Odos ligų skaidrės PDF

Bakterinės odos ligos ( impetiga, celiulitas, folikulitas, furunkulas), niežai: simptomai, gydymo principai, profilaktika Asist. Arūnas Petkevičius LSMU MA, Odos ir venerinių ligų klinika  Niežai (Scabies) Apibrėžtis. Niežai yra parazitinė...

Bakterinės odos ligos ( impetiga, celiulitas, folikulitas, furunkulas), niežai: simptomai, gydymo principai, profilaktika Asist. Arūnas Petkevičius LSMU MA, Odos ir venerinių ligų klinika  Niežai (Scabies) Apibrėžtis. Niežai yra parazitinė odos liga, kurią sukelia niežų erkė (Sarcoptes scabiei variatio hominis). Epidemiologija. Lietuvoje 2003–2007 m. kasmet registruojama vidutiniškai apie 5 000 atvejų, t. y. 9,4–18,4 atvejų 10 000 gyventojų. Vidutinis rodiklis 10 000 gyventojų per minėtą laikotarpį buvo 16,55. 2014 m. niežų sergamumo rodiklis buvo 5,6 atvejo 10 000 gyventojų. Dažniausiai serga 0–17 m. amžiaus žmonių grupė (apytiksliai pusė visų sirgusiųjų). Daugiausia atvejų registruojama rudenį ir žiemą, mažiausiai – vasarą. Užsikrėtimą niežais apsprendžia ne biologiniai rodikliai, o buitinės sąlygos ir gyvenimo būdas  Niežų etiopatogenezė Niežais užsikrečiama per tiesioginį sąlytį (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi arba per užkrėstus erke daiktus (lovos skalbiniai, rūbai, namų apyvokos daiktai). Patekusi ant odos, niežų patelė įsirausia į epidermį ir gyvena, dauginasi, deda kiaušinius (kasdien po 2–3 kiaušinius per 4–6 sav. gyvenimo trukmę). Kiaušiniai per 10- 12 dienų subręsta ir iš jų išsirita erkės. Erkės perdavimas vyksta nuo pradinio apsikrėtimo ja (net nesant ligos simptomams) iki erkės ir jų kiaušiniai yra sunaikinami (24 val. po tinkamo gydymo). Erkių išmatose esančios proteazės sukelia vietines ar sistemines padidinto jautrumo reakcijas  Niežų inkubacinis periodas Inkubacinis niežų periodas, t. y. laiko trukmė nuo niežinės erkės įsiskverbimo iki pasireiškimo pirmų simptomų, gali būti įvairus. Pirmieji ligos požymiai atsiranda praėjus 1–8 savaitėms po užsikrėtimo. Užsikrėtus suaugusiomis Sarcoptes scabiei erkėmis, inkubacinis periodas gali trukti kelias valandas, kadangi erkės tuoj pat pradeda graužti urvus odoje kiaušiniams dėti. Užsikrėtus niežinės erkės lervomis, inkubacinis periodas gali užsitęsti iki 2 savaičių, t.y. Tiek laiko, kiek reikia lervoms išsivystyti iki suaugusių erkių. Vidutiniškai inkubacinis periodas – 8–12 dienų.  Niežų klinika Pagrindinis simptomas yra labai intensyvus niežėjimas, kuris ligonius labiausiai vargina sušilus ar vakare atsigulus. Iki 20 % ligonių niežėjimas gali būti silpnas ar visai jo nejaučia. Niežėjimas atsiranda dėl IV tipo hiperjautrumo reakcijos į niežų erkę, jos išmatas ir kiaušinėlius. Pagrindinis bėrimo elementas yra nedidelė, eriteminė 2-3 mm skersmens papulė ar pūslelė, dažnai su ekskoriacijos žymėmis, padengta kraujingu šašeliu. Bėrimai būna poriniai, dažnai nežymūs ir juos gana sunku pastebėti. Kartais odoje matomas patognominis niežų požymis – erkių takeliai kurie geriausiai matomi delnų ir padų odos šonuose Tai ploni, pilkšvos, rausvos ar rusvos spalvos 2–15 mm ilgio iškilę vingiuoti voleliai – tuneliai, kuriuose erkė deda kiaušinėlius. Dažniausiai niežinių erkių pažeidžiamos vietos – tarpupirščiai, šoniniai pirštų, lenkiamieji riešų, tiesiamieji alkūnių paviršiai, pažastys, juosmuo, pilvo sritis, sėdmenys, krūtys (apie spenelius, ypač moterims), vyrams – genitalijos (kapšelio oda, varpos sritis), lateraliniai pėdų paviršiai bei padai. Kūdikiams, vyresnio amžiaus ar imunosupresyviems žmonėms bėrimo elementai gali atsirasti bet kuriose kūno vietose, ant veido ar galvos plaukuotoje dalyje.  Niežų klinika Tipinis tarpupirščių pažeidimas Niežai su antrine piodermija  Niežų diagnostika Anamnezė: vargina stiprus viso kūno, išskyrus galvą, niežėjimas, dažnai suintensyvėjantis nakties metu (mažiems vaikams ir kūdikiams gali niežėti ir galvą); panašūs simptomai nustatomi ir kitiems šeimos nariams. Klinika (tipiškose vietose randama niežams būdingų bėrimo elementų). Anilino dažų, rašalo ar jodo mėginys niežų erkių takų nustatymui. Odos nuogramdų mikroskopija. Mikroskopuojant ieškoma erkių, jų kiaušinėlių bei ekskrementų. Nuogramdos imamos iš erkių takelių ar papulių. Šio tyrimo jautrumas nedidelis (10– 60%). Dermatoskopija. Odos biopsija ir histologinis tyrimas (rutiniškai neatliekamas)  Niežų gydymas Pirmo pasirinkimo vaistas yra permetrinas ( 4% tepalas ar 5% kremas), kuris yra saugiausias ir mažiausiai rezistentiškas. Viso kūno, išskyrus veidą, 24 val. aplikacija. Kartoti po 1 savaitės. Naujagimiais ir vaikams skiriama 6 - 8 val. aplikacija. Kūdikiams turi būti tepama galvos plaukuotos dalies ir veido oda. Benzyl benzoatas, skiriama 25 %. suaugusiems ir 10 %. vaikams losjono aplikacija vieną kartą per dieną 3 dienas. Gydymas veiksmingas, tačiau gali sukelti odos sudirginimą. Sieros 20 - 33 % suaugusiems ir 5 - 10 % vaikams tepalo aplikacija 1 k/d, 3-5 d. Gydymas - pigus ir saugus, tačiau daugiau nei trečdaliui pacientų sukelia kontaktinį dermatitą. Rezistentiškiems atvejams, epideminiams ar seniems (pasidegusiems pluta, šašais) niežams, labai efektyvus Ivermectin 150-400 mikrog/kg p.o., skirti 1 ir 14 d.  NIEŽŲ PROFILAKTINĖS PIEMONĖS Pagrindinė profilaktikos priemonė yra savalaikis ligos išaiškinimas ir visų ligonių gydymas vienu metu. Niežais sergančio asmens kolektyvo ir / ar šeimos nariai bei lytiniai partneriai, turėtų būti patikrinti gydytojo ir, esant reikmei, gydytis. Ypač svarbu išaiškinti sergančius niežais vaikų kolektyve ir izoliuoti sergančiuosius bei turėjusius tiesioginį sąlytį su ligoniu nuo sveikų vaikų. Sergantis niežais asmuo namuose turi turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegamą vietą. Asmenys privalo laikytis asmens higienos taisyklių: savalaikis maudymasis, apatinių rūbų keitimasis, naudojimasis individualiais kūno priežiūros reikmenimis. Ligonio ir jo lovos baltiniai, naudoti 4 dienos iki gydymo skalbiami karštame vandenyje mažiausiai 60 °C temperatūroje arba virinami 1–2 % sodos tirpale arba su skalbimo priemonėmis 10 min. nuo užvirimo. Rūbai, kurių negalima skalbti, lyginami iš abiejų pusių su garu arba talpinami į plastikinius maišus ir laikomi juose 4 paras. Paltai, kailiniai ir gaminiai iš odos laikomi lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną. Minkšti baldai, kilimai siurbiami dulkių siurbliu. Plastikiniai, metaliniai ar mediniai paviršiai šluostomi 1–2 % sodos tirpalu. Valant ligonio kambarį ypač kruopščiai šluostomi dažniausiai liečiami daiktai (durų rankenos, krėslų atramos). Žaislai plaunami karštame vandenyje su muilu. Minkšti žaislai 20 min. Džiovinami mažiausiai 60 °C temperatūroje. Patalpose, kuriose randasi ligonis, kasdien atliekamas drėgnas valymas, naudojant 1–2% sodos tirpalą.  Piodermijos Apibrėžtis. Piodermijos – tai pūlingos odos infekcijos, kurias sukelia patogeninės bakterijos. Piodermijos atsiradimą įtakojantys veiksniai: Patogenų virulentiškumas. Vartojami atsparumą mažinantys vaistai (gliukokortikoidai, imunosupresantai, citostatikai). Vitaminų trūkumas (ypač A, C, B grupės). Odos barjero pažeidimas, sukeltas cheminių ar fizinių dirgiklių. Gretutinės odos ligos (dermatitai, psoriazė, automininės pūslinės odos ligos, kt.). Cukrinis diabetas, piktybiniai navikai, kraujo ir kitos sisteminės ligos.  Piodermijų etiopatogenezė Nepažeisto raginio sluoksnio rūgšti reakcija (pH 5,5) reguliuoja odos barjerinę ir antimikrobinę funkcijas, užtikrina raginio sluoksnio vientisumą. Prie rūgštinės terpės yra prisitaikiusi standartinė, pastovioji mikroflora – odos mikrobiomas. Standartinę mikroflorą sudaro nepatogeninės ar fakultatyvinių patogenų padermės: S. Epdermidis, S. Saprophyticus, mikrokokai, korine bakterijos, Propriono bakterijos, Malassezia furfur ir kt. Visi endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai sukeliantys rūgštinės terpės pokyčius, sudaro sąlygas persistuoti tranzitorinei ar patogeninei mikroflorai. Normali odos flora, įskaitant mikrokokus ir korine bakterijas, geriau auga rūgštinėje aplinkoje. Patogeniniai stafilokokai, streptokokai ir candida geriau dauginasi neutralioje terpėje.  Piodermijų sukėlėjai Dažniausi piodermijų sukėlėjai yra gram-teigiami kokai: auksinis stafilokokas ar (ir) beta-hemolizinis streptokokas Įprasta pagrindines piodermijas skirstyti pagal sukėlėją skirti į 2 grupes: Stafilodermijos – tai auksinio stafilokoko (Staphyloccocus aureus) sukeliamos odos infekcijos. Streptodermijos – tai A grupės beta hemolizinio streptokoko (Streptococcus pyogenes) sukeliamos odos infekcijos Retesni sukėlėjai yra gram - neigiamos bakterijos Pseudomonas aeruginosa ir kt.  