4.Šizofrenija pagrindiniai diagnostikos kriterijai, diferencinės diagnostikos ir gydymo principai. 5.11 PDF

Paskaita 5.7 Šizofrenija, pagrindiniai diagnostikos kriterijai, diferencinės diagnostikos ir gydymo principai Doc. dr. Algirdas Jaras Asist. Eglė Milašauskienė LSMU MA Psichiatrijos klinika 2021/20...

Paskaita 5.7 Šizofrenija, pagrindiniai diagnostikos kriterijai, diferencinės diagnostikos ir gydymo principai Doc. dr. Algirdas Jaras Asist. Eglė Milašauskienė LSMU MA Psichiatrijos klinika 2021/2022 Kaunas  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 01 | TURINYS ❑ Šizofrenijos apibrėžimas. ❑ Šizofrenijos epidemiologija, etiologija, diagnostika. ❑ Šizofrenijos formų klinikiniai ypatumai, eigos variantai ir ankstyvosios diagnostikos pagrindai, diferencinės diagnostikos principai. ❑ Pagrindiniai šizofrenijos gydymo principai. 2  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 02 | UŽDAVINIAI 1. Žinoti šizofrenijos apibrėžimą. 2. Žinoti šizofrenijos pagrindinius diagnostikos kriterijus. 3. Žinoti šizofrenijos formas, eigos variantus, diferencinės diagnostikos principus. 4. Žinoti šizofrenijos gydymo principus. 3  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 03 | ŠIZOFRENIJA. APIBRĖŽIMAS Endogeninis procesinis susirgimas, pasireiškiantis ryškiais šių sferų sutrikimais: ❑ mąstymo ir suvokimo ❑ valios ❑ emocijų sąlygojančiais ❑ neadekvatų individo elgesį ir ❑ psichosocialinę dezadaptaciją. Klasikinė šizofrenininė triada: ❑ mąstymo ir suvokimo sutrikimai ❑ valingos veiklos sutrikimai ❑ emocijų sutrikimai 4  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 04 | ŠIZOFRENIJA. TERMINAS. RAIDA ❑ K.Kahlbaum “Catatonia” (1890) ❑ E.Kraepelin “Dementia Praecox” (1896) ❑ H.Hecker “Hebephrenia” (1871) ❑ S.Kandinsky “Idiophrenia” (1890) ❑ E.Bleuler “schizophrenia” (1911) Disociacija tarp emocijų, valingos veiklos ir mąstymo. 5  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 05 | ŠIZOFRENIJA. EPIDEMIOLOGIJA ❑ ~ 1-2 % bendroje populiacijoje, vienodai tarp lyčių, rasių, kultūrų, šalių ❑ Dažniausiai susergama jaunystėje (iki 35 m.) ❑ Labai retai pirmas šizofrenijos epizodas pasireiškia jaunesniems nei 10 metų ir vyresniems nei 50 amžiaus asmenims ❑ Pradžia ankstesnė vyriškai lyčiai (15 - 25 m.) ❑ Jei sergantysis šizofrenija išgyvena iki 60 m., vyresniame amžiuje ligos simptomai tampa mažiau išreikšti ❑ Nėra esminių skirtumų profesijos ar socialinio statuso atžvilgiu ❑ Daugiau šizofrenija sergančiųjų yra “apatiniuose” visuomenės sluoksniuose (“socialinio nuosmūkio” fenomenas) ❑ Tik 20 proc. šia liga sergančiųjų sėkmingai įsilieja į darbo rinką. 6  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 06 | ŠIZOFRENIJA. ETIOLOGIJA Polietiologinis psichikos sutrikimas ❑ Genetiniai veiksniai (kai serga vienas tėvų ~ 12 %, kai serga abu tėvai ~ 40 %) ❑ Biocheminiai veiksniai (dopamino hipotezė) ❑ Neuropatologija ❑ Psichoneuroimunologija ❑ Psichoneuroendokrinologija ❑ Virusinė - infekcinė hipotezė ❑ Bakterinė - infekcinė hipotezė NB! Šizofrenijos etiologija iki šiol nežinoma. Nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto etiologinio mechanizmo. NB! Labiausiai pagrįsta teorija – asmuo paveldi polinkį sirgti šizofrenija, o papildomi nepalankūs aplinkos ir psichologiniai veiksniai lemia jos išsivystymą. 