Jungtinės Tautos Konfliktų Valdymas PDF

JUNGTINĖS TAUTOS KAIP PAGRINDINĖ KONFLIKTŲ VALDYMO STRUKTŪRA PASAULYJE Doc. dr. Vytautas Isoda Planas: Jungtinių Tautų struktūra ir funkcijos Jungtinių Tautų konfliktų valdymo praktika  Jungtinės Tautos Įkurta 1945 m. (pakeitė Tautų Lygą / Tautų Sąjungą, įku...

JUNGTINĖS TAUTOS KAIP PAGRINDINĖ KONFLIKTŲ VALDYMO STRUKTŪRA PASAULYJE Doc. dr. Vytautas Isoda Planas: Jungtinių Tautų struktūra ir funkcijos Jungtinių Tautų konfliktų valdymo praktika  Jungtinės Tautos Įkurta 1945 m. (pakeitė Tautų Lygą / Tautų Sąjungą, įkurtą 1920 m.) Pagrindinės institucijos: 1) JT Generalinė Asamblėja, 2) JT Saugumo Taryba, 3) Tarptautinis Teisingumo Teismas, 4) JT Sekretoriatas, 5) JT Ekonominė ir Socialinė Taryba (ECOSOC) Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys JTO veikimą: – 1945 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų Chartija – 1945 m. birželio 26 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas Jungtinių Tautų Organizacijos narės 2024 m. Jungtines Tautas sudaro 193 valstybės narės (paskutinė narė – Pietų Sudanas – įstojo 2011 m.)  Jungtinių Tautų tikslai 1945 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų Chartija: – 1 straipsnis „Palaikyti tarptautinę taiką bei saugumą ir imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei taikai ir ją pašalinti, sustabdyti agresijos veiksmus arba kitus taikos pažeidimus bei taikiomis priemonėmis, remiantis teisingumo ir tarptautinės teisės principais, sureguliuoti arba išspręsti tarptautinius ginčus arba situacijas, dėl kurių gali būti pažeista taika. Įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio tarptautines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms“  Jungtinių Tautų Organizacijos struktūra EKONOMINĖ IR SAUGUMO TARYBA SOCIALINĖ TARYBA (15 valstybių narių) (54 valstybės narės) GENERALINĖ ASAMBLĖJA (193 valstybės narės) JUNGTINIŲ TAUTŲ SEKRETORIATAS TARPTAUTINIS (Generalinis Sekretorius + TEISINGUMO TEISMAS ~30-40 tūkst. darbuotojų) (15 teisėjų) Paaiškinimas: tipinė tarptautinės organizacijos struktūra A TARPVYRIAUSYBINIS LYGMUO B Visos organizacijos valstybės B C F H narės atstovaujamos C Kai kuriose (didesnėse) H lygiateisiškumo principu organizacijose gali būti sudarytas (dažniausiai po vieną atstovą) D ir siauresnis tarpvyriausybinis I Pvz.: ES Taryba ir ES Coreper’as, formumas iš dalies valstybių narių NATO Šiaurės Atlanto Taryba, specializuotiems klausimams E J JT Generalinė Asamblėja, spręsti F ESBO Ministrų Taryba, AVO Generalinė Asamblėja, Arabų Pvz., Afrikos Sąjungos Taikos ir G Saugmo Taryba (15 iš 55 narių), Valstybių Lygos Taryba, etc. JT ECOSOC (54 iš 193 narių), etc.  Paaiškinimas: tipinė tarptautinės organizacijos struktūra VIRŠVALSTYBINIS LYGMUO Pvz., Pan-Afrikos (SEKRETORIATAS) Parlamentas, NATO Valstybės narės neatstovaujamos (TARP)PARLAMENTINIS Tarpparlamentinė (vykdo visos organizacijos LYGMUO Asambleja, Mercosur pavestas užduotis, įgyvendina Parlamentas, Europos tarpvyriausybiniame lygmenyje Parlamentas, etc. valstybių priimtus sprendimus) JT Tarptautinis Teisingumo Pvz.: JT Sekretoriatas, AVL Teismas, ES Teisingumo Sekretoriatas, Afrikos Sąjungos VIRŠVALSTYBINIS TEISMAS Teismas, EFTA Teisingumo Komisija, ESBO Sekretoriatas, (pasitaiko ypač retai) Teismas, Eurazijos AVO Sekretoriatas, ES Komisija, Ekonominės Sąjungos etc. Teismas  Jungtinių Tautų pagrindinės institucijos Generalinė Asamblėja (GA) – 193 nariai: po vieną atstovą iš kiekvienos JTO valstybės narės (paprastai ambasadoriai prie JT, tačiau savo valstybes gali atstovauti ir jų vyriausybių vadovai) – JT GA svarsto ir tvirtina organizacijos biudžetą, kodifikuoja tarptautinės teisės normas, sprendžia bendresnius tarptautinio bendradarbiavimo, nusiginklavimo ir taikos klausimus, skelbia deklaracijas ir neįpareigojančias rekomendacijas, renka nenuolatines JT Saugumo Tarybos ir ECOSOC nares, ST teikimu tvirtina Generalinį Sekretorių, kontroliuoja kitus JT organus (kurie privalo jai atsiskaityti)  Jungtinių Tautų pagrindinės institucijos – GA priima rezoliucijas, kurios nėra teisiškai įpareigojančios – Rezoliucijos projektą inicijuoti gali valstybė narė ar jų grupė – Kiekvienas JT GA narys turi po vieną balsą; sprendimai „svarbiais klausimais“ (biudžeto, tarptautinės teisės normų, naujų JT narių priėmimas ar pašalinimas, rekomendacijos dėl taikos ir saugumo ir t.t.) priimami ⅔ Asamblėjos narių balsais (visi kiti, t.y., dauguma sprendimų priimami ½ narių balsais)  Jungtinių Tautų pagrindinės institucijos Generalinis Sekretorius (GS) ir Sekretoriatas – JT Generalinis Sekretorius ir jo vadovaujamo JT Sekretoriato darbuotojai yra nepriklausomi nuo (neatstovauja) valstybių narių, yra samdomi JTO ir vykdo tik organizacijos užduotis – Generalinį Sekretorių po JT ST pateikimo (pritarus visoms 5 nuolatinėms ST narėms) skiria JT GA; JT Chartija neapibrėžia jo kadencijos trukmės, tačiau paprotys numato skyrimą 5 metams (skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės) – Kitus sekretoriato darbuotojus ribotam laikotarpiui arba nuolatiniam darbui priima pats GS; svarbiausi pareigūnai – JT GS Pavaduotojai (Under-Secretaries General) skiriami į pareigas Generalinio Sekretoriaus su GA pritarimu ir vadovauja atskiriems JT Sekretoriato departamentams  Jungtinių Tautų pagrindinės institucijos – Tarp Sekretoriato padalinių yra Taikos palaikymo operacijų departamentas (DPO), kuris, remdamasis valstybių narių suteiktu personalu ir resursais, inicijuoja ir valdo JT taikos palaikymo misijas ir operacijas; finansine operacijų sąmata ir personalo rekrutavimu rūpinasi naujas Lauko paramos departamentas (DFS); Politinių reikalų departamentas (DPA) savo ruožtu atsakingas už taikos derybų vedimą politiniu lygmeniu ir konfliktų prevencijos priemones – GS turi teisę įtraukti klausimus į JT ST darbotvarkę (pagal JT Chartijos 99 str.) ir teikia kasmetines ataskaitas Generalinei Asamblėjai apie Sekretoriato darbus, JT biudžeto naudojimą  Jungtinių Tautų pagrindinės institucijos Nuo 2017 m. JT Generalinio Sekretoriaus pareigas eina António Guterres (iš Portugalijos)  Jungtinių Tautų pagrindinės institucijos Saugumo Taryba (ST) – 15 narių: 10 nenuolatinių (renkamų) ir 5 nuolatiniai nariai – JAV, Kinijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atstovai – Nenuolatines ST nares renka GA dvejų metų kadencijai; kadencijų apribojimų nėra, tačiau turi būti atsižvelgiama į geografinį atstovavimą (pvz., Vakarų Europos, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos grupė iš viso turi turėti 5 atstovus, pokomunistinė Rytų Europa – 2, Afrika – 3, Azija ir Okeanija – 3, Lotynų Amerikos ir Karibų regionas – 2) – JT ST sprendžia konkretesnius taikos ir saugumo užtikrinimo klausimus, konstatuoja taikos pažeidimą / agresijos aktą  Jungtinių Tautų pagrindinės institucijos – JT ST priima sprendimus dėl ekonominių sankcijų įvedimo bet kuriai valstybei narei, bei ginkluotų pajėgų panaudojimo prieš bet kurią iš jų (įskaitant prievartinius karinius „peace enforcement“ veiksmus) – JT ST priima sprendimus ir dėl tradicinių taikos palaikymo („peacekeeping“) operacijų dislokavimo – JT ST priima rezoliucijas, kurios yra teisiškai įpareigojančios (privalomai vykdytinos) visoms JTO valstybėms narėms (de facto ir nevalstybiniams subjektams) – Kiekvienas JT ST narys turi po vieną balsą; sprendimai beveik visais klausimais (išskyrus techninius-procedūrinius) priimami 9 iš 15 narių daugumos balsais, tačiau (!) penkios nuolatinės ST narės turi veto teisę  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Pagrindiniai JTO dokumentai, reglamentuojantys krizių ir konfliktų valdymą: – 1945 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų Chartija – 1950 m. lapkričio 3 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/377(V) „Vienijimasis vardan taikos“ – 1974 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/3314(XXIX) „Agresijos apibrėžimas“ – 2005 m. rugsėjo 16 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/60/1 „Pasaulinio viršūnių susitikimo išvada“ (R2P) – 2008 m. sausio 18 d. JT Sekretoriato vidinio naudojimo doktrina „Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos: principai ir gairės“ („United Nations Peacekeeping Operations: Principles and Guidelines“)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra JT Chartijos VI skyrius: konfliktų sprendimas taikiomis priemonėmis – 33 straipsnis „Šalys bet kurį ginčą, kuriam užtrukus gali kilti grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, pirmiausia turi stengtis išspręsti derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitražu, teismo sprendimu ir kreipdamosi į regionines institucijas ar vadovaudamosis regioniniais susitarimais bei kitomis jų nuožiūra pasirinktomis taikiomis