Impetiga (Impetigo contagiosa) Impetiga (sin. pūlinėlinė) yra užkrečiama paviršinė odos infekcija kurią sukelia S. aureus ir / ar Streptococcus pyogenes Dažniausia bakterinė odos liga. Europoje susirgimų dažnis maždaug 20/1000 gyventojų / per metus. Dažniausiai serga vaikai 2 klinikinės formos: pūslinė ir nepūslinė  Impetigos klinika Lokalizacija: apie nosį, burną, lūpų kampus, kai kada bėrimas išplinta po visą veidą, atsiranda ant galvos, kaklo, rankų. Nepūslinė impetiga: atsiranda rausvos dėmelės, vėliau jos virsta plokščiomis pūslelėmis, pūlinukais, kuriems jie pratrūkus, susidaro gintaro/medaus spalvos šašai. Šašams per keletą dienų nukritus lieka raudonos dėmės Pūslinė impetiga: ant neparaudusios odos atsiranda plokščių, apvalių arba ovalių 5-20 mm skersmens pūslių, pilnų skaidraus skysčio. Per 1-2 paras jos plyšta ir susidaro erozijos pasidengusios gelsvais šašais  Impetigos diagnostika ir gydymas Diagnostika dažniausiai remiasi klinika. Kartais atliekamas atliekamas pasėlis ir antibiotikograma. Gydymas:  vietiniai antiseptikai: Polyvidonas, Octenidinas, Chlorhexidinas.  vietiniai antibiotikai: Fucidino rūgštis, Mupirocinas.  Folikulitas Apibrėžtis. Folikulitas – tai plauko maišelio žiočių bakterinis uždegimas, apimantis ir plauko maišelį. Klinika Vaikams dažniausiai pažeidžia skalpą, suaugusiems - veidą, ypač barzdą, smakrą, kaklą, sprandą, rečiau - šlaunis, liemenį. Plauko maišelio žiotyse atsiranda kelių mm pūlinėlis, apsuptas paraudusios odos lankeliu, centre matyti plaukas; vėliau susidaro erozija ar šašelis.Gali niežėti. Gydymas: vietiniai antiseptikai: Polyvidonas, Octenidinas, Chlorhexidinas;  vietiniai antibiotikai: Fucidino rūgštis, Mupirocinas.  Furunkulas Apibrėžtis. Furunkulas - plauko maišelio ir aplinkinių audinių uždegimas. Klinika:  Vystosi kaip folikulito tąsa, dažnai susidaro odos trynimosi vietoje (sprande, liemens srityje). Susiformuoja žirnio ar riešuto dydžio sukietėjimas, jo paviršiuje - pūlinukas, kurį perveria plaukas.  Pažeidimo vieta patinsta, parausta, dėl įtempimo ima skaudėti, kartais pakyla temperatūra, padidėja gretimi limfmazgiai.  Susidaro „geluonis“, kuriam vėliau iškritus išteka pūliai ir lieka duobutė, užgyjanti randu. Diagnostika:  Diagnozuojama remiantis klinika,  Bakteriologinio tyrimo (pasėlio) rezultatais (nustatoma patogeninės bakterijos(-ų) rūšis (-ys) ir jautrumas antibiotikams). Esant karčiavimui, atliekamas CRB, BKT tyrimas (leukocitozė).  Esant recidyvams tirti dėl predisponuojančių veiksnių. Gydymas.  Esant karščiavimui, CRB padidėjimui, išplitusiai odos infekcijai, skiriami sisteminiai antibiotikai, pagal pasėlio rezultatą ar empiriškai.  Dideli furunkulai gydomi chirurginiu būdu. Dažniausiai atliekamos incizijos ar ekscizijos, drenuojama.  Rožė (erysipelas) Apibrežtis. Ūmi bakterinė odos infekcija, pažeidžianti paviršinę limfinę sistemą. Dažniausias sukelia A grupės beta- hemolizinis streptokokas Galima mišri infekcija: auksinis stafilokokas, rečiau - Haemophilus influenzae ar kt. Infekcija patenka pro mažiausius odos pažeidimus, kurie kartais net nepastebimi, vabzdžių įgėlimo ar nudegimo vietas, pro odos ligų sukeltus odos vientisumo pažeidimus (dermatitai, grybeliai ir kt.). Išsivystymą skatinantys veiksniai: imuniteto nepakankamumas, veninės ir arterinės kraujotakos patologija, cukrinis diabetas ir kt.  Rožės klinika, diagnostika, gydymas Klinika: Staigi pradžia: šaltkrėtis, temperatūra iki 39- 40 C, pažeistos srities skausmas, patinimas ir aiškių ribų paraudimas.  Dažniausiai lokalizacija: kojos ar veidas, būdinga asimetrija. Galimos klinikinės formos: eriteminė, buliozinė , flegmoninė ir nekrozinė. Gali susiformuoti abscesai, septicemija reta, būdingi recidyvai. Diagnostika  klinika Pasėlio rezultatai: (nustatoma patogeninės bakterijos(-ų) rūšis (-ys) ir jautrumas antibiotikams). Padidėję uždegiminiai rodikliai (CRB, ENG, leukocitozė, vyraujant neutrofilams). Pažeidus giliuosius audinius, padidėja ASO titras. Gydymas:  Sisteminė antibiotikoterapija pagal įvairias gydymo schemas.  Vietiniai antiseptikai  Piodermijų profilaktika Tinkama odos priežiūra: abai svarbu atstatyti odos barjerinę funkciją, pašalinti dirgiklius (reikia vengti trynimo, šluostymo, kasymo) Lėtinių infekcijos (nosiaryklės, ausų ir kt.) židinių išaiškinimas ir gydymas. Ligą skatinančių veiksnių pašalinimas. Mikrotraumų vengimas  Literatūra Aukštuolienė E, Butrimienė I, Čaplinskas S. ir kt., Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika, gydymas ir profilaktika. Mokomoji knyga; Alma litera. 2007. http://www.ulac.lt E-knygos: Clinical Dermatology (Carol Soutor, Maria K. Hordinsky) http://accessmedicine.mhmedical.com/book.aspx?bookid=2184 Fitzpatrick‘s dermatology, 9e, AccessMedicine, McGraw-Hill Medical https://accessmedicine.mhmedical.com/Book.aspx?bookid=2570 Veido odos ligos ir slauga Prof. Skaida Valiukevičienė 2019-03-01  Dažniausios uždegminės odos ligos veido srityje Aknė, rožinė - tam tikrose amžiaus grupėse paplitusios lėtinės uždegiminės odos ligos, kurių bėrimas pasireiškia dažniausiai veido srityje. Turi bendrų simptomų ir skirtumų  Paprastieji spuogai, Aknė Veidas Dažna lėtinė uždegiminė odos liga, plauko maišelio ir riebalų liaukų uždegimas, kuris paprastai vystosi paauglystėje. Nugara Lokalizacija: – Veidas; – Krūtinė; – Nugara. Epidemiologija: Krūtinė Paaugliai vyrai > moterys; Suaugusios moterys > vyrai.  Aknės etiopatogenezė Genetinis polinkis Padidėjusi androgenų sintezė antinksčiuose: – Androgenai skatina epidermio raginio sluoksnio ląstelių vešėjimą (keratinizaciją). – Odos riebalų liaukų suaktyvėjusi gamyba. Raginio sluoksnio ląstelės ir sebocitų išskiriami lipidai kaupiasi plauko folikule ir jį užkemša (susidaro komedonai – pirminiai aknės bėrimai). – Pakitus odos ragėjimui ir odos riebalų liaukų aktyvumui normalios odos mikrofloros bakterija Propionbacterium acne pradeda daugintis mikrokomedone ir lemia uždegiminių bėrimų susiformavimą. Provokuojantys veiksniai: stresas, aukšto glikeminio indekso produktų vartojimas, rūkymas Karčiauskienė J, Pabrinkytė G, Valiukevičienė S. Aknės patogenezė ir gydymo algoritmas. gydymo algoritmas. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2012: 1,24- 28  Acne severity among study participants according age groups 100 90 Mild 80 70 60 50 40 75.2 66.9 30 % 20 29.8 10 9.3 10.9 3.7 0 0 0.8 0 0.3 0.6 0 7-9y. 10-12y. 13-15y. 16-19y. N=1229; 95% CI Karciauskiene J, Valiukeviciene S, Gollnick H, Stang A. JEADV; 2012  Lengva forma - inkštirai, papuliu mazgeliai Vidutin forma - Komedonai, gausiau papuliu mazgeliai, pavieniai randai Sunki forma - visi simptomai (komedonai, papules mazgeliai/mazgai, randai ir t.t.) Simptomai Komedonai, papulės, mazgeliai, randai veido, krūtinės ir/ar nugaros srityje Randai – sisteminis gydymas Pasėlis: patogeninių bakterijų nenustatoma  Gydymo principai Vietinis (ilgo veikimo): – Retinoidai (diferinas) – Azelaininė rūgštis (skinorenas) – Benzoilperoksidas (BPO) – Kombinuoti preparatai (klindamicinas + BPO) – Antibiotikai monoterapija neskiriami (kombinuotas gydymas) Sisteminis: – Antibiotikai (Doksiciklinas, 100 mg/d 3 mėn.) arba – Retinoidai (Izotretinoinas 0,5 mg/kg 3-6 mėn.) – Kontraceptikai su antiandrogenais moterims Papildomas gydymas: Erbio ar CO2 lazeriu randų šalinimui; cheminiai pilingai (kai nėra uždegiminių bėrimų)  Rožinė Lėtinė uždegiminė odos liga. Lokalizacija: – Centrinė veido dalis – Krūtinės viršutinė dalis (retai) – Akių rožinė Epidemiologija: Moterys>Vyrai, amžiaus pikas 30-70 metų, paplitimas ~1-10 proc. Ryšys su Demodex folliculorum  Klinika Veido raudonis - dažniausias rožinės požymis, pasireiškia iki 87 % sergančiųjų. Gali būti pastovus ar epizodinis. Papulės - pustulės Mikroskopinis tyrimas dėl Demodex (ėminys iš pūlinuko, blakstienos ištraukimas) (sunkesniais atvejais) atlieka BP slaugytojas Paraudimas Odos jautrumas kosmetikai, saulei  Gydymo principai Vietinis (ilgo veikimo): Azelaininė rūgštis (skinorenas) Metronidazolis 0,75 proc. Ivermektinas (jei nustatyta Demodex folliculorum) Antibiotikai monoterapija neskiriami (kombinuotas gydymas) Vietinio poveikio steroidai neskiriami, gali sukelti raudono veido sindromą Sisteminis: Antibiotikai(Doksiciklinas, 100 mg/d, 3 mėn.) arba Retinoidai (Izotretinoinas 0.5 mg/d, 3-6 mėn.) Papildomas gydymas: NdYag lazeris ar IPL teleangiektazinei formai; CO2 ar Erbium lazeris rinofimai; cheminiai pilingai– visoms formoms. Vengti stipraus UV poveikio, irituojančios kosmetikos  Literatūra Balevičienė G., Mačiulevičienė R. Odos ligų atlasas., V.: 2002: 10-12, 28-33 