Upės (PDF)

Upės  Lietuvos vandenų geografija Upės Upė yra tokia paviršinio, dirvožemio ir požeminio vandens nuotėkio forma, kuriai būdingas koncentruotas, linijinis, turbulentiškas tekėjimas natūralia ar dirbtine vaga nuolydžio kryptimi, veik...

Upės  Lietuvos vandenų geografija Upės Upė yra tokia paviršinio, dirvožemio ir požeminio vandens nuotėkio forma, kuriai būdingas koncentruotas, linijinis, turbulentiškas tekėjimas natūralia ar dirbtine vaga nuolydžio kryptimi, veikiant sunkio jėgai. UNDERGROUND RIVER AND GROUNDWATER  Lietuvos vandenų geografija Upės Upė integruoja jos baseine susidariusį ir ten transformuotą vandens nuotėkį, todėl jos vandens režimas priklauso: - nuo pačios upės morfometrinių savybių (slėnio plotis, vagos nuolydis ir gylis); - nuo baseino savybių (baseino plotas ir tūris, gruntai, augalija, reljefas ir pan.). Upės  Lietuvos vandenų geografija Upynų susidarymo schema 1 3 2 4 Upynų susidarymo schema nuožulnioje, iš jūros iškilusioje lygumoje. 1 – pirmykštės lygiagrečios upės, 2 – antrinių nuolydžių susidarymas pirmykščių upių link, 3 – intakų ir trečiosios eilės nuolydžių atsiradimas, 4 – žemesniosios kategorijos intakų ir ketvirtosios eilės nuolydžių atsiradimas  Lietuvos vandenų geografijaLietuvos vandenų geografija Upių tinklo tankio priežastys Didesnis paviršiaus nuolydis → iškritęs kritulių vanduo greičiau nuteka, neužsilaiko, neturi laiko išgaruoti → tankesnis upių tinklas Kur paviršius iš vandeniui mažai laidžių gruntų → lietaus vanduo nuteka paviršiumi → susidaro tankus upių tinklas Dirvožemis pralaidus → vanduo filtruojasi gilyn, paviršiumi nuteka tik jo dalis → palyginti retas upių tinklas.  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos upių slėnių formavimosi ypatumai Slėniai skirstomi į ledyno vandens išgraužtus ir ledyno sudarytus slėnius. Ledyno vandens išgraužti slėniai: Ledyno sudaryti slėniai: I. Distaliniai fliuvioglacialiniai slėniai. VII. Ledyninių dubumų II. Lateraliniai fliuvioglacialiniai slėniai (glaciodepresiniai) III. Periglacialiniai slėniai VIII. Apskalautų ledyninių dubumų slėniai IV. Limnoglacialinių protakų IX. Rininiai slėniai pralaužtiniai slėniai X. Apskalauti rininiai slėniai V. Prieledyninių marių intakų slėniai XI. Tarpgūbrių slėniai VI. Šiuolaikiniai eroziniai slėniai XII. Guolinių daubų slėniai  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos upių slėnių formavimosi ypatumai Ledyno vandens išgraužti slėniai: Nr. Slėniai Tekėjimo Savybės Dabartinės upės, naudojančios šiuos kryptis slėnius I Distaliniai iš šiaurvakarių Neplatūs (apie 0,5 km), lėkštų šlaitų, Pietryčių Lietuvos upės -Žeimenos, fliuvioglacialiniai į pietryčius iškloti storoka sąnašų danga Neries, Merkio dešinieji intakai: Peršokšna, Lakaja, Dubinga, Nemenčia, Varėnė, Strauja II Lateraliniai į pietvakarius Susideda iš plačių (iki 3-9 km) terasų su Žeimena, Neris (Vilniaus ruože), taip fliuvioglacialiniai arba į šiaurės kopomis, termokarstinėmis daubomis bei pat Vokė, Merkys (be aukštupio), rytus rinomis. iškloti storais žvirgždų arba Nemunas (Druskininkų ruože) smėlių sluoksniais su juostuotųjų molių lęšiais. III Periglacialiniai iš pietryčių Formavo upės tekėjusios nuo neapledė- Merkio aukštupys, Gauja, Žižma, jusios pusės. Nuolydžiai maži, šlaitai Ašmena ir daug mažų upelių lėkšti, paveikti solifliukcijos. Dugno kalvotosiose moreninėse slėniuotose nuosėdos: žvirgždas ir šlaito nuosėdos. aukštumose  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos upių slėnių formavimosi ypatumai Ledyno vandens išgraužti slėniai: Nr. Slėniai Tekėjimo Savybės Dabartinės upės, naudojančios šiuos kryptis slėnius IV Limnoglacialinių Pietų, Tiesūs, gilūs, lovio pavidalo slėniai, iki Tenžė ir Danė, Erla, Salantas, Minija protakų pietvakarių, 0,5-0,8 km, statokais šlaitais, būdingi tarp Salanto žiočių ir Gargždų, pralaužtiniai vakarų terasuoti slėniai, bendro 30-50 m gylio. Dubysa, Nevėžis žemiau Berčiūnų, Šventoji, Neris žemiau santakos su Šventąja, Nemunas nuo Neries žiočių, Pyvesa ir Lėvuo aukštupiuose ir kt. V Prieledyninių Pietvakarių Formavo upės tekėjusios nuo neapledė- Nemunas Prienų-Kauno ruože, Neris marių intakų jusios pusės, maitinamos kritulių (Kernavės-Čiobiškio-Gegužinės vandeniu, įtekėjusios į marias. Upės ruože), Šešupė, Jūra, Minijos sudarė plačias meandras, tad slėniai aukštupys, Širvinta ir kt. platūs. VI Šiuolaikiniai Gerokai mažesni nei ankstesnieji. Slėniai eroziniai yra ne platesni kaip 0,3-0,5 km. Susideda tik iš vienos terasos (5-6 m) ir salpos. Yra humusingų nuogulų.  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos upių slėnių formavimosi ypatumai Ledyno išgraužti arba išgulėti slėniai: VII. Ledyninių dubumų (glaciodepresiniai), VIII. Apskalautų ledyninių dubumų, IX. Rininiai, X. Apskalauti rininiai, XI. Tarpgūbrių, XII. Guoliniai daubų. Tai nedideli slėniai. Šie slėniai vadinami elementariaisiais, kadangi jų susidarymą lėmė vienas procesas, tačiau realybėje slėnio atkarpoje yra kelių elementarių tipų deriniai, tad tokie slėniai vadinami sudėtingaisiais.  Lietuvos vandenų geografija Upės Lietuvos upių tinklo raida: - didžiųjų upių slėniai formavosi tirpstant ledynams, vėlyvajame pleistocene; - galutinį didžiųjų upių slėnių formavimąsi lėmė Baltijos jūros evoliucijos etapai; - mažųjų upių tinklo formavimąsi paskatino išaugęs kritulių kiekis; - pastarąjį šimtmetį didžiausi upių tinklo pokyčiai vyko dėl tiesioginės žmogaus įtakos. antropo- formuojasi didžiųjų upių slėniai geninė formuojasi mažųjų upių tinklas kaita prieš12000 10000 9300 8900 7500 4000 1000 150 metų Pleisto- Baltijos Joldijos Anciliaus Litorinos Limnėjos Baltijos cenas ledyninis jūra ežeras jūra jūra jūra ežeras A t l a n t i s  Lietuvos vandenų geografija Upės Lietuvos upių skirstymas pagal erozijos ir akumuliacijos procesus: 1. Gilinamosios erozijos upės 2. Gilinamosios ir šoninės erozijos upės 3. Šoninės erozijos upės 4. Sąnašaujančios upės. 4. Nemunas žemupyje 1. Ūla 2. Nemunas ties Balbieriškiu 3. Merkys žemupyje  Lietuvos vandenų geografija Upės - upių vagos užima 332 km² – 0,51 % Lietuvos teritorijos; - Lietuvoje yra apie 22 250 vandentėkmių, kurių ilgis > 0,25 km, o tai sudaro ~64 tūkst. km ilgio; - Lietuvos upių bendras ilgis – 76 780 km (Gailiušis ir kt., 2001) įskaitant ir trumpesnes nei 0,25 km vandentėkmes; - 155-ių upių vidutinis metinis debitas > 1 m³/s; - 16-os upių vidutinis metinis debitas > 10 m³/s; - vidutinis upių tinklo tankis – 1,18 km/km².  Lietuvos vandenų geografija Upių ilgis ir skaičius Ilgio intervalas, Dalis nuo upių Bendras ilgis, Dalis viso upių Skaičius km skaičiaus, % km ilgio, % < 3,0 17 832 80,1 39 141 51 3,0 – 10,0 3 646 16,4 18 842 24,5 10,1 – 100,0 755 3,4 15 640 20,4 > 100,0 17 0,08 3 154 4,1 Iš viso 22250 100 76777 100 Ilgesnių nei 3,0 4418 19,9 37636 49 km  Lietuvos vandenų geografija Ilgis Upė Hidrografinis – 1016 km Lietuvoje visas (nuo Usos versmių) 1. Nemunas 475,0 937,4 Lietuvos upės, Formalusis – 183 km (nuo 2. Šventoji 246,0 ilgesnės nei 100 km 3. Neris 234,5 509,5 Sartų ežero) 4. Šešupė 208,7 297,6 Hidrografinis – 524 km 5. Nevėžis 208,6 (nuo Dvinasos versmių) 6. Minija 201,8 7. Merkys 190,2 203,0 Hidrografinis – 213 km (nuo Sydeklio ežero) 8. Jūra 171,8 9. Venta 160,8 343,3 10. Nemunėlis 160,1 199,3 11. Lėvuo 145,0 12. Mūša 139,7 157,3 13. Šušvė 134,6 14. Dubysa 130,9 15. Širvinta (Šventosios) 128,6 16. Šešuvis 114,9 17. Mituva 101,7  Lietuvos vandenų geografija Ilgis Upė Lietuvoje visas 1. Nemunas 475,0 937,4 Hidrografinis ilgis yra Lietuvos upės, skaičiuojamas nuo tolimiausio 2. Šventoji 246,0 ilgesnės nei 100 km 3. Neris 234,5 509,5 baseino taško, tad kai kuriais atvejais jis yra kito 4. Šešupė 208,7 297,6 pavadinimo upėje ir ilgis 5. Nevėžis 208,6 turėtų būti formaliai didesnis. 6. Minija 201,8 7. Merkys 190,2 203,0 Hidrografinis – 213 km (nuo Sydeklio ežero) 8. Jūra 171,8 9. Venta 160,8 343,3 ež. Sydeklio Pagal naują UETK 10. Nemunėlis 160,1 199,3 Mava – 5,06 km Kliurkė – 1,03 km 11. Lėvuo 145,0 D-1 – 1,19 km 12. Mūša 139,7 157,3 Minija – 216,54 km 13. Šušvė 134,6 Minijos ilgis nuo Sydeklio 14. Dubysa 130,9 ežero – 223,82 km Didovo 15. Širvinta (Šventosios) ežeras Ilgio128,6 ež. 16. Šešuvis 114,9 D-1 17. Mituva Pluotinalio ež. 101,7  Lietuvos vandenų geografija Upės Lietuvos upės, ilgesnės nei 100 km  Lietuvos vandenų geografija Debitas žiotyse arba ties Upė valstybės siena, m³/s 1961-1963 m. įrengtu Lietuvos upės, 1. Nemunas 703 Šventosios-Nevėžio kurių vidutinis kanalu dalis nuotėkio 2. Neris 178 metinis debitas nukreipta į Nevėžį 3. Šventoji 50,8 ekologinei būklei didesnis nei 10 m³/s 4. Jūra 40,0 pagerinti ir pramonės 5. Venta 40,0 reikmėms 6. Minija 39,1 7. Merkys 36,2 8. Šešupė 34,2 9. Nevėžis 30,2 10. Nemunėlis 27,7 11. Mūša 25,0 12. Žeimena 23,0 1930 m. tarp 13. Šešuvis 15,7 Lėvens ir Nevėžio įrengtas Sanžilės 14. Dubysa 14,4 kanalas, skirtas 15. Bartuva 12,2 sumažinti Lėvens 16. Virvytė 11,6 potvynių debitui Pagal: Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis, Kaunas, LEI, p. 159.  Lietuvos vandenų geografija Vandeningiausios upės Lietuvos upės, kurių vidutinis metinis debitas didesnis nei 10 m³/s  Lietuvos vandenų geografija Debitas žiotyse arba ties Upė valstybės siena, m³/s Lietuvos upės, 1. Nemunas 703 kurių vidutinis 2. Neris 178 metinis debitas 3. Šventoji 50,8 didesnis nei 10 m³/s 4. Jūra 40,0 5. Venta 40,0 6. Minija 39,1 Merkio Merkys kanalas 7. Merkys 36,2 8. Šešupė 34,2 1928-1936 m. dalis aukštupio nuotėkio 9. Nevėžis 30,2 nukreipta į Vokę Grigiškių popieriaus fabriko reikmėms užtikrint 10. Nemunėlis 27,7 11. Mūša 25,0 12. Žeimena 23,0 13. Šešuvis 15,7 14. Dubysa 14,4 15. Bartuva 12,2 16. Virvytė 11,6 Pagal: Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis, Kaunas, LEI, p. 159. Šliuzas ant Merkio  Lietuvos vandenų geografija Upės Ilgos ir vandeningos (>100 km, >10 m3/s) Lietuvos upės, 1. Nemunas ilgesnės nei 100 km ir didesnio nei 10 m³/s 2. Šventoji Ilgos, bet mažiau vandeningos vidutinio metinio 3. Neris (>100 km,