Lithuanian Water Geography - Lake Information PDF

Lietuvos vandenų geografija Ežerai  Lietuvos vandenų geografija Ežeras Pagal lietuvių kalbos žodyną ežeras yra: 1. pastoviai pripildyta vanden...

Lietuvos vandenų geografija Ežerai  Lietuvos vandenų geografija Ežeras Pagal lietuvių kalbos žodyną ežeras yra: 1. pastoviai pripildyta vandens natūrali loma 2. tvenkinys, kūdra 3. didelis vandens plotas http://www.lkz.lt/?zodis=e%C5%BEeras&id=07014890000  Lietuvos vandenų geografija Ežeras Ežeras yra paviršinio vandens telkinys, atitinkantis tokius kriterijus: - uždarumas: telkšo uždarame, tiesioginio ryšio su jūra neturinčiame duburyje; - stovintis vanduo: vandens paviršius ramybės būklėje horizontalus, vandens tekėjimą lemia vandens tankio gradientai arba vėjas; - stabilumas: dėl daugiamečių klimato ir nuotėkio svyravimų keičia savo kiekybinius rodiklius erdvėje ir laike, tačiau visiškai neišnyksta ir po kurio laiko grįžta į pirmykštį būvį; Širvėnos ežeras Biržuose istoriškai vadinamas ežeru, nors pagal kilmę - laipsniškas užaugimas: akumuliuoja savyje medžiagą ir energiją, tai tvenkinys todėl laipsniškai evoliucionuoja sausumos geokompleksų kryptimi. Ežerui susidaryti reikia gilaus žemės paviršiaus duburio ir vandens, kuris tą duburį pripildytų.  Lietuvos vandenų geografija Ežerų pasiskirstymo dėsningumai Ežerų pasiskirstymas sausumoje yra nezoniškas: - duburių genezė yra labai įvairi ir pasiskirsto nezoniškai; - vanduo į ežerus patenka iš įvairaus dydžio ir įvairios hidrologinės kokybės baseinų. Teorinė riba, kur kritulių kiekis lygus garavimui iš vandens paviršiaus, skiria: - ežerus, kurių egzistenciją palaiko į vandens paviršių iškrentantys krituliai; - ežerus, kurių egzistenciją palaiko nuotėkis iš pakankamai didelių baseinų.  Lietuvos vandenų geografija Lietuvoje http://www.meteo.lt/lt/krituliai Garavimas iš vandens Vidutinis kritulių kiekis paviršiaus (IV-XI mėn.), mm/metus (1991-2020 m.) mm Lietuvos ežeringumo klimato veiksniai nelimituoja.  Lietuvos vandenų geografija Ežerai  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos ežerų kilmė - ledynmečio (glacialiniai): - dubakloniniai (rininiai), - patvenktiniai (galinių morenų ir kalvoto moreninio reljefo), - ledo luistų guoliniai, - liekaniniai (limnoglacialiniai), - sudėtingieji. - poledynmečio (postglacialiniai): - gamtiniai: - upiniai (senvaginiai, salpiniai), - jūriniai, - karstiniai, - dirbtiniai: - ežeriniai tvenkiniai, - upiniai tvenkiniai, - kūdros.  Lietuvos vandenų geografija Dubakloniniai (rininiai) ežerai - dubenis suformavo tirpstančių ledynų tekantys vandenys; - Lietuvoje yra 2300 km raiškių dubaklonių, jų tankis kai kur siekia 22 km/km²; - dubakloniuose telkšo 65 % visų Lietuvos ežerų; - tai giliausi ežerai. Gulbinas Pavyzdžiai: Tauragnas, Asveja, Aartai, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Aisetas, Gulbinas, Balsys ir daug kitų. http://www.pavilniai-verkiai.lt/lt/?pid=118  