Pelkės PDF

Lietuvos vandenų geografija Lietuvos vandenų geografija Pelkės Pelkės Aukštumalos pelkė, autorė: D. Grendaitė  Lietuvos vandenų geografija Šlapynė Šlapios žemės Pelkė Raistas Tyras Tyrelis Liūnas Klampynė Bala Plynia Palios ...

Lietuvos vandenų geografija Lietuvos vandenų geografija Pelkės Pelkės Aukštumalos pelkė, autorė: D. Grendaitė  Lietuvos vandenų geografija Šlapynė Šlapios žemės Pelkė Raistas Tyras Tyrelis Liūnas Klampynė Bala Plynia Palios  Lietuvos vandenų geografija Terminų žodynėlis ŠLAPYNĖS – natūralios arba dirbtinės, nuolat vandens DURPOJAI – pelkių augalai, iš kurių apmirusių dalių apsemtos ar periodiškai užliejamos teritorijos (pelkės, drėgnoje bedeguonėje aplinkoje formuojasi durpės. ežerai, upės ir jų deltos, lagūnos, vandenynų ir jūrų pakrančių vandens telkiniai ir kt.). Vanduo jose yra DURPYNAI – žemės paviršiaus plotai su augaline danga stovintis arba tekantis, gėlas, apysūris ar sūrus. Šlapynėms arba be jos bei natūraliai susiformavusiu durpių sluoksniu, priskiriami ir seklūs sausumos, vandenynų bei jūrų ne plonesniu kaip 30 cm. Durpynai apima natūralias ir pakrančių vandens telkiniai, kurių gylis atoslūgių metu atkurtas įmirkusias pelkes, kuriose vyksta durpėdara, neviršija šešių metrų. nusausintus žemės ūkyje ir miškininkystėje naudojamus arba apleistus plotus, kuriuose vyksta durpių skaidymasis PELKĖS – gyvybingos sausumos ekosistemos nuolat ir durpių klodo nykimas bei nusausintus veikiančius ir įmirkusiuose ir drėgmę mėgstančiais augalais apleistus durpių karjerus. apaugusiuose plotuose, kuriuose nuolat vyksta durpėdara (durpių kaupimasis). Pelkėms priskiriami plotai, kuriuose DURPŽEMIAI (PELKINIAI DIRVOŽEMIAI) – organinės kilmės durpių klodas storesnis kaip 30 cm. dirvožemiai, susidarę pelkėjimo metu ir paviršiuje turintys ne plonesnį kaip 30 cm durpių sluoksnį. DURPĖS – drėgnoje bedeguonėje aplinkoje iš apmirusių augalų likučių susidaręs nuosėdinės kilmės produktas, PELKININKYSTĖ – klimatui palankus natūralių ir atkurtų kuriame negyva organinė medžiaga sudaro ne mažiau pelkių ūkinis naudojimas, apimantis vietinių pelkinių kaip 30% sausos masės. augalų produkcijos paruošą, natūralioms pelkių buveinėms būdingo hidrologinio režimo palaikymą ir (ar) DURPIŲ KARJERAS – naudingųjų iškasenų telkinio atkūrimą, durpėdaros skatinimą, pelkių biologinės teritorijoje įrengtas kasinys, kuriame atviruoju būdu įvairovės apsaugą siekiant užtikrinti pelkių ekologinį kasamos durpės. stabilumą. https://www.pelkiufondas.lt/terminu-zodynas  Lietuvos vandenų geografija Pelkės Pelkės yra tarpinio tipo geosistemos, susidarančios: - kai sausuma periodiškai arba nuolat užliejama plonu vandens sluoksniu; - kai gruntinio vandens lygis yra arti žemės paviršiaus. Pelkėms priskiriamos ekosistemos turi atitikti bent vieną kriterijų: - hidrologinį – perteklinė drėgmė, gruntas yra prisotintas arba užlietas vandeniu; - botaninį – auga hidrofitinė augalija; - pedologinį – hidromorfiniai pelkėjantys dirvožemiai.  Lietuvos vandenų geografija Pelkės Perteklingai drėkinami plotai: - periodiškai (laikinai) šlapios žemės – mineraliniai gruntai; - nuolat šlapios žemės – organiniai (durpėjantys) gruntai. Nuolat šlapios žemės: - supelkėję plotai – kai durpių sluoksnis plonesnis nei 30 cm; - pelkės – kai durpių sluoksnis storesnis nei 30 cm.  Lietuvos vandenų geografija Pelkės Pelkės susidaro: - pelkėjant sausumos plotams – vandens telkinių pakrantėms ar dauboms; - užaugant ežerams; apie 2/3 Lietuvos pelkių yra ežerinės kilmės. Žemapelkė formuojasi bet kurio klimato juostoje Pagal mitybos tipą ir augaliją skiriami tokie pelkių tipai: - aukštapelkė; - žemapelkė; - tarpinio tipo pelkė. Aukštapelkėms geriausios sąlygos – vidutinėse platumose su šaltoku ir drėgnu klimatu  Lietuvos vandenų geografija Pelkės Lietuvos klimato sąlygomis žemapelkės evoliucionuoja link aukštapelkių. Vykstant sukcesijai: - mažėja gruntinio vandens lygio svarba pelkių bendrijoms, - didėja kritulių svarba pelkių bendrijoms. 1) ežerai seklėja dėl eutrofikacijos ir besikaupiančių augalų liekanų; 2) ilgainiui vandens augalus pakeičia pelkių augalų bendrijos, suintensyvėja durpių formavimasis; 3) susidaręs durpių sluoksnis stabdo gruntinio vandens prietaką, todėl pelkė tampa priklausoma tik nuo kritulių kiekio ir tampa aukštapelke.  Lietuvos vandenų geografija Pelkės Žemapelkė labai maistinga Maistingumas - eutrofinė Padėtis ežerų, upių pakrantės, šlaitai, kraštovaizdyje tarpukalvės Vandens gruntiniai ir paviršiniai prietaka vandenys Viksvos Paviršiaus lygi ar kupstuota, pakraščiai reljefas kiek iškilę Būdingi juodalksniai, karklai, viksvos, augalai švyliai, asiūkliai, samanos Švyliai https://www.pelkiufondas.lt/pelkes Raudonoji gegūnė https://www.musekautas.lt/?p=13946  Lietuvos vandenų geografija Pelkės Tarpinio tipo pelkė Žemapelkė vidutiniškai maistinga labai maistinga Maistingumas - mezotrofinė - eutrofinė Padėtis ežerų, upių pakrantės, šlaitai, šlaitai, tarpukalvės kraštovaizdyje tarpukalvės Vandens krituliai ir gruntinis gruntiniai ir paviršiniai prietaka vanduo vandenys Paviršiaus lygi ar kupstuota, pakraščiai paviršius lygus reljefas kiek iškilę Būdingi beržai, karklai, juodalksniai, karklai, viksvos, augalai viksvos, kiminai švyliai, asiūkliai, samanos Viksvos Karklai  Lietuvos vandenų geografija Pelkės Aukštapelkė Tarpinio tipo pelkė Žemapelkė mažai maistinga - vidutiniškai maistinga labai maistinga Maistingumas oligotrofinė - mezotrofinė - eutrofinė Padėtis ežerų duburiai, lėkštos ežerų, upių pakrantės, šlaitai, šlaitai, tarpukalvės kraštovaizdyje vandenskyros tarpukalvės Vandens krituliai ir gruntinis gruntiniai ir paviršiniai krituliai prietaka vanduo vandenys Paviršiaus centrinė dalis iškilusi lygi ar kupstuota, pakraščiai paviršius lygus reljefas palyginti su pakraščiais kiek iškilę Būdingi pušys, gailiai, švyliai, beržai, karklai, juodalksniai, karklai, viksvos, augalai kiminai, spanguolės viksvos, kiminai švyliai, asiūkliai, samanos https://www.pelkiufon Pelkinis gailis Spanguolės Kiminai Saulašarės das.lt/pelkes  Lietuvos vandenų geografija Pelkės - Lietuvos pelkių bendras plotas – 6460,5 km² (9,9 % teritorijos); - Pažeistos pelkės – 4679 km²: žemės ūkyje naudojami durpynai, 2834 km² (60,6 %); 74,4 % nusausinti durpiniai miškai, 1622 km² (34,7 %); durpių kasybos teritorijos, 223 km² (4,8 %). 25,6 % - Natūralios pelkės – 1781 km². - daugiausia pelkių Dauguvos (17,16 %), Žeimenos (16,11 %), Merkio, Nemunėlio (po 14,06 %) baseinuose; - mažiausia pelkių – Bartuvos (3,43 %), Lielupės mažųjų intakų (3,63 %) baseinuose; - tarp pelkių vyrauja nedidelės (