7  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 07 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. DIAGNOSTIKA ❑ Diagnozė nustatoma tik kompleksiškai įvertinus anamnezės duomenis ir psichikos būklės ištyrimo rezultatus ❑ Būtina stebėti sutrikimo eigą, dinamiką, simptomų kaitą ❑ Būtina atsižvelgti į paciento kultūrinę aplinką, religinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą ❑ Nėra jokio paraklinikinio tyrimo, įgalinančio diagnozuoti šizofreniją ❑ Nėra jokio vieno klinikinio simptomo, kuris būtų išimtinai būdingas šizofrenijai ❑ Ligos klinika skirtinga (priklausomai nuo paciento ir laiko) 8  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 08 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. DIAGNOSTIKA. TLK-10 DIAGNOSTINIAI KRITERIJAI I Šizofrenijos diagnozei paprastai reikia: ❑ vieno labai aiškaus simptomo (ir paprastai dviejų ar daugiau, jei ne taip aiškūs), priklausančių vienai iš grupių nuo “a” iki “d” ❑ arba mažiausiai dviejų grupių simptomų nuo “e” iki “h” ❑ kurie aiškiai pasireikštų vieną mėnesį ar ilgiau. NB! ❑ Jei būsena atitinka šiuos reikalavimus, bet trunka mažiau nei 1 mėnesį (gydant ar ne), pirmiausiai diagnozuojamas Ūminis panašus į šizofreniją sutrikimas F23.2. ❑ Diagnozė gali būti keičiama, jei simptomai užsitęsia ilgiau. ❑ Vieno mėnesio trukmės kriterijus taikomas tik išvardintiems specifiniams šizofrenijos simptomams, prodrominių simptomų trukmė neskaičiuojama. 9  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 09 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. DIAGNOSTIKA. TLK-10 DIAGNOSTINIAI KRITERIJAI II Simptomai I: a) minčių skambėjimas, minčių įterpimas ar atėmimas, minčių perdavimas; b) poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, aiškiai nukreipti į kūno, kojų, rankų judesius, arba specifinės mintys, veiksmai, arba pojūčiai; kliedesinis suvokimas; c) haliucinaciniai balsai, komentuojantys ligonio elgesį arba aptariantys ligonį tarp savęs, arba kitokio tipo haliucinaciniai balsai, kylantys iš kažkokios kūno dalies; d) nuolatiniai kliedesiai, kurie kultūriškai neadekvatūs ir visiškai neįmanomi, pavyzdžiui, religinio ar politinio tapatumo arba nežemiškų jėgų ir sugebėjimų (pvz., sugebėjimai kontroliuoti orą arba bendravimas su ateiviais); e) bet kokios nuolatinės haliucinacijos, lydimos pusiau suformuotų kliedesių be aiškaus afektinio turinio arba nuolatinių pervertinimo idėjų, arba kai jų kyla kiekvieną dieną savaitėmis, mėnesiais; 10  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 10 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. DIAGNOSTIKA. TLK-10 DIAGNOSTINIAI KRITERIJAI III Simptomai II: f) minčių eigos nutrūkimas, dėl to atsiranda kalbos inkoherencija arba nerišlumas, arba neologizmai; g) katatoniškas elgesys, toks kaip, sujaudinimas, įmantrios pozos arba vaškinis lankstumas, negatyvizmas, mutizmas ir stuporas; h) negatyvūs simptomai – ryški apatija, kalbos ir emocinių reakcijų skurdumas arba neadekvatumas, dėl to atsiranda socialinis atsiribojimas ir socialinės veiklos pablogėjimas; aišku, kai tai ne depresijos ar gydymo neuroleptikais pasekmė; i) žymus ir nuolatinis kai kurių asmenybės savybių pasikeitimas, pasireiškiantis interesų praradimu, betiksliškumu, tingumu, pasinėrimu į save ir socialiniu atsiribojimu. 