Penzer, R, Ersser S. Principles of Skin Care: A Guide for Nurses and Health Care Practitioners. John Wiley & Sons, Incorporated (2010): 179-185; https://ebookcentral-proquest- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/lib/kmult- ebooks/reader.action?docID=514416&ppg= 21 Odos ir nagų grybelinės ligos: simptomai, gydymo principai, profilaktika Asist. Arūnas Petkevičius LSMU MA, Odos ir venerinių ligų klinika  Grybelinės infekcijos Egzistuoja apie 50 000 rūšių grybų, tačiau tik 300 iš jų yra patogeniškos žmogui. Grybeliai gali pažeisti žmogaus odą, plaukus, nagus, gleivines, vidaus organus. Grybeliai gali sukelti alergines reakcijas (mikidus) Kai kurios rūšys (pvz.: Fusarium graminearum, Penicillium islandicum ir kt ) išskirti toksinus turinčius hepatotoksinį ar onkogeninį poveikius. Dažniausi grybelines infekcijos sukėlėjai yra mikroskopiniai patogeniniai grybeliai: dermatofitai, mielės ar pelėsiai. Grybeliai dauginasi dalydamiesi, pumpuravimu, plinta sporomis. Sporos išlieka gyvybingos iki 3-5 metų, o virinamos ar kaitinamos autoklave žūsta per 3-5 minutes. Grybeliams - palankiausia šilta (28-30˚C) ir drėgna aplinka. Patekę ant pažeistos odos ir jos priedų grybelio sporos ima daugintis. Inkubacinis periodas (be klinikinių požymių) gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių Odos, gleivinių bei odos priedų grybelinės infekcijos sukėlėjai Dermatofitai (TINEA): Trichophyton spp., Epidermophyton spp., Microsporum spp. Mielių grybeliai: Candida spp., Malasezia spp. Pelėsių grybeliai: Aspergillus spp., Alternaria spp., Acremonium spp. ir kt. Grybelinių ligų odos ir nagų plitimo egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai Dažnas lankymasis baseinuose ir pirtyse. Šarminės prausimosi priemonės. Uždara, siaura, nepatogi avalynė. Įvairios pėdų traumos. Sergantys ir nesigydantys šeimos nariai. Padidėjęs prakaitavimas. Sutrikusi medžiagų apykaita (nutukimas, cukrinis diabetas). Sutrikusi kojų kraujotaka. Paveldėtos odos ligos (ichtiozė, odos sausumas). Ilgalaikis gydymasis antibiotikais, imunosupresiniais vaistais, sisteminiais gliukokortikosteroidais. Sunkios lėtinės ligos (tuberkuliozė, vėžys, ŽIV infekcija). Lygiosios odos grybelio klinikinės formos (klasifikacija pagal lokalizaciją)  Pėdų grybelis (Tinea pedis)  Plaštakų grybelis (Tinea manuum)  Kirkšnių grybelis (Tinea inguinalis)  Kūno ir veido (Tinea corporis et faciei)  Pėdų grybelio klinikinės formos Interdigitalinė (dažniausia forma) Pleiskanojanti - hiperkeratozinė Lygiosios odos grybelio klinikinės formos Plaštakų grybelis Kirkšnių grybelis Kūno ir veido (Tinea corporis et faciei) Trichophyton rubrum Microsporum canis (zoofilinis grybelis) JDDG | 1610-0379/2014/1209  Lygiosios odos grybelio gydymas Vietinis gydymas Vietiškai gydyti 3-4 sav. (nes išlieka artrosporos). Azolai: Clotrimasol, Miconasol, Econasol, Bifonasol. Alylaminai: Naftifin, Terbinafin. Hydroksypiridonai: Ciclopiroxolamin Sisteminis gydymas Pažeista dideli plotai, gilus pažeidimas, išreikšta hiperkeratozė Terbinafinas,Itrakonazolis,Flukonazolis Tinea der freien Haut; Lleitlinie der DDG und der Deutschprachingen Mykologischen Gesellschaft. AWMF-Leitlinien-Register Nr.013/002  Nagų grybelio klinikinės formos  Distalinė - lateralinė ponaginė onichomikozė  Proksimalinė ponaginė onichomokozė  Paviršinė (Trichofitinė) leukonichija  Totalinė distrofinė onichomikozė  Nagų ir nagų volelių kandidozė Onychomykose; Lleitlinie der DDG und der Deutschprachingen Mykologischen Gesellschaft. AWMF-Leitlinien-Register Nr.013/002  Nagų grybelio klinikinės formos Distalinė - lateralinė ponaginė Proksimalinė ponaginė onichomikozė onichomokozė  Nagų grybelio klinikinės formos Totalinė distrofinė onichomikozė Nagų ir nagų volelių kandidozė  Nagų grybelio gydymas Vietinis (kai nepažeistas nago guolis): amorolfinas ciklopiroksas Sisteminis: terbinafinas, itrakonazolis, flukanazolis. Pagalbinės priemonės (netraumuojantis nago pašalinimas). Kombinuotas gydymas (vietinis ir sisteminis). Lazerio terapija (su sisteminiu) Onycomykosis; Leitlinie der DDG und der Deutschprachingen Mykologischen Gesellschaft. AWMF-Leitlinien-RegisterNr.013/003  Asmeninė grybelinės infekcijos profilaktika Reguliarus rankų ir kojų plovimas vandeniu su nešarminiu muilu bei kruopštus nusausinimas. Plovimo metu rekomenduojama nuolat pašalinti seną ir nebegyvą pėdų odos sluoksnį - tokiu būdu sumažinamas nuospaudų, įtrūkimų, kuriuose kaupiasi mikroorganizmai, atsiradimo pavojus. Reguliarus ir taisyklingas nagų kirpimas. Vengti kojas spaudžiančių kojinių bei batų. Kojines reikia rinktis medvilnines, o batus, pagamintus iš "leidžiančių kvėpuoti" medžiagų. Kojines bei avalynę patartina keisti kiekvieną dieną. Prakaitavimui mažinti galima naudoti įvairius dezodorantus, antiperspirantus ir kremus. Lankantis baseinuose, pirtyse, sporto klubuose turėti savo avalynę. Naudotis tik savo rankšluosčiu skirtu rankoms bei kojoms. Rankšluosčius keisti reguliariai. Juos skalbti karštame vandenyje.  Avalynės dezinfekcija Ligonio dėvėtą avalynę, kojines bei pirštines rekomenduojama išmesti. Jei tokios galimybės nėra, šiuos daiktus būtina dezinfekuoti. Vatos tamponas vilgomas 25% formalino ar 40% acto rūgšties tirpale ir dedamas į avalynę. Po to avalynė talpinama į polietileninius maišelius, sandariai užrišama ir laikoma dvi paras. Po dezinfekcijos avalynė ne mažiau savaitės, kol išnyksta specifinis kvapas, vėdinama negyvenamoje patalpoje. Baigus gydymą rekomenduojama isigyti naują avalynę.  Literatūra Aukštuolienė E, Butrimienė I, Čaplinskas S. ir kt., Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika, gydymas ir profilaktika. Mokomoji knyga; Alma litera. 2007. http://www.ulac.lt E-knygos: Clinical Dermatology (Carol Soutor, Maria K. Hordinsky) http://accessmedicine.mhmedical.com/book.aspx?bookid=2184 Fitzpatrick‘s dermatology, 9e, AccessMedicine, McGraw-Hill Medical https://accessmedicine.mhmedical.com/Book.aspx?bookid=2570 Dermatitai ir slauga Prof. Skaida Valiukevičienė 2019-03-01  Dermatitas Odos uždegimas, kuriam būdingas niežtintis polimorfinis bėrimas: eritema, pleiskanojimas, lichenifikacija (lėtinis dermatitas) eritema, pūslelės, erozijos, šašai (ūmus dermatitas)  Dažniausios dermatitų rūšys Pavadinimas Priežastis Patogenezė Dermatito bėrimo lokalizacija Atopinis Maisto, įkvepiamieji I tipo HR, IgE ↑ Veidas, kaklas, dermatitas alergenai (žiedadulkės, Filagrino mutacija lenkiamieji galūnių (egzema, naminių gyvūnų plaukai, (įgimtas odos paviršiai H neurodermitas) namų dulkių erkės, kt.) sausimas) Th2 limfocitai ↑ Iritacinis Cheminės medžiagos Toksinis poveikis, Dirgiklio vietoje dermatitas Fiziniai veiksniai uždegimo mediatorių ↑ Alerginis Išorinės cheminės IV tipo hipererginė Kontakto su kontaktinis medžiagos (metalai, reakcija medžiaga vietoje ir dermatitas konservantai, kvapiosios už jos ribų medžiagos, dažai) Seborėjinis HR – hipererginė reakcija Androgenai↑ Mielių grybelis ↑, Kūno vietose, dermatitas Riebalų ↑sekreto uždegimo kuriose yra daugiau Imunosupresija mediatorių sintezė riebalų liaukų  Atopija: epidemiologija Atopinio dermatito (AD) paplitimas 10-20 proc. 50 proc. AD pirmieji simptomai pasireiškia per pirmuosius metus, 80 proc. – iki 5 metų. 20-30 proc. vaikų AD išlieka po brendimo. 60-70 proc. sergančiųjų, turi šeiminę atopijos anamnezę (AD, astma ar /ir šienligė).  