Higiena PDF - Darbo vieta su kompiuteriu

HIGIENOS, ERGONOMINĖS IR TECHNINĖS SAUGAUS DARBO SKAITMENINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS NORMOS  Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 26 d. Nr. 678 Nutarimu nuo 1998 m. gruodžio 1 d. prekiauti importuojamais ar pagamintais Lietuvoje kompiuterinės technikos gaminiais, taip p...

HIGIENOS, ERGONOMINĖS IR TECHNINĖS SAUGAUS DARBO SKAITMENINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS NORMOS  Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 26 d. Nr. 678 Nutarimu nuo 1998 m. gruodžio 1 d. prekiauti importuojamais ar pagamintais Lietuvoje kompiuterinės technikos gaminiais, taip pat viešojo pirkimo būdu pirkti kompiuterinės technikos gaminius, neturinčius nustatytąja tvarka Lietuvoje išduotų ar pripažintų užsienio valstybių sertifikavimo įstaigų atitikties sertifikatų, patvirtinančių, kad šie gaminiai atitinka saugos ir elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus, uždrausta.  Šiame Nutarime pateikti sertifikuojamų kompiuterinės technikos gaminių tinkamumo naudoti juose lietuviškus rašmenis reikalavimai:  1. Kompiuterinės technikos gaminiai turi teisingai apdoroti lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus. Jeigu numatyta galimybė dirbti su kelių kalbų tekstais, lietuvių kalba turi būti pagrindinė ir tam tikslui parengiama automatiškai.  2. Kompiuterinės technikos gaminiai, naudojami duomenims perduoti, turi teisingai siųsti kompiuterių tinklais (elektroninis paštas, Internetas ir panašiai) lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus.  LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 21:2017  „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pagrindinės nuostatos:  Mokykloje esančių stacionarių kompiuterizuotų vietų įrengimo reikalavimai:  kompiuterių spinduliuojamo elektromagnetinio lauko lygiai turi atitikti teisės akto [Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos įsakymas „Dėl techninių normų TN 01:1998 patvirtinimo“ 1998 m. birželio 23 d. Nr. 257 Vilnius] reikalavimus;  atstumas nuo monitoriaus ekrano iki mokinio akių turi būti ne mažesnis kaip 40 cm;  stacionari kompiuterizuota vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad mokinys galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judėti bei kūno padėčiai keisti;  stalas ir jo paviršius turi būti toks, kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą ir kitus būtinus įrenginius, stalo paviršius turi būti matinis;  draudžiama prie vieno monitoriaus dirbti (atlikti duomenų įvedimo, tvarkymo operacijas) daugiau kaip vienam mokiniui. Šio higienos normos papunkčio nuostatos netaikomos, kai atliekamos trumpalaikės grupinės užduotys;  atstumas tarp monitoriaus su katodinių spindulių kineskopu užpakalinio paviršiaus ir kito monitoriaus ekrano turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp monitoriaus ekranų šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m. AKIŲ RAUMENŲ ĮTEMPIMĄ DIDINA  Netinkamas apšvietimas  Žvilgsnis, nuolat nuo ekrano nukreipiamas klaviatūros arba popieriaus lapo link ir atgal  Atskiri šviečiantys ir mirksintys taškeliai, iš kurių sudarytas vaizdas ekrane  Smulkūs simboliai, piešinėliai ekrane  Vaizdo ekrane mirgėjimas POVEIKĮ REGĖJIMUI SUMAŽINA  Ekrano dydis ne mažesnis nei 15 colių  Pertraukos  Akių mankšta  Tinkamas atstumas nuo akių iki ekrano  Tinkamas apšvietimas FIZINIS NUOVARGIS Ilgiau sėdint prie kompiuterio:  Įsitempia kaklo, galvos, rankų, nugaros raumenys;  Tarp kėdės ir kūno atsiranda vadinamasis