Lietuvos vandenų geografija Ilgiausias ežeras Lietuvoje? - Asvejos ežeras susideda iš 2 ežerų, kuriuos jungia 200 m ilgio protaka, kurioje galima išmatuoti debitą. - Aiseto – 15.9 km, Asvejos vakarinės dalies ilgis – 14 km. Gintaras Valiuškevičius #palei_vandenį Asvejos ežeras Aiseto ežeras  Lietuvos vandenų geografija Ledo luistų guoliniai ežerai - dubenys susiformavo ištirpus palaidotiems ledo luistams, likusiems nuo paties ledyno; - netaisyklingos formos, netaisyklingai išsidėsčiusios daubos ir suseklėjimai. - dažniausia dideli ežerai. Pavyzdžiai: Avilys, Dysnai, Dusia, Metelys, Obelija, Kertuojai, Rubikiai, Kretuonas ir kt. geoportal.lt Dusios, Metelio, Obelijos ežerai.  Lietuvos vandenų geografija Patvenktiniai ežerai - telkšo ledo liežuvių išgulėtuose ir galinių morenų patvenktuose duburiai; - tai dideli ežerai. Luodis http://www.efoto.lt/node/608676  Lietuvos vandenų geografija Liekaniniai (limnoglacialiniai) ežerai - dideli ir seklūs, - kranto linija mažai vingiuota, krantai žemi, - ledyno pakraštyje telkšojusių didelių ežerų liekanos, - dideli jų pakraščių plotai ilgainiui užpelkėjo, o ežerų duburiuose susikaupė daug dumblo. Pavyzdžiai: Amalvas, Žuvintas, Rėkyva Rėkyvos ežeras ir pelkė  Lietuvos vandenų geografija Sudėtingieji ežerai - dubenys suformuoti ar performuoti kelių glacigeninių procesų; - būdinga vingiuota kranto linija, sudėtingas dugno reljefas. Gylis, m Pavyzdžiai: 30 28 Drūkšiai, Didžiulis, 26 24 Galvės ežeras. 22 20 18 16 14 12 10 8 6 4 2 0 -2 0 1 2 3 4 5 km Drūkšių ežeras  Lietuvos vandenų geografija Upiniai (senvaginiai, salpiniai) ežerai - susiformuoja nuo upės vagos atitrūkusiose meandrose (senvagėse); - būdinga pasagos forma; - iš viso Lietuvoje – 1335; - 52 % mažesni nei 0,5 ha; - sudaro 0,5 % bendro visų natūralios kilmės ežerų ploto. Kaip formuojasi Watch An Oxbow Lake Form: Ucayali River: 1985 - 2013 https://www.youtube.com/watc h?v=nGJXxAZPm8M&ab_channel =GeographyRealm http://www.mytrips.lt/Idomybes/Nevezio-senvages/734  Lietuvos vandenų geografija Karstiniai ežerai - susiformuoja karstinėse įgriuvose; - būdinga apvali forma, statūs krantai, palyginti didelis gylis; - iš viso Lietuvoje – 300; - bendras plotas – 10 ha. http://www.birzuparkas.lt/lt/apie-parka/krastovaizdis/  Lietuvos vandenų geografija Jūriniai (lagūniniai) ežerai - susidaro sausumai atskyrus dalį jūros ar lagūnos; - Lietuvoje vienintelis toks ežeras – Krokų Lanka (susidarė Nemuno sąnašoms atitvėrus Kuršių marių dalį). - Krokų lankos plotas 787,8 ha. Didžiausias gylis 2,5 m, vidutinis gylis 1,9 metro. http://blog.zemelapis.lt/2017/04/batimetrinis-kroku-lanku-ezero-zemelapis.html https://www.plaukiu.lt/lankytinos-vietos/kroku-lanka/  Lietuvos vandenų geografija Ežerų pasiskirstymas pagal plotą Ežerų skaičius Ežerų plotas, ha 0 1000 2000 3000 4000 0 10000 20000 30000 40000 500 32809  Lietuvos vandenų geografija Ežerų pasiskirstymas - Lietuvos