Lietuvos vandenų geografija - PDF

Lietuvos vandenų geografija asist. dr. Dalia Grendaitė el-paštas: [email protected] Čiurlionio g. 21 – 317 kab.  Lietuvos vandenų geografija Dalyko turinys Tikslas – i...

Lietuvos vandenų geografija asist. dr. Dalia Grendaitė el-paštas: [email protected] Čiurlionio g. 21 – 317 kab.  Lietuvos vandenų geografija Dalyko turinys Tikslas – išstudijuoti Lietuvos vandens telkinių formavimosi ypatumus, pagrindinius upių baseinus, jų morfologiją bei morfometriją. Temos: 1. Lietuvos teritorijos vandens balansas 2. Lietuvos hidrologinis rajonavimas 3. Lietuvos vandens telkinių tipai ir jų pasiskirstymas 4. Hidrografinės sistemos 5. Lietuvos upių baseinai  Lietuvos vandenų geografija Dalyko siekiniai Išlaikę šį kursą: - įgysite naujų žinių apie Lietuvos teritorijos vandens balansą, jo skirtumus įvairiuose regionuose. - įgysite žinių apie pagrindinių Lietuvos upių baseinų bei pabaseinių vandens režimą ir hidrografiją. - galėsite apibūdinti įvairių Lietuvos regionų (upių baseinų) vandens telkinių morfologijos bei vandens režimo ypatumus, suvoksite jų skirtumus bei šių skirtumų priežastis. - gebėsite naudotis hidrologinės informacijos šaltiniais, duomenų bazėmis, kritiškai vertinti jų turinį, gebėsite, remdamiesi įvairiais duomenų šaltiniais (moksliniais tyrimais, kartografiniais ištekliais ir kt.) priimti su vandens išteklių įvertinimu susijusius sprendimus.  Lietuvos vandenų geografija Trumpiau tariant... KUR yra KAS ir KODĖL?  Lietuvos vandenų geografija Kaip viską išmokti? Geomor- fologija Geologija Miestai Saugomos Pedologija teritorijos Srauniausios Švariausi upės ežerai Žūklė  Lietuvos vandenų geografija Dalyko vertinimas Vertinimo strategija Vertinimo kriterijai Mokslinis pranešimas 10 balų: Tema išsamiai išanalizuota. Pranešimo struktūra logiška. Daromos trukmė 10-15 min.) ir išvados pagrįstos. Pateiktis parengta pagal moksliniam pranešimui keliamus aktyvumas diskusijose reikalavimus, tinkamai iliustruota grafine ir kita vaizdine medžiaga, nurodyti seminarų metu - 20% literatūros šaltiniai, pacituoti bent 3 moksliniai šaltiniai. Kalbos klaidų beveik nėra. Aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į užduotus klausimus. Formuluoja problemas ir klausimus, teikia kritinių pastabų. 0 balų: Pranešimas neparengtas arba problema išanalizuota netinkamai. Seminare nedalyvauja. Kolokviumas - 20% 5 klausimai raštu. Už kiekvieną teisingai ir išsamiai atsakytą klausimą skiriami 2 balai. Egzaminas (testas) - 60% Egzaminą (testo formos) leidžiama laikyti parašius koliokviumą ir pristačius pranešimą seminare semestro metu. Testą sudaro 30 klausimų. Klausimai reikalauja pasirenkamųjų arba trumpųjų atsakymų. Maksimalus įvertinimas 10 balų, balų skaičius proporcingas teisingai atsakytų klausimų skaičiui. Galutinis įvertinimo balas B = 0.2Bkol. + 0.2Bsem. + 0.6Begz.  Lietuvos vandenų geografija Literatūra Privalomoji literatūra: Kilkus K., Stonevičius E. 2012. Lietuvos vandenų geografija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos upės: hidrografija ir nuotėkis, Kaunas: Lietuvos energetikos institutas. Dalyko aprašas ir šios knygos yra VMA Dalyko apraše yra pateikta daugiau papildomos literatūros  Lietuvos vandenų geografija Literatūra Privalomoji literatūra: Kilkus K., Stonevičius E. 2012. Lietuvos vandenų geografija, Vilnius: Vilniaus universitetas.  Lietuvos vandenų geografija Seminarai Seminarai rugsėjo mėnesį nevyks. Seminarų temas pasiskirstysime rugsėjo 18 d. per paskaitą. VMA. Seminarai vyks visiems kartu nuo spalio 9 d. kiekvieną savaitę: Spalio 9, 16, 23, 30 d., lapkričio 20, 27 d., gruodžio 4 ir 11 d. Lapkričio 6 ir 13 d. paskaitos gyvai nevyks. Bus paskaitų įrašai.  Lietuvos vandenų geografija Seminarų temos Pavyzdžiai Giliausi Lietuvos ežerai Vilniaus miesto ežerai Šiaurės Lietuvos pelkės Aukštumalos pelkė Verknės baseinas Ūlos baseinas Kražantės baseinas  Lietuvos vandenų geografija Seminarams Rekomenduojama pranešimų struktūra Upių baseinų temos 1. Baseino padėtis svarbiausių orografinių, administracinių, hidrografinių vienetų atžvilgiu. 2. Baseino ir pagrindinės upės morfometriniai rodikliai 3. Baseino paklotinio paviršiaus ypatumai. 