11  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 11 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. SIMPTOMAI Pagrindinės simptomų grupės ❑ Mąstymo sutrikimai ❑ Suvokimo sutrikimai ❑ Emocijų sutrikimai ❑ Valingos veiklos sutrikimai ❑ Pozityvūs simptomai - tai, kas atsiranda susirgus: senestopatijos, kliedesiai, haliucinacijos, motorikos sutrikimai ir kt. ❑ Negatyvūs simptomai - tai, kas prarandama susirgus: blankios emocijos, motyvacijos stoka, žemas energetinis potencialas, pasyvumas, lėta minčių eiga, loginio ryšio praradimas, nesugebėjimas pasinaudoti intelektu. 12  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 12 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. MĄSTYMO SUTRIKIMAI ❑ Mąstymo sutrikimai ❑ Kliedesiai (persekiojimo, santykio, poveikio, nihilistiniai, religiniai, didybės, reformatoriniai ir kt.) ❑ Rezonavimas, autizmas ❑ Minčių eigos blokas (sperrung), mentizmas ❑ Neologizmai, paralogijos ❑ Skilęs mąstymas ❑ Psichinių automatizmų fenomenas NB! Šizofrenijai būdingi mąstymo sutrikimai: mąstymo formos - padrikas, rezonieriškas, simboliškas mąstymas ir kt. mąstymo turinio - interpretaciniai, vaizdiniai kliedesiai ir kt. 13  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 13 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. SUVOKIMO SUTRIKIMAI ❑ Suvokimo sutrikimai ❑ Haliucinacijos klausos, uoslės, skonio, taktilinės, visceralinės, regos ❑ Pseudohaliucinacijos (dažniausiai klausos) ❑ Pojūčių sutrikimai senestopatijos, keisti, sunkiai atpasakojami, kintančio intensyvumo ir lokalizacijos pojūčiai (degina, lyg skruzdės bėgioja ir pan.) ❑ Psichosensoriniai sutrikimai aplinkos daiktų dydžio ir formos suvokimo sutrikimai, kūno schemos sutrikimai 14  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 14 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. EMOCIJŲ SUTRIKIMAI ❑ Emocijų sutrikimai ❑ Blankios, šaltos, skurdžios emocijos ❑ Neadekvačios emocijos ❑ Anestezija (atitrūkimas nuo situacijos) ❑ Nerimas ❑ Pyktis, agresija ❑ Negatyvizmas ir kt. 15  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 15 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. VALINGOS VEIKLOS SUTRIKIMAI ❑ Valingos veiklos sutrikimai ❑ Hipobulija (abulija) kryptingos veiklos, motyvacijos stoka, energetinio potencialo kritimas ❑ Parabulija dažna akcentacija į vieną, dažniausiai religinio, filosofinio turinio veiklą ❑ Potraukių sutrikimai ❑ Motorikos sutrikimai ažitacija, slopinimas, katatoninis sujaudinimas ar stuporas 16  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 16 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. SIMPTOMŲ PASIREIŠKIMO DAŽNIS Dažniausi simptomai ūmioje fazėje: ❑ Kritikos nebuvimas - 97 % ❑ Kausos haliucinacijos - 74 % ❑ Poveikio kliedesiai - 70 % ❑ Įtarumas, negatyvizmas - 66 % ❑ Emocijų blankumas - 66 % ❑ Kliedesinė nuotaika - 64 % ❑ Persekiojimo kliedesiai - 64 % 17  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 17 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. PREMORBIDAS ❑ PREMORBIDAS (asmenybė) ❑ Intraversija, vienišumas, autistiškas elgesys ❑ Empatijos stoka, pasyvumas ❑ Siauras (dažnai – keistas) interesų ratas ❑ Žemas socialinis aktyvumas 18  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 18 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. PRODROMAS ❑ PRODROMAS ❑ Pradžia dažnai lėta ir nepastebima ❑ Trukmė – nuo kelių dienų ar savaičių, iki kelių mėnesių ar metų ❑ Simptomai dažniausiai mažai specifiniai ❑ Socialinių ir kognityvinių funkcijų deficitas, dažnai pasireiškiantis jau vaikystėje ❑ Keistas, ekscentriškas elgesys ❑ Emocijų pakitimai, keista