priemonėmis. Saugumo Taryba, kai, jos nuomone, tai yra būtina, reikalauja, kad šalys ginčą spręstų [būtent] šiomis priemonėmis“  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Politinio dialogo / taikos derybų koordinavimas JT: – Už politinį konfliktų sprendimą ir mediaciją taikos derybose JT struktūroje atsakingas Generalinis Sekretorius ir jo pavaldume esantis Politinių reikalų departamentas (Department of Political Affairs, DPA; 2019 m. pervadintas į Department of Political & Peacebuilding Affairs, DPPA), kuris koordinuoja visų JT GS politinio pasitikėjimo pasiuntinių (angl. paprastai vadinamų „Special Envoys“ arba „Special Coordinators“) darbą ir teikia jiems techninę paramą – Dažnai konkrečiam pasiuntiniui konflikto zonoje paremti JTO įsteigia paramos biurą / misiją (UN Support Office / Support Mission / Assistance Mission), kurioje dirba tiek tarptautinis, tiek vietinis personalas (nuo keliolikos iki kelių šimtų žmonių)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra JT Chartijos VII skyrius: diplomatinės ir ekonominės sankcijos ir prievartinis taikos įvedimas (enforcement) – 39 straipsnis „Saugumo Taryba nustato grėsmės taikai, jos pažeidimo ar agresijos akto pavojų ir sprendžia, kokių reikia imtis priemonių“ (sprendimų priėmimo organas) – 41 straipsnis „Tai gali būti visiškas arba dalinis ekonominių santykių, geležinkelio, jūrų, oro, pašto, telegrafo, radijo ir kitokių ryšių bei susisiekimo nutraukimas, taip pat diplomatinių santykių nutraukimas“ (nekarinės sankcijos)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Šiuo metu JTO tebetaiko sankcijas 13 valstybių narių ir 3 nevalstybinėms grupuotėms (istoriškai jų buvo daugiau)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra JT Chartijos VII skyrius: diplomatinės ir ekonominės sankcijos ir prievartinis taikos įvedimas (enforcement) – 42 straipsnis „Jeigu, Saugumo Tarybos nuomone, 41 straipsnyje numatytų [nekarinių] priemonių nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jūrų bei sausumos pajėgomis, gali imtis [tokių] veiksmų [kaip] demonstravimai, blokada ir kitokios JT narių oro, jūrų bei sausumos pajėgų operacijos“ (karinės sankcijos) JT Chartijos 42 straipsnis mini tik pajėgų „dislokavimą, blokadą ir kitokias [karinių] pajėgų operacijas“, bet remiantis šiuo straipsniu vykdomi bet kokie kariniai veiksmai siekiant prievarta stabdyti neteisėtą agresiją  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra 1950 m. JT ST rezoliucijos nr. 83 ir 84 įteisino visų JT valstybių narių karinius veiksmus prieš Šiaurės Korėją (ja rėmėsi JAV ir dar ̴penkiolikos valstybių koalicijos invazija į Korėjos pusiasalį) 1990 m. lapkričio JT ST rezoliucija nr. 678 įteisino (nuo 1991 m. sausio 15 d.) visų JT valstybių narių karinius veiksmus prieš Iraką su tikslu išvaduoti Kuveitą (ja rėmėsi JAV ir dar bent 40 valsybių koalicija užpuldama Iraką)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra JT Chartijos VII skyrius: diplomatinės ir ekonominės sankcijos ir prievartinis taikos įvedimas (enforcement) – 48 straipsnis „Visos JT [valstybės] narės arba – Saugumo Tarybos sprendimu – kai kurios iš jų turi imtis veiksmų, kad būtų įgyvendinti Saugumo Tarybos sprendimai. [Valstybės] narės įgyvendina šiuos nutarimus tiesiogiai, taip pat savo veiksmais per atitinkamas tarptautines institucijas, kurių narės jos yra“ (vykdomi nacionaliai kariniai veiksmai, arba regioninių tarptautinių organizacijų, tokių kaip NATO ar Afrikos Sąjunga, ir valstybių koalicijų veiksmai remiantis „JT ST mandatu“)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra JT Chartijos VII skyrius: tradicinis taikos palaikymas (?) – 43 straipsnis „Visos Jungtinių Tautų narės, prisidėdamos prie tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, Saugumo Tarybos reikalavimu ir remdamosi specialiu susitarimu ar susitarimais, įsipareigoja suteikti ginkluotąsias pajėgas“ („Žydrieji šalmai“ / JT taikos palaikymo pajėgos) Nors apie „tradicinį“ taikos palaikymą (t.y., ugnies nutraukimo stebėjimą gavus konflikto šalių sutikimą) JT Chartijoje apskritai nekalbama (todėl tokios misijos ir vadinamos „VI½ skyriaus misijomis“), Chartijos VII sk. 43 str. įpareigoja JT valstybes nares deleguoti savo karius į JT karinį kontengentą („Žydruosius šalmus“)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Prieš „skolindama“ savo karius ir/ar policininkus JT vykdomoms taikos palaikymo misijoms, valstybė narė ir JT Sekretoriatas pasirašo vadinamąjį „Supratimo memorandumą“ (MoU) dėl jos personalo darbo sąlygų misijos vietoje, finansinio atlygio už dalyvavimą Prieš dislokuojant JT taikos palaikymo misiją, Sekretoriatas taip pat sudaro „Susitarimą dėl pajėgų statuso“ (Status of Force Agreement; SOFA) su konflikto apimtos šalies vyriausybe, kuriame numato pajėgų patruliavimo maršrutus, ginklų naudojimo taisykles, vandens, elektros tiekimą misijos būstinei, etc.  