4. Baseino vandens balanso ypatumai. 5. Baseino hidrografijos ypatumai. 6. Nuotėkio matavimai (ankstesnieji ir dabartiniai) baseine. 7. Baseino nuotėkio ypatumai. 8. Baseino vandens telkinių naudojimas bei apsauga.  Lietuvos vandenų geografija Seminarams Rekomenduojama pranešimų struktūra Ežerų temos Pelkių temos 1. Ežeryno padėtis svarbiausių orografinių, 1. Pelkių (pelkės) padėtis svarbiausių orografinių, administracinių, hidrografinių vienetų atžvilgiu. administracinių, hidrografinių vienetų atžvilgiu. 2. Ežerų morfometriniai rodikliai. 2. Pelkių artimos aplinkos (arba baseino, jei jis 3. Ežerų artimos aplinkos (arba baseino, jei jis žinomas) paklotinio paviršiaus ypatumai. žinomas) paklotinio paviršiaus ypatumai. 3. Pelkių vietovės vandens balanso ypatumai. 4. Ežerų vietovės vandens balanso ypatumai ir 4. Pelkių hidrografijos ypatumai. ežero vandens atsinaujinimo ypatumai. 5. Hidrologiniai matavimai pelkėse (ankstesnieji ir 5. Ežeryno hidrografijos ypatumai. dabartiniai). 6. Hidrologiniai matavimai (ankstesnieji ir 6. Hidrologinio režimo pelkėse ypatumai. dabartiniai) ežeruose. 7. Pelkių naudojimas bei apsauga. 7. Vandens lygio ir temperatūros ypatumai. 8. Ežerų naudojimas bei apsauga.  Lietuvos vandenų geografija Seminarams Rekomenduojami informacijos šaltiniai Lietuvos Respublikos Upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK), Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos pažymėtos ir VMS upės: hidrografija ir nuotėkis, Kaunas: Lietuvos energetikos https://uetk.biip.lt/ institutas: Apie UETK ir kadastro GIS duomenys 4.4 lentelė. Lietuvos upių baseinų morfometriniai rodikliai ir https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir- fiziniai-geografiniai veiksniai, tvenkiniai/upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-kadastras/ 5.6 lentelė. Lietuvos upių metų nuotėkis, Baseinų GIS duomenys 6.1 lentelė. Lietuvos upių sezoninio nuotėkio parametrai, https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-... ir kitos lentelės bei tekstas tvenkiniai/vandens-valdymas-upiu-baseinu-rajonu- principu/2016-2021-m-upiu-baseinu-rajonu-valdymo-planai-ir- https://www.meteo.lt/dabar/vandens-telkiniai/ priemoniu-programos/gis-informacija-shp-formatu/ - faktinis vandens lygis ir palyginimas su daugiamečiu; - faktinė vandens temperatūra; Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų valstybės kadastras - faktinis vandens debitas https://stvk.lt/map Senesni hidrologiniai duomenys (lygis ir temperatūra) Įvairios Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitos https://archyvas.meteo.lt/ https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir- tvenkiniai/aktualus-tyrimai-ataskaitos Standartinės klimatinės normos duomenys bei hidrologiniai metraščiai World Lake Database https://www.meteo.lt/klimatas/lietuvos-klimatas/skn/ https://wldb.ilec.or.jp/Search/CountryLakeList/LT... ir visi kiti duomenų šaltiniai internete bei bibliotekose.  Lietuvos vandenų geografija Egzaminui Be teorijos egzaminui dar išmokti upes ir ežerus. Jų ilgius, plotus (apytiksliai) ir vietą žemėlapyje. (objektų sąrašas VMA)  Lietuvos vandenų geografija Papildomos užduotys (neprivalomos, bet galima gauti papildomą balą) 1. Užduotis pagal savo seminaro temos objektą (-us) paruošti turistinį maršrutą bent iš 4 objektų prie tiriamų objektų tiriamame baseine. Svarbu, kad būtų atskleisti baseino ypatumai (fiziniai geografiniai ar pan.). Pristatyti seminaro metu. 2. Paruošti viktoriną (kahoot) iš >15 klausimų (ruošiant vienam žmogui). Lietuvos teritorijos vandens balansas  Lietuvos vandenų geografija Vandens balansas Vandens balansas – fundamentinis metodas hidrologijoje. Aprašo per tam tikrą laikotarpį objektą pasiekiančio ir jį paliekančio vandens kiekį. Pagrindiniai vandens balanso elementai: Krituliai (P) Suminis garavimas (E, ET) Prietaka (I) Horizontalieji Nuotėkis (O) I O elementai Vandens atsargų pokytis per tam tikrą laiką (ΔA) Δ𝐴 = 𝑃 + 𝐼 − 𝐸 − 𝑂 Vertikalieji P E elementai Pajamos Išlaidos Pajamos Išlaidos  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos teritorijos