Filagrino geno mutacija Filagrinas yra reikšmingas epidermio barjero baltymas, formuojantis keratino citoskeletą. Jo mutacija leidžia lengviau per odą patekti antigenams, alergenams, cheminėms medžiagoms. Imunohistochemija: keratohialino granulių radimas normaliame epidermyje (kairysis paveikslas); pacientai sergantieji AD esant filagrino genų mutacijai neturi minėto granuliuotojo sluoksnio (dešinysis paveikslas). Irvine AD, et al. Journal of Investigative Dermatology (2006)  AD klinikinės formos Mažų vaikų AD (iki 2 metų) Suaugusiųjų AD  Kūdikių atopinis dermatitas Lokalizacija: Veidas, skalpas, kaklas, krūtinė, tiesiamieji galūnių paviršiai “Šlapioji egzema”: eritema, papulės, pūslelės,šlapiavimas, erozijos, šašai (dažniausiai pasireiškia) 80 proc. kūdikių dermatito atvejų yra AD  Suaugusiųjų atopinis dermatitas Lokalizacija: Kaklo raukšlės, alkūnių ir riešų linkių, pakinklių, periorbitalinės srities lichenifikacija, nukasymai (Bdingi ltinio dermatito simptomai) Bakterijų pasiskirstymas odoje Vaikų, paauglių ir suaugusijųjų AD (2-14-30 m.) *Bakterijų genomo kiekybinės charaketristikos PGR metodu [Grice A, Segre JA. The skin mikrobiome. Nat Rev Microbiol, 2013] Klinika: subjektyvūs požymiai Niežėjimas Požymiai išryškja vakare arba nakt Niežėjimas sunkus, lengvai išprovokuojamas “Ydingas ratas” X Kasymasis Niežėjimas  SCORAD skalė A – odos pažeidimo plotas B – objektyvūs simptomai C – subjektyvūs simptomai 1-24 taškai – lengvas AD 25-50 taškai – vidutinio sunkumo AD >50 taškai – sunkus AD  Diagnostika Anamnezė (asmeninė ir šeimyninė) Klinika (pagal amžių) Alergologinis ištyrimas: odos dūrio mėginiai Lab. tyrimai: BKV (eozinofilija), bendras IgE, specifiniai IgE Odos biopsija (retai) Alergologinis ištyrimas: odos dūrio mėginiai  Išplitimas Bėrimo išplitimui vertinti Metai skaičiuojamas kūno sričių Sritis/Amžius Naujagimis 1 5 10 15 Suaugęs paviršiaus plotas (proc.) priklausomas nuo amžiaus, Galva 19 17 13 11 9 7 pagal C.C. Lund ir N.C. Kaklas 2 2 2 2 2 2 Browder, 1944. Paciento Liemens priekinis 13 13 13 13 13 13 delnas lygus 1% kūno paviršius paviršiaus ploto (KPP). Liemens 13 13 13 13 13 13 užpakalinis paviršius Sėdynė 5 5 5 5 5 5 Išoriniai lytiniai 1 1 1 1 1 1 = 1 proc. KPP organai Žastai 8 8 8 8 8 8 Dilbiai 6 6 6 6 6 6 Plaštakos 5 5 5 5 5 5 Šlaunys 11 13 16 17 18 19 Blauzdos 10 10 11 12 13 14 Pėdos 7 7 7 7 7 7 Iš viso: 100 100 100 100 100 100  AD gydymas Lengva forma: Emolientai, alergenų vengimas Lengvas Eliminacinė dieta be alergenų (hipoalerginė dieta) Lengva-vidutine forma Lengvas –vidutinis Vietinio poveikio silpni ir vidut. stiprūs GKK Kacineurino inhibitoriai (imunomoduliatoriai) Sunki forma Sunkus AD Sisteminis gydymas (steroidai – tik trumpai, ciklosporinas, biologinė terapija) Fototerapija (UVB 311 nm spinduliai)  Tubuliarinis tvarstis Tai elastingas tvarstis, kuris tempiasi skersine ir išilgine kryptimis bei idealiai tinka tvarsčių fiksavimui ir odos uždengimui bet kurioje kūno vietoje. Naudojamas drėgnų tvarsčių metodikoje, kuri taikoma, kai yra šios būklės: ūmus dermatitas (egzema), toksikodermija, eritrodermija, odos eksfoliacija, lichenifikacija ir niežėjimas. Drėgnų tvarsčių metodika - tvarsliava mirkoma į šiltus tirpalus ir dedama ant švarios, prieš tai antiseptikais dezinfekuotos, emolientais ir/ar gydytojo paskirtu vietinio poveikio preparatu padengtos odos. Tada ant viršaus pacientas apsivelka pižama ir yra šiltai apklojamas apklotu. Tvarsčius būtina pasiruošti pagal kūno vietas, atkirpti reikalingus ilgius. Blauzdoms, dilbiams galima dėti dvigubus tvarsčius, taip susilaiko šiluma galūnėse. Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos darbo instrukcija „Drėgnų tvarsčių uždėjimas pacientui“ Nr. SL DI OV 14/01 https://www.molnlycke.lt/produktai-sprendimai/tubifast/ https://www.medicaljournals.se/acta/content_files/files/pdf/95/8/4432.pdf  Iritacinis (kontaktinis) dermatitas Pavadinimas Priežastis Patogenezė Dermatito bėrimo lokalizacija Atopinis Maisto, įkvepiamieji I tipo HR, IgE ↑ Veidas, kaklas, dermatitas alergenai (žiedadulkės, Filagrino mutacija lenkiamieji galūnių (egzema, naminių gyvūnų plaukai, (įgimtas odos paviršiai H neurodermitas) namų dulkių erkės, kt.) sausimas) Th2 limfocitai ↑ Iritacinis Cheminės medžiagos Toksinis poveikis, Dirgiklio vietoje dermatitas Fiziniai veiksniai uždegimo mediatorių ↑ Alerginis Išorinės cheminės IV tipo hipererginė Kontakto su kontaktinis medžiagos (metalai, reakcija medžiaga vietoje ir dermatitas konservantai, kvapiosios už jos ribų medžiagos, dažai) Seborėjinis HR – hipererginė reakcija Androgenai↑ Mielių grybelis ↑, Kūno vietose, dermatitas Riebalų ↑sekreto uždegimo kuriose yra daugiau Imunosupresija mediatorių sintezė riebalų liaukų Iritacinis kontaktinis dermatitas: gydymas Vengti išorinių dirgiklių (dėvėti pirštines) Išorinio poveikio priešuždegiminiai vaistai (kortikosteroidai ar kalcinieurino inhibitoriai Atstatyti epidermio barjerinę funkciją (emolientai). Emolientas : išorinio poveikio drėkinanti priemonė be kvapų (forma losjonas, gelis kremas, tepalas)  Alerginis kontaktinis dermatitas Pavadinimas Priežastis Patogenezė Dermatito bėrimo lokalizacija Atopinis Maisto, įkvepiamieji I tipo HR, IgE ↑ Veidas, kaklas, dermatitas alergenai (žiedadulkės, Filagrino mutacija lenkiamieji galūnių (egzema, naminių gyvūnų plaukai, (įgimtas odos paviršiai H neurodermitas) namų dulkių erkės, kt.) sausimas) Th2 limfocitai ↑ Iritacinis Cheminės medžiagos Toksinis poveikis, Dirgiklio vietoje dermatitas Fiziniai veiksniai uždegimo mediatorių ↑ Alerginis Išorinės cheminės IV tipo hipererginė Kontakto su kontaktinis medžiagos (metalai, reakcija medžiaga vietoje ir dermatitas konservantai, kvapiosios už jos ribų medžiagos, dažai) Seborėjinis HR – hipererginė reakcija Androgenai↑ Mielių grybelis ↑, Kūno vietose, dermatitas Riebalų ↑sekreto uždegimo kuriose yra daugiau Imunosupresija mediatorių sintezė riebalų liaukų Alerginio kontaktinio dermatito priežastys Metalai (nikelis, kobaltas, chromas) Konservantai (parabenai, formaldehidas) Kvapiosios medžiagos (Peru balzamas) Gumų priedai Augalai Dervos (kolofonija, epoksiderva) Vaistai Esant alergijai nikeliui negalima vartoti maisto produktų turinčių nikelio (vėžiagyvių, šokolado, kavos, kakavos)  Leistini produktai Vengtini produktai Kiaušiniai Vėžiagyviai Žuvis Mėsa (visos rūšys) Pieniški produktai Sviestas, sūris, pienas Šokoladinis pienas Jogurtas (be dažančių priedų) Daržovės Šparagai, brokoliai Pupelės (žalios, rudos, baltos) Raudoni burokėliai Daržiniai kopūstai, salotos, špinatai Briuseliniai, kinietiški kopūstai Porai Balti kopūstai, kalafiorai Žirniai (žali, skaldyti), lešiai Kukurūzai Sojos baltymų milteliai (naudojami dešroje, maltoje mėsoje, duonoje, buljonuose, sriubos koncentratuose) Bulvės Agurkai Krapai, petražolės Baklažanai Česnakai, svogūnai (vidutiniškai) Grybai Dieta be nikelio Pipirai: žali, raudoni Grūdiniai turinčių Pusryčiai gaminti iš ryžių, popkornas Sėlenos, ryžių sėlenos Pyragai ir biskvitiniai be migdolų ir kt. riešutų, kakavos ir šokolado Grikiai, soros, avižos Duona iš daugelio grūdų Kukurūzų dribsniai, miltai, krakmolas Nepoliruoti ryžiai maisto Melionai Ryžiai (poliruoti, vidutiniškai) Sezamo, saulėgrąžų sėklos Sėlenų ir ląstelienos produktai, įskaitant košes, biskvitus, tabletes produktų Spageti Ruginių grūdų ir kviečių duona (vidutiniškai), kviečių miltai Nesijotų grūdų duonos ar biskvitai Vaisiai Bananai (vidutiniškai), persikai, kriaušės Datulės, figos, džiovintos slyvos Uogos, išskyrus avietes Ananasai Razinos, rabarbaras Avietės Gėrimai Alkoholiniai gėrimai (distiliuoti produktai ir gėrimai, pagaminti iš jų) Šokolado ir kakavos gėrimai Arbata iš automatų Gazuoti gėrimai Kava ir arbata (silpna ir vidutiniškai) Įvairūs Margarinas Migdolai, lazdyno ir kiti riešutai Mielės Kepimo milteliai (didesniais kiekiais) Sėmenys, sėmenų aliejus Saldumynai su šokoladu, marcipanu, riešutais, saldymedžiu Vitaminai su nikeliu  Alerginis kontaktinis dermatitas: simptomai Niežėjimas Lichenifikacija Eritema, edema Pleiskanojimas Pūslės (ūmiais atvejais) Išorinio dirgiklio vietoje ir už jo ribų Lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas (egzema) Niežėjimas Nedidelė eritema Stiprus pleiskanojimas Įtrūkimai Svarbu detaliai surinkti profesinę ir laisvalaikio anamnezes.  Alergenų lopo testas (ALT) 1896 m. Josef Jadassohn sukūrė testo atlikimo techniką Testuojamos medžiagos dedamas ant aliuminio kamerų, kurios klijuojamos ant odos ALT atlieka bendrosios praktikos slaugytoja ALT rezultatus vertina odos reakcijas gyd. dermatovenerologas Alergenų lopo testas Testas užklijuojamas ant nugaros vertikaliai 5-10 pleistrų eilės Pleistrai pašalinami po 48 valandų, atiekamos atžymos odos žymekliu. Testo rezultatas vertinamas po 48 val. 72 val. ir 96 val. ALT rezultatai ? + ++ +++ Veido alerginis kontaktinis dermatitas. Teigiama reakcija kvapų mišiniui po 48 val.  