kalbos maniera ❑ Epizodiniai pojūčių ir suvokimo sutrikimai ❑ Bloga psichosocialinė adaptacija, lydima keistų idėjų ir interesų 19  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 19 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. EIGA ❑ EIGA ❑ Dažniausiai šizofrenijos eiga – priepuolinė progresuojanti ❑ Galima nepertraukiama eiga ar epizodinė eiga su pilnomis remisijomis ❑ Eigos variantas pasireiškia per pirmuosius 5 metus po diagnozės nustatymo (susirgimo pradžios) ❑ VARIANTAI ❑ Vienintelis epizodas, pilna remisija - 5% ❑ Keletas priepuolių, minimalus defektas - 30 % ❑ Defektas jau po pirmojo priepuolio - 30 % ❑ Po kiekvieno priepuolio vis ryškesnis defektas - 35 % 20  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 20 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. PROGNOZĖ ❑ Geros prognozės požymiai ❑ Neišreikšti premorbidiniai asmenybės bruožai ❑ Neapsunkintas paveldimumas ❑ Geras socialinis funkcionavimas iki ligos ❑ Ūmi pradžia ❑ Trumpi priepuoliai ❑ Ryškūs psichoziniai simptomai ❑ Geras atsakas į gydymą ❑ Ankstyvas gydymas ir geras bendradarbiavimas 21  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 21 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. KLINIKINĖS FORMOS. Paranoidinė, paprastoji ❑ Paranoidinė (dažniausia forma) ❑ Vyrauja kliedesiniai sindromai paranoja, paranoidas, Kandinskio - Klerambo, parafreninis ❑ Negatyvūs simptomai mažiau išreikšti afekto skurdumas, hipobulija ❑ Eiga gali būti epizodiška, su dalinėmis ar visiškomis remisijomis ❑ Nepertraukiamos eigos atvejais sunku išskirti paūmėjimo epizodus, aktyvi psichopatologija tęsiasi metais ❑ Paprastoji ❑ Lėtai progresuojantys negatyvūs simptomai, be pozityvių simptomų ❑ Keistas, ekscentriškas elgesys ir išvaizda ❑ Polinkis į vienišumą, interesų rato siaurumas, progresuojanti socialinė dezadaptacija ❑ Pozityvių simptomų nėra arba minimalūs 22  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 22 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. KLINIKINĖS FORMOS. Hebefreninė ❑ Hebefreninė ❑ Ryškūs emocijų sutrikimai išreikštas neadekvatumas, kikenimas, į save nukreipta šypsena ❑ Ryškūs elgesio sutrikimai dažniausiai kvaišas, visiškai neadekvatus, betikslis ir bejausmis, sunkiai prognozuojamas ❑ Manieringumas, išdidžios manieros, grimasos ❑ Familiarumas, lėkšti ir neadekvatūs juokai ❑ Ryškūs mąstymo sutrikimai padrikas, paralogiškas, kartais – inkoherentiškas, pavieniai kliedesiai ❑ Prognozė bloga, greitai progresuoja negatyvūs simptomai, ypač afekto ir valingos veiklos defektai 23  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 23 | ŠIZOFRENIJA. KLINIKA. KLINIKINĖS FORMOS. Katatoninė, residualinė ❑ Katatoninė ❑ Vyrauja psichomotorikos sutrikimai, galimi pavieniai kliedesiniai ar haliucinaciniai epizodai ❑ Katatoninis stuporas (mutizmas, fleksorių hipertonusas, negatyvizmas, vaškinis lankstumas, oro pagalvės simptomas ir kt.) ❑ Katatoninis sujaudinimas (ažitacija, stereotipijos, perseveracija, echopraksija, echolalija) ❑ Residualinė ❑ Lėtinė (išeičių) šizofreninio proceso stadija ❑ Vyrauja negatyvūs simptomai (šizofreninis defektas) ❑ Praeityje – bent vienas psichozės epizodas ❑ Ne mažiau 1 metų trukmės minimalių pozityvių simptomų periodas 24  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 24 | ŠIZOFRENIJA. DIFERENCINĖS DIAGNOSTIKOS PRINCIPAI ❑ Būtina ekskliuduoti organinę CNS patologiją Ypač pirmo