Krituliai ir Garavimas (Lithuanian) PDF
Document Details
Uploaded by LikedLandArt
Vilnius University
Tags
Summary
This document presents data and information about rainfall and evaporation in Lithuania. It details precipitation patterns, seasonal variations, and historical records, potentially suitable for geographic, meteorological, or related learning studies.
Full Transcript
Vandens balanso elementai: Krituliai Pixabay.com Lietuvos vandenų geografija Krituliai Klimato poveikis nuotėkiui pasireiškia per du pagrindinius procesus – kritulius ir garav...
Vandens balanso elementai: Krituliai Pixabay.com Lietuvos vandenų geografija Krituliai Klimato poveikis nuotėkiui pasireiškia per du pagrindinius procesus – kritulius ir garavimą. Krituliai yra vienintelis šaltinis, sudarantis ir papildantis vandens išteklius, maitinantis upes, požeminius vandenis ir kitus vandens telkinius. Kritulių teritorinį pasiskirstymą lemia nuotolis iki jūros (dėl vyraujančios pernašos iš vakarų į rytus čia didesni drėgmės ištekliai ore) ir reljefas (oro masių kilimas virš aukštumų ir su tuo susiję adiabatiniai procesai). Jūrinės drėgmės pernašos (advekcinis) veiksnys svarbiausias. Lietuvos vandenų geografija Krituliai vidutiniškai per metus Lietuvoje Sezonas Žiema Pavasaris Vasara Ruduo iškrenta apie ??? 695 mm kritulių Kritulių kiekis, mm 152 129 229 185 (1991-2020 m.); Kritulių dalis nuo 22 19 33 26 vidutinis metinis kritulių kiekis metinio kiekio, % Lietuvos teritorijoje svyruoja nuo 90 ~560 mm iki 910 mm; 80 apie 65 % kritulių iškrenta šiltuoju 70 metų laiku (balandžio-spalio 60 mėn.); 50 40 Daugiausiai kritulių iškrinta 30 vasarą (33 %), pajūryje – rudenį. 20 Lietingiausi mėnesiai liepa ir 10 rugpjūtis, pajūryje – spalis; 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 mažiausiai kritulių iškrinta kovo- 53 43 39 37 53 68 84 77 60 68 57 56 balandžio mėn. Vidutinis kritulių kiekis 1991-2020 m. Lietuvoje Lietuvos vandenų geografija Krituliai http://www.meteo.lt/lt/krituliai Lietuvos vandenų geografija Krituliai 120 100 906 mm 80 60 695 mm 40 564 mm 20 0 http://www.meteo.lt/lt/krituliai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Šeduva Kartena LIETUVA Lietuvos vandenų geografija Dienų su krituliais (≥ 0,1 mm, ≥ 1 mm, ≥ 10 mm) skaičius per metus Lietuvos vandenų geografija Krituliai Vidutinis dienų skaičius su kietaisiais krituliais šaltuoju laikotarpiu Lietuvos klimato atlasas, 2013 Lietuvos vandenų geografija Krituliai Lietuvos vandenų geografija Krituliai Lietuvos vandenų geografija Stichinių ir katastrofinių reiškinių rodikliai Pagal pavojingumą ir žalą, kurią gali sukelti, lietus skirstomas į pavojingą, stichinį ir katastrofinį: pavojingas lietaus kiekis – ≥ 15 ir < 50 mm lietaus per ≤ 12 val.; stichinis lietaus kiekis – 50-80 mm lietaus per ≤ 12 val.; katastrofinis lietaus kiekis – > 80 mm lietaus per ≤ 12 val. Kruša pagal pavojingumą skirstoma: Pavojingas reiškinys, kai ledėkų skersmuo siekia 6-19 mm, Stichinis – kai jų skersmuo 220 mm. Pagal pavojingumą ir žalą, kurią gali sukelti, snygis skirstomas į pavojingą, stichinį ir katastrofinį: pavojingas kritulių kiekis – 7-20 mm sniego per ≤ 12 val.; stichinis lietaus kiekis – 20-30 mm sniego (sniego dangos prieaugis 20-30 cm) per ≤ 12 val.; katastrofinis lietaus kiekis – > 30 mm sniego (sniego dangos prieaugis > 30 cm) per ≤ 12 val. Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai. Lietuvos vandenų geografija Kritulių rekordai Lietuvoje didžiausias metinis kritulių kiekis – 1322,8 mm Lankupiuose, 2017 m.; mažiausias metinis kritulių kiekis – 355,7 mm Ukmergėje, 1964 m.; didžiausias mėnesio kritulių kiekis – 293,7 mm Eidukuose, 2017 m. spalis; mažiausias mėnesio kritulių kiekis – 0,0 mm, 1994 m. liepa (Klaipėda, Palanga, Šilutė, Telšiai) 2002 m. rugpjūtis (Laukuva, Palanga, Raseiniai) 2019 m. balandis (Alytus, Biržai, Dotnuva, Nida, Lankupiai N. Akmenė, Radviliškis, Raseiniai, Tauragė) didžiausias paros kritulių kiekis – 200 mm Dusetose, 1980-08-18; storiausia sniego danga – 94 cm Laukuvoje, 1931 kovo mėn. Didžiausias krušos ledėkų skersmuo – 120 mm, 1995-07-10, Kybartai http://www.meteo.lt/lt/rekordai https://www.meteo.lt/app/uploads/Ekstremalus_HM.pdf Lietuvos vandenų geografija Krituliai vidutiniškai per metus Lietuvoje iškrenta apie 45,4 km³ kritulių; Giliausią ir aukščiausiai virš jūros lygio Lietuvoje iškilusį Tauragno ežerą (~0,0956 km³) metiniu Lietuvos kritulių kiekiu galima užpildyti 474 kartus. Didžiausią pagal plotą Lietuvoje Drūkšių ežerą (~0,37 km³) metiniu Lietuvos kritulių kiekiu galima užpildyti 123 kartus; Kauno marių tvenkinį (~0,46 km³) – beveik 99 kartus; Visus Lietuvos ežerus (~5,2 km³) galėtume pripildyti beveik 9 kartus; Visas Lietuvai ir Rusijai priklausančias Kuršių marias (kurių tūris siekia ~7 km³) – 6,5 karto; Visus ežerus ir Kuršių marias (~12,2 km³) – beveik 3,7 karto. O Baltiją jūrą (~21–22 tūkst. km³) Lietuvos metiniu kritulių vandens kiekiu pavyktų užpildyti vos 0,2 % visos jūros tūrio. https://www.facebook.com/MeteoLT į 1 m² per metus iškrenta apie 4 vidutines vonias vandens. Lietuvos vandenų geografija Krituliai Vidutinis kritulių kiekis mm/metus Tapia et al., 2015 Lietuvos vandenų geografija Krituliai Vidutinis kritulių kiekis mm/metus 30000 26470 25000 METINIS KRITULIŲ KIEKIS, MM 20000 15000 10000 5000 695 1000 0.5 0 LIETUVA PASAULIS CHERRAPUNJI, INDIJA ARIKA, ČILĖ Lietuvos vandenų geografija Krituliai Lietuvos vandenų geografija Krituliai Krituliai matuojami meteorologijos stotyse ir kai kuriose vandens matavimo stotyse, iš viso daugiau kaip 150 vietų. Kritulių matavimo ir skaičiavimo metodika keletą kartų keitėsi, tad galima rasti nurodytus nevienodus kritulių rodiklius: 1) iki 1951 m. krituliai buvo matuojami Niferio tipo lietmačiais, kurie buvo keičiami Tretjakovo tipo lietmačiais; tikslinant iki 1951 m. surinktus duomenis buvo įvedamos instrumentinės pataisos; 2) 1966 m. buvo įvesta kritulmačio suvilgymo pataisa, ankstesni duomenys pataisyti, o po 1966 m. pataisa įvedama kiekvieno matavimo metu; 3) 7-ame dešimtmetyje