ežerų bendras plotas – 914 km²; - ežerai užima 1,4 % Lietuvos teritorijos; - Lietuvoje yra apie 6200 natūralios kilmės ežerų; - 160 ežerų didesni nei 1 km²; - 32 ežerai didesni nei 5 km²; - 13 ežerų didesni nei 10 km²; - Lietuvos ežerų bendras tūris – 5,2 km³; - Lietuvos ežerų bendras krantų ilgis – 6240 km. Ežeringumas Lietuvos vandenų geografija http://www.cekiske.lt/mokymas/Atlasas/GeografijosAtlasas/skyriaus_frameset_32.htm Ežeringumo pasiskirstymas pasaulyje Lietuvos vandenų geografija Fluet-Chouinard E., Messager M.L., Lehner B., Finlayson C.M. (2018) Freshwater Lakes and Reservoirs. In: Finlayson C., Milton G., Prentice R., Davidson N. (eds) The Wetland Book. Springer, Dordrecht. https://doi.org/10.1007/978-94-007-4001-3_201  Lietuvos vandenų geografija Ežeras Plotas, km² 1. Drūkšiai 44,8 2. Dysnai 24,4 3. Dusia 23,3 4. Sartai 13,3 5. Luodis 13,0 6. Metelys 12,9 7. Avilys 12,6 8. Platelių ež. 12,2 Didžiausi 9. Rėkyvos ež. 11,8 Lietuvos 10. Alaušas 10,5 ežerai 11. Žuvintas 10,3 12. Lūkstas 10,2 13. Asveja 10,2  Ežero plotas Vandens Ežero Eil. pagal Didžiausias Santykinis Ežeras tūris, mln. baseino nr. batimetrinį gylis, m baseinas m3 plotas, km2 planą, ha 1 Drūkšiai 4480,2 33,3 367,6 620,9 13,9 2 Dysnai 2439,4 6,0 74,9 231,0 9,6 3 Dusia 2334,2 31,7 343,9 107,8 4,6 4 Sartai 1331,6 20,9 76,2 1362,6 100,9 5 Luodis 1302,2 18,4 87,4 113,8 8,7 6 Metelys 1286,0 15,0 87,2 55,6 4,3 7 Avilys 1258,0 13,5 36,3 73,7 5,9 8 Platelių ež. 1204,0 46,0 125,8 52,0 4,3 9 Rėkyvos ež. 1184,9 4,5 24,0 19,4 1,6 10 Alaušas 1054,0 42,0 125,5 51,7 4,8 11 Žuvintas 1027,1 3,4 12,3 344,9 35,1 12 Lūkstas 1018,0 7,0 36,1 76,3 7,6 13 Asveja 1015,1 50,2 148,8 230,1 23,4  Lietuvos vandenų geografija Didžiausi pasaulio ežerai Ežeras Dydis, km² 1. Kaspijos jūra 371 000 2. Aukštutinis ežeras 83 300 3. Viktorijos ežeras 69 485 Didžiausi Europos ežerai Ežeras Dydis, km² 1. Ladoga (RUS) 17 700 2. Onega (RUS) 9 894 3. Venernas (SV) 5 655 4. Saima (FIN) 4 377 5. Peipus-Pskovo ežeras (EST) 3 555 Sniardvai (PL) 114 Lubanas (LV) 80,7  Lietuvos vandenų geografija Didžiausias Ežeras gylis, m 1. Tauragnas 62,1 2. Malkėstaitis 52,3 3. Asveja 50,2 4. Galstas 50,1 5. Verniejus 50,0 Gylis, m Giliausi Ežeras vidutinis didžiausias Lietuvos 1. Tauragnas 18,7 62,1 ežerai 2. Šakarvai 16,5 40,0 3. Dusia 15,4 32,6 4. Balsys 15,2 38,8 5. Asveja 14,9 50,2  Lietuvos vandenų geografija Giliausi pasaulio ežerai Ežeras Gylis, m 1. Baikalas 1 637 2. Tanganika 1 470 3. Kaspijos jūra 1 025 Giliausi Europos ežerai Ežeras Gylis, m 1 (12). Hornindalsvatnetas 514 2 (19). Salvatnetas 464 3 (23). Tinšio (Tinnsjå) 460 4 (31). Mjosa (Mjøsa) 443,5 5 (32). Komo ežeras (Lago di 425 Como) Ančia (PL) 106,1 Drydzis (LV) 65,1 Dolgoje (BY) 53,7  Lietuvos vandenų geografija Didžiausi tvenkiniai ir patvenkti ežerai Užtvenkta Plotas, Ištekanti Plotas, Tvenkinys Patvenktas ežeras upė ha upė ha 1. Kauno HE Nemunas 6350,0 1. Drūkšiai