šildomasis kompresas, kuris trukdo dubens organų normaliai kraujo apykaitai;  Didėja grėsmė nutukti. FIZINĮ NUOVARGĮ MAŽINA  Besisukanti reguliuojamo atlošo kėdė;  Specialus kompiuterio stalas su ištraukiama lentynėle klaviatūrai;  Taisyklinga sėdėsena;  Kūno padėties keitimas;  Trumpalaikės pertraukėlės ir mankšta. EMOCINĖ ĮTAMPA Net žaidžiant kompiuteriu tenka patirti emocinę įtampą. Emocinę įtampa mažina darbo kompiuteriu laiko ribojimas, reguliarios trumpalaikės pertraukėlės, muzikos klausymas, skaitymas, pasivaikščiojimas (žaidimas) lauke. SPINDULIUOTĖ  Bet kuris elektros įrenginys (taip pat ir kompiuteris) spinduliuoja elektromagnetines bangas.  Spinduliuotės poveikis bus mažesnis, jei kompiuterį įžeminsite ir visas jungiamąsias dalis, ypač lizdus, išdėstysite kuo toliau nuo žmogaus, drėkinsite patalpas, dėvėsite antistatinius rūbus.  Šiuolaikinių kompiuterių monitorių skleidžiama spinduliuotė nėra pavojinga žmogui, tačiau elektromagnetinis laukas gali dirginti veido odą ir kenkia akims. EUROPOS SĄJUNGOJE DARBO VIETŲ ERGONOMIKĄ REGLAMENTUOJANČIOS SPECIALIOSIOS ES DIREKTYVOS 90/270/EC SANTRAUKA  Siekiant produktyviai dirbti ir išvengti neigiamo poveikio sveikatai, svarbu tinkamai įrengti darbo vietą. Europos Sąjungoje darbo vietų ergonomiką reglamentuoja speciali ES direktyva 90/270/EC, kurios turi laikytis visos ES narės, taip pat ją papildanti ISO-9241 norma, kurioje atkreipiamas dėmesys ir į darbo vietos baldus bei įrangą, darbuotojo sėdėseną. Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ reglamentuoja kompiuterinės darbo vietos įrengimą ir darbo su kompiuteriu saugos reikalavimus.  Patalpa  Lietuvos higienos normoje HN 32:2004 nurodoma, kad vienai darbo vietai su kompiuteriu turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat vietos laisvai judėti. Jei kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp videoterminalo ekrano ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 metro.  Darbo stalas ir kėdė  Darbo stalas turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti displėjų, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterio stalo aukštis būtų reguliuojamas. Tai padeda išlaikyti tinkamą laikyseną ir leidžia darbuotojui pritaikyti stalą pagal savo poreikius.  Kompiuterio stalas turėtų turėti du lygius, kiekvieno jų aukštis turi būti reguliuojamas atskirai. Viename lygyje turi būti monitorius, kitame – klaviatūra ir pelė. Itin svarbi klaviatūros ir pelės lentyna, nes ji sudaro sąlygas sėdėti patogioje padėtyje, mažina neigiamą kompiuterio poveikį sveikatai. Klaviatūros lentyna leidžia vartotojui pritaikyti paviršiaus kampą taip, kad riešai ir alkūnės būtų neutralioje padėtyje arba spausdinant šiek tiek palinkę žemyn.  Stalo aukštis turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.  Moderni ir ergonomiška kėdė yra būtinybė, paremta žmogaus fiziologiniais poreikiais ir darbo efektyvumo sumetimais.  Kompiuterinė įranga  Bene didžiausias neigiamo kompiuterio poveikio žmogaus organizmui kaltininkas yra monitorius. Šiuolaikinių (skystųjų kristalų) monitorių ekranas yra plokščias, ir tai leidžia nustatyti kokybiškesnį vaizdą. Didesnio diametro monitoriai leidžia pasiekti didesnę skiriamąją gebą. Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį.  Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45–75 cm; tai priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi. Vaizdas ekrane turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn. Languose ar šalia jų įtaisomos priemonės, leidžiančios sumažinti krentantį į darbo vietą šviesos srautą.  Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Nuolatinis nešvarumų šalinimas užtikrina tinkamą įtaiso funkcionavimą ir iki minimumo sumažina riešų bei plaštakų judesius.  Klaviatūra turi būti atskirta nuo displėjaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai. Klaviatūra ir pelė turi būti viename aukštyje  Darbo ir poilsio režimas  Darbuotojo sveikatai įtakos turi ne tik tinkamas darbo vietos įrengimas, bet ir darbo bei poilsio režimas. Lietuvos higienos normoje HN 32:2004 nurodoma, kad darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad kasdien dirbant prie vaizduoklio būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama darbo veikla ir sumažinamas darbo prie vaizduoklio krūvis. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą. Dirbant 12 valandų darbo dieną, specialios pertraukos pirmosiomis 8 darbo valandomis nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.  Nuovargiui ir įtampai mažinti per pertraukas ir pasibaigus darbui rekomenduojama atlikti specialius pratimus akims, rankoms, kojoms, rankoms, kaklui, nugarai. Jie ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir pagerina „dirbančių“ raumenų, sausgyslių ir sąnarių kraujo apytaką.  Primename, kad dirbantiesiems su video terminalais privalomi išankstiniai (prieš priimant į darbą su video terminalu) ir periodiniai sveikatos, ypač akių ir regėjimo, tikrinimai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Kompiuteriai ir IT sektorius, naudojant juos atsakingai ir inovatyviai, gali padėti mažinti žalą aplinkai ir skatinti efektyvų išteklių naudojimą.  Virtualizacija ir debesijos kompiuterija: Leidžia įmonėms ir asmenims mažinti fizinių įrenginių skaičių, kuriuos reikia pirkti ir prižiūrėti, taip sumažinant gamybos ir eksploatavimo metu susidarančią taršą.  Programinė įranga tvarumui: Programinė įranga gali padėti optimizuoti energijos suvartojimą, valdyti išteklius efektyviau.  Mokymasis ir švietimas: IT sektorius gali teikti įrankius ir platformas tvarumo švietimui ir mokymuisi, taip didindamas sąmoningumą apie aplinkosaugos iššūkius.  Inovacijos ir moksliniai tyrimai: Kompiuteriai yra būtini mokslinių tyrimų, susijusių su tvarumo inovacijomis, vykdymui, įskaitant naujų, mažiau aplinką teršiančių medžiagų ir technologijų kūrimą.  Pilietinės visuomenės dalyvavimas: Skaitmeninės platformos gali palengvinti piliečių dalyvavimą aplinkosaugos iniciatyvose ir projektais, suteikiant jiems įrankius veiksmams ir bendradarbiavimui. Aplinkos apsaugai ir monitoringui naudojamos įvairios pažangios technologijos ir informacinės sistemos, skirtos stebėti, analizuoti ir spręsti su aplinka susijusias problemas.  Aplinkos monitoringo sistema apima įvairias nacionalines bei regionines programas, skirtas orų, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės stebėjimui.  Automatinės aplinkos monitoringo stotys visoje Lietuvoje renka realiuoju laiku duomenis apie oro taršą, radiaciją, vandens būklę ir kitus aplinkos rodiklius.  Hidrologinių ir meteorologinių duomenų rinkimo ir analizės sistema, naudojama upių vandens lygiui, krituliams ir kitoms hidrologinėms charakteristikoms stebėti.  GIS (Geografinės informacinės sistemos) plačiai naudojamos Lietuvoje aplinkosauginių duomenų analizei ir vizualizacijai. GIS technologijos leidžia efektyviai tvarkyti, analizuoti ir pateikti erdvinius duomenis apie aplinkos būklę.  https://data.gov.lt/  https://data.europa.eu/lt  https://miestoplauciai.vilnius.lt/orotarsa/  https://www.meteo.lt/dabar/vandens-telkiniai/