kritulių normos buvo skaičiuojamos, įvedant Tretjakovo Svarstyklinis pataisą, kuria buvo vertinami į kritulmatį nepatekę krituliai. kritulmatis automatinis 4) 2011 m. vykdyta stebėjimo tinklo modernizacija – Tretjakovo kritulmatis kritulmačiai pakeisti automatiniais svarstykliniais kritulmačiais. Vidutiniškai per metus Lietuvos teritorijoje iškrenta ~695 mm kritulių (kiekis įvertintas su visomis pataisomis). Lietuvos vandenų geografija Kritulių pokytis Kritulių kiekio norma 1991-2020 m. lyginant su ankstesne 1961-1990 m. SKN padidėjo 3 %. Kalbant apie atskirus mėnesius pokyčių nenustatyta birželį ir gruodį, o sumažėjo balandį, rugsėjį ir spalį po 12 %. Kitais mėnesiais kritulių kiekis padidėjo, sausį padidėjo 26 %, vasarį – 43 %. Daugiausiai kritulių padidėjo Šešupės aukštupy, Nemuno mažųjų intakų baseine, Neries žemupyje ir Šventosios žemupyje. Nežymiai sumažėjo dalyje Jūros, Dubysos ir Mituvos baseinuose. http://www.meteo.lt/lt/krituliai Vidutinis metų kritulių kiekio, SKN (1991-2020 m.) nuokrypis nuo SKN (1961-1990 m.) Lietuvos vandenų geografija Krituliai ateityje Kritulių kiekis: Vidutinis metinis kritulių kiekis iki XXI a. pabaigos turėtų išaugti 42-98 mm (6–13,5 %). Didžiausias kritulių kiekio augimas (15–27 %) prognozuojamas spalio–gegužės mėn., ypač gruodžio mėn. Liepos–rugsėjo mėn. kritulių kiekis mažės, labiausiai – šalies pietryčiuose, o mažiausiai – vakarinėje dalyje. Gausūs krituliai: Didės gausių kritulių atvejų skaičius ir jų dalis bendrame kritulių kiekyje. Augs dienų su gausiais krituliais (> 10 mm) skaičius nuo 16 d. iki 17,5-20,5 d. per metus. Didės metiniai paros kritulių kiekio maksimumai. Sniego rodikliai: Pixabay.com Sniego storis ir dienų su sniego danga skaičius sumažės (ypač vakarinėje Lietuvos dalyje), tačiau maksimalus sniego dangos storis keisis nedaug. https://klimatokaita.lt/klimato-kaita/lietuvos-klimato-kaitos-prognozes-ir-scenarijai/ Lietuvos vandenų geografija Krituliai Audra 2024 m. liepos 28-30 d. Katastrofiniai lietūs (lietaus intensyvumas buvo pasiekęs >80 mm per 12 val.) užfiksuoti Telšiuose, Šiauliuose, Mažeikiuose, Laukuvoje ir Joniškyje. 15-oje meteorologijos stočių buvo stebėti stichiniai (intensyvumas 50–79 mm/12 val.), o 52-ose meteorologijos stotyse – pavojingi (intensyvumas 15–49 mm/12 val.) lietūs. 350 Didžiausias kritulių kiekis per 48 valandas buvo 300 išmatuotas: Telšiuose – 117,8 mm (tai sudaro net 140 % liepos 250 mėn. normos); 200 Šiauliuose – 115,5 mm (141 % liepos mėn. normos); 150 Laukuvoje (Šilalės r.) – 103,9 mm (122 % mėnesio 100 normos); 50 Aunuvėnuose (Kelmės r.) – 102 mm (140 %); Akmenėje – 89,9 mm (105 %); 0 2024-07-10 2024-07-20 2024-07-30 2024-08-09 2024-08-19 2024-08-29 Joniškyje – 89,6 mm (112 %); Vilniaus oro uoste – 89,5 mm (97 %)... Aunuvos (Aunuvėnų VMS) vandens lygis, cm Lietuvos vandenų geografija Vandens balanso elementai: Garavimas Pixabay.com Lietuvos vandenų geografija Garavimas - garuoja: medžių lajose, žolinėje dangoje, paviršiaus nelygumuose sulaikyti (interceptuoti) krituliai; upių, ežerų, tvenkinių vanduo; dirvožemio drėgmė; augalų drėgmė (biologinis garavimas arba transpiracija); ledas ir sniegas (sublimacija). - garavimą lemia: meteorologiniai veiksniai (oro temperatūra ir drėgnumas, vėjo greitis, dirvos drėgnumas); kraštovaizdžio struktūra (miškingumas, ežeringumas, dirvožemiai, žemėnauda ir pan.). Lietuvos vandenų geografija Garavimas Evapotranspiracija Evapotranspiracija – dirvos ir biologinis garavimas sudaro didžiausią suminio garavimo dalį. Medžių Žolės Dirvos transpiracija transpiracija garavimas Potencialusis garavimas (garingumas, potencialioji evapotranspiracija) – tai vandens kiekis, kuris gali išgaruoti esant konkrečioms meteorologinėms sąlygoms, kai garavimo proceso neriboja vandens trūkumas. Potencialiajam garavimui artimas garavimas iš vandens telkinių. Faktinis garavimas – tai realiai nuo paviršiaus išgaravusio vandens kiekis. http://science.howstuffworks.com/nature/climate-weather/storms/trees-affect-weather1.htm Lietuvos vandenų geografija Garavimas Garavimo dydį galima įvertinti trim būdais: tiesioginiais matavimais; apskaičiuoti pagal vandens balanso lygtį; apskaičiuoti pagal empirines formules. - stacionarūs suminio garavimo nuo žemės paviršiaus matavimai Lietuvoje nebuvo vykdomi; - stacionarūs garavimo nuo vandens paviršiaus matavimai vykdyti Kaune ir Dusetose. Garomatis (LHMT, 2020) Lietuvos vandenų geografija Garavimas Suminio garavimo skaičiavimas vandens balanso metodu: z=x–y±u z – suminis garavimas; x – krituliai; y – nuotėkis; u – vandens pokytis baseine (daugiamečiu laikotarpiu ≈0). Šiuo metodu 1968 m. J. Jablonskio ir R. Verzaitės sudarytas Lietuvos garavimo žemėlapis, naudojamas iki šiol. Žemėlapis sudarytas pagal 157 meteorologijos stočių kritulių normas (su visomis pataisomis). Lietuvos vandenų geografija Metinis garavimas, mm Jablonskis J., Verzaitė R. 1968. Lietuvos vandenų geografija Garavimas Empirinės formulės garavimui įvertinti: suminiam garavimui įvertinti – A. Konstantinovo metodas, paremtas oro temperatūros ir oro vandens garų tamprumo duomenimis; garavimui iš vandens paviršiaus įvertinti – B. Zaikovo, A. Braslavskio – Z. Vikulinos ir kt. metodai, paremti oro drėgmės ir vėjo greičio duomenimis; potencialiajai evapotranspiracijai (PET) – C. W. Thornthwaite metodas, paremtas oro temperatūra. PET išreikšta mm/mėn. T – mėnesio vidutinė temperatūra, C I – karščio indeksas, naudojantis T A – eksponentinis koeficientas, naudojantis I Lietuvos vandenų geografija Garavimas 20 18 - vidutiniškai per metus Lietuvoje išgaruoja apie 473 mm iškritusių kritulių; 16 Garavimas, išreikštas % 14 12 - suminis garavimas svyruoja nuo 420 mm 10 Pietryčių lygumoje iki 625 mm Baltijos pajūryje ir Šešupės žemupyje; 8 6 4 - išgaruoja nuo 55 iki 80 % iškritusių kritulių: 2 - Vidurio žemumoje ir rytiniuose Žemaičių 0 aukštumos šlaituose – 70-80 %; 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Mėnuo - Baltijos aukštumose – 60-70 %; Vakarinė teritorijos dalis Likusi teritorijos dalis - Pietryčių lygumoje –