Prorva 4480,2 2. Antalieptės HE Šventoji 1572,3 2. Dysnai ir Dysnykštis Dysna 3075,0 3.Elektrėnų Strėva 1389,0 3. Dusia Spernia 2334,0 4. Kupiškio Lėvuo 828,0 4. Metelys Metelytė 1293,0 5. Bubių Dubysa 421,8 5. Platelių ež. Babrungas 1216,3 6. Kruonio HAE 303,0 6. Rėkyvos ež. Kulpė 1179,2 7. Aukštadvario HE Verknė 293,4 7. Didžiulis ir Savistas Abista 1015,0 8. Balskų Jūra 279,1 8. Rubikiai Anykšta 962,0 9. Baltosios Ančios HE Baltoji Ančia 249,5 9. Žuvintas Dovinė 934,3 10. Angirių HE Šušvė 248,3 10. Kapčiamiesčio HE Nieda 788,0 11. Juodeikių HE Varduva 239,6 11. Obelija Peršėkė 573,4 UETK: 201 patvenktas ežeras, 1165 tvenkiniai  Lietuvos vandenų geografija Tvenkinių pasiskirstymas pagal funkcijas: - 42 – energetikos tikslams: - 2 – šiluminių elektrinių aušintuvai (Drūkšiai ir Elektrėnų tv.), - 2 – didžiųjų HE tvenkiniai (Kruonio HAE baseinas ir Kauno marios), - 38 – mažųjų HE tvenkiniai; - 250 – žemės ūkio paskirties; - 1253 – žuvininkystei; - erozijai mažinti; Kauno marių batimetrija - nuotėkiui reguliuoti; - rekreacijai. Elektrėnų marios.Autorius A. Didžgalvis  Lietuvos vandenų geografija Kas yra batimetriniai tyrimai? batimètrija – vandenynų, jūrų, ežerų ir kitų vandens telkinių gylio matavimas. gr. βαθύς (bathus) – gylis, μέτρον (metron) - matavimas batimetrija – tai hipsometrijos ar topografijos ,,povandeninis” atitikmuo. https://www.geoportal.lt/map/# - Vidaus vandenų batimetrija  Lietuvos vandenų geografija Pirmieji batimetriniai Lietuvos ežerų tyrimai 1926 m. Lietuvos universiteto Matematikos–Gamtos fakulteto Geografijos ir antropologijos katedros darbuotojai matavo didžiuosius Dzūkijos ežerus – Dusią, Metelį, Obeliją, buvo sudaryti jų batimetriniai planai. Vėlesniais metais VDU Geografijos katedros ekspedicijos tyrė Tauragną (tuomet ir nustatyta, kad šis ežeras – giliausias Lietuvoje), Platelių ežerą, Dovinės baseino, Trakų ir Zarasų apskričių ežerus. 1939 metais minėto universiteto studentai, vadovaujami K. Pakšto ir V. Viliamo, matavo Sėlių aukštumos ežerus. Matuojant ežero gylį taip pat labai svarbu pamatuoti vandens lygį ir įvertinti jo altitudę.  Pirmieji batimetriniai Lietuvos ežerų tyrimai Bieliukas K. (1935). Tauragnų, Labės ir Labelės ežerų morfometrija, Kosmos 16, 349-356. Bieliukas K. (1937). Platelių srities ežerų morfometrija, Gamta 3, 153-165.  Lietuvos vandenų geografija Batimetriniai Lietuvos ežerų tyrimai Po Antrojo pasaulinio karo ežerų matavimus tęsė 1945 m. įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutas. 1949–1950 m. tirti Saidės, Riešės, Merkio baseinų ežerėliai; 1954 m. parengta ataskaita apie Pietryčių Lietuvos ežerus; 1955 m. parengta ataskaita apie Rytų Lietuvos didžiuosius, ūkiniu požiūriu reikšmingiausius, ežerus; 1955–1956 m. vyko mažesniųjų Molėtų aukštumų ežerų matavimai; 1960–1961 metais apibendrinti Pietų Lietuvos ežerų tyrimai. XX a. 7-ą dešimtmetį (1964–1971) ežerų gylius itin intensyviai matavo Vandens ūkio projektavimo institutas (VŪPI); tais metais sudaryta apie 300 batimetrinių planų.  Lietuvos vandenų geografija Batimetriniai Lietuvos ežerų tyrimai 800 700 600 500 400 300 200 100 0 1927 1931 1935 1939 1943 1947 1951 1955 1959 1963 1967 1971 1975 1979 1983 1987 1991 1995 1999  Lietuvos vandenų geografija Batimetriniai Lietuvos ežerų tyrimai Ežerų pasiskirstymas pagal plotą Ežerų skaičius Ežerų plotas, ha Ploto intervalas, ha batimetriškai batimetriškai bendras % bendras % tirtų tirtų 500 32 32 100 32809 32809 100 Iš viso 6383 747 12 91389,6 79598,9 87 >0,5 2850 726 25 90833,0 79592,0 88  Lietuvos vandenų geografija Tauragno tyrimai Pagrindiniai Tauragno morfometriniai rodikliai Rodiklis 1933 m. matavimai 2007 m. matavimai Altitudė, m BS 165,5 164,49 164,88 164,49 Plotas, m² 5126600 5032730 Tūris, m³ 95646470 92707611 Kranto linijos ilgis, m 24000 24354 Didžiausias gylis, m 60,5 59,5 62,5 62,1 Vidutinis gylis, m 18,66 18,42 Tauragno gylio matavimo taškų (profilių) išdėstymo schema: a – 1933 m., b – 2007 m. Linkevičienė ir kt. (2008). Didžiausia Lietuvos ežerų gelmė: tyrimų raida bei metodai. Annales Geographicae 41(1-2) t.  Lietuvos vandenų geografija Tauragno ir Malkėstaičio tyrimai Linkevičienė ir kt. (2008). Didžiausia Lietuvos ežerų gelmė: tyrimų raida bei metodai. Annales Geographicae 41(1-2) t.  Lietuvos vandenų geografija Kur yra prieinami batimetriniai duomenys? Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt (ir geoportal.lt programėlėje) (194 Lietuvos vidaus vandens telkiniai). Kitų temų duomenys>>Batimetrija https://www.geoportal.lt/map/ Žvejų portaluose, pvz.: https://www.batimetriniai- zemelapiai.lt/apie-program%C4%85- %C5%BEvejys Deeper (reikia premium) https://maps.fishdeeper.com/lt-lt  Lietuvos vandenų geografija Vandens lygio ir temperatūros matavimai Vandens matavimo stotys ežeruose šiuo metu veikia 12 ežerų ir 3 vandens matavimo stotys Kauno mariose. Matuojamas vandens lygis ir vandens temperatūra.  Lietuvos vandenų geografija Ežerų hidrologija Lietuvos ežerų pratakumas: - 53 % – nenuotakūs; - 35 % – pratakūs; - 12 % – vandenskyriniai. Lietuvos ežerų vandens režimas: - vandens lygis per metus svyruoja 28-137 cm (vidutiniškai – 61 cm); - pratakūs ežerai kartoja upių vandens režimą, juose didžiausi metiniai vandens lygio svyravimai; - nenuotakūs ežerai atspindi klimato būseną, juose didžiausi ilgalaikiai vandens lygio svyravimai;  Lietuvos vandenų geografija Nenuotakūs ežerai Neturi nuolatinių intakų ir ištakų. Gali būti traktuojami kaip klimato kaitos indikatoriai. Nenuotakūs ežerai yra jautrūs krituliams, ypač gausiems arba kai kritulių stinga. Nenuotakių ežerų maitinamasis baseinas labai mažas lyginti su nuotakių ežerų ir upių baseinais. Nuotakių ežerų santykinis baseinas gali būti artimas 1. Santykinis baseinas – apibūdina maitinamojo baseino dydį ežero atžvilgiu. Švento ežeras – didžiausias nenuotakus Lietuvos ežeras Į 436 ha ploto telkinį įteka keli smulkūs upeliukai, bet iš jo neišteka jokia nuolatinė vandentėkmė. Gintaras Valiuškevičius #palei_vandenį vietosdvasia.lt Batimetrija iš geoportal.lt  Lietuvos vandenų geografija Ežerų tipologija Eil Tipas Veiksniai nr. Didžiau- Paviršiaus Absoliutinis Vidutinis Geologinis Ekoregionas sias plotas, aukštis, m gylis, m pagrindas gylis, m km2 1 1 ≤3 -- 2 1 >3 < 11 Baltijos jūros < 200 > 0,5 Kalcinis 3 2 >3 11-30 4 3 -- > 30 2 lentelė iš Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.256896/asr  Lietuvos vandenų geografija Valstybinis ežerų ir tvenkinių monitoringas Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymą atliekama vandens telkinių būklės ir pokyčių stebėsena. Fizikiniai-cheminiai rodikliai Hidromorfologiniai elementai Biologiniai vandens kokybės elementai: Fitoplanktonas, makrozoobentosas (dugno bestuburiai), žuvys (ichtiofauna), makrofitai (aukštesnieji vandens augalai), fitobentosas (dugne augančių augalų visuma), Ežerų ekologinė būklės klasė pagal bendrąjį fosforą 2020 m. fitobentosiniai organizmai. https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu- monitoringas/upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-vandens-kokybes-zemelapiai-ir-diagramos  Lietuvos vandenų geografija Valstybinis ežerų ir tvenkinių monitoringas Rezultatai: ▪ AAA, mokslininkams ir ekspertams įvertinus paviršinių vandens telkinių būklę (remiantis 2014–2019 m. valstybinio monitoringo metu surinktais duomenimis), nustatyta, kad 3-iajam UBR valdymo periodui iš 361 ežerų – 64 proc. priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. ▪ Geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka Nemuno UBR – 63 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių, atitinkamai Lielupės UBR – 95 proc., Ventos UBR – ir 90 proc., Dauguvos UBR – 44 proc. ▪ ežerų kategorijos 50 proc. vandens telkinių būklė nepasikeitė, 10 proc. – pagerėjo, 39 proc. – pablogėjo. ▪ Galima išskirti kelis veiksnius, lėmusius paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo pokyčius: reikšmingas antropogeninės veiklos poveikis (pasklidoji tarša, sutelktoji tarša, hidromorfologiniai pokyčiai), gamtiniai procesai ir besikeičiančios klimatinės sąlygos. Ežerų ekologinė būklės klasė pagal fitoplanktoną 2022 m. Nacionalinis vandenų srities 2022–2027 metų planas https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/394a366681fc11edbdcebd68a7a0df7e Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų planas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/af7e1c50e46911eda305cb3bdf2af4d8?jfwid=jk7rus20x  Lietuvos vandenų geografija Baltųjų Lakajų gelmėse https://www.youtube.com/watch?v=73tbBkrsTzE& t=437s&ab_channel=DivemenNardymoCentras Baltųjų Lakajų ežero plotas 7,1 km2 vid. gylis 13,6 m didž. gylis 45,0 m https://www.delfi.lt/gryn as/gamta/sunku-patiketi- kas-slepiasi-lietuviu- pamegto-ezero- dugne.d?id=80243693