vandens balansas Krituliai Prietaka 695 mm Nuotėkis 10,8 km3 25,3 km3 Evapotranspiracija Transpiracija Garavimas 45,4 km3 P 473 mm 30,9 km3 Medžiai Žolė E Mažėjimo tvarka O 25,3 km3 P 14,5 ET km3 I 10,8 km3  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos teritorijos vandens balansas Fiziniai geografiniai veiksniai, nuo kurių priklauso teritorijos vandens režimas: 1) paklotinio paviršiaus veiksniai 2) meteorologiniai arba klimatiniai išryškėja analizuojant trumpesnio suvidurkinimo (sezono, mėnesio ir pan.) išryškėja analizuojant bei ekstremalius vandens ilgalaikius svyravimus režimo rodiklius (minimumą, maksimumą) Iš esmės Lietuvos makroklimatinės sąlygos yra gana panašios visoje teritorijoje, o reikšmingesni vandens balanso skirtumai yra lemiami paklotinio paviršiaus savybių.  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Paklotinio paviršiaus veiksniai nuogulų storis bei savybės dirvožemis (granulometrinė sudėtis) reljefas augalija – miškai vandens telkiniai (ežerai, tvenkiniai, pelkės, upės) Kokios nuotėkio charakteristikos gali būti vertinamos? maksimalus debitas pavasario potvynio nuotėkio aukštis minimalus nuotėkis  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Kvartero nuogulų storis kvartero nuogulų storis bei savybės lemia reljefo, dirvožemių, jų granuliometrinės sudėties, augalijos bruožus; šiose nuogulose plyti ar per jas maitinami požeminiai vandenys. https://www.lgt.lt  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Relefas stambiausios reljefo formos lemia oro masių judėjimą bei klimato sąlygų skirtumus; smulkesnės reljefo formos lemia nuotėkio pasiskirstymą į baseinus, baseinų dydžius. Lietuvos nacionalinis atlasas. I tomas. 2014  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Geomorfologinis suskirstymas Lietuvos nacionalinis atlasas. I tomas. 2014  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Dirvožemio granuliometrija dirvožemio granuliometrinė sudėtis lemia jo infiltracines savybes; - kaip greitai vanduo nuteka paviršiumi į upes (potvyniai, kaip greitai keliauja potvynio banga), smėlingų gruntų paplitimas didina akumuliacines baseino galimybes ir išlygina nuotėkio sezoninius netolygumus: sumažėja pavasario sezono, padidėja vasaros nuotėkis. Lietuvos dirvožemių žemėlapis; klasifikacija pagal TD1  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Miškai miške vėlesnis sniego tirpimas, dėl to pavasario potvynis vėlesnis ir ilgesnis; miškų dirvožemiams būdingos geros infiltracinės savybės, dėl to didėja paviršinio nuotėkio dalis pereinanti į požemį; kiekybinis miškingumo įtakos įvertinimas yra problematiškas.  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Vandens telkiniai Ežerai – nuotėkio reguliatoriai – sumažina nuotėkį potvynių ir poplūdžių metu. Šiltuoju sezonu dėl didesnio garavimo nei iš sausumos sumažina vandens atsargas baseine. 1:50000 skaitmeninė duomenų bazė; pelkės, ežerai, vandens tėkmės >10 m pločio  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Pelkės Pelkės sureguliuoja nuotėkį ir jų poveikis gali būti panašus į lengvos mechaninės sudėties gruntų poveikį nuotėkiui. Pelkių įtaka pasireiškia baseino pelkėtumui esant > 20 %.  Lietuvos vandenų geografija Paklotinio paviršiaus įtaka vandens balanso elementams Pagrindinės baseino paklotinio paviršiaus savybės dirvožemio granuliometrinė sudėtis (smėlingumas); miškingumas; ežeringumas; pelkėtumas.  Lietuvos vandenų geografija Apibendrinimas Pagrindiniai vandens balanso elementai: - vertikalios (krituliai ir garavimas) ir - horizontalios komponentės (prietaka ir nuotėkis). Didžiausia vandens balanso komponentė yra krituliai (vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje 695 mm, 45,3 km3), 32 % jų formuoja nuotėkį (14,5 km3). Vandens balansas priklauso nuo klimatinių ir paklotinio paviršiaus savybių. Didelis baseino smėlingumas ir miškingumas padidina baseino infiltracines savybes. Reljefo sąskaida lemia klimato sąlygų skirtumus. Vandens telkiniai (ežerai, tvenkiniai, pelkės) – nuotėkio reguliatoriai. Fiziniai geografiniai baseino veiksniai yra baseino smėlingumas, miškingumas, ežeringumas, pelkėtumas.