psichozės epizodo metu. ❑ CNS augliai ❑ Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai ❑ Galvos smegenų trauma ❑ Neurosifilis ❑ Herpes ir kiti encefalitai ❑ Sisteminės kolagenozės ❑ Kiti psichikos sutrikimai ❑ Ūmios psichozės ❑ Šizoafektinis sutrikimas ❑ PAM sukeltos psichozės ❑ Bipolinis sutrikimas ❑ Šizotipinis sutrikimas 25  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 25 | ŠIZOFRENIJA. GYDYMO PRINCIPAI Gydymo principai. Gydymas kompleksinis: ❑ Psichofarmakoterapija ūmi fazė, palaikomasis gydymas ❑ Psichoterapija tik kupiravus psichozės simptomus, dėl kritikos stokos būklės atžvilgiu, sutrikusio realybės testavimo ❑ Psichosocialinė reabilitacija šeimos konsultavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, savitarpio palaikymo grupės, nukreipimas gydymo tęstinumui į Pirminius psichikos sveikatos centrus + Elektros impulso terapija - rezistentiškoms formoms. Gydymui rezistentiška šizofrenija - ne mažiau 3 bandymai gydyti dviejų skirtingų grupių AP ar jų deriniais terapinėmis arba toleruojamomis dozėmis, pakankamą laiko tarpą. 26  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 26 | ŠIZOFRENIJA. GYDYMO PRINCIPAI. Ūmi fazė, palaikomasis gydymas ❑ Ūmi fazė ❑ Tipiniai AP – pirmo pasirinkimo vaistai Haloperidolis – kliedesių, haliucinacijų ir kt. pozityvių simptomų gydymui, tinka ir agresijai ir psichomotoriniam sujaudinimui kupiruoti ❑ Atipiniai AP Risperidon, Olanzapin, Quetiapin ir kt. ❑ AP deriniai Tipinis + atipinis, 2 atipiniai ❑ Trukmė - mažiausiai 3 - 6 savaitės ❑ Palaikomasis gydymas ❑ Pagrindiniai vaistai – atipiniai AP ❑ Trukmė ne mažiau 2 metų ❑ ~ 20 % pacientų nepatiria atkryčio NB! Atipiniai AP – individualus jautrumas vaistui ir jo dozei. Clozapine (Leponex) – tik rezistentiškoms formoms. 27  PASKAITA 5.7 ŠIZOFRENIJA, PAGRINDINIAI DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA, GYDYMAS. 27 | KLAUSIMAI SAVIRUOŠAI ❑ Šizofrenijos apibrėžimas. ❑ Šizofrenijos epidemiologija, etiologija, diagnostika. ❑ Šizofrenijos formų klinikiniai ypatumai, eigos variantai ir ankstyvosios diagnostikos pagrindai, diferencinės diagnostikos principai. ❑ Pagrindiniai šizofrenijos gydymo principai. 28  PASKAITA 5.10 ŪMIOS PSICHOZINĖS BŪSENOS PACIENTAS, DAŽNIAUSIOS TOKIŲ PSICHOZIŲ PRIEŽASTYS, DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA IR SKUBI PAGALBA 28 | LITERATŪRA 1. Michael H. Ebert, James F. Leckman, Ismene L. Petrakis. Current diagnosis and treatment: Psychiatry, Third Edition, 2019. (207-235, 236-246). 2. Kaplan and Sadock's Synopsis of Psychiatry: Behavioral Sciences/Clinical Psychiatry Eleventh Edition by Benjamin J. Sadock, Virginia A. Sadock, Dr. Pedro Ruiz MD, 2015. 3. Textbook of Psychiatry Third Edition by Basant K. Puri, I. H. Treasaden, 2011. 4. The Maudsley Prescribing Guidelines in Psychiatry, 12th Edition, 2015. 5. Kaplan and Sadock‘s Comprehensive Textbook of Psychiatry, by Benjamin Sadock, 8th edition, 2005. 6. Psichiatrija / Moksl. redaktorius prof. A.Dembinskas, 2003. (261-288) 7. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija TLK 10, 1992.. 8. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas. Australijos modifikacija (TLK-10-AM), 2015. 29  Paskaita 5.7 Šizofrenija, pagrindiniai diagnostikos kriterijai, diferencinė diagnostikos ir gydymo principai AČIŪ Doc. dr. Algirdas Jaras UŽ DĖMESĮ ! Asist. Eglė Milašauskienė LSMU MA Psichiatrijos klinika 2021/2022 Kaunas