Ūmaus dermatito vietinio gydymo principai Šalinti priežastį (dieta be nikelio) Atverti steriliai pūsles Nukirpti negyvybingą epidermį Drėgni tvarsčiai su antispetikais (30 min. x2-3 kartus/d) Emolientas (kremas, losjonas) su vaistiniu preparatu ar be jo Vonelė su kalio permanganatu, juoda arbata Žaizdų tvarstymas su parafino tinkleliu, drėgna tvarsliava, hidrokoloidinias tvarsčiais  Tvarsčių rūšys Hidrokoloidinis tvarstis Tinkelinis tvarstis Elastinis bintas Antispetikas  Lėtinio dermatito vietinio gydymo principai Šalinti priežastį Emolientas (tepalas) su vaistiniu preparatu ar be jo Vaistai nuo uždegimo (veido ir kūno raukšlių bėrimui silpni steroidai – hidrokortizono kremas, kitoms sritims – vidutinio stiprumo steroidai) Kalcineurino inhibitoriai (veido bėrimui, vaikų AD)  Seborėjinis dermatitas Pavadinimas Priežastis Patogenezė Dermatito bėrimo lokalizacija Atopinis Maisto, įkvepiamieji I tipo HR, IgE ↑ Veidas, kaklas, dermatitas alergenai (žiedadulkės, Filagrino mutacija lenkiamieji galūnių (egzema, naminių gyvūnų plaukai, (įgimtas odos paviršiai H neurodermitas) namų dulkių erkės, kt.) sausimas) Th2 limfocitai ↑ Iritacinis Cheminės medžiagos Toksinis poveikis, Dirgiklio vietoje dermatitas Fiziniai veiksniai uždegimo mediatorių ↑ Alerginis Išorinės cheminės IV tipo hipererginė Kontakto su kontaktinis medžiagos (metalai, reakcija medžiaga vietoje ir dermatitas konservantai, kvapiosios už jos ribų medžiagos, dažai) Seborėjinis HR – hipererginė reakcija Androgenai↑ Mielių grybelis ↑, Kūno vietose, dermatitas Riebalų ↑sekreto uždegimo kuriose yra daugiau Imunosupresija mediatorių sintezė riebalų liaukų Kūdikių seborėjinis dermatitas pasireiškia per pirmuosius 3 mėn. dažniausiai skalpo srityje, pažastyse ar kirkšnyse. Eritema, sausos pleiskanos Suaugusiųjų seborėjinis dermatitas Eritema, pleiskanojimas, pasirodo kakto srityje, atsiranda pleiskanu ir pns. Seborėjinio dermatito gydymo principai – Šampūnai ir emolientai su cinku, selenu, salicilo rūgštimi. – Priešgrybeliniai vaistai - imidazolai (Klotrimazolis, Ketokonazolis) – Silpni kortikosteroidai (Hidrokostizonas) – Imunomoduliatorius (Pimekrolimus)  Literatūra Balevičienė G., Mačiulevičienė R. Odos ligų atlasas., V.: 2002 Penzer, R, Ersser S. Principles of Skin Care: A Guide for Nurses and Health Care Practitioners. John Wiley & Sons, Incorporated (2010): 41-42; https://ebookcentral-proquest- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/lib/kmult- ebooks/reader.action?docID=514416&ppg= 21  Virusinės odos ligos ( virusinės karpos, užkrečiamasis moliuskas, paprastoji ir juostinė pūslelinė): simptomai, gydymo principai, profilaktika Asist. Arūnas Petkevičius LSMU MA, Odos ir venerinių ligų klinika  Virusinė karpos Apibrėžtis. Virusinės karpos (verrucas) – tai ŽPV virusų sukelta gerybinė epidermio hiperplazija, pasireiškianti mazgeliais ar plokštelėmis Sukėlėjas: žmogaus papilomos virusas (ŽPV) priskiriamas papoviridae DNR virusų šeimai. Virusines karpas dažniausiai sukelia ŽPV (1,2,4, 3,10 tipai, kurie nesuvėžėja) Virusinių karpų klinikinės formos:  paprastos karpos  padų karpos  plokščiosios karpos Odos ŽPV užsikrečiama tiesioginio kontaktiniu būdu ar per virusais užkrėstus daiktus, esant per odą ir gleivinių mikrotraumoms.  Paprastosios karpos (Verrucae vulgares) ► Apibrėžtis. ŽPV (1,2,4 tipai) sukeltas hiperplastinis gerybinis navikas. ► Klinika. Dažniausiai serga vaikai ir paaugliai. Tipinė lokalizacija: pirštai, plaštakos, pėdos; kartais pažeidžiama pažeista apynagės sritis. Kietas raginis mazgelis, nuo segtuko galvutės iki 1 cm dydžio, eskausmingas, odos spalvos (bet gali būti pilkas, rusvas), be uždegimo reiškinių. Šviežių karpų paviršius lygus, pusiau permatomas, vėliau jis tampa šiurkštus, grūdėtas, atsiranda išaugėlių. Kartais gretimos karpos susilieja. Gali būti nuo 1-os iki kelių dešimčių (dažniausiai 2-3 ) Charakteringi požymiai yra odos žymių nykimas ir hemoraginės dėmelės arba dryželiai pažeistoje vietoje ► Diagnostika. Klinikiniai požymiai (nulupus paviršinį sluoksnį, atsiranda taškinis kraujavimas). Kartais histologinis tyrimas  Padų karpos (verrucae plantares) ► Apibrėžtis: Dažniausiai pavieniai endofitiniai, dažnai skausmingi gerybiniai navikai ant padų sukelti ŽPV (1,2,4 tipai). ► Klinika: Lokalizacija: labiausia spaudžiamos padų vietose. Dažniausiai 2-3, labai skausmingos. Plokštelių paviršiuje matyti mažų, juodų taškelių. Tai kraujo krešulėliai, susidarę trūkus hipertrofuotų spenelių kapiliarams dėl dažno karpų traumavimo. Gali susilieti ir atrodyti kaip viena didelė karpa, tačiau nugramdžius raginį paviršių, pasirodo kelių karpų centrai (šerdys), apsuptos raginiu vainiku. Tai yra mozaikinės karpos. ► Diagnostika. Klinikiniai požymiai (nulupus paviršinį sluoksnį, atsiranda taškinis kraujavimas). Kartais atliekama odos biopsija ir histologinis tyrimas.  Plokščiosios karpos (Verrucae planae) ► Apibrėžtis. Mažos ŽPV (3,10 tipai) sukeltos papulės. ► Klinika. Lokalizacija: ant veido, apie burną; rečiau ant plaštakų, riešų. Dažniausiai odos, kartais gelsvos/pilkos spalvos, plokščios, lygiumi paviršiumi ovalios ar daugiakampės 1-4 mm papulės. Paprastai jų būna iki kelių dešimčių ir būdingas išsidėstymas linijomis. Gali išplisti autoinokuliacijos būdu, ypač ant vyrų veido skutimosi metu (rečiau ant moterų kojų). Dažniausiai serga vaikai ar paaugliai. Esant imunosupresijai, gali atsirasti suaugusiems. ►Diagnostika. Klinikiniai požymiai, retai atliekama odos biopsija ir histologinis tyrimas; ŽPV tipo nustatymas nereikalingas.  Odos karpų gydymas Galimas savaiminis karpų išnykimas (spontaninė regresija). Vietinis gydymas: keratoliziniai preparatai (salicilo r., pieno r., skruzdžių r. ir kt.; citostatikai (fluoruracilas), imunoterapija (imikvimodas). Esant rezistentiškiems vietiniam gydymui atvejais, skiriama lazerioterapija (ypač apynagės srityje) ( CO2 arba dažų lazeris), krioterapija, elektrokoaguliacija, fotodinaminė terapija Po visų gydymo būdų, net mažiausiai 50% atvejų išlieka ligos pasikartojimo galimybė. Paprastoji pūslelinė (Herpes simplex) Apibrėžtis. Paptastąją pūslelinę sukelia DNR turintys Herpes simplex 1 tipo ar 2 tipo neurotropiniai virusai (HSV-1, HSV-2). Etiopatogenezė. HSV-1 ir HSV-2 priklauso žmogaus herpes virusų herpesviridae šeimai. HSV-1 ir HSV-2 sukelia: veido pūslelinę lyties organų pūslelinę  Pirminė infekcija Pasireiškia, kai užsikrėtus organizme nėra neutralizuojančių antikūnų. Dažniausiai užsikrečiama tarp 6 mėn. ir 3 metų amžiaus lašeliniu ar kontaktiniu būdu. Pirmą kartą užsikrėtus, klinika pasireiškia tik 10 % ligonių, 90% yra subklinikinė eiga. Paprastai išsivysto gingivostomatitas: ant lūpų, burnos gleivinėje susidaro skausmingos erozijos su hemoraginiais šašais, Padidėja sritiniai limfmazgiai, atsirada galvos skausmai, silpnumas, subfebrili temperatūra, sutrinka rijimas.  Veido pūslelinės recidyvai 10 – 20 % infekuotų, recidyvai >5 kartus per metus Prodromas (perštėjimas, niežėjimas, deginimas) būsimų bėrimų vietose atsiranda praėjus 2-5 d. po trigerio. Nėra bendrojo negalavimo arba jis nestiprus. bėrimai greičiau išnyksta. Dažniausiai lūpų, nosies, smakro, skruostų srityse atsiradusios eritemos fone susidaro mažų 2-5 mm pūslelių, linkusių susilieti, grupės. Po keleto dienų, trūkus pūslelėms, susidaro erozijos, pūlingi šašai. 7-14 d. lieka použdegiminė eritema Recidyvus provokuoja: -peršalimas -ilgas buvimas ar nudegimas saulėje -lėtinių infekcijų paūmėjimas -medicininės intervencijos, operacijos -ilgalaikis imunosupresantų, gliukokortikoidų naudojimas Veido paprastosios pūslelinės klinika Pūslelinės pirminė infekcija Veido pūslelinės recidyvas  Veido pūslelinės gydymas Sisteminis gydymas (acikloviras, valacikloviras, famcikloviras) gali būti:  epizodinis (pirminė infekcija kol nebuvo susidarę antikūnai ir recidyvas) virusosupresinis (ligos atkryčių profilaktika ir viruso perdavimo mažinimas). Vietinis gydymas:  eriteminėje stadijoje skiriamas acikloviro tepalas,  pūslelių stadijoje - antiseptiniai ir sausinantys preparatai (Cinko oksido losjonas, oktiseptas),  šašų stadijoje - uždegimą slopinantys preparatai (Bepanteno kremas ir kt.). Esant burnos gleivinės pažeidimams, skalavimas antiseptikais (chlorheksidino tirpalas ir kt.)  Juostinė pūslelinė (Herpes zoster) Apibrėžtis. Segmentinė (dermatominė) skausminga odos liga, sukelta Varicella-Zoster-Virus (VZV viruso) reaktyvacijos Patogenezė. Varicella zoster virusas (VZV) priklauso herpes virusų šeimai, -herpes virusų pošeimiui. VZV sukelia 2 skirtingas ligas: Vėjaraupius (varicella)  Juostinę pūslelinę (herpes zoster) Vėjaraupiais serga dažniausiai serga 2-6 m. amžiaus vaikai ir užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Persirgus vėjaraupiais, virusas migruoja iš odos epitelio per juntamuosius nervus į nugaros smegenų ir/arba trišakio nervo ganglijus ir čia lieka latentinėje (persistuoja), nežiūrint susidariusio patvaraus imuniteto. Jei virusas aktyvuojasi, o imuninė sistema nepajėgia jo apriboti, jis migruoja iš ganglijų juntamaisiais nervais į šių nervų inervuojamą odos sritį (dermatomą).  Juostinės pūslelinės klinika Prodrominis periodas tęsiasi 3-5 d. Atsiranda bendras negalavimas, karščiavimas, dizestezijos, įvairaus intensyvumo deginantis ar aštrus skausmas būsimų bėrimų vietoje. Bėrimas dažniausiai lokalizuojasi vienoje pusėje pagal inervuojamą segmentą (dermatomą). Pradžioje atsiranda rausvos dėmės, po 12-24 val. grupuotos pūslelės, po 2-4 d. pūslelių susiliejimas, po 2-4 sav. bėrimas išnyksta be randų. Esant imunosupresijai – chroninė eiga, pūslelės recidyvuoja. Dažniausiai pažeidžiama tarpšonkauliniai nervai, N.trigeminus; N.VII ir N.VIII, rečiau – kaklo, juosmens, kryžkaulio segmentai. Imunininės sistemos nepakankamumui būdinga atipinė klinika (hemoragijos, nekrozė), pažeidžiama daugiau negu nei 1 dermatomas, bėrimas persistuoja ilgą laiką ir galima diseminacija ne pagal inervuojamą segmentą. Dažniau pažeidžiami vidaus organai. ŽIV markeris jaunesniems negu 50 metų.  Juostinės pūslelinės klinika Tarpšonkaulinių nervų pažeidimas N. ophtalmicus pažeidimas (dažniausia lokalizacija)  Juostinės pūslelinės gydymas Sisteminis gydymas specifiniais priešvirusiniais vaistais: Acikloviras, valacikloviras, famcikloviras Būtina pradėti kuo anksčiau: optimaliausia per 48 val. nuo bėrimų pradžios, vėliausia iki 72 val. Būtina skirti gydymą vėliau negu 72 val., jeigu yra diseminuotos formos/imunosupresija, pažeisti vidaus organai, klausos ir regos nervai. Vietiniam gydymui skiriama antiseptiniai ir sausinantys preparatai. Skausmui slopinti skiriami nesteroidiniai analgetikai (acetaminofenas) arba nesteroidiniai priešuždegiminiai ( Nimesulidas , Diclofenakas, Ibuprofenas ir kt.). Dažniausi komplikacija yra poherpetinė neuralgija (PHN) - tai kausminis sindromas besitęsiantis daugiau negu 30d. nuo bėrimo pradžios. PHN šsivysto 10-20% visų sergančiųjų. Esant šiai komplikacijai, kartais skausmui slopinti papildomai naudojami stiprūs opiatai: (Morfinas) kombinacijoje su antikonvulsiniais preparatais (Karbamazepinas), antidepresantais.  Literatūra Aukštuolienė E, Butrimienė I, Čaplinskas S. ir kt., Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika, gydymas ir profilaktika. Mokomoji knyga; Alma litera. 2007. http://www.ulac.lt E-knygos: Clinical Dermatology (Carol Soutor, Maria K. Hordinsky) http://accessmedicine.mhmedical.com/book.aspx?bookid=2184 Fitzpatrick‘s dermatology, 9e, AccessMedicine, McGraw-Hill Medical https://accessmedicine.mhmedical.com/Book.aspx?bookid=2570  DILGĖLINĖ (Urticaria) Kvinkės edema Doc. Vesta Kučinskienė LSMU Odos ir venerinių ligų klinika Dilgėlinė – odos liga, pasireiškianti niežtinčiomis, staiga atsirandančiomis ir išnykstančiomis per 24 valandas pūkšlėmis. Pūkšlė - staiga atsirandantis ribotas raudonos ar baltos spalvos odos pakilimas dėl viršutinio dermos sluoksnio edemos, kuri išsivysto išsiplėtus kapiliarams, padidėjus jų pralaidumui, serumui bei įvairiems uždegiminiams mediatoriams sunkiantis per kapiliarų sieneles, epidermis lieka nepažeistas.  Pūkšlė Aiškių ribų, plokščias, aiškiais kraštais pakilęs bėrimo elementas. Diaskopuojant: gelsva spalva dėl serumo dermoje. Išryškėja folikulų angos: apelsino žievelės vaizdas. Epidermis nepažeistas (nepleiskanoja).  Priežastys Maistas – kiaušiniai, riešutai, pupos, pienas, vaisiai, grūdų produktai. Maisto priedai – konservantai, dažo medžiagos. Medikamentai – pvz., penicilinas, acetilsalicilo rūgštis, analgetikai. Infekcijos – virusinis hepatitas B, helmintozės, bakterinės, parazitinės ar grybelinės ligos. Fiziniai veiksniai – šaltis, karštis, saulės spinduliai, kt. Kontaktiniai alergenai – pvz. lateksas. Sisteminės ligos - piktybiniai navikai, sisteminės jungiamojo audinio ligos, kt.  Patogenezė Apie 60-75 pro.atvejų yra alerginės kilmės. Kai mastocitai (putliosios ląstelės), esančios odoje, nosies, žarnų gleivinėje, alveolių sienelėje, degranuliuoja ir išsiskiria uždegiminiai mediatoriai - histaminas, prostaglandinai, leukotrienai, yra sukeliama I tipo alerginė reakcija: alergeno ir IgE prisijungimas prie FcRI receptorių- alerginė dilgėlinė.  Histamino poveikis Padidėja kapiliarų pralaidumas, plazma sunkiasi per kapiliarų sieneles Paviršinės dermos pabrinkimas - pūkšlės Gilesnis dermos, poodžio, pogleivio pabrinkimas - angioedema Šalčio, spaudimo ar pseudoalerginės dilgėlinės patogenezėje dalyvauja kiti mediatoriai: serotoninas, bradikininas, leukotrienai, prostaglandinai, proteolitiniai fermentai Klinikinė reikšmė: šios dilgėlinės rūšys mažiau atsako į gydymą antihistamininiais vaistais.  Dilgėlinės klasifikacija pagal ligos trukmę Ūminė dilgėlinė: < 6 sav., Lėtinė dilgėlinė: > 6 sav. bent 2k/sav. atsiranda pūkšlės.  Klinika Niežėjimas: ryškiausias atsirandant pūkšlei, vėliau mažėja, padidėja vakare. Pūkšlės: atsiranda ir išnyksta be pėdsakų per 24 val. Gali būti kartu su angioedema. (gilesnis audiniu pazeidimas) Kartais nuovargis, febrilus karščiavimas, gastrointestinaliniai simptomai (pykinimas, vėmimas). Nukasymai nebūdingi, ligoniai linkę trinti beriamas vietas. Jei individuali pūkšlė neišnyksta per 24 val.: urtikarinis vaskulitas dilgėlinė sukelta ne histamino ar tikrai pūkšlės?..odos infiltratas  Vaikų dilgėlinės simptomai Dažniausiai ūmi Priežastys: -infekcijos (virusinės, parazitai) -vaistai (sulfonamidai, antibiotikai) -maisto alergenai (sergantiesiams atopinėmis ligomis) Būdingos žiedinės pūkšlės, dažna taškinė purpura Ūmi dilgėlinė  Lėtinė dilgėlinė, sukelta fizinių Saulės veiksnių Spaudimo Simptominis dermografizmas Šalčio http://www.dermnetnz.org/vascular.html  Lėtinė dilgėlinė, sukelta fizinių veiksnių Cholinerginė Karščio Akvageninė http://www.dermnetnz.org.html  Diagnostika Ūmios urtikarijos diagnostikai paprastai užtenka anamnezės ir klinikos. Lėtinės urtikarijos atveju diagnostikos tikslas yra priežasties išaiškinimas (provokaciniai mėginiai, galimų infekcijų ištyrimas, specifiniai IgE kraujyje, skydliaukės hormonai, BKT, CRB ar ENG, krioglobulinai, odos biopsija, ar kt.)  Gydymo principai Pirmiausia vengti ar pašalinti alergeną (hipoalerginė dieta, šalinti infekcijos židinį). Gydyti gretutines ligas. Antihistamininiai vaistai – pirmo pasirinkimo vaistai. Specifinė hiposensibilizacija, pvz, esant alergijai vabzdžių įkandimams. Vietinis gydymas dažniausiai neskiriamas.  Gydymo algoritmas I pasirinkimo II kartos antihistamininiai preparatai Jei simptomai išlieka 2sav. II pasirinkimo II kartos antihistamininiai preparatai Dozės didinimas iki 4k/d Jei simptomai išlieka kitas 1-4sav. III pasirinkimo Omalizumabas arba Ciklosporinas A Trumpas sisteminių gliukokortikoidų kursas (iki 10 dienų), esant paūmėjimui Zuberbier T, et al. The EAACI/GA 2 LEN/EDF/WAO Guideline for the definition, classification, diagnosis, and management of urticaria: the 2013 revision and update. Allergy2014; 69: 868–887. Bilastinas šalčio dilgėlinės gydyme  Angioedema (Kvinkės edema) Angioedema – lokalus poodžio ar pogleivio audinių tinimas, kurį sąlygoja poodžio, pogleivio audiniuose esančių kraujagyslių išsiplėtimas ir padidėjęs jų pralaidumas. Dažnai ši būklė pasireiškia kartu su dilgėlinės pobūdžio išbėrimu.  Angioedema (Kvinkės edema) Išsivysto greitai, maždaug per 6 valandas; dažniausiai patinimas atsiranda veido srityje; virškinimo trakto ir gerklų pažeidimas nėra dažnas. Įgytai ligos formai nebūdinga šeiminė anamnezė, pacientas dažniausiai neserga kitomis ligomis, galinčiomis sukelti angioedemą.  Gydymas sumažinti ar išvengti uždegiminės reakcijos, vengiant žinomų provokuojančių veiksnių (pvz. ličio preparatų); alerginės kilmės su histaminu susijusi angioedema gydoma antihistaminiais vaistais (H1 ir H2 receptorius veikiantys). Sunkiais atvejais gali būti skiriami adrenalinas, sisteminiai gliukokortikoidai.  Literatūra: Gailevičius P., Obelenienė D. M. Odos ir venerinės ligos. Vilnius, 1996, psl. 76-79 Balevičienė G. Mačiulevičienė R. Odos ligų atlasas, 2002. Toksinė epidermio nekrolizė Doc. V. Kučinskienė LSMU Odos ir venerinių ligų klinika TOKSINĖ EPIDERMIO NEKROLIZĖ  tai reta, ūminė, gyvybei grėsminga odos ir gleivinių liga, kurios metu dėl keratinocitų apoptozės nuo tikrosios odos atsiskiria dideli epidermio plotai ir kuri beveik visada yra sukelta vaistų Toksinė epidermio nekrolizė ETIOLOGIJA  antibiotikai (aminopenicilinas, kvinolonas, cefalosporinai, tetraciklinas, imidazolo grupės priešgrybeliniai vaistai ir kt.)  antiepilepsiniai vaistai  sulfonamidai  pirazolonai  barbituratai  sindromas paprastai išsivysto 7-21 dieną po pirminio vaisto patekimo Toksinė epidermio nekrolizė EPIDEMIOLOGIJA  dažnumas 0,4 – 1,2 atvejai 1 000 000 gyventojų per metus  moterys serga dažniau, nei vyrai (1,5:1)  vidutinis mirtingumas yra 25- 35 proc. Toksinė epidermio nekrolizė PATOGENEZĖ  yra sutrikusi detoksikacijos reakcija  dėl toksinio poveikio žuvusias ląsteles fagocituoja fagocitinės ląstelės  kai persipildo fagocitų talpa, nekrozinės masės kaupiasi tarp ląstelių  išsivysto stiprus uždegimas Toksinė epidermio nekrolizė PATOGENEZĖ  per kelias valandas ar dienas susidarę apoptoziniai keratonocitai tampa nekroziniais  keratonocitai praranda ryšį vienas su kitu ir bazine membrana, todėl prarandamas epidermio gyvybingumas  formuojasi viso sluoksnio pilna epidermio nekrolizė Toksinė epidermio nekrolizė KLINIKA  pirminiai simptomai: karščiavimas, akių gėlimas, skausmas ryjant, odos pažeidimai - neaiškių kontūrų raudonos dėmės ir plokštelės  tipinės odos pažeidimų lokalizacijos: liemuo, nugara, veidas ir proksimalinės viršutinės galūnės  palaipsniui formuojasi subliūškusios pūslės, epidermis lupasi stambiais lopais, odos pažeidimai pasidaro panašūs į nudegimą Toksinė epidermio nekrolizė DIAGNOSTIKA  klinika  histologija – totali epidermio nekrozė  BKT - neutropenija, limfopenija ir trombocitopenija  biochemija – šlapalo, kreatinino ir gliukozės koncentracijos padidėjimas serume  Toksinė epidermio nekrolizė GYDYMAS SISTEMINIS  Gliukokortikoidai (0,5-1,0 mg/kg/d)  IV imuno globulinas didelėmis dozėmis (antikūnai prieš Fas receptorius) (3 g/kg/d)  Ciklosporinas (3-4 mg/kg/d)  plazmaferezės  antibiotikai bakterinėms komplikacijoms gydyti  skysčių ir elektrolitų balanso pataikymas VIETINIS  žaizdų gydymas (kaip patyrus III laipsnio nudegimą) Žvynelinė ir slauga Prof. Skaidra Valiukevičienė Dominyka Stragytė LSMU Odos ir venerinių ligų klinika Žvynelinė (psoriazė) Lėtinė uždegiminė liga, kuri pažeidžia odą, nagus ir 25 proc. pacientų sąnarius. Epidemiologija Serga 1 – 2 proc. populiacijos. Pradžia paauglystėje  Etiologija ir patogenezė Genetinis polinkis ir išoriniai veiksniai Aplinkos veiksniai Asocijuotos ligos: nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos Stresas Lėtinės infekcijos Patogenezė: Th17 aktyvacija ir sintezė citokinų (IL17A, IL23, TNF) → sutrikusi epidermio ląstelių Genetika https://openi.nlm.nih.gov/imgs/512/282/3235550/PMC32 proliferacija, uždegimas 35550_gr3.png Klinika Ribotos eriteminės plokštelės padengtos pilkšvais žvynais. Aušpico triada: – Stearino išvaizdos lengvai nukrapštomas žvynas. https://www.mayoclinic.org/diseases- – Po juo rožinės spalvos conditions/psoriasis/symptoms-causes/syc-20355840 epidermio ląstelių plėvelė. – Aušpico simptomas: nukrapščius žvyną pasirodo taškinis kraujavimas. https://www.researchgate.net/figure/Auspitz-sign-multiple-pinpoint- bleeding-observed-on-scraping-the-scales-in-psoriasis_fig1_7073510 Pažeidimų lokalizacija Būdingos vietos: – tiesiamieji paviršiai (alkūnės, keliai), galvos oda, kryžkaulio sritis, tarpsedmenininis plyšys, bamba, lytiniai organai, odos raukšlės, https://www.health.harvard.edu/newsletter_article/pso riasis-more-than-skin-deep palmoplantarinė. Specifiniai požymiai: – nagai (“aliejaus dėmės”, “antipirščio” simptomai, distalinė onicholizė) https://www.webmd.com/skin-problems-and- treatments/psoriasis/nail-psoriasis#1  Klasifikacija Tipai: Klinikinės formos: Retos formos: 1 tipas: lašinė žvynelinė Eritroderminė (ligos pradžia, 40 m. forma) Parengta remiantis: Günter B. Cyberderm. Zürich; 2017.  Diagnostika Klinika Aušpico triada, bėrimo simetriškumas, išplitimas, ar pažeisti sąnariai, sezoniškumas (pagerėja vasarą, būnant ant saulės), serga keli šeimos nariai, gali būti pažeisti sąnariai Biopsija su histologiniu ištyrimu (retai reikalinga)  Gydymas Vietinis: keratolotikai (salicilo r.) Vit. D3 Stiprūs steroidai (veidui – hidrokortizonas ar pimekrolimus) kalcipotriolis/betametazonas. Fototerapija: Sisteminis: Bėrimų išplitimas >10 proc. kūno paviršiaus ploto, nėra efekto nuo vietinio gydymo Tradicinis: metotreksatas, acitretinas. Biologiniai vaistai 3-5 proc. salicilo rūgšties tepalas, stiprus steroido tepalas (klobetazolis), fototerapija (6 mėn.) Padų psoriazė Plokštelinė psoriazė (KPP – 7 proc.)  Sisteminis gydymas, biologinė terpija HLA Cw6 genas Išeminė ŠL Hiperlipide- mija Nutukimas 2-tipo CD Artritas Plokštelinė psoriazė (KPP 30 proc.)  UV spindulių terapija (fototerapija) Rūšys : UV spektras Bangų ilgis UVB plataus spektro (kvarcas) Siaurabangė UVB 311 nm UV - B 280-320 nm Viso kūno UV - A 320-400 nm Lokali PUVA terapija (psoralenas + UVA ) UV - A2 320-340 nm  Sisteminė (psoralenas tab.)  Vonios viso kūno (psoraleno skystis) UV - A1 340-400 nm  Rankų ir kojų vonelė UV spindulių terapija https://www.youtube.com/watch?v=y5pV5aIqkIQ Dietų rekomendacijos pacientams, sergantiems psoriaze Dieta Apibūdinimas Rekomenduojama Sumažinto kalorijų kiekio Apskaičiuotą individualų paros energijos poreikį sumažinti Sergantiems psoriaze, turintiems dieta 300–500 kcal arba 800–1600 kcal/d. antsvorio (KMI ≥ 25) Begliuteninė dieta  Patiekalai ruošiami nenaudojant šių grūdinių Sergantiems psoriaze ir celiakija produktų: kviečių, rugių, miežių. ar jautriems gliutenui  Vyrauja ryžiai, kukurūzai ir grikiai, kai kurie pacientai toleruoja ir avižas. Viduržemio jūros dieta  Ypač tyras (angl. extra virgin) alyvuogių aliejus. Sergantiems psoriaze  ≥2 porc. Daržovių, ≥ 3 porc. vaisių.  ≥3 k./sav. ankštinės daržovės, žuvis ar jūros gerybės, riešutai. KMI – kūno masės indeksas, porc. – porcijos per dieną.  Literatūra Balevičienė G., Mačiulevičienė R. Odos ligų atlasas., V.: 2002: 143-151. Penzer, R, Ersser S. Principles of Skin Care: A Guide for Nurses and Health Care Practitioners. John Wiley & Sons, Incorporated (2010): 121-145; https://ebookcentral-proquest- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/lib/kmult- ebooks/reader.action?docID=514416&ppg=21 Piktybiniai odos navikai ir slauga Prof. Skaidra Valiukevičienė Dominyka Stragytė LSMU Odos ir venerinių ligų klinika Melanoma Piktybinis pigmentinių ląstelių (melanocitų) navikas, didelė metastazavimo rizika. Etiopatogenezė Epidemiologija: šviesi oda > tamsi oda, M > V, 40 – 50 m. Sergamumas: EU 15/100 000/m., AU 40/100 000/m., ↑ 5%/m. Genetinė predispozicija: 5 - 10% Išgyvenamumas: 1930: 1/1500; 1990: 1/100; 2000: 1/75. Dažniausiai nepažeistoje odoje ar iš pigmentinio apgamo  Sergamumas Lietuvoje Moterys - 9,56; vyrai – 6,29/100 000 gyventojų Lietuvos vėžio registro duomenimis (2012): odos melanoma (C43) sergamumas 10,5 (8,1) iš 100.000; 313 naujų atvejų per metus. Mirtingumas 3,5 (2,5) iš 100.000; 109 mirčių atvejų per metus. Skliaustuose standartizuoti rodikliai pagal Europos standartą Melanomos rizikos veiksniai Šviesi oda, šviesūs, rusvi plaukai, strazdanos, mėlynos akys. Šeiminė anamnezė. Nudegimai nuo saulės vaikystėje. Saulės poveikis = visada pasireiškia nudegimas. Neįdeganti oda, didelis skaičius pigmentinių apgamų. Diagnostika Klinika ABCD(E), dermatoskopija, histologija, ištyrimas stadijos nustatymui. ABCD(E) taisyklė: A – asimetrija, B – nelygūs kaštai, C – netolygi spalva, D – darinio augimas, E – paviršiaus nelygumai, paraudimas Kiti pavojingi simptomai: kraujavimas, opa, šašas, uždegimas, perštėjimas. https://www.nhs.uk/conditions/melanoma-skin-cancer/ 66 metų vyras, pT4N1 išopėjusi melanoma, pT >15 mm Nago guolio melanoma 55 m. moteriai, pažeidimas gydytas kaip onichomikozė  Lantigo maligna melanoma Lentigo maligna melanoma, 75 m. moteris Seborėjinė keratozė (pagal TLK-10 AM L82) APŽIŪRA: Gydymas Pirminio naviko gydymas: Operacija 1 cm nuo naviko kraštų (iki 1 mm naviko storio), ar 2 cm (naviko storis >2 mm), Sarginio limfmazgio biopsija (gylis storis >0,8-1 mm). Sarginio LM mikrometaztazė indikacija atlikti PET Adjuvantinis gydymas: interferonas Progresuojanti metastatinė melanoma: Taikinių terapija (BRAF ir MEK inhibitoriai) Imunoterapija PDL1 inhibitoriai Odos karcinoma (ne-melanoma) Lietuvos vėžio registro duomenimis (2012 m.) Odos karcinoma (C44) pirmoje vietoje tarp 75 m. ir vyresnių žmonių (20 proc.), lyginant su kt. piktybiniais navikais. Sergamumas 84 (57) naujų atvejų iš 100.000. Mirtingumas 1,6 (1,0) iš 100.000; 49 mirčių atvejai per metus. Skiriamos 2 rūšys: Bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma) - nemetaztazuoja Plokščiųjų ląstelių karcinoma –metastazuoja į srtinius LM, retai vidaus organus Santykis 6:1 Skliaustuose standartizuoti rodikliai pagal Europos standartą Klinika: bazalioma Blizgus (perlų spalvos) mazgelis ar plokštelė su telangiektazijomis, dažnai iškiliais kraštais, išopėjęs centre, nemetastazuoja. Lokalizacija: veidas (85%) > liemens sritis, galūnės. Formuojasi sveikoje odoje Diagnostika: histologinis ištyrimas https://www.uptodate.com/contents/epidemiology- pathogenesis-and-clinical-features-of-basal-cell-carcinoma https://www.dermnetnz.org/topics/basal-cell-carcinoma/ Klinika: plokščialąstelinė odos karcinoma 1 2 1. Aktininė keratozė 2. Intraepiderminė karcinoma su raudonu žvaigždžių sprogimo vaizdu („braškės“ vaizdas) 3. Intraepiderminė karcinoma 3 (plokščialąstelinė odos karcinoma) Zalaudek I et al. J Am Acad Dermatol 2012; 66:589-97 Gydymas Chirurginis – auksinis gydymo standartas Spindulinis gydymas (retai taikomas) Metastazuojanti forma: Chemoterapija Imunoterapija (PD-L1 inhibitorius, vismodegibas) Paviršinė bazalioma: Krioterapija Chirurginis lazeris Imikvimodo kremas Fotodinaminis gydymas Literatūra Valiukevičienė S. Odos vėžys, odos melanoma. Klinikinė onkologija šeimos gydytojui, II d. (sudarytoja E. Juozaitytė) 2008: 9-30. Penzer, R, Ersser S. Principles of Skin Care: A Guide for Nurses and Health Care Practitioners. John Wiley & Sons, Incorporated (2010): 195- 209; https://ebookcentral-proquest- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/lib/kmult- ebooks/reader.action?docID=514416&ppg=21 Lytiškai plintančios infekcijos: sifilis, gonorėja ir chlamidinė infekcijos Doc. Vesta Kucinskiene Odos ir venerinių ligų klinika, LSMU 2019 m.  SIFILIS Lytiškai plintanti infekcija, kuriai būdinga lėtinė trijų stadijų eiga ir sisteminis vidaus organų pažeidimas. Sukėlėjas – Treponema pallidum (Blyškioji treponema), plinta per odos arba gleivinės pažeidimus. -Vienaląstis, spiralės formos, labai judrus mikroorganizmas (be sienelių). -Neatsparus: greitai žūva sausoje terpėje, per kelias sek. jį užmuša spiritas, muilas, tuoj pat žūva 100º temperatūroje, bet gerai išsilaiko šaltoje aplinkoje.  Užsikrėtimo būdai lytiškai santykiaujant; per placentą ar gimdymo metu (įgimtas sifilis); buitiniu keliu (tačiau per sveiką odą nepatenka). Imunitetas sifiliui neįgyjamas.  Klasifikacija I. Įgimtas: -ankstyvasis (du pirmieji gyvenimo metai) -vėlyvasis (būdingos įgimto sifilio žymės). II. Įgytas -ankstyvasis ( < 1 metai): pirminis, antrinis ir ankstyvasis latentinis; -vėlyvasis (> 1 metai): vėlyvasis latentinis, tretinis.  Inkubacinis sifilis – laikotarpis iki klinikinių požymių pasireiškimo (vidutiniškai 3 sav.). Pirminis sifilis – kietoji opa, arba ulcus durum (vyrų: varpos galvutė, vidinis apyvarpės paviršius, sulcus coronarius penis; moterų: lytinės lūpos, makšties vidus, gimdos kaklelis; ekstragenitalinis: burna, išangė, pirštai. – sritinis limfadenitas.  Antrinis sifilis Prasideda praėjus 2 – 3 mėn. nuo užsikrėtimo arba 6 – 7 sav. nuo kietosios opos atsiradimo. Sukėlėjai kraujo ir limfos yra išnešiojama po visą organizmą – generalizuota spirochetozė. Trunka 10 sav.–2 metų po užsikrėtimo. Pasireiškia: -odoje – makulinis (rozeolė), makulopapulinis, papulinis, rečiau pustulinis liemens, delnų ir/ar padų odoje. 25 proc. negydytų pacientų ligos atkrytis pasireiškia išopėjusia grįžtamojo pobūdžio egzantema: papuloskvaminis, psoriaziforminis, akneiforminis bėrimas, panašus į kitas ligas. -gleivinėse – neskausmingos, plačios, šlapiuojančios, pilkšvos, kartais opėjančios, plokštelės, condylomata lata. -lizdinis plikimas. -bendriniai simptomai – neaukšta tº, silpnumas, generalizuota limfadenopatija, sifilinė angina, anoreksija, svorio kritimas, raumenų skausmai, 40 proc. atvejų pažeidžiama CNS. Antrinis sifilis - makulinis bėrimas (rozeolė) liemens srityje Lizdinis plikimas  Tretinis sifilis – kardiovaskulinis sifilis - granulominiai infiltratai didelių ir vidutinių kraujagyslių vidinėje sienelėje, aortitas su aneurizmomis, vainikinių kraujagyslių žiočių susiaurėjimas. – gumų sifilis - mažai sukėlėjų turinčios odos ir poodžio granulomos atsiranda 25 proc. negydytų sifiliu sergančių pacientų. Skiriamos liežuvio, lūpų, gomurio kietosios granulomos, minkštosios poodžio granulomos (gumos). Kitų organų gumų būna kepenyse, inkstuose. – neurosifilis - smegenų kraujagyslių pažeidimas, meningovaskulinių pažeidimų neurologiniai simptomai, regos nervo atrofija, vyzdžiai nereaguoja į šviesą.  Gumų sifilis Tyrimai: TLM neig, VDRL (4+, 1:64), TPHA (4+, 1:40), FTAabs (4+), VDRL -CSF neig, TPHA CSF 2+), ŽIV neig. Chudomirova K, et al. Sex Trans Dis, 2009.  Laboratorinė sifilio diagnostika Tiesioginis Treponema pallidum nustatymas klinikiniuose mėginiuose iš bėrimų (pvz. tamsaus lauko mikroskopija). Treponema pallidum antikūnų nustatymas kraujo serume (serologiniai tyrimai RPR, TPHA).  Sifilio gydymo bendri principai - gydymas pradedamas tik tiksliai nustačius sifilio diagnozę; - pirmiausia reikėtų rinktis penicilino gr. antibiotikus (Benzatinpenicilinas 2,4 mln.VV į raumenis); - kartais skiriamas profilaktinis gydymas; - po gydymo svarbu teisingai įvertinti pasveikimo kriterijus (serologiniai tyrimai 1 metus laiko kas 3 mėn).  Lytiniai partneriai Sergančiojo sifiliu lytiniai partneriai ir (ar) kontaktai turi būti informuoti, pakviesti atvykti pasitikrinti, jiems suteikiama reikiama konsultacinė pagalba. Jei moteris nėščia, lytinių partnerių gydymas turi būti pradėtas nedelsiant.  Nėščiųjų patikra Pagal SAM 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1135 “Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ visos nėščiosios tiriamos dėl sifilio (atliekamas RPR tyrimas) ir ŽIV infekcijos du kartus – pirmo apsilankymo metu (iki 12 nėštumo savaitės) ir 32 nėštumo savaitę.  Gonorėja: apibrėžtis Šlaplės, gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos, junginės, makšties (tik iki brendimo), cilindrinio epitelio infekcija, kurią sukelia gramneigiamieji diplokokai, Neisseria gonorrhoea (nustatė A. Neiseris, 1879). Užsikrėtimo būdai lytinių santykių metu; gimdymo metu; buitinio kontakto metu (pvz. per higienos reikmenis – kempines rankšluosčius).  Klasifikacija Inkubacinis laikotarpis yra vidutiniškai 8 d. (svyruoja nuo 2-10 d). Ūmi gonorėja (iki 2 mėn. po užsikrėtimo); Lėtinė gonorėja (liga užsitęsia ilgiau nei 2 mėn.)  Klinikiniai požymiai Vyrų gonorėja Uretrito požymiai: iš pradžių negausios gleivingos, o vėliau gausios pūlingos žalsvai geltonos spalvos išskyros iš šlaplės, šlaplės perštėjimas, šlaplės išorinių lūpučių paraudimas, paburkimas, skausmingas šlapinimasis. Esant tiesiosios žarnos infekcijai, išskyros iš išangės, perianalinės srities skausmas. Besimptomė infekcija: šlaplėje mažiau nei 10 proc. atvejų, tiesiojoje žarnoje ir ryklėje iki 90 proc. atvejų. Moterų gonorėja Dažnai besimptomė; Pasižymi daugiažidiniškumu: uždegimas vienu metu gali vystytis šlaplėje, gimdos kaklelyje, didžiosiose makšties prieangio liaukose, neretai tiesiojoje žarnoje. Moterims dažniau vystosi gonokokinis cistitas bei pielonefritas. Vyrų gonorėja  Šlaplės, gimdos kaklelio ir tiesiosios žarnos nekomplikuotos gonorėjos Gydymas antibiotikais Ceftriaksonas (500 mg leidžiama į/r arba i/v vieną kartą) ir kartu – 1 g geriamojo azitromicino. Vengti geriamųjų cefalosporinų ir chinolonų (dėl bakterijų atsparumo).  Chlamidinė infekcija: apibrėžtis, etiologija, patogenezė Labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai plintanti infekcija, kuri sukelia 70 proc. visų uretritų. Sukėlėjas Chlamydia trachomatis (serotipai D-K) - gramneigiama bakterija, pasižyminti intraląsteliniu reprodukcijos ciklu. Lytinių takų chlamidinės infekcijos paplitimas tarp Kauno miesto 20 -24 m. studenčių Paplitimas – 7,3 proc. Užsikrėtimo būdai lytinių santykių metu; gimdymo metu; buitinio kontakto metu neužsikrečiama. Asmenys, priklausantys rizikos grupei užsikrėsti Chlamydia trachomatis: Jauni (< 25 m. amžiaus) lytiškai aktyvūs vyrai ir moterys; Asmenys, turintys kelis lytinius partnerius ar turėję atsitiktinius lytinius santykius; Asmenys, sergantys arba sirgę kitomis lytiškai plintančiomis ligomis.  Klinikiniai požymiai Moterims: Iki 70% moterų nejaučia jokių požymių ir kreipiasi tik dėl komplikacijų; Pagausėjusios ir pakitusios išskyros iš makšties (cervicito požymiai); Tepimas ir kraujavimas tarp mėnesinių; Skausmas apatinėje pilvo dalyje; Skausmas ir deginimas šlapinantis. Vyrams: Iki 50% vyrų nejaučia jokių požymių; Baltos ir skaidrios išskyros iš šlaplės, skausmas ir deginimas šlaplėje šlapinantis (uretrito požymiai); Skausmas arba perštėjimas prie sėklidžių.  Komplikacijos Moterų: Vyrų: nevaisingumas; Epididimitas, kurio negimdinis nėštumas; pasekmė nevaisingumas; gresiantis persileidimas; Lėtinis prostatitas, priešlaikinis gimdymas; pasireiškiantis pilvo apačios, tarpvietės lėtinis pilvo apačios skausmais. skausmas; Reaktyvus artritas. periapendicitas; Perihepatitas.  Gydymas antibiotikais Vieną kartą 1 g geriamojo azitromicino; arba Doksiciklinas po 100 mg 2 kartus per dieną septynias dienas. Po gydymo pakartotinas tyrimas neatliekamas. Užsikrėtusiojo lytiniai partneriai turi būti ištirti ir gydomi dėl chlamidinės ir gonokokinės infekcijų.  Literatūra: Mokomoji knyga Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika, gydymas ir profilaktika. Sudarytoja S. Valiukevičienė. Alma litera 2007. Balevičienė G. Mačiulevičienė R. Odos ligų atlasas 2002.