Servitutas PDF

Servitutas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  Servituto samprata Servitutas – anksčiausiai iš visų ius in re aliena (teisė į svetimus daiktus) Senovės Romoje susiformavusi teisė. Servituto instituto poreikis kilo iš praktikos, pvz., paveldėtojų žemė būdavo pa...

Servitutas Parengė lektorė Asta Vainiūtė- Misiukevičė  Servituto samprata Servitutas – anksčiausiai iš visų ius in re aliena (teisė į svetimus daiktus) Senovės Romoje susiformavusi teisė. Servituto instituto poreikis kilo iš praktikos, pvz., paveldėtojų žemė būdavo padalinta tokiu būdu, kad vieno iš jų žemės sklypas neturėjo išėjimo į kelią, todėl kito žemės sklypo savininkas turėdavo suteikti galimybę tam asmeniui pasinaudoti jo sklypu. Iš pradžių tai buvo pasiekiama sudarant sutartis (pvz., nuomos). Tačiau šis būdas buvo nestabilus, kadangi keičiantis savininkui sutartis (nuomos) nustodavo galios. Taigi reikėjo kitokiu būdu užtikrinti nuolatinį naudojimąsi kaimyniniu sklypu. Tokiu būdu Senovės Romoje atsirado servitutas.  Servituto samprata CK 4.111 str. Servituto sąvoka Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.  Servituto samprata Viešpataujantis daiktas – tai daiktas, dėl kurio nustatomas servitutas. Tarnaujantis daiktas – tai nekilnojamasis daiktas, kuriuo suteikiama teisė naudotis (servitutas).  Servituto samprata Servituto objektas (tarnaujantis daiktas) gali būti tik nekilnojamasis daiktas. Viešpataujantieji daiktai paprastai yra nekilnojamieji daiktai, tačiau tam tikrais atvejais gali būti ir kilnojamasis daiktas.  Servituto samprata Sekimo požymis: servitutas yra daiktinė teisė, kuri „eina paskui daiktą“. Jeigu pasikeičia tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektas (savininkas), nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 str.).  Servituto samprata Pagrindinės servituto savybės: 1) servitutas negali būti nustatytas į nuosavą daiktą. Servitutas visuomet yra teisės į svetimą daiktą. 2) servitutas negali įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, nes servitutas reikalauja iš tarnaujančio daikto savininko pasyvaus (neigiamo) elgesio – kentėti kito asmens poveikį jo daiktui. 3) servitutas turi būti naudingas, t.y. negalima nustatyti servituto, kuris ekonomiškai nėra reikalingas viešpataujančiam daiktui, servitutas turi būti reikalingas užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį. 4) servitutas negali būti dalomas. 5) servitutas negali būti nustatytas servitutui.  Servitutų rūšys Pagal objektą servitutai skirstomi į: Žemės servitutus Statinių servitutus  Žemės servitutas Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (LR Žemės įstatymo 2 str. 13 d.).  Žemės servitutas Žemės servitutams priskiriami: 1) kelio servitutai (CK 4.117 str.): – Kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (CK 4.118 str.), – Kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (CK 4.119 str.), – Kelio servitutas, suteikiantis teisę varytis galvijus (CK 4.120 str.).  Žemės servitutas 2) servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 str.), 3) kiti žemės servitutai (CK 4.123 str.). CK reglamentuoti servitutai nėra numerus clausus (baigtinis sąrašas), nes visų naudojimosi teisių įstatyme neįmanoma aptarti, todėl gali būti nustatyti ir kitokio turinio servitutai.  Statinių servitutas CK 4.122 str. Statinių servitutas Gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo.  Servitutų rūšys Pagal turinį servitutai skirstomi į: Teigiamo turinio servitutas Neigiamo turinio servitutas  Teigiamo/Neigiamo turinio servitutas Teigiamo turinio servitutas suteikia teisę jo subjektui fiziškai naudotis svetimu daiktu. Pvz., kelio servitutai. Neigiamo turinio servitutai yra tokie, kuriais tarnaujančio daikto savininkas įpareigojamas neatlikti tam tikrų veiksmų. Pvz., statinių servitutas, kuriuo uždraudžiama tarnaujančio daikto savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį ir pan.  Servitutų rūšys Pagal teisių įgyvendinimo būdą servitutai gali būti skirstomi į: Tęstiniai servitutai Nenuolatiniai servitutai  Tęstiniai/Nenuolatiniai servitutai Tęstiniai yra tokie servitutai, kurie nereikalauja aktyvių servituto turėtojo veiksmų. Pvz., statinio servitutas, draudžiantis tarnaujančio daikto savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą. Nenuolatiniai servitutai yra tokie, kurie reikalauja aktyvių servituto turėtojo veiksmų. Pvz., kelio servitutai, suteikiantys teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ar varyti gyvulius.  Servitutų rūšys Pagal servituto nustatymo tikslus servitutus galima skirstyti į: Privatūs servitutai Viešieji servitutai  Privatieji/Viešieji servitutai Privatieji servitutai skirti patenkinti konkrečių asmenų: viešpataujančio daikto savininko, valdytojo ar naudotojo, interesus. Viešieji servitutai nustatomi siekiant patenkinti daugelio asmenų interesus.  Servitutų nustatymo tvarka CK 4.124 str. 1 d.: Servitutą gali nustatyti: 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimas, 4) administracinis aktas įstatymų numatytais atvejais.  Servitutų nustatymo tvarka Įstatymu nustatomas servitutas. Nustatant servitutą įstatymu, jame aptariamos tam tikros aplinkybės (juridiniai faktai), kurioms įvykus servitutas laikomas nustatytu, be jokių papildomų veiksmų: įforminimo, registracijos ir pan. Pvz., CK 6.395 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu pirkimo- pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį.  Servitutų nustatymo tvarka Servituto nustatymas sandoriais. Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Sandorių formai taikomos bendrosios sandorių formą reglamentuojančios CK normos. Servitutą nustatantis sandoris turi būti notarinės formos.  Servitutų nustatymo tvarka Servituto nustatymas teismo sprendimu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu turi daikto savininkas ar valdytojas.  Servitutų nustatymo tvarka Administraciniu aktu nustatomas servitutas. Nustatomas tik įstatymo numatytais atvejais. Pvz., žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai yra nurodyti LR Žemės įstatymo 23 str. Administraciniu aktu žemės servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.  Servitutų nustatymo tvarka Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.  Servituto atsiradimo momentas Servituto atsiradimo momentu laikytinas jo įregistravimo nekilnojamojo turto registre momentas, nes iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.). Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas CK 4.124 str. 3 d.).  Servituto nustatymo ribojimai CK 4.127 str. Servituto nustatymo apribojimai 1. Nustatyti tarnaujančiajam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas. 2. Hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu, išskyrus atvejus, kai servitutas nustatomas įstatymu, administraciniu aktu arba teismo sprendimu. Nuostolių atlyginimas CK 4.129 str. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Metodika 1. Vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už: 1.1. sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 1.2. iškertamą mišką; 1.3. nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą.  Servituto turinys CK 4.112 str. Servituto turinys 1. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. 2. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. 3. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. 4. Servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. 5. Viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70- 916/2020 LAT praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius.  Servitutų pasibaigimas Servituto pabaigos pagrindus lemia jo, kaip daiktinės teisės, ypatumai. Siekiant apsaugoti servituto turėtojo teises servituto pabaigos pagrindai įstatyme nurodyti numerus clausus (baigtinis sąrašas).  Servitutų pasibaigimas CK 4.130 str. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas 1. Servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. 2. Servitutas gali pasibaigti tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. 3. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus. 4. Dėl servituto pabaigos į viešą registrą gali kreiptis tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto savininkas.  Servituto teisių įgyvendinimas ir gynimas 1. Jeigu servituto turėtojas netinkamai įgyvendina servituto suteiktas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises ir tuo pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko teises, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys, žalos atlyginimas). 2. Tais atvejais, kai servitutas suvaržo teisę į daikto dalį, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pakeisti daikto dalį, teisę į kurią suvaržo servitutas, kita šio daikto dalimi, jeigu toks pakeitimas padės tarnaujančiojo daikto savininkui išvengti dėl servituto atsirandančių pernelyg didelių nuostolių. 3. Pasibaigus servitutui, servituto turėtojas, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas reikalauja, turi grąžinti to daikto būklę į padėtį, buvusią iki servituto nustatymo. Iš servituto turėtojo negali būti reikalaujama pašalinti tokius daikto pasikeitimus, kurie atsirado nepaisant servituto buvimo, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitaip.