Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma ir struktūra PDF

**Šeštas seminaras. 10 31** **Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma ir struktūra** Yra skiriamos dvi konstitucijos: - **Rašytinė konstitucija** - vientisas aukščiausiosios galios teisinis aktas, priimtas ir keičiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisinės padėties bei valstybės valdžios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus. Tokios yra daugelio šalių konstitucijos. Skirstoma: - *Kodifikuotąsias* -- rašytinę konstituciją sudaro vienas aukščiausiosios teisinės galios aktas - *Nekodifikuotąsias* -- keli atskiri galios aktai - *Sudėtines kodifikuosiąs* - sudaro pagrindinis aktas ir su juo tiesiogiai susiję aktai, kurie traktuojami kaip pagrindinio akto sudėtinės dalys. - **Nerašytinė konstitucija** -- konstitucinė santvarka įtvirtinama teisės normų aktais, teismų precedentais, teisiniais papročiais, kurių teisinė galia neviršija kitų tos pačios rūšies teisės šaltinių **1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija pagal formą priskirtina prie sudėtinių kodifikuotųjų konstitucijų. Taigi šalies konstituciją sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija (t. y. pagrindinis teisinis aktas) ir jos sudėtinės dalys:** - 1992 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės"; - 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas"; - 1992 m. spalio 25 d. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos"; - 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje." Jų negalima laikyti atskirų dokumentų visuma, o reikėtų traktuoti kaip bendrą sudėtinį aukščiausiosios galios teisinį aktą. Skirtingų šalių konstitucijų struktūros analizė leidžia daryti išvadą, kad joms būdingos tokios struktūrinės dalys: - **preambulė** (įvadinė dalis) - išvardijami konstitucinio reguliavimo tikslai, nurodomos istorinės konstitucijos priėmimo aplinkybės. Kartais skelbiami valstybės politikos principai ar net pagrindinės teisės ir laisvės. - **pagrindinė dalis** (jos normose atskleidžiamas konstitucijos turinys) - sudaro konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios žmogaus ir piliečio teises ir laisves, valstybės valdžios organizaciją, valdžios institucijų statusą, tarpusavio santykius, centrinės ir vietos valdžios santykius. - **Baigiamosios** (sudaro normos, nustatančios konstitucijos įsigaliojimo tvarką), **pereinamosios** (įtvirtinami atskirų konstitucijos normų įsigaliojimo terminai, senų konstitucinių institutų keitimo naujais tvarka ir terminai) ar **papildomosios nuostatos** (fiksuojamos tam tikros išimtys ar atitinkamo klausimo reguliavimo specifika) ir **priedai** (juose dėstomos normos, kurių vieta neabejotinai turėtų būti pagrindinėje dalyje) - **Konstitucija = tekstas + oficialioji konstitucinė doktrina** - **Konstitucija yra aukščiausia teisė** - Konstitucijos teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę -- aukščiausia vietą; - Joks teisės aktas negali prieštarauti konstitucijai - Niekam neleidžiama pažeisti konstitucijos - Konstitucinė tvarka turi būti ginama ir pati konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalintį nustatyti, ar teisės aktai (ar jų dalys) neprieštarauja konstitucijai. - Ji yra tiesiogiai taikoma, negalima jos iškreipti ar paneigti **Konstitucinė dvasia** - teisinio reguliavimo visuma. Per konstitucinius principus atsiskleidžia ne tik Konstitucijos raidė, bet ir jos dvasia - tos vertybės ir siekiai, kuriuos Tauta tam tikra forma įtvirtino Konstitucijoje. 1. *Preambulė* - glausta įžanginė konstitucijos dalis, tam tikras raktas į konstitucinio reguliavimo sistemą. Joje skelbiami svarbiausieji Lietuvos valstybinio gyvenimo principai, didžiausios konstitucinės vertybės ir siekiai; 2. pagrindinė Konstitucijos dalis (I--XIV skirsniai) a. I skirsnis -- jame įtvirtinti konstituciniai Lietuvos valstybės santvarkos pagrindai b. II skirsnis -- įtvirtina pagrindines asmens teises ir laisves c. III skirsnis -- apžvelgia visuomenės teises (motinystė, tėvystė ir pan.) d. IV skirsnis -- ūkio pagrindai e. V -- IX skirsniai -- Seimas, prezidentas, vyriausybė, konstitucinis teismas, teismas f. X skirsnis -- vietos savivalda g. XI skirsnis -- finansai ir biudžetas h. XII skirsnis -- valstybės kontrolė i. XIII skirsnis -- užsienio politika ir valstybės gynimas j. XIV skirsnis -- konstitucijos keitimas 1. *baigiamosios nuostatos* (150--154 str.); 2. *Konstitucijos sudedamoji dalis*: a. 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės"; b. 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas"; c. 1992 m. spalio 25 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos"; d. 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje". **Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimas ir naujos valstybės institucijų sistemos sukūrimas** 1992 m. lapkričio 2 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neteko galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Konstitucijos priėmimas ir įsigaliojimas reiškė ir pareigą sukurti naują valstybės valdžios institucijų sistemą. *Konstitucija buvo priimta spalio 25 d. referendumu.* Pagal Konstituciją, valstybės valdžios organizacija turėjo būti grindžiama valdžių padalijimo principu. Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, teismams buvo patikėta vykdyti valstybės valdžią Lietuvoje. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija atkūrė Respublikos Prezidento instituciją. Konstitucijoje buvo numatyta ir Lietuvoje visiška nauja valstybės valdžios institucija Konstitucinis Teismas, kuris turėjo vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų konstitucingumo kontrolės funkciją. *Konstitucijos šaltinis yra pilietinė tauta.* **Konstitucinės teisės samprata:** Tai yra hierarchinis teisės skirstymas. Konstitucinė teisė yra išskirta, kaip aukštesnė teisė. Konstitucinė teisė apima gan didelį spektrą. Ši teisė yra ir gan savarankiška, ji labiausiai dominuoja iš visų teisės šakų. [Konstitucinė teisė nėra atskira teisės šaka]. Tai skietinė teisė, kuri neturi specifinio reguliuojama. Konstituciniai įstatymai yra aukščiau nei kiti paprasti įstatymai, tačiau mažesni nei konstitucija. Konstituciniai įstatymai ypatingi savo galia, priėmimo procedūra, paskirtimi. **Pamatiniai konstituciniai principai:** - Nepriklausomybė, demokratija, respublika - Žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimo principas - Geopolitinė orientacija, suponuojanti Lietuvos respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją - Nuostata, kad Lietuvos valstybė, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, visų asmenų lygybė įstatymui ir teismui, teisė į teisminę gynybą, laisvi ir periodiški rinkimai, valdžių padalijimas ir pusiausvyra, valdžios atsakomybė piliečiams, demokratinis sprendimų priėmimo procesas, politinis pliuralizmas, galimybės plėtotis pilietinei visuomenei ir kt. - **Teisinės valstybės**, teisės viešpatavimo, teisingumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir tikrumo, atsakingo valdymo, proporcingumo principai. - Valstybės etninis pagrindas - **Tiesioginis taikymas** - kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis Konstitucija - **Atsakingo valdymo principas** - valdymo institucijose dirbantys subjektai turi veikti skaidriai, vadovaudamiesi teise, negali pažeisti teisės viršenybės **Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo tvarka** Konstitucija, kaip aukščiausioji šalies teisė, buvo priimta žvelgiant į ilgalaikę šalies raidos perspektyvą. Neatsitiktinai konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad Konstitucijos stabilumas -- didžiulė teisinė vertybė, viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei. Konstitucijos stabilumas nepaneigia galimybės daryti jos pataisas, kai jos yra objektyviai būtinos. Vadinasi, Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina. Konstitucija keičiama Konstitucijos keitimo įstatymais. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuota išsami Konstitucijos keitimo oficialioji konstitucinė doktrina. *Yra pažymėti konstitucijos keitimo apribojimai:* - negali būti priimamos Konstitucijos pataisos, panaikinančios prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, demokratiją ar valstybės nepriklausomybę; - negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigta viena iš Lietuvos valstybės, kaip Konstitucijoje įtvirtinto bendro visos visuomenės gėrio, pamatą sudarančių konstitucinių vertybių -- respublika - negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigtos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas" nuostatos - referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindų - negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai - Seimas negali daryti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigtos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė", XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas" nuostatos; Kitas Konstitucijos stabilumą užtikrinantis veiksnys -- itin sudėtinga jos keitimo tvarka. Pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį, sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui tik tokie subjektai: - ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė; - ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Karo ar nepaprastos padėties metu negalima keisti Konstitucijos. Vienas Konstitucijos pataisas galima daryti tik referendumu, kitos gali būti keičiamos ir Seime. *[Lietuvoje konstitucinės kontrolės institucija -- Konstitucinis Teismas]* -- pirmą kartą numatyta 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje1416, kurioje įtvirtintas jos statusas, kompetencija ir sudėtis. Pagrindinė Konstitucinio Teismo funkcija -- *[vykdyti konstitucinį teisingumą ir įgyvendinti konstitucinę teisės aktų kontrolę]*: spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. **Konstitucinis procesas** *Konstitucinės kontrolės modeliai:* - decentralizuotas -- nėra atskiro teismo, konstitucinę kontrolę atlieka bendrosios kompetencijos teismai (būdinga JAV) - centralizuotas -- įsteigiamas specializuotas konstitucinę kontrolę užtikrinantis teismas. (yra Lietuvoje -- Konstitucinis teismas) ***Funkcijos konstitucinio teismo:*** - Įstatymų ir kitų Seimo aktų teisėtumas - Prezidento aktų teisėtumas - Vyriausybės aktų teisėtumas - Rinkimų įstatymų pažeidimų tyrimas - Prezidento sveikata - Tarptautinių sutarčių atitiktis Konstitucijai - Išvados apkaltos bylose Į konstitucinį teismą gali kreiptis visi asmenys. Tačiau tai turi būti teisiškai argumentuota ir motyvuota Kas gali kreiptis į konstitucinį teismą? - Dėl Seimo aktų: Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai - Respublikos Prezidento aktų: 1/5 visų Seimo narių ir teismai - Dėl Vyriausybės aktų - ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas - Dėl visų aktų: nukentėjęs asmuo, t. y.: (1) dėl akto pažeistos jo teises ir (2) išnaudojo visas teisinės gynybos priemones - Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių -- ir Respublikos Prezidentas LR KT aktų galiojimas laiko atžvilgiu - Netaikymas nuo paskelbimo dienos: - Kai KT nustato, kad aktas prieštarauja Konstitucijai, šis aktas (ar jo dalis) nustoja galioti nuo tos dienos, kai sprendimas yra oficialiai paskelbtas. - Tai taikoma visiems Lietuvos Respublikos įstatymams, Seimo aktams, Respublikos Prezidento aktams ir Vyriausybės aktams. - Retroaktyvus (*tai reiškia, kad klausimas, ar ir kokiomis aplinkybėmis teisės normos gali būti taikomos atgaline data, t. y., ar jos gali būti taikomos veiksmams, įvykusiems iki teisės normos įsigaliojimo*) taikymas individualioje byloje: - Jei teisėjo nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl akto teisėtumo, tai KT nutarimas gali būti taikomas retroaktyviai. Tai reiškia, kad sprendimas gali būti taikomas ir nagrinėjamo ginčo atveju, net jei jis paskelbtas po to, kai kilo ginčas. Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris yra prieštaringas Konstitucijai. **Tarptautinės teisės statusas Lietuvos konstitucinės teisės požiūriu** -- tarptautinė teisė negali prieštarauti LR Konstitucijai. Visgi, tarptautinė teisė yra viršesnė už nacionalinę, bet neviršesnė už Konstituciją. Nacionalinė teisė turi prisiderinti su tarptautine teise. **Kokios yra konstitucijos aiškinimo prieigos?** - *Tekstualizmas ir orginalizmas* -- konstitucija turi būti aiškinama išskirtinai žiūrint vien į tekstą. - *Gyvoji konstitucija* -- į konstituciją reikia žiūrėti kaip į gyvą dokumentą, kuriame turi būti atsižvelgta į besikeičiančius visuomeninius santykius. - Oficialus -- kai aiškina konstitucinis teismas (privalomas) - Neoficialus - kai aiškina kiti subjektai (pvz.: teisės mokslininkai) (neprivaloma) **Septintas seminaras. 11 08** **Seimas -- tai Lietuvos valstybės parlamento pavadinimas.** **Lietuvos seimas** Lietuvos seimą sudaro 141 seimo narys, kurie renkami 4 metams. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. **Seimo struktūra:** - Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas - Seimas sudaro **komisijas** įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams - **Laikinosios komisijos**: įstatymo kokybė, negali įsiterpti į kitos institucijos kontrolės sritį. Iš to kyla klausimas, ar nagrinėjamas klausimas yra valstybinės svarbos. Ar tas klausimas yra tiriamas, kokios yra ribos - *Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į* **frakcijas** šio statuto nustatyta tvarka. Frakcijos -- tai Seimo narių grupės, kurios susiformuoja pagal politines partijas ar politines pažiūras. Seimo narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Frakcijoms vadovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas. Vyksta seniūnų sueigas. - **Seimo valdyba**, kurios pagrindinis uždavinys - spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus (pvz.: darbotvarkė) ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo. Sudaro -- Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojas ir Seimo opozicijos lyderis - Seime veikia **Seniūnų sueiga**, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai - Seimo kancleris yra **Seimo kanceliarijos** vadovas. Negali būti seimo nariu. Seimo kanceliarija yra administracinė struktūra, kuri teikia techninę, organizacinę ir teisės aktų rengimo pagalbą Seimo nariams ir Seimo organams. - **Dauguma** - yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. - **Mažuma** - yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė - **Komitetai** (jų yra 16). Seime veikia įvairūs komitetai, kurie specializuojasi skirtingose srityse, nagrinėja įstatymų projektus, kurie yra priimami Seime. - **Seimo kontrolierius** -- tiria piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo valdžia. Seimo darbas skirstomas į sesijas: pavasario ir rudens. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, jei tam pritaria ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. *Pirmalaikius rinkimus gali paskelbti ir Prezidentas, jei:* - Seimas per 30 dienų nepriima sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba per 60 dienų du kartus iš eilės jai nepritaria. - Vyriausybės siūlymu, jei Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Prezidentas negali skelbti pirmalaikių rinkimų, jei iki jo kadencijos pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai arba jei nuo paskutinių rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai. **Seimo nariu gali būti:** - Nėra davęs priesaikos ar pasižadėjimo kitai užsienio valstybei. - ne jaunesnis nei 21 metai rinkimų dieną - nuolat gyvena Lietuvoje - atlikęs bausmę pagal teismo paskirtą nuosprendį (arba iš vis neturėti teistumo) - turi būti veiksnus (tai jeigu teismas jo nepripažino neveiksniu) **Seimo narys:** - *Jo įgaliojimai prasideda nuo išrinkto seimo pirmo posėdžio.* - *Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai [(priesaikos nesilaikymas gali reikšti apkaltą. Dar, jeigu priesaika ne taip duota arba buvo prisiekta kitai valstybei, tada žmogus neįgauna visų teisių)]* - Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose, organizacijose, versle ir kituose privačiuose sektoriuose. Seimo narys gali gauti atlyginimą tik už kūrybinę veiklą (kūrybinė veikla yra tada, kad meno kūrinys yra originalus ir niekada tokio dar nėra buvę). Seimo darbas turi būti pilnai daromas -- pagrindinis fokusas. - Seimo narys yra neliečiamas (be Seimo sutikimo jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) - Seimo narys atleistas nuo privalomos karo prievolės **Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:** 1. pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas; 2. jis miršta; 3. atsistatydina; 4. teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5. Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6. rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas; 7. pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8. netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. **Seimo nario laisvo mandato principas:\ **Seimo nario laisvo mandato principas kyla iš Seimo nario teisės savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą -- kiekvienu klausimu balsuoti pagal savo sąžinę. Seimo nario nuomonės negali riboti partiją ir priimta rinkėjų priesaikos. Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. *[Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstitucijos, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus. ]* **Seimas:** 1. svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 2. *leidžia įstatymus*; 3. priima nutarimus dėl referendumų; 4. skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; 5. *steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;* 6. pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai; 7. svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti; 8. Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; 9. *prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru*; 10. skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus; 11. skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką; 12. skiria savivaldybių tarybų rinkimus; 13. sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį; 14. *tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas*; 15. nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; 16. ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus; 17. nustato Respublikos administracinį suskirstymą; 18. steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus; 19. leidžia amnestijos aktus; 20. įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. **Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei**. **Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai.** (50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.) Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Jeigu Prezidentas nepasirašo, tada pasirašo Seimo pirmininkas. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka. **Stabdžiai ir atsvaros --** mechanizmas, kai valdžia negali būti sutelkta vienose rankose. *Pavydžiai*: - Prezidentas skiria Ministrą Pirmininką, tačiau tik gavęs Seimo pritarimą. - Seimas skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir jo pirmininką, tačiau tik Prezidento teikimu. - Seimas steigia ar panaikina ministerijas, tačiau tai daro tik gavęs Vyriausybės siūlymą. **Aštuntas seminaras. 11 22 (čia beveik viską reikia žinoti)** **LR prezidentas** Respublikos prezidentas yra *valstybės vadovas* (veikia,, kad būtų užtikrinta darna tarp kitų institucijų, būtų pasitikėjimas iš visuomenes), jis atstovauja Lietuvos valstybę. Jis renkamas 5 metams slaptu ir tiesioginiu balsavimu. **Prezidentu gali būti:** - Lietuvos pilietis pagal kilmę; - Ne mažiau kaip 3 metus gyvena Lietuvoje - Iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų; - Jeigu gali būti renkamas seimo nariu (tokie patys kriterijai) - Yra surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų **Rinkimai** - Kandidatų skaičius yra neribojamas. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. - Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. - Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai. *Išrinktas prezidentas pradeda savo pareigas eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams -- Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.* Prisiekia ir perinktas prezidentas. Pasirašo konstitucinio teismo pirmininkas arba kuris nors kitas teisėjas Prezidentas negali užimti kitų pareigų, būti Seimo nariu. Gauna tik prezidento atlyginimą arba už kūrybinę veiklą. Negali būti partijos nariu. Negali gauti atlyginimą už pedagoginį darbą. **Respublikos Prezidentas:** 1. *sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką*; 2. pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3. Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4. Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; 5. Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką; 6. priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; 7. priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą; 9. Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus; 10. nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus; 11. *teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų -- Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą;* 12. teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą; 13. teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais; 14. Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; 15. suteikia aukščiausius karinius laipsnius; 16. *ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;* 17. *jis yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas* 18. įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 19. daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką; 20. Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją; 21. *skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais -- pirmalaikius Seimo rinkimus;* 22. įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę; 23. skiria valstybinius apdovanojimus; 24. teikia malonę nuteistiesiems; 25. pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka. 26. *Dalyvauja teisėkūros procese kartu su seimu, gali teikti įstatymų pasiūlymus* 27. *Padeda formuoti vyriausybę, patvirtina vyriausybės sudėtį.* Kad prezidento dekretai -- aktai būtų galiojantys, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. - **Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas**: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. - **Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas.** Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka. - **Seimo narys gali pats atsisakyti neliečiamybės, o prezidentas tik konkrečiais atvejais gali atsisakyti neliečiamybės.** Seimo nariai negali būti patraukti baudžiamai atsakomybei, kai prezidentas atleidžiamas ir nuo administracinės **Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:** - pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas; - įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai po pirmalaikio seimo rinkimų; - atsistatydina iš pareigų; - Respublikos Prezidentas miršta; - Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka; - Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. **Kai Lietuvoje dėl nurodytų priežasčių Prezidentas nebegali eiti savo pareigų, tada jį pavaduoja Seimo pirmininkas** (jis laikinai netenka Seimo pirmininko pareigų) Laikinas prezidento pareigų perėmimas -- jis pavaduoja seimo pirmininkas, jis netenka savo įgaliojimų, kai prezidentas miršta, atsistatydina, apkaltos metu, dėl sveikatos būklės. Pavaduoja -- laikini momentai, kai prezidentas išvyksta, dėl sveikatos, kai tik trumpam. **Apkaltos precedentas** -- šiurkščiai pažeidė konstituciją. Tokiais atvejais, norint apsaugoti konstituciją, tada draudžiama užimti pareigas, kur reikia priimti konstitucinę priesaiką. Po EŽTT, buvo pakeista Konstituciją. **Prezidento veto teisė** -- prezidentas gali vieną kartą vetuoti seimo įstatymą. Jis gali per 10 dienų pasirašyti arba grąžinti įstatymą pakartotiniam svarstymui. Seimas su savo dauguma gali atmesti prezidento veto. Galime sakyti, kad veto teisė yra efektyvi, nes statistiškai matosi, kad mažai veto yra atmetami. Efektyvumas priklauso nuo daugumos. Prezidentas negali naudoti veto teises, kai yra keičiami konstitucijos straipsniai, įstatymai priimami referendumu. Dėl veto motyvų -- tokie motyvai turi būti; gali būti bet kokie motyvai, bet jie turi būti; jeigu dauguma stipri, tai tie motyvai nesvarbūs, bet tie motyvai yra svarbūs visuomenei. *Vyriausybės sudarymui įtakos turi prezidentas, tačiau Seimas daugiausiai turi įtakos -- tik seimo pasitikėjimu turinti vyriausybė gali dirbti (seimas turi patvirtinti vyriausybės programą).* ***Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui ir vyriausybei.*** **LR vyriausybė** *Vyriausybę sudaro Ministras pirmininkas ([atstovauja Vyriausybę]) ir ministrai.* - Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. - Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. - Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. - Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. - Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Pareigas pradeda eiti, kai ministras pirmininkas ir ministrai prisiekia Seime. *Vyriausybė gauna veikti tada, kai Seimas patvirtina jos programą. Vyriausybė gali vykdyti savo įgaliojimus, kai yra pasitikėjimas iš Seimo.* **Lietuvos Respublikos Vyriausybė:** 1. *tvarko krašto reikalus*, *saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;* 2. *vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo (vykdomoji valdžia)*, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3. koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą; 4. rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą; 5. *rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus*; 6. užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; 7. vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Juos pasirašo ministras pirmininkas. **[Vyriausybė yra pavaldi seimui, prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. ]** **Vyriausybė atsako seimui už savo veiklą. Ministrai vadovauja jiems pavestoms valdymo sritims, sprendžia tos srities klausimus, yra atsakingi seimui, prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.** **Yra 14 ministerijų.** ***Vyriausybė leidžia nutarimus, o prezidentas -- dekretus.*** Jeigu ministras pirmininkas negali eiti savo pareigų, tada prezidentas paveda (ne ilgiau kaip 60 dienų) vieną iš ministrų jį pavaduoti premjero teikimu (arba kai jo nėra) Ministras pirmininkas ir ministrai negali užimti kitų pareigų ir gauti atlyginimą, tik už kūrybinę veiklą. Jie turi neliečiamybę. **Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.** **Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:** - kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai; - kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; - kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; - po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. - Kai vyriausybėje pasikeičia pusę ministrų, jei negauna naujų seimo įgaliojimų. Po seimo rinkimų, vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus, nes susirenka naujas seimas, kuris netvirtino. Tas pats ir po prezidento rinkimų, vyriausybė turi grąžinti savo įgaliojimus, nes naujas prezidentas nebuvo patvirtinęs esančios vyriausybės. **Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių.** *Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas.* **Vyriausybės komitetai ir komisijos** - Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas. - Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos. Jų tikslas -- teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos veiklos prioritetų, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir jų atitikties Valstybės pažangos strategijai, prireikus derinti ministrų pozicijas sprendžiant valstybės valdymo reikalus ir vykdyti kitus Vyriausybės nustatytus uždavinius ir funkcijas. - Vyriausybės komitetai sudaromi iš Vyriausybės narių, Vyriausybės kanclerio arba Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo. Sudarydama Vyriausybės komitetus, Vyriausybė nustato jų uždavinius, funkcijas, sudėtį, skiria pirmininką. Vyriausybės komitetų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas. - Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti. **Ministro pirmininko sudaromos darbo grupės** Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes jo pavestoms užduotims atlikti. Šios darbo grupės gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Darbo grupėms vadovauja ministro pirmininko paskirtas asmuo. Užduotis nustato ministras pirmininkas. **Devintas seminaras. 11 29** **Teisminė valdžia** yra valstybės valdžios dalis, kurią vykdo ypatingos valstybės institucijos - teismai, turintys išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo politinių valdžių bei tiktų asmenų poveikio įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą nagrinėjamose bylose. **Teismas** yra valstybės subjektas, kurio **priminė paskirtis -- vykdyti teisingumą**. Teismas taip pat yra teisminės valdžios elementas, tai reiškia, kad turi būti autonomija nuo kitų politinių valdžių. Teismu laikoma institucine, procesine ir funkcine prasme teisingumą vykdanti valstybės valdžios institucija. Teismai nėra vienodi savo įgaliojimais ir funkcijomis. **Į teismų sistemą galima žiūrėti:** - **Vertikaliuoju požiūriu**, kai veikia kelių instancijų teismai. Iš to galima išskirti: - Pirmosios instancijos teismą -- nagrinėja fakto, teisės klausimus - Apeliacinis teismas -- tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo ir aiškinimo požiūriu - Kasacinės instancijos teismas -- tikrina pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų teisėtumą teisės požiūriu. Netiria faktų - *[Instancinė teismų sistema leidžia ištaisyti klaidas, kurių gali pasitaikyti sprendžiant bylą. Mažesnės grandies teismų sprendimai apskundžiami aukštesnės instancijos teismui apeliaciniu būdu. ]* - **Horizontaliuoju požiūriu** teismų sistemą įprastai valstybėje sudaro skirtingų kompetencijų lygiagrečiai veikiantys teismai. - Kontinentinės ir bendrosios teisės tradicijai būdinga bendrosios kompetencijos teismų sistema. Lietuvoje bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinės ir baudžiamąsias bylas. **[Pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos, kurios veikia vertikaliai:]** - **Konstitucinis teismas** -- vykdo konstitucinę teisminę kontrolę (atskira teismų sistema, vyko teisingumą, aiškina konstituciją -- kai aktai, įstatymai atitiktų konstituciją. Gali kreiptis: Seimas, prezidentas, vyriausybė, teismai ir piliečiai -- kai kuriais atvejais) - **Lietuvos aukščiausiasis teismas** (tiria teisės klausimus, ar teisė buvo tinkamai pritaikyta), **Lietuvos apeliacinis teismas** (peržiūri apygardų teismų sprendimus, jeigu yra pateiktas apeliacinis skundas), **apygardų** (peržiūri apylinių teismų sprendimus, jei yra patektas apeliacinis skundas) ir **apylinkių** teismai sudaro *bendrosios kompetencijos teismų sistemą -- trys grandys: pirmosios instancijos, apeliacinis ir kasacinės instancijos teismai* - Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti **specializuoti teismai** -- yra įsteigtas administracinių teismų sistema, kurią sudaro vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai. Vyriausiasis administracinis teismas yra aukščiausias (apeliacinis teismas). Regionų administracinis teismas yra pirmos instancijos teismai (yra 5 rūmai) Teismo nereikėtų tapatinti su atskirų bylą nagrinėjančiu teisėju. *Dažnai bylas nagrinėja teisėjų kolegijos*. Konkretaus spendimo byloje priėmimo aspektu atskirų teisėjų teiginiai gali turėti didelę reikšmę net ir tuomet, jei jie nesutampa su sprendimą priėmusios daugumos nuomone. **Yra svarbūs viršnacionaliniai ir tarptautiniai teismai:** - **ES teisingumo teismas** - ES teisminė institucija, kuri užtikrina, kad ES valstybės narės ir ES institucijos nepažeistų ES teisės, taip pat užtikrina ES teisės aiškinimą ir taikymą - **Europos Žmogaus Teisių Teismas** -- Europos Tarybos teisminė institucija, kuri siekia užtikrinti, kad būtų laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtintų valstybių įsipareigojimo. - **Tarptautinis teisingumo teismas** -- vienas iš pagrindinių JTO institucijų, kuri nagrinėja bylas, kylančias iš valstybių ginčų, taip pat teikia konsultacines išvadas tarptautinės teisės klausimais. **Teismo nepriklausimas ir nešališkumas** **Teismai savo funkcijas turi vykdyti vadovaudamiesi pirmiausia teise, bet ne politinėmis nuostatomis**. Todėl teisėjai įprastai skiriami remiantis profesiniu pagrindu. Teisėjams keliami nepriklausomumo ir nešališkumo standartai. Jie formuojami remiantis įvairiais tarptautiniais ir nacionaliniais dokumentais. [*Lietuvos konstitucijoje įtvirtinta, kad teisėjai ir teismai yra nepriklausomi (negali dalyvauti partijoje ar politinėje organizacijoje)*.] Teisėjai, nagrinėdami bylas, remiasi tik įstatymu -- įvairios nuostatos, principai ir pan. (paprasčiau -- vadovaujasi teise). Teisėjai gali vadovautis savo vertybėmis, tačiau jie vis tiek turi siekti objektyvumo. **Teisėjai turi vadovautis vidiniais įsitikinimais**. Teisėjas savo veikloje tampa tam tikra jungtimi tarp teisės ir visuomenės, tačiau negali moralizuoti. **Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija.** - Aukščiausiojo teismo teisėją skiria ir atleidžia Seimas Prezidento teikimu - Apeliacinio teismo teisėjus -- Prezidentas Seimo pritarimu - Apygardų ir apylinkių ir specializuotų teismu teisėjus ir pirmininkus -- Prezidentas (pataria teisėjų taryba) **Teisėjais gali būti:** - Lietuvos Respublikos piliečiai - Turintys nepriekaištingą reputaciją - Atitinka profesinius reikalavimus - Asmuo iki 65 metų - Teisės bakalauras + magistras, teisinio darbo stažas, egzaminas **Nepriklausomumo garantijos:** - Teisėjų taryba - Įgaliojimų trukmės neliečiamumas - Tinkamas atlyginimas - Atostogos skiriamos - Apsauga nuo išorinio spaudimo Teisėjų nepriklausomumas užtikrinamas ir per įvairius saugiklius, kurie užtikrina, kad kiti asmenys neturėtų jokios įtakos. **Teisėjų nepriklausomumas skirstomas į:** - **Išorinį** -- tai laisvės, pagarbos žmogaus teisėms ir nešališko teisės taikymo garantija, užtikrinanti asmenų lygybę teismui. - **Vidinį** -- tai kiekvieno individualiai teisėjo nepriklausomumas vykdant teisingumą. **Teismo nešališkumas:** - Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos, jei jis ar jo giminaičiai yra proceso šalys, jei teisėjas dalyvavo sprendžiant bylą žemesnės instancijos teisme, jei viešai pareiškė savo nuomonę prieš išnagrinėjant bylą. - Subjektyvusis ir objektyvusis teisėjų nešališkumo testai; - Politikai negali komentuoti bylos jos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu. **Teisėjas atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais:** 1. savo noru; 2. kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukia įstatymų nustatyto pensinio amžiaus; 3. dėl sveikatos būklės; 4. kai teisėjas išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą; 5. kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą; 6. kai įsiteisėja jį apkaltinęs teismo nuosprendis. **Teismų savivalda** -- ten įgyvendinamas teismų nepriklausomumas, kuris lemia jų organizacinį savarankiškumą **Teismų savivaldas sudaro:** - Visuotinis teisėjų susirinkimas -- susirenka visos Lietuvos teisėjai; - Teisėjų taryba; - Teisėjų garbės teismas -- tiria teisėjų etikos klausimus; - teismo teisėjų susirinkimas -- susirenka tik to tipo teismo teisėjai **Konstitucinis teismas** **Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai**. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. - Aplinkinių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus priima ir atleidžia Prezidentas, bet jis taip daro, kai jam pataria - Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria ir atleidžia seimas, bet su prezidento kandidatų teikimu - Apeliacinis teismas - prezidentas priima ir atleidžia teisėjus, bet tik su seimu pritarimu. Šio teismo pirmininką priima ir atleidžia Seimas. - Konstitucinio teismo teisėjai yra 9. Kas tris metus teisėjai yra atnaujinami 1/3 dalis. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. **Konstitucinis Teismas** **nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.** **Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:** 1. Respublikos Prezidento aktai; 2. Respublikos Vyriausybės aktai. **Konstitucinis Teismas teikia išvadas:** - ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; - ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; - ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; - ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Seminaras: 1. Lietuva yra teisinė valstybė -- Lietuvoje yra vadovaujamasi teisės normomis ir principais. Lietuvos valdžia yra padalinta, turi būti paisomi įstatymai ir teismų sprendimai. **Dešimtas seminaras 12 06** **Rinkimų teisės principai** Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti pagrindiniai Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų teisės principai: **visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas**. *Šių principų negalima paneigti, iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu* **Rinkimų principai:** - Visuotiniai - Lygi rinkimų teisė - Tiesioginiai rinkimai - Slaptas balsavimas Yra proporcinė (renkami keli atstovai iš karto) ir mažoritarinė rinkimų sistemos (renkamas vienas kandidatas -- kaip prezidento rinkimai) **Visuotinė rinkimų teisė** - visiems asmenims, atitinkantiems iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų kylančius reikalavimus, turi būti užtikrinta teisė dalyvauti atitinkamuose rinkimuose (Konstitucijoje gali būti tam tikri cenzai) - **Aktyvioji rinkimų teisė** - tai teisė rinkti, t. y., dalyvauti rinkimuose balsuojant. Ji suteikiama asmenims, atitinkantiems tam tikrus įstatymuose numatytus kriterijus. - Lietuvoje aktyviąją rinkimų teisę turi: - **Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose** -- Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys teismo pripažinti neveiksniais. - **Savivaldybių tarybų rinkimuose** -- Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai to administracinio vieneto gyventojai (kitų valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės), sulaukę 18 metų ir nesantys teismo pripažinti neveiksniais. - **Europos Parlamento rinkimuose** -- Lietuvos piliečiai ir nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų ES valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys teismo pripažinti neveiksniais. - **Pasyvioji rinkimų teisė** -- tai teisė būti kandidatu ir būti išrinktam į renkamas pareigas (t. y., būti išrinktam kaip Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu ar Europos Parlamento nariu). Lietuvoje pasyvioji rinkimų teisė priklauso asmenims, kurie atitinka specifinius reikalavimus, nustatytus įstatymais, priklausomai nuo renkamų pareigų. *[Seimo rinkimai]*: (kandidatų reikalavimai aukščiau dokumente) - Seimo rinkimuose kandidatus kelia: - Daugiamandatėje apygardoje -- partijos -- skiria 70 mandatų - Vienmandatėse -- partijos ir patys kandidatai (renkamės iš savo savivaldybės) -- skiria 71 mandatą (tiek yra apygardų) - Rezultatų nustatymas - 1 ir 2 turai vienmandatėse (iš dviejų kandidatų, kurie surinko daugiausiai balsų) - Kvotos ir liekanos daugiamandatėje (partijos patenka į seimą, kai perlipa 5 proc., o jei jungtinės partijos -- 7 proc.) - Mišrioji rinkimu sistema *[Prezidento rinkimai:]* (kandidatų reikalavimai aukščiau dokumente) - Prezidento rinkimuose kandidatus kelia: - Patys kandidatai (gali būti iš partijos arba nepartiniai) - Rezultatų nustatymas: - 1 ir 2 turai - Mažoritarinė rinkimų sistema [Savivaldos rinkimai]: (kandidatų reikalavimai žemiau dokumente) - Savivaldos rinkimuose kandidatus kelia: - Partijos - Patys kandidatai - Rezultatų nustatymas: - 1 ir 2 turai dėl mero - Kvotos ir liekanos daugiamandatėje (jei už kandidatą balsavo nemažiau kaip 4 proc., dalyvavusių rinkėjų rinkimuose) **Lygi rinkimų teisė** - organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus **Tiesioginiai rinkimai** - atstovai renkami be tarpininkų, tarp rinkėjo ir kandidato nėra jokių tarpinių institucijų, rinkėjas balsuoja tiesiogiai už kandidatą į renkamą instituciją. **Slaptas balsavimas** - turi būti sudarytos tokios sąlygos rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios **Rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principas** susijęs su: 1) pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų pareiga pateikti apie save reikšmingą informaciją rinkėjams; 2) rinkimų finansavimu; 3) rinkėjų balsų tiesioginiu ir netiesioginiu pirkimu Rinkimų apygardų sudarymas. Tradiciškai rinkimų apygardos skirstomos į vienmandates (kuriose išrenkamas vienas atstovas ir kurios sudaromos, kai taikoma **mažoritarinė rinkimų sistema**) ir daugiamandates (kuriose iš̌ karto išrenkami keli atstovai ir kurios sudaromos, kai taikoma paprastai **proporcinė rinkimų sistema**) - Per Seimo rinkimus, vykdomus taikant mišriąją rinkimų sistemą, Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą (renkamas 71 Seimo narys), taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje renkama 70 Seimo narių. - Per savivaldybių tarybų rinkimus Lietuvoje teritorija suskirstoma į kelias daugiamandates apygardas - Per Respublikos Prezidento rinkimus (taikoma mažoritarinė rinkimų sistema) Lietuvos teritorija iš esmės yra tarsi viena vienmandatė rinkimų apygarda - Per Europos Parlamento rinkimus (taikoma proporcinė rinkimų sistema) Lietuvos teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje išrenkama keliolika Europos Parlamento narių. **Vyriausioji rinkimų komisija** 1. Lietuvoje turi būti suformuota viena universali rinkimus organizuojanti institucija -- Vyriausioji rinkimų komisija; 2. Šios komisijos paskirtis, sudarymo principai, įgaliojimai turi būti nustatyti įstatymu; 3. Ši komisija turi turėti įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų laikymasis; būtų̨ užkirstas kelias šių̨ principų pažeidimams, pažeidimai būtų̨ ištirti ir būtų̨ taikomos sankcijos už̌ juos atsakingiems rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims; 4. Vyriausioji rinkimų komisija turi priimti objektyvius ir veiksmingus sprendimus dėl rinkimų organizavimo (geriausiai, kad jie nebūtų nepartiniai); 5. Seimas turi tam tikrų galimybių̨ kontroliuoti šią̨ komisiją: a. Seimo nario paklausimo teisė; b. teisė keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį̨; c. Seimo teisė pačiam priimti galutinį sprendimą̨ tais atvejais, kai pažeidžiami rinkimų išstatymai; toks Seimo sprendimas turi būti grindžiamas Konstitucinio Teismo išvada - Komisija, įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priskiriamais klausimais, yra nepriklausoma - Įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus - sprendimus, juos pakeisti/panaikinti gali tik VRK arba teismas - VRK turi organizuoti ir vykdyti rinkimus, užtikrinti, kad rinkimai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose ištvirtintais rinkimų principais, garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą̨ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti politinių partijų̨, politinių kampanijų̨ finansavimą̨. - Skelbia galutinius balsavimo rezultatus - Organizuoja referendumus - VRK gautus dokumentus dėl referendumo paskelbimo per 30 dienų̨ patikrina ir nustačiusi, kad dokumentai atitinka Referendumo įstatymo reikalavimus, iniciatyvinės grupės baigiamąjį̨ aktą kartu su piliečių̨ reikalavimais ir savo išvada perduoda Seimui. **Politinės kampanijos** - **Politinė kampanija** - įstatyme nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais ar referendumu. - **Politinė reklama** - valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, [kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.] - Rinkimų agitacija apima kandidatų susitikimus su rinkėjais, kandidatų diskusijas, pasirodymus per radiją̨ ir televiziją, kandidatų (jų̨ sąrašų̨) rinkimų programų̨ spausdinimą̨ ir platinimą̨, politines reklamos skleidimą̨ vaizdo ir garso priemonėmis, viešosiose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. - *Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų̨ iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.* - Rinkimų agitacijos ir politines reklamos išlaidos turi būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal išstatymus nustatyto didžiausio leistino politines kampanijos išlaidų dydžio - Finansavimo šaltiniai: - politinės partijos lėšos - fizinių asmenų aukos politinei kampanijai - politinės partijos paskolos iš Europos ekonominės erdvės, ES, LT bankų - palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas **Kandidatų kėlimas ir rinkimų eiga skirtinguose rinkimuose** - Siekiant prezidento posto reikia 20 tūkst. parašų - **Seimas skiria** Respublikos Prezidento ir savivaldybių̨ tarybų̨ rinkimus, pirmalaikius Seimo ir Prezidento rinkimus - **Respublikos Prezidentas skelbia** eilinius Seimo rinkimus - Per **Seimo** rinkimus, vykdomus taikant **mišriąją̨ rinkimų sistemą**, Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje renkama 70 Seimo narių. - Per savivaldybių̨ tarybų̨ rinkimus Lietuvoje teritorija suskirstoma į kelias daugiamandates apygardas - Per **Respublikos Prezidento** rinkimus Lietuvos teritorija iš̌ esmės yra tarsi viena vienmandatė rinkimų apygarda (**mažoritarinė̇ rinkimų sistema**) - Per **Europos Parlamento** rinkimus Lietuvos teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje išrenkama keliolika Europos Parlamento narių (**proporcinė rinkimų sistema**) - Pagal rinkimų išstatymus, sudaromi trys **rinkėjų̨ sąrašai:** Lietuvos Respublikos rinkėjų̨ sąrašas, savivaldybių̨ rinkėjų̨ sąrašai (Seimo rinkimuose - vienmandačių̨ rinkimų apygardų̨ rinkėjų̨ sąrašas), rinkimų apylinkių rinkėjų̨ sąrašai. Įrašomi žmonės, atitinkantys aktyviosios rinkimų teisės reikalavimus. - Kandidatus išregistruoja VRK - Kandidatus į Seimo narius gali kelti **politines partijos** (vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose), **iškelti save kandidatu** (vienmandatėje rinkimų apygardoje) gali ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, jeigu jo išsikėlimą̨ parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Už įregistravimą mokamas **rinkimų mokestis**. - Asmenis kandidatais į Respublikos Prezidentus gali iškelti politinės partijos, save kelti gali ir pavieniai asmenys - Kandidatus į savivaldybių tarybos narius gali kelti partijos ir rinkimų komitetai, o į merus asmuo gali išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto. Reikalingas remiančių rinkėjų skč. - Į Europos Parlamentą kandidatus gali kelti partijos ir rinkimų komitetai; partijos, rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų - Draudžiama tam pačiam asmeniui būti kandidatu keliuose kandidatų sąrašuose - Seimo rinkimuose tas pats asmuo gali būti įrašytas į vieną kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet negali kandidatuoti keliuose vienmandatėse - Kandidatų sąrašas gali gauti Seimo, Europos Parlamento narių mandatų tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5%, o savivaldybės tarybos narių mandatų -- jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. - **Rinkimų slenkstis** yra nustatomas siekiant išvengti didelio renkamos atstovaujamosios institucijos susiskaldymo į smulkias frakcijas, užtikrinti jos stabilumą - Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis šiuos klausimus galutinai sprendžia Seimas. - Po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo VRK sprendimai, kuriais nustatyti galutiniai Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimų rezultatai, gali būti skundžiami Konstituciniam Teismui, o galutiniai savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų rezultatai - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. **Referendumai** - Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu - Privalomasis referendumas gali būti skelbiamas, jei jo reikalauja **300 tūkstančių** piliečių, turinčių rinkimų teisę. Šiuo atveju sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. - Konsultacinius referendumus gali teikti siūlyti piliečiai arba Seimas. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių. - Seime referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažesnė kaip **1/4 visų Seimo narių grupė** - **Referendumas** - svarbiausias tiesioginės demokratijos institutas, pasireiškiantis tiesioginiu rinkėjų balsavimu tam tikru valstybės ar visuomenės gyvenimo klausimu. Atsakoma „taip" arba „ne" - Plebiscitas -- tai balsavimas ypač svarbiais, lemtingais valstybei klausimais. Teritorinių ginčų sprendimo būdas. Kartais šios dvi sąvokos tapatinamos. - Rezultatai skelbiami remiantis **mažoritarizmo principu** - Tautos suverenių galių apibūdinimas - Tiesioginės demokratijos įgyvendinimo procese priimtų aktų teisinė reikšmė *Referendumo sąvoka gali būti suprantama dviem prasmėmis:* 1. tai konstitucinės teisės institutas; 2. tai įstatymu reglamentuota balsavimo procedūra, kurios metu rinkimų teisę turintys valstybės piliečiai pareiškia savo valią. - Skirstymas: - nacionaliniai ir vietos - privalomi ir fakultatyviniai (pagal būtinumą) - konstituciniai ir paprastieji (pagal klausimo pobūdį) - ikiparlamentiniai, poparlamentiniai ir neparlamentiniai (pagal parlamento dalyvavimą) - patvirtinantys ir atšaukiantys - sprendžiamieji ir konsultaciniai (pagal juridinę galią) - Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad referendumai skirstomi į **sprendžiamuosius, patariamuosius ir ratifikacinius** - Lietuvos Respublikoje gali būti rengiami **privalomieji ir konsultaciniai** referendumai - [Referendumai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė arba kvalifikuota dauguma piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus] *Privalomai rengiