Įvadas į kineziterapinį ištyrimą PDF

Įvadas į kineziterapinį ištyrimą Asistentė: Rūta Laurikėnė Nuo pat ankstyvųjų kineziterapijos profesijos metų XIX amžiaus pabaigoje paciento ištyrimas atliko pagrindinį vaidmenį atliekant visas kineziterapijos procedūras....

Įvadas į kineziterapinį ištyrimą Asistentė: Rūta Laurikėnė Nuo pat ankstyvųjų kineziterapijos profesijos metų XIX amžiaus pabaigoje paciento ištyrimas atliko pagrindinį vaidmenį atliekant visas kineziterapijos procedūras. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 2  Jau keletą dešimtmečių buvo siūloma, kad kineziterapeutai, prieš pradėdami gydymo procesą, turėtų kliniškai įvertinti paciento problemą iš kineziterapinės perspektyvos. Šis procesas grindžiamas vis didesniu pripažinimu, kad dėl savo specializuotų žinių bazės kineziterapeutai naudoja savus problemų sprendimo būdus ir kad jie skiriasi nuo kitų specialistų mąstymo. Dabartiniame Pasaulio kineziterapeutų konfederacijos apibrėžime aiškiai teigiama, kad specifinis ištyrimas yra esminė kineziterapijos proceso dalis, norint pasiekti tenkinančius gydymo rezultatus. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 3  Kineziterapeutas turi lydėti, vesti, mokyti ir patarti pacientui reabilitacijos proceso metu. Šiame procese tyrimas ir klinikiniai argumentai kartu su terapinėmis intervencijomis sudaro neatsiejamą jungtį, neturinčią formaliai apibrėžtų ribų. Daugelis tyrimo metodų taip pat gali būti naudojami kaip gydymo metodai. Paprastai tariant, gydymas niekada neturėtų būti atliekamas be išankstinio ištyrimo ir gydymas neturėtų būti atliekamas reguliariai nevertinant jo poveikio. Taigi, be gydymo intervencijų, visose kineziterapijos sesijose naudojamos įvairios vertinimo formos, siekiant kuo atidžiau stebėti terapinį procesą. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 4  Paciento ištyrimas 1. Anamnezė; 2. Organizmo sistemų apžiūra; 3. Apčiuopa; 4. Funkcijos tyrimas/ funkciniai testai; 5. Neurologinis ištyrimas; 6. Specialieji testai. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 5  SOAP (subjective, objective assesment plan) Objektyvus, subjektyvus paciento ištyrimas Tai struktūrizuotas formatas paciento pažangai gydymo metu dokumentuoti ir yra tik vienas iš daugelio galimų formatų, kuriuos galėtų naudoti sveikatos priežiūros specialistas. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 6  Subjektyvus Objektyvus Gautų rezultatų vertinimas vertinimas įvertinimas Planas Ką pacientas sako apie Kineziterapeutas Kineziterapeutai Kaip gydymas bus problemą / intervenciją atlieka objektyvius analizuoja įvairius sukurtas, kad būtų Paciento nusiskundimai, stebėjimus ir gydymo vertinimo pasiekti tikslai ar funkcija, aktyvumo lygis, intervencijas komponentus uždaviniai negalia, simptomai, Testai, matavimai socialinė/šeimos istorija, (pvz.: raumenų jėgos darbas, aplinka... vertinimas, judesių amplitudės vertinimas, raumenų ilgio vertinimas) LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 7  Ligos/ sutrikimo/ pažeidimo istorija: kada prasidėjo; nuo ko prasidėjo; kaip keičiasi. Simptomų suvokimas: vieta, tipas, skausmo intensyvumas, pokytis; skausmo ryšys su segmentinėmis sritimis. Pakenktos/ ribojamos funkcijos Paciento lūkesčiai, tikslai. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 8  Anamnezė Anamnezės rinkimo įgūdžiai yra viena iš svarbiausių dalių ir yra reikalinga norint įvertinti pacientą. Vienas iš unikalių fizinės medicinos ir reabilitacijos aspektų yra funkcinių trūkumų, atsirandančių dėl ligos ar traumų, atpažinimas. Šių trūkumų nustatymas leidžia sukurti gydymo programą, kad būtų atkurta veikla. Anamnezės analizei skirtas laikas taip pat leidžia pacientui susipažinti su specialistu, užmegzti ryšį ir pasitikėjimą. Šis pradinis ryšys yra labai svarbus konstruktyviems ir produktyviems gydytojo - paciento ir šeimos santykiams, taip pat gali padėti gydytojui sužinoti apie tokias jautrias sritis kaip seksualinė istorija ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Tai taip pat gali turėti įtakos rezultatams, nes pasitikintis pacientas paprastai būna labiau motyvuotas. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 9  Anamnezė Pacientai paprastai yra pagrindinis informacijos šaltinis. Tačiau pacientai, turintys kognityvinių ar nuotaikos sutrikimų (neigia ar gali suklaidinti) ar turi bendravimo problemų, taip pat maži vaikai, gali nesugebėti iki galo savęs išreikšti. Tokiais atvejais galima remtis kitais šaltiniais, pavyzdžiui: šeimos nariais; draugais; kitais gydytojais, slaugytojais ir medicinos specialistais; ar ankstesniais medicininiais dokumentais. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 10  Anamnezė Pvz. jei paciento pagrindinė problema kaklo skausmas. Susiduriant su skausmu, nereikia apsiriboti vienu klausimu pvz., vertindami paciento kaklo judesio amplitudę, jei pacientas sustabdo tam tikrą judesį su akivaizdžia grimasa veide, reikėtų užduoti tokius klausimus kaip: „Kur pajautėte skausmą?“ (Nereikėtų daryti prielaidos, kad skausmas atsirado kakle). „Ar galėtumėte apibūdinti, koks buvo skausmas?“ (Skausmas, apibūdinamas kaip „traukimas“, suteikia kitokią užuominą į disfunkcijos šaltinį, o ne į aštrų ar deginantį skausmą). „Ar tas skausmas atsiranda kiekvieną kartą, kai atliekate tą judesį?“ (Skausmas, kuris kiekvieną kartą pasireiškia ne vienodai, gali suteikti vertingos informacijos specialistui). „Ar skausmas praeina grįžus į pradinę padėtį?“ (Skausmas, kuris lieka grįžus į neutralią padėtį gali parodyti paveikto audinio dirglumo laipsnį). LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 11 Organizmo sistemų apžiūra LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 12  Mobilumas Mobilumas yra galimybė judėti aplinkoje ir tai yra savaime suprantama funkcija daugumai sveikų žmonių. Norint nustatyti savarankiškumą ir saugumą, įskaitant judėjimo, pagalbinių priemonių naudojimą ar poreikį, reikia aiškiai suprasti paciento funkcinį mobilumą. Pacientai gali naudoti daugybę pagalbinių priemonių mobilumui, tokių kaip ramentai, lazdos, vaikštynės, rankinės bei elektrinės kėdės su ratukais. Lovos mobilumas apima pasisukimą iš vienos pusės į kitą, pasivertimą nuo pilvo ant nugaros, sėdėjimą ir gulėjimą. Persikėlimas apima įlipimą ir išlipimą iš lovos, atsistojimą iš sėdimos padėties (nesvarbu, nuo kėdės ar tualeto) ir persikėlimą iš neįgaliojo vežimėlio ar kitos sėdynės (automobilio kėdutės ar dušo kėdės). Specialistas turėtų įvertinti nepriklausomumo lygį, saugumą ir kitus funkcinių gebėjimų pokyčius. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 13  Laikysena Asmens laikysena gali turėti įtakos daugeliui dalykų, įskaitant sąnario judesio amplitudę, raumenų jėgą, eisenos modelį ir efektyvumą, raumenų ilgį, kraujotaką ir net kvėpavimą. Laikysenos vertinimas yra svarbus bet kurio kineziterapijos tyrimo komponentas, neatsižvelgiant į paciento būklę ar diagnozę ir turėtų būti atliekamas su dauguma pacientų. Pavyzdžiui: Asmeniui, kuriam daug metų skaudėjo peties sąnarį, gali susiformuoti apsauginė laikysena, kuri pakelia petį aukštyn ir į priekį. Insultą patyrusiam asmeniui galima lyginti dešinę ir kairę kūno puses. Žmogus patyręs čiurnos traumą ilgai vaikščiojo su ramentais, ko pasekoje pečiai buvo sukelti aukštyn. Visos šios pakitusios padėtys nuo fiziologinių gali labai padidinti stresą ir įtampą, tenkančią šalia esantiems sąnariams ir minkštųjų audinių struktūroms, ir sukelti kitų fizinių problemų. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 14  Laikysena Neoficialus laikysenos vertinimas turėtų prasidėti, kai pirmą kartą pamatote pacientą, nesvarbu, ar jis yra klinikos laukiamajame, ar įžengus į ligoninės palatą, ar pacientui einant atgal į tyrimų kabinetą. Tai leidžia suvokti tipišką paciento laikyseną, jam nežinant apie jau pradėtą vertinimą. Kai pacientai žino, kad specialistas žiūri į jų laikyseną, jie visada bandys pasiekti kuo geresnį rezultatą. Nors gali būti naudinga žinoti, kokia „gera“ gali būti paciento laikysena, naudingiau įgyti supratimą, kokią laikyseną jis paprastai palaiko įvairiose pozicijose. Dėl šios priežasties rekomenduojama periodiškai stebėti paciento laikyseną viso tyrimo metu (įskaitant paciento apklausą). Kai pacientai bus išsiblaškę dėl užduodamų klausimų ar kitų fizinių testų ir priemonių, jie sugrįš į įprastą laikyseną. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 15  Laikysenos vertinimas Dalykų, į kuriuos reikia atkreipti vertinant laikyseną, pavyzdžiai: 1. Ar paciento galva išlenda į priekį/smakras? 2. Ar paciento pečiai pasvirę į priekį? 3. Ar pacientas linkęs pasilenkti į vieną pusę, ar perkelti svorį ant vienos kojos? 4. Ar pacientas sėdi suapvalinta/sulinkusia nugara (patiesinta juosmeninė lordozė, padidėjusi krūtininė kifozė)? 5. Ar kuri nors galūnė laikoma taip, lyg ją saugotų? 6. Ar pacientas atrodo įsitempęs ar atsargus? 7. Ar paciento kojos rotuoja į išorę ar į vidų? 8. Ar yra akivaizdžių skirtumų tarp pusių? LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 16  Laikysenos vertinimas Norint atlikti oficialų viso kūno laikysenos tyrimą, pacientas turi stovėti. Jei pacientas negali stovėti arba jam reikalinga pagalba, kad išsilaikytų, procedūrą galima atlikti iš sėdimos padėties. Paciento batus reikia nuauti, nebent yra kultūrinių, saugumo ar su aplinka susijusių priežasčių palikti batus. Idealiu atveju pacientai turėtų nusirengti visus drabužius, išskyrus apatinius drabužius, kad būtų atliekamas išsamus laikysenos tyrimas. Suvokiant, kad prašyti pacientų visai nusirengti ne visais atvejais yra patogu, reiktų bent jau paprašyti pacientų pašalinti visus perteklinius drabužių sluoksnius. Pacientui stovint atsipalaidavusiam (reiktų skatinti pacientą stovėti taip, kaip jis įprastai tai daro) ant lygaus paviršiaus, reikėtų pacientą ištirti iš priekinės (anterior), užpakalinės (posterior), šoninių (lateral) pusių. Tam gali būti naudojama vertikali linija arba laikysenos tinklelis. Neturint šių priemonių, gerai išlavinta akis, taip pat rankos, kurios gali tiksliai apčiuopti gali būti gana tikslu. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 17  Laikysena LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 18  Laikysena LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 19 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 20  Apčiuopa (palpacija) Palpacija yra neatsiejama ištyrimo dalis, tačiau tai yra įgūdis, kurį išlavinti, prireikia daugelio metų. Palpacija yra standartinė tyrimo technika, galinti suteikti labai vertingos informacijos, kurios nemato akys. Naudojama daugumai ortopedinių būklių, nesvarbu, ar įvertinti raumenų spazmą, skeleto nelygumus ar miofascijinius ribojimus. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 21 Palpacija LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 22 Funkcijos tyrimas/ funkciniai testai LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 23  Goniometrija (judesių amplitudės vertinimas) Judesių amplitudė matuojama goniometru - prietaisu, kurio sukama rankena pritvirtinta prie stabilios, nejudančios rankenos, padalytos į 1 laipsnio intervalus. Sąnario judesio amplitudės matuojamos įvertinti sąnario vientisumui, gydymo efektyvumui ir mechaninei pažeidimo priežasčiai nustatyti. Normali sąnario judesio amplitudė gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties, būklės, nutukimo ir genetikos. Vyrai turi ribotesnę amplitudę, palyginti su moterimis, priklausomai nuo amžiaus ir specifinių bendrų veiksmų. Vertinimas: 1. Sąnario pavadinimas (pvz., kelio sąnarys). 2. Nurodoma sąnario judėjimo kryptis vienoje plokštumoje ir aplink judėjimo ašį (pvz., lenkimas /tiesimas). 3. Matavimas laipsniais. 4. Užrašomos išmatuotos judesio amplitudės nurodyta tvarka. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 24  Raumenų jėga Jėga gali būti apibrėžta kaip jėgos kiekis, kurį sukuria raumuo ar raumenų grupė, kad įveiktų pasipriešinimą. Norėdami sukurti judesį sąnaryje, griaučių raumenys turi susitraukti ir pagaminti pakankamai jėgos, kad įveiktų gravitaciją, taip pat visas kitas pasipriešinimo jėgas. Daugelis dalykų gali apriboti raumenų gebėjimą sukurti jėgą, įskaitant periferinės nervų sistemos disfunkciją, centrinės nervų sistemos būklę, raumenų atrofiją dėl imobilizacijos ar bendro nenaudojimo, nepakankamą kraujotaką ir skausmą. Tad raumenų jėgos testavimas yra labai dažnas kineziterapiniame ištyrime. Svarbu gerai suprasti anatominius, biomechaninius ir fiziologinius raumenų susitraukimo ir jėgos gamybos aspektus. Nepaisant bandymų objektyvizuoti jėgos stiprumo laipsnį/balus, visose rankiniu būdu atliekamose raumenų jėgos vertinimo procedūrose išlieka nemažai subjektyvios įtakos. Daugelis su pacientu ir specialistu susijusių veiksnių gali turėti įtakos vertinimui, įskaitant gravitacijos poveikį, kokia jėga veikia vertintojas, paciento amžių, skausmo buvimą, kaip pacientas suvokia procedūrą ir vertintojo komandas. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 25 Raumenų jėga Manualinis raumenų testavimas 0–5 balų skalėje: 5 – įprastas raumens susitraukimas, esant visiškam pasipriešinimui. 4 – išlaikoma testavimo padėtis, esant vidutiniam pasipriešinimui. 3 – nugali gravitacijos jėgas (bet be jokio papildomo pasipriešinimo). 2 – gebama atlikti pilna judesių amplitudė tik horizontalioje plokštumoje. 1 – nėra matomo judesio; apčiuopiamas arba pastebimas raumens susitraukimas horizontalioje plokštumoje. 0 – horizontalios plokštumos padėtyje nėra apčiuopiamo ar pastebimo raumenų susitraukimo. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 26  Funkcinis raumenų testavimas Lafayette dinamometras Dinamometras LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 27  Raumenų ilgis Nenormalus raumenų ilgis gali sukelti daugybę problemų, įskaitant sumažėjusią sąnario aktyvią ir pasyvią judesio amplitudę, nenormalius judesių modelius, kompensacinių pozicijų ar judesių vystymąsi ir skausmą. Ilgalaikė ar įprasta padėtis gali sutrumpinti arba pailginti raumenis. Jei raumens poilsio ilgis yra ilgesnis nei optimalus, gali išsivystyti silpnumas, kuris gali prisidėti prie neefektyvių judesių modelių, netaisyklingos laikysenos palaikymo ir skausmo. Jei raumens poilsio ilgis yra trumpesnis nei optimalus, gali išsivystyti adaptyvus sutrumpėjimas, kuris gali prisidėti prie ribotos sąnario judesių amplitudės, blogo skeleto vystymosi ir skausmo. Remiantis laikysenos ar veiklos vertinimu, galima nuspėti, ar tam tikri raumenys bus ilgesni ar trumpesni nei įprasta. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 28  Raumenų ilgis Yra labai nedaug straipsnių apie tai, koks turėtų būti „įprastas“ ilgis bet kuriam raumeniui. Todėl geriausios įvertinimo priemonės iš esmės gali būti paciento atsakas ir geros žinomos ar įtariamos patologijos žinios. Paklausti pacientų, ar raumuo, kuris yra apžiūrimas jaučiamas kitaip (pvz., intensyviau, skausmingiau) vienoje pusėje, palyginus su kita, gali suteikti vertingos informacijos. Daugeliui raumenų galima atlikti aktyvų arba pasyvų ilgio įvertinimą. Jei atliekamas aktyvus vertinimas, pacientas judesį atliks savarankiškai, vadovaudamasis kineziterapeuto nurodymu dėl konkrečių judesių ar padėties, nesant pasipriešinimo. Jei atliekamas pasyvus vertinimas, pacientas pastatomas į tinkamą padėtį ir kineziterapeutas suteikia spaudimą tol, kol nebepavyksta išgauti judesio ar pacientas paprašo sustabdyti veiksmą. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 29 Raumenų ilgis LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 30 Specialieji testai LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 31  Širdies ir kraujagyslių sistemos ištyrimas Kiekvienam naujam kineziterapijos pacientui turėtų būti pamatuotas pulsas, kvėpavimas ir kraujospūdis. Jei pacientui reikia papildomai įvertinti širdies ir kraujagyslių bei plaučių sistemas, gydytojai gali atlikti kitus testus. Pavyzdžiui: 220/110 mmHg kraujospūdžio rodmuo laikomas pavojingai aukštu, tad ir prieš tęsiant kineziterapiją turėtų būti atlikti išsamesni tyrimai. Abiejų apatinių galūnių patinimų stebėjimas atliekant kineziterapijos tyrimą gali būti pirmasis įspėjamasis ženklas, kad sutrinka venų kraujotaka. Todėl, net jei pacientai yra nukreipti (arba savarankiškai kreipiasi) į kineziterapeutą dėl kitų problemų, nesusijusių su širdies ir kvėpavimo sistema, vis tiek reikėtų į tai atkreipti dėmesį. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 32 Šeši gyvybiniai ženklai: 1. Pulsas (širdies ritmas, jėga). 2. Kvėpavimas (kvėpavimo dažnis, ritmas ir įkvėpimo gylis). 3. Kraujo spaudimas. 4. Kūno temperatūra. 5. Skausmas. 6. Ėjimo greitis. Gyvybiniai požymiai gali mums daug pasakyti apie paciento sveikatos būklę ir gali būti naudojami kaip objektyvios priemonės visos intervencijos metu, siekiant parodyti sveikatos būklės pagerėjimą ar pablogėjimą. 33 Širdies ir kraujagyslių sistemos ištyrimas LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 34  Neurologinis ištyrimas Sensorinė sistema yra atsakinga už informacijos iš supančios aplinkos priėmimą ir interpretavimą. Tai apima tai, ką matome (regimąjį), girdime (girdimąjį), ragaujame (skonio), užuodžiame (uoslę) ir jaučiame (somatosensoriką), ir tai, kaip išlaikome savo kūną erdvėje. Kaukolės nervai vaidina didelę dalį mūsų gebėjime matyti, girdėti, ragauti, užuosti ir orientuoti savo kūną. Somatosensorinė funkcija apima lengvo prisilietimo, temperatūros, skausmo, vibracijos, sąnario padėties ir nemalonių pojūčio suvokimą. Būklės ar sužalojimai, turintys įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai, gali sumažinti arba panaikinti asmens gebėjimą pajusti bet kurią ar visas funkcijas, išvardytas anksčiau. Tiriant šias funkcijas galima naudoti įvairius aštrius, bukus, švelnius, skirtingų temperatūrų daiktus, pridedant juos prie pažeistos vietos ir laukiant paciento atsako į dirginimo šaltinį. 35  Neurologinis ištyrimas Gilieji sausgyslių refleksai gali suteikti informacijos apie periferinės ir centrinės nervų sistemos vientisumą. Gilieji sausgyslių refleksai tikrinami pacientams, sergantiems raumenų ir kaulų ligomis (naudojamas refleksinis plaktukas). Giliųjų sausgyslių refleksų testai gali būti atliekami kaip labai greitas nervų sistemos vertinimas. Jie taip pat gali būti vertinami kaip viena iš daugelio centrinės (viršutinės motorinis neuronas) ir periferinės (apatinio motorinio neurono) nervų sistemų sutrikimų. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 36  Neurologinis ištyrimas Pusiausvyra yra nepaprastai sudėtinga ir integruota funkcija, kuri gana dažnai yra savaime suprantama, kol iškyla problema. Norint išlaikyti kūno pusiausvyrą net ir atliekant paprastas užduotis, pavyzdžiui, norint pasiekti daiktą aukštoje lentynoje ar peržengiant daiktą ant grindų, reikia įvesti ir išvesti daugybę sistemų. Pusiausvyrą gali labai pabloginti įvairios ligos, būklės ar sužalojimai, kurie veikia vidinę, širdies ir kraujagyslių / plaučių, raumenų ir kaulų, nervų ir raumenų bei kitas sistemas. Net nedidelis pusiausvyros deficitas gali būti gana sekinantis, ypač jei asmuo anksčiau patyrė kritimą. Labai svarbu anksti nustatyti pusiausvyros deficitą, todėl intervencijos gali būti skirtos pusiausvyrai gerinti ir užkirsti kelią problemų pasekmėms. Dažniausias testas pusiausvyrai nustatyti – Rombergo testas. 37 Sergančiųjų neurologinėmis ligomis ištyrimas 38  Griaučių – raumenų sistemos testai Fizinius testus atlikti greita ir patogu, o kvalifikuoto specialisto rankose jie tampa nebrangia ir ekonomiškai patogia intervencija. Visi specialistai žino, kad pažeidimo išskyrimas ir veiksmingos intervencijos planavimas nereiškia daugybės testų atlikimo, svarbu parinkti tinkamiausius testus. Specialūs testai paprastai įtraukiami į fizinę apžiūrą, kai yra atlikta išsami anamnezė. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 39  Griaučių – raumenų sistemos testai Reikia įsitikinti, kad pacientui yra patogu. Tai padės sumažinti spazmą, skausmą ir valingą raumenų veiklą. Jei pacientas nerimauja ir negali atsipalaiduoti, atlikti testą bus sunku, o rezultatas nepatikimas. Specialistui turi būti patogu. Pernelyg tvirtas minkštųjų audinių sugriebimas nėra maloni patirtis, ir tai trukdys pacientui tinkamai atsipalaiduoti. Jei įmanoma, rankas reikia laikyti atpalaiduotas ir naudoti jas ne tik manevrui atlikti, bet ir pajusti audinių bei paciento reakciją. Specialisto padėtys turi būti ergonomiškos. Teisingai interpretuojamos išvados. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 40  Griaučių – raumenų sistemos testai Ely‘s testas Modifikuotas Thomo testas Hawkins – Kennedy testas LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 41 Sergančiųjų ortopedinėmis – traumatologinėmis ligomis ištyrimas LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 42 Sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis ištyrimas LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 43 Kineziterapijos kortelė 44  Apibendrinimas Klinikinis ištyrimas yra kineziterapijos pagrindas. Tai leidžia specialistui surinkti informaciją ir interpretuoti išvadas, kad būtų lengviau nustatyti paciento ligos ar traumos pobūdį ir stadiją, nustatyti tolesnių tyrimų poreikį, pateikti prognozę, orientuoti gydymą ir įvertinti rezultatus. Didelis ištyrimo pranašumas yra tai, kad jis gali būti naudojamas bet kuriame paciento gydymo etape. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS | SKYRIAUS TEMA 45