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra „Žydrųjų šalmų“ operacijų planavimas ir įgyvendinimas UN SC DEPARTMENT OF PEACEKEEPING UN SECRETARIAT OPERATIONS UN MISSIONS IN THE FIELD  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Taikos [palaikymo] operacijų departamentas (DPKO, 2019 m. pavadinimas sutrumpintas į DPO) Sekretoriate:  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra „Žydrųjų šalmų“ operacijų planavimas ir įgyvendinimas: – Už taikos palaikymo misijų organizavimą JT struktūroje atsakingas Generalinis Sekretorius ir jo pavaldume esantis Taikos operacijų departamentas (Department of Peace [keeping] Operations, DPKO/DPO), kuris iš esmės veikia kaip tokių misijų vadavietė, bei Lauko paramos / Operacijų paramos departamentas (Department of Field Support, DFS; 2018 m. pervadintas į Department of Operational Support), kuris rekrutuoja misijos personalą (pvz., civilį misijos vadovą, ginkluotųjų pajėgų vadą ir t.t.), bei pateikia misijos finansinę sąmatą atitinkamo JT Generalinės Asamblėjos komiteto pritarimui  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Tradicinių taikos palaikymo (peace-keeping only) misijų tikslai ir veikla pagal 2008 m. sausio 18 d. doktriną „Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos: principai ir gairės“: – Stebėjimas, monitoringas ir raportavimas JT Sekretoriatui – Dalyvavimas ugnies nutraukimo verifikacijos mechanizmuose (inspektavimuose) – Konfliktojančių pusių atskyrimas / buferinės zonos sukūrimas  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Daugiadimensių (multidimensional; peace-keeping + peace-building) JT misijų tikslai pagal 2008 m. sausio 18 d. doktriną: – Stiprinti valstybės(-ių) gebėjimą užtikrinti viešąjį saugumą, teisės viršenybę ir žmogaus teisių apsaugą – Sudaryti sąlygas politiniam susitaikymui, valdžios pasidalijimui ir stabiliam valdymo procesui ateityje – Sudaryti sąlygas visų tarptautinių pastangų (humanitarinės pagalbos tiekimo, pabėgėlių sugrąžinimo ir t.t.) koordinuotam ir sklandžiam įgyvendinimui  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Daugiadimensių (multidimensional; peace-keeping + peace-building) JT misijų veikla (taikomos priemonės) pagal 2008 m. sausio 18 d. doktriną: – Konflikto pusių nuginklavimas ir demobilizavimas (reintegracija į nacionalines karines pajėgas, jeigu reikalinga) – Išminavimo operacijos – Saugumo sektoriaus (kariuomenės ir policijos) reformavimas ir stiprinimas (mokymai ir pan.) – Žmogaus teisių padėties monitoringas ir pažeidimų tyrimas – Rinkimų stebėjimas ir saugumo rinkimų metu palaikymas ir t.t.  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra JT vadovaujamų misijų pagrindiniai organizaciniai principai: – Konfliktuojančių pusių (+ priimančios šalies) sutikimas dėl misijos dislokavimo – Nešališkumas – Jėgos nenaudojimas, iškyrus savigynos ar aiškiai mandato apibrėžtais atvejais  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Šaltojo karo metais JT „Žydrųjų šalmų“ operacijoms daugiausiai žmogiškųjų resursų skirdavo Vakarų valstybės (ypač Kanada, Skandinavijos šalys, Airija ir kt.), bet nuo 10-ojo dešimtmečio taikdarių kontingente pradėjo dominuoti Azijos ir Afrikos šalių personalas  Karių skyrimas Jungtinių Tautų misijoms 2024 m. birželis 2023 m. lapkritis 2023 m. birželis – Nepalas (5899) – Nepalas (6011) – Bangladešas (6769) – Bangladešas (5501) – Indija (5918) – Nepalas (6059) – Indija (5281) – Bangladešas (5813) – Indija (5921) – Ruanda (4789) – Ruanda (4789) – Ruanda (4793) – Pakistanas (2687) – Pakistanas (4164) – Pakistanas (4340) – Indonezija (2535) – Indonezija (2506) – Indonezija (2512) – Gana (2322) – Gana (2352) – Gana (2470) – Kinija (1782) – Kinija (2262) – Kinija (2264) – Marokas (1705) – Marokas (1714) – Egiptas (1991) – Etiopija (1524) – Tanzanija (1510) – Marokas (1720)  Karių skyrimas Jungtinių Tautų misijoms 2022 m. gruodis 2022 m. birželis 2021 m. gruodis – Bangladešas (6728) – Bangladešas (6200) – Bangladešas (5912) – Nepalas (6013) – Indija (5678) – Nepalas (5434) – Indija (5878) – Nepalas (5561) – Indija (5408) – Ruanda (4795) – Pakistanas (4399) – Etiopija (4738) – Pakistanas (4331) – Ruanda (4341) – Ruanda (4341) – Indonezija (2505) – Indonezija (2520) – Pakistanas (3814) – Gana (2466) – Gana (2453) – Indonezija (2513) – Kinija (2207) – Kinija (2231) – Kinija (2221) – Egiptas (2153) – Egiptas (2125) – Egiptas (2078) – Marokas (1716) – Marokas (1705) – Gana (1841)  Karių skyrimas Jungtinių Tautų misijoms 2021 m. birželis 2019 m. birželis 2017 m. birželis – Bangladešas (6058) – Etiopija (7015) – Etiopija (8154) – Etiopija (5454) – Indija (6012) – Indija (6916) – Indija (5355) – Bangladešas (5824) – Pakistanas (6843) – Nepalas (5144) – Ruanda (5330) – Bangladešas (5891) – Ruanda (4187) – Nepalas (5068) – Ruanda (5154) – Pakistanas (3686) – Pakistanas (4941) – Nepalas (4494) – Indonezija (2499) – Indonezija (2613) – Burkina Fasas(2543) – Kinija (2229) – Kinija (2514) – Indonezija (2533) – Egiptas (2129) – Gana (2427) – Kinija (2360) – Gana (1963) – Egiptas (2324) – Gana (2358)  Policininkų skyrimas Jungtinių Tautų misijoms 2024 m. birželis 2023 m. lapkritis 2023 m. birželis – Ruanda (1115) – Ruanda (1130) – Senegalas (1300) – Senegalas (1090) – Senegalas (983) – Ruanda (1121) – Egiptas (393) – Egiptas (535) – Egiptas (707) – Bangladešas (358) – Bangladešas (384) – Bangladešas (509) – Kamerūnas (344) – Togas (340) – Togas (360) – Mauritanija (325) – Kamerūnas (339) – Kamerūnas (342) – Gana (313) – Jordanija (329) – Jordanija (331) – Džibutis (224) – Mauritanija (321) – Mauritanija (320) – Nepalas (215) – Gana (312) – Gana (294) – Indonezija (200) – Nepalas (236) – Burkina Fasas (265)  Policininkų skyrimas Jungtinių Tautų misijoms 2022 m. gruodis 2022 m. birželis 2021 m. gruodis – Senegalas (1270) – Senegalas (1285) – Senegalas (1124) – Ruanda (1132) – Ruanda (942) – Ruanda (937) – Egiptas (669) – Egiptas (675) – Egiptas (684) – Bangladešas (505) – Bangladešas (500) – Bangladešas (477) – Togas (353) – Gana (452) – Kamerūnas (355) – Kamerūnas (343) – Kamerūnas (353) – Togas (351) – Mauritanija (319) – Nigerija (336) – Mauritanija (320) – Jordanija (307) – Togas (336) – Gana (315) – Gana (301) – Mauritanija (320) – Indonezija (291) – Burkina Fasas (279) – Burkina Fasas (276) – Jordanija (255)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Šaltojo karo metais (1957-1989 m.) JT „Žydrųjų šalmų“ operacijose iš viso dalyvavo vos 20 moterų, tačiau nuo 2 ̴ 000 m. JTO Sekretoriatas inicijavo tikslingą moterų įtraukimo politiką; 2015 m. JT ST (rez. 2242) iškėlė tikslą, kad iki 2020 m. pabaigos moterys sudarytų bent ̴8,4% viso JT misijų personalo (2022 m. jos jau sudarė 8 ̴ %)  Moterų kariškių dalis Jungtinių Tautų misijose 2024 m. birželis 2023 m. gruodis 2023 m. birželis – vyrai (50785 / 91%) – vyrai (53289 / 92%) – vyrai (63372 / 93%) – moterys (4765/ 9%) – moterys (4596/ 8%) – moterys (4961/ 7%) 2022 m. gruodis 2022 m. birželis 2021 m. birželis – vyrai (63586 / 93%) – vyrai (62703 / 93%) – vyrai (64798 / 94%) – moterys (4631/ 7%) – moterys (4469/ 7%) – moterys (4074/ 6%) 2020 m. birželis 2019 m. birželis 2018 m. birželis – vyrai (69422 / 95%) – vyrai (73526 / 95%) – vyrai (77653 / 96%) – moterys (3977/ 5%) – moterys (3612/ 5%) – moterys (3274/ 4%)  Moterų policininkių dalis Jungtinių Tautų misijose 2024 m. birželis 2023 m. gruodis – vyrai (4921 / 79%) – vyrai (5199 / 79%) – moterys (1317 / 21%) – moterys (1367 / 21%) 2023 m. birželis 2022 m. birželis – vyrai (6316 / 81%) – vyrai (6226 / 81%) – moterys (1521 / 19%) – moterys (1494 / 19%) 2021 m. birželis 2020 m. birželis – vyrai (6093 / 81%) – vyrai (7513 / 85%) – moterys (1425 / 19%) – moterys (1333 / 15%)  Didžiausios Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos Didžiausių (pagal personalo skaičių) šiuo metu vykstančių JT taikos palaikymo misijų penketukas  Didžiausios Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos Didžiausių (pagal personalo skaičių) šiuo metu vykstančių JT taikos palaikymo misijų penketukas  Didžiausios Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos Didžiausių (pagal personalo skaičių) šiuo metu vykstančių JT taikos palaikymo misijų penketukas  Jungtinių Tautų misijų finansavimas 2022 m. 2019 m. 2016 m. – JAV (26.95%) – JAV (27.89%) – JAV (28.57%) – Kinija (18.69%) – Kinija (15.22%) – Kinija (10.29%) – Japonija (8.03%) – Japonija (8.56%) – Japonija (9.68%) – Vokietija (6.11%) – Vokietija (6.09%) – Vokietija (6.39%) – JK (5.36%) – JK (5.79%) – Prancūzija (6.31%) – Prancūzija (5.29%) – Prancūzija (5.61%) – JK (5.80%) – Italija (3.19%) – Italija (3.31%) – Rusija (4.01%) – Kanada (2.63%) – Rusija (3.05%) – Italija (3.75%) – P. Korėja (2.57%) – Kanada (2.73%) – Kanada (2.92%) – Rusija (2.29%) – P. Korėja (2.27%) – Ispanija (2.44%)  Atskirų JT taikos palaikymo misijų biudžetas (2016/07 - 2017/06)  Jungtinių Tautų misijų finansavimas Atskirų JT taikos palaikymo misijų biudžetas (2021/07 - 2022/06)  Jungtinių Tautų misijų finansavimas Atskirų JT taikos palaikymo misijų biudžetas (2023/07 - 2024/06)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Šiuolaikinių („antrosios kartos“) daugiadimensių / integruotų Jungtinių Tautų misijų vadovybė: – Misijos vadovas – JT Generalinio Sekretoriaus Specialusis Atstovas (Special Representative of UN Secretary-General) – (?) JT GS Specialiojo Atstovo pavaduotojai (Deputy Special Representatives of UN SG) atskiroms funkcijoms (žmogaus teisių stebėjimui, humanitarinės pagalbos teikimui, ir pan.) – Ginkluotųjų pajėgų vadas (Force Commander) – Policijos komisaras (Police Commissioner)  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Šiuolaikinių daugiadimensių / integruotų Jungtinių Tautų misijų vadovybė: VADOVAS JT GS Specialusis Atstovas Misijos JT GS SA Misijos ginkluotųjų Pavaduotojas policijos pajėgų vadas (-ai) komisaras multinacionalinis civiliai JT JT policijos JT kariškių pareigūnai pajėgos kontingentas  JTO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Tradicinių Jungtinių Tautų taikos palaikymo (peace- keeping only) misijų vadovybė: – Misijos vadovas – JT Ginkluotųjų pajėgų vadas (Force Commander) VADOVAS Misijos ginkluotųjų pajėgų vadas multinacionalinis JT kariškių kontingentas  Aukų skaičius Jungtinių Tautų operacijose Daugiausiai taikdarių aukų kainavusių operacijų per visą JT taikos palaikymo misijų istoriją dvidešimtukas  Aukų skaičius Jungtinių Tautų operacijose Taikdarių aukų skaičius šiuo metu vykstančiose JT taikos palaikymo misijose  Aukų skaičius Jungtinių Tautų operacijose Taikdarių aukų skaičius per pastaruosius kalendorinius metus (2021 m.)  Aukų skaičius Jungtinių Tautų operacijose Taikdarių aukų skaičius per pastaruosius kalendorinius metus (2018 m.)  Aukų skaičius Jungtinių Tautų operacijose pagal tautybę iki 2022 m. liepos (per visą JT taikos operacijų istoriją) – Indija (177) – Pakistanas (166) – Bangladešas (160) – Nigerija (157) – Gana (147) – Etiopija (140) – Kanada (123) – Prancūzija (115) – JK (106) – Kongo DR (97) – Senegalas (92) – Airija (90) Agresijos aktas tarptautinės teisės požiūriu 1974 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 3314 (XXIX) „Agresijos apibrėžimas“ – 3 straipsnis „Bet kuris iš šių aktų, nepriklausomai nuo karo paskelbimo, kvalifikuojamas kaip agresijos aktas: a) valstybės ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją ar bet kokia karinė okupacija, net laikina, arba bet kokia kitos valstybės teritorijos ar jos dalies aneksija panaudojus jėgą; b) valstybės ginkluotųjų pajėgų įvykdytas kitos valstybės teritorijos bombardavimas ar bet kokių ginklų panaudojimas prieš kitos valstybės teritoriją; c) valstybės ginkluotosiomis pajėgomis įvykdyta kitos valstybės uostų ar pakrančių blokada; d) valstybės ginkluotųjų pajėgų įvykdytas kitos valstybės sausumos, jūrų ar oro pajėgų puolimas; Agresijos aktas tarptautinės teisės požiūriu e) vienos valstybės ginkluotųjų pajėgų, dislokuotų kitos valstybės teritorijoje pagal susitarimą su jas priimančia valstybe, panaudojimas pažeidžiant šiame susitarime nustatytas sąlygas ar jų buvimo pratęsimas šioje teritorijoje pasibaigus susitarimui; f) vienos valstybės leidimas antrai valstybei pasinaudoti savo teritorija agresijos aktui prieš trečią valstybę vykdyti; g) valstybės ar jos vardu siuntimas ginkluotų gaujų, grupių, nereguliarių pajėgų ar samdinių, vykdančių ginkluotus veiksmus prieš kitą valstybę“  „Vienijimasis vardan taikos“ (Uniting for Peace) 1950 m. lapkričio 3 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 377 (V) „Vienijimasis vardan taikos“ – 1 straipsnis „Generalinė Asamblėja nusprendė, jog jeigu Saugumo Taryba – nuolatinėms narėms nepriėjus vieningo sprendimo – nerealizuoja savo pirminės pareigos [užtikrinti] taiką ir saugumą tais atvejais, kai kyla grėsmė taikai, įvykdomas jos pažeidimas ar agresijos aktas, Generalinė Asamblėja nedelsiant svarstys tokį klausimą su tikslu pateikti atitinkamas rekomendacijas [valstybių] narių kolektyviniams veiksmams, tame tarpe – taikos pažeidimo ir agresijos akto atveju – ginkluotos jėgos panaudojimui, kai to reikia siekiant palaikyti arba atkurti tarptautinę taiką bei saugumą“  „Vienijimasis vardan taikos“ (Uniting for Peace) „Vienijimosi vardan taikos“ išlygos (rezoliucijos 377) pritaikymas praktikoje: – Nuo 1951 iki 2022 m. rezoliucija nr. 377 ivokuota 13 kartų (8 kartus ja pasirėmė JT ST ir 5 – JT GA); vieną kartą (1956 m.) GA priėmė sprendimą dislokuoti taikos palaikymo pajėgas ir vieną kartą (1981 m.) GA įvedė visuotines sankcijas JT vardu – 1956 m. spalio 31 d. JT ST priėmė procedūrinę rezoliuciją 119 (taigi, nors JK ir Prancūzija balsavo „prieš“, jos neturėjo veto teisės) ir perleido Sueco krizės klausimą JT GA; jau lapkričio 2 d. GA priėmė rezoliuciją 997, kuria įsakė JK, Prancūzijos ir Izraelio pajėgoms atsitraukti iš Sinajaus pusiasalio, o lapkričio 7 d. rezoliucija 1001 įsteigė pirmą JT taikos palaikymo misiją UNEF ugnies nutraukimui ir karių išvedimui iš Egipto stebėti  „Vienijimasis vardan taikos“ (Uniting for Peace) – 1981 m. rugsėjį, po kelių nesėkmingų bandymų susitarti dėl bendros pozicijos JT ST (nesukalbamiausios narės ir vėl buvo JK ir Prancūzija), JT GA tuo metu pirmininkavusi Zimbabvė sušaukė neeilinę GA sesiją, kuri rugsėjo 14 d. patvirtino rezoliuciją A/RES/ES-8/2, nurodžiusią visoms JT valstybėms narėms privalomai įvesti ekonomines ir diplomatines sankcijas Pietų Afrikai dėl neteisėtos Namibijos okupacijos – 2022 m. vasario 27 d. (pirmomis Rusijos karo prieš Ukrainą dienomis) JT ST, atsižvelgdama į Rusijos veto bet kokiam ST sprendimui, priėmė procedūrinę rezoliuciją 2623 („prieš“ balsavo tik pati Rusija), kuria sušaukė neeilinę JT GA sesiją ir formaliai perdavė šį klausimą jai; kovo 2 d. GA rezoliucijoje A/RES/ES-11/1 nurodė Rusijai nutraukti karą ir išvesti pajėgas  „Vienijimasis vardan taikos“ (Uniting for Peace) JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių veto teisės naudojimas (1946 m. vasaris – 2022 m. rugsėjis)  „Atsakomybė saugoti“ (Responsibility to Protect; R2P) 2005 m. rugsėjo 16 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/60/1: – „Kiekviena valstybė atskirai turi atsakomybę apsaugoti savo žmones nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ar nusikaltimų žmogiškumui. Tarptautinė bendruomenė, Jungtinių Tautų rėmuose, taip pat turi atsakomybę imtis atitinkamų priemonių padėdama apsaugoti [ištisas] populiacijas nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ar nusikaltimų žmogiškumui. Atsižvelgiant į tai, mes esame pasirengę imtis savalaikių ir ryžtingų kolektyvinių veiksmų per [JT] Saugumo Tarybą, jeigu taikios priemonės pasirodytų neveiksmingos, o nacionalinė vyriausybė akivaizdžiai nesugebėtų apsaugoti savosios populiacijos“  „Atsakomybė saugoti“ (Responsibility to Protect; R2P) R2P normos pritaikymas praktikoje: – 2011 m. kovo 30 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1975 apeliuojama į R2P suteikiant teisę JT „žydriesiems šalmams“ (UNOCI) ir Prancūzijos kariams (Opération Licorne) imtis „visų priemonių“ apsaugant civilius Dramblio Kaulo Krante – 2011 m. vasario 26 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1970 invokuoja R2P Libijos atžvilgiu, o kovo 17 d. rezoliucija 1973 įgalina JT valstybes nares panaudoti visas priemones apsaugant civilius (šia rezoliucija rėmėsi NATO antskrydžiai) – 2013 m. gruodžio 5 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2127 leidžia sustabdyti smurtą prieš civilius Centrinės Afrikos Respublikoje, kuria remdamasi Afrikos Sąjunga ir Prancūzija pasiunčia ten savo karius (MISCA ir Opération Sangaris)  JT konfliktų valdymo ir taikos palaikymo intervencijų problematika Palaipsnis mandato „išpūtimas“ (angl. mission creep) ir įsitraukimas į konfliktą vienoje iš konflikto pusių – įsteigusi tradicinę taikos palaikymo („VI½“ skyriaus) misiją, JT ST vėlesnėse rezoliucijose dažnai suteikia jai papildomų taikos įvedimo (VII skyriaus) įgaliojimų; dažnai tai priveda prie JT karių šališkumo, t.y., pagalbos vienai iš konflikto pusių Institucinė „hipokrizija“ (veidmainystė) pernelyg akcentuojant rinkimų svarbą konfliktų sprendime – JT misijos (ypač daugiadimensės) išlaikymas konflikto zonoje šiai organizacijai (ir jos narėms) brangiai kainuoja, todėl vos surengusi rinkimus į vietos valdžią, JTO dažnai skuba iš jos pasitraukti, nors rinkimai per se negarantuoja ilgalaikės taikos  Misijos mandato „išpūtimo“ (angl. mission creep) reiškinys Pirmasis peržengto / „išpūsto“ JT ST mandato atvejis – ONUC misija buvusioje Belgijos kolonijoje Konge 1960-1964 m. Misiją sankcionavusi 1960 liepos 14 d. ST rezoliucija 143 numatė tik pagalbą naujosios Kongo Respublikos vyriausybei (jos kvietimu) palaikant viešąją rimtį, tačiau ilgainiui įgavo taikos įvedimo (enforcement) misijos požymių. JT taikdariai vykdė aktyvius karo veiksmus (įskaitant apšaudymus artilerija ir oro antskrydžius) prieš separatistinio Katangos regiono pajėgas (ypač operacijos „Morthor“ ir „Grandslam“). Paskutinė iš penkių ST rezoliucijų (nr. 169, 1961 m. lapkričio 24 d.) jau įgalino JT pajėgas naudoti jėgą be konflikto pusių sutikimo išstumiant samdinius ir užsieniečius, kariavusius Katangos pusėje, iš Kongo teritorijos (taigi de facto JT įsitraukė į pilietinį karą vyriausybės pusėje).  Misijos mandato „išpūtimo“ (angl. mission creep) reiškinys UNPROFOR buvusioje Jugoslavijoje buvo įsteigta 1992 m. kaip tradicinė taikos palaikymo misija, turėjusi užtikrinti ugnies nutraukimo laikymąsi, Kroatijoje (ST rezoliucija 743) ir Bosnijoje (758); humanitariniais tikslais oro erdvė virš Bosnijos paskelbta „neskraidymo zona“ (781). Karo pusėms nesilaikant JT sąlygų, 1993 m. vasario 19 d. ST eksplicitiškai (807) suteikė UNPROFOR „VII skyriaus misijos“ mandatą. Galiausiai 1993 m. kovo 31 d. rezoliucija 816 (4 punktas) ST suteikė mandatą prievarta įvesti „neskraidymo zoną“ ir paprašė valstybių narių bei „regioninių organizacijų“ (omeny turėdama NATO) „bet kokiomis priemonėmis“ paremti UNPROFOR pajėgas. To pasekoje NATO šalys pradėjos vykdyti „teisėtus“ kovinius veiksmus iš oro prieš serbų pajėgas (operacijos Deny Flight ir Deliberate Force).  Misijos mandato „išpūtimo“ (angl. mission creep) reiškinys 1992 m. UNOSOM I taikdariams Somalio pilietiniame kare nesugebėjus įgyvendinti tradicinio („VI½ sk.“) mandato – stebėti ugnies nutraukimą ir užtikrinti sklandų humanitarinės pagalbos tiekimą badaujantiems (751), 1992 m. gruodžio 3 d. JT ST davė leidimą (794) JAV vadovaujamų ( ̴70% karių) koalicinių pajėgų UNITAF dislokavimui pagal JT Chartijos VII skyrių; amerikiečiai grąsinimais ir jėga „atvėrė“ humanitarinius koridorius. 1993 m. vasarą UNITAF užduotis perėmė atnaujinta JT misija UNOSOM II (814), kuri turėjo platų mandatą naudoti jėgą („neutralizuoti“ taikos pažeidėjus) ir kuriai talkino JAV armijos spec. pajėgos. Galiausiai JT ST rezoliucija 837 (1993 m. birželio 6 d.) numatė „nubausti“ Gen. M. F. Aidido klaną už taikos pažeidimą ir atakas prieš UNOSOM; taigi JT (kartu su JAV) vėl tapo konflikto šalimi. JTO „hipokrizija“ (angl. hypocrisy): misijų tikslų ir rinkimų „fasado“ atotrūkis 1992-1993 m. UNTAC misija Kambodžoje buvo didžiausia ir brangiausia tuo metu JT taikos misija, kuri turėjo stebėti 1991 m. Paryžiaus susitarimų (užbaigusių 1979-1991 m. Kambodžos pilietinius karus) įgyvendinimą; misiją įsteigusi 1992 m. vasario 28 d. JT ST rezoliucija 745 iškėlė siekį „atkurti ir palaikyti taiką Kambodžoje“ ir nuostatą, jog „Kambodžos konfliktui išspręsti būtini laisvi ir teisingi rinkimai“; vis dėlto ne visos pilietinio karo pusės nusiginklavo dar iki rinkimų (kaip reikalavo rez. 745 punktas 8), todėl 1993 m. gegužę įvykę rinkimai į Steigiamąją Asamblėją nebuvo visiškai laisvi ir demokratiniai (Khmer Rouge būriai naudojo prievartą kliudydami rinkėjams išreikšti jų valią); taupydama resursus ir nenorėdama peržengti 18 mėn. misijos mandato, JTO pripažino rinkimų rezultatus ir 1993 m. rugsėjį UNTAC paliko Kambodžą; 1997 m. įvyko valdžios perversmas. Literatūra: Findlay, T. The Use of Force in UN Peace Operations. New York: Oxford University Press, 2002. O’Neill, J. T. & Rees, N. United Nations Peacekeeping in the Post-Cold War Era. London, New York: Routledge, 2005. Hirschmann, G. Peacebuilding in UN Peacekeeping Exit Strategies: Organized Hypocrisy and Institutional Reform // International Peacekeeping, 2012, Vol. 19 (No. 2), p. 170-185.