniai. Audiniai, be pavienėms ląstelėms būdingų savybių, įgyja naujų, specialių, tik tai audinių rūšiai būdingų funkcijų. Skiriami epitelinis, jungiamasis, raumeninis ir nervinis audiniai. Organų lygis. Įvairūs audiniai skirtingais kiekybiniais Ir kokybiniais deriniais yra sujungti į organus. Nors kiekvieną organą sudaro tos pačios keturios audinių grupės, visi jie, išskyrus porinius organus, yra skirtingi. Kiekvienas organas turi savitą funkciją. Struktūrinis ir funkcinis organų savitumas yra labai didelis, todėl nėra absoliučiai vienodos (išskyrus porinius organus) sandaros ir funkcijos organų. Organų sistemų lygis. Keli ar keliolika skirtingų organų sudaro sistemas, kurios atspindi tam tikrą labiau apibrėžtą viso organizmo veiklos dalį. Sudėtinga tarpusavyje suderintų skirtingų organų sistemų visuma sudaro žmogaus kūną. Žmogaus kūno planas Organų ir organų sistemų lygiu žmogaus kūno anatomija nagrinėjama remiantis tam tikru planu. Anatomija aprašinėja (anatominė padėtis) stovintį, į priekį atkreiptais delnais žmogų. Žmogaus kūnas dalijamas į dalis (partes corporis): liemenį galvą kaklą viršutines ir apatines galūnes Kiekviena žmogaus kūno dalis dalijama į smulkesnes, pvz., liemuo dalijamas į krūtinę, pilvą, nugarą, dubenį, dubuo dar į smulkesnes dalis t.y. į didįjį ir mažąjį dubenį. Žmogaus kūno dalys dalijamos į sritis (regio): peties pažasties sėdmens kirkšnies ir kt. Žmogaus kūne yra kelios ertmės (cavitas), pagrindinės jų: kaukolės ertmė. Kaukolė susideda iš: ✓ smegeninės dalies, talpinančios smegenis ✓ veidinės dalies, kurioje yra akiduobės, nosies ir burnos ertmės krūtinės ląstos ertmė. Krūtinės ląstoje yra du gyvybiškai svarbiausi organai - širdis ir plaučiai. Pagrindinė jų funkcija paiimti deguonį iš oro ir pernešti deguonį į audinių ląsteles. Krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės skiria storas raumeninis kupolas - diafragma. pilvo ir dubens ertmė. Ji yra didžiausia, tęsiasi nuo diafragmos iki tarpvietės. Joje yra daug vidaus organų: didžioji virškinimo sistemos organų dalis - skrandis, storasis ir plonasis žarnynas, inkstai, blužnis, kepenys, kasa, šlapimo pūslė, vyriškieji, moteriškieji lytiniai organai. Ontogenezė Žmogaus ontogenezė - individo biologinės raidos ciklas, apimantis visą jo amžių nuo užuomazgos iki natūralios mirties. Žmogaus ontogenezėje išskiriami du laikotarpiai: prenatalinis - laikotarpis iki gimimo, prasideda apvaisinimu ir tęsiasi iki gimimo apie 280 dienų. Jis dalijamas į tris fazes: ✓ gemalo iki 6 savaičių ✓ pereinamąją 7-8 savaitės ✓ vaisiaus 9-40 savaičių postnatalinis - laikotarpis po gimimo, apima žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Šis laikotarpis skirstomas į atskirus žmogaus amžiaus tarpsnius, kuriems būdingi tam tikri specifiniai morfologiniai ir fiziologiniai požymiai: ✓ neutraliosios vaikystės tarpsnis, trunkantis nuo gimimo iki lytinio brendimo pradžios (6-7 metų amžiaus). Šis tarpsnis yra skirstomas į fazes: ▪ naujagimystės ▪ kūdikystės ▪ ankstyvosios vaikystės ▪ pirmosios vaikystės ✓ brendimo įžangos ir lytinio brendimo tarpsnis, apima individo lytinio brendimo laikotarpį (nuo 7-8 metų iki 17-19 metų). Tarpsnis dalijamas į tris fazes: ▪ antrosios vaikystės ▪ tikrojo brendimo ▪ brendimo baigmės ✓ jaunuolystės tarpsnis perėjimo į brandos amžių (nuo 17 metų iki 25 metų) ✓ brandos tarpsnis, trunka gana ilgą gyvenimo laikotarpį nuo 20 iki 65 metų ✓ involiucijos (senėjimo, regresijos) laikotarpis nuo 55 metų iki 90 ir daugiau. Mokslas nagrinėjantis organizmo vystymąsi prenataliniu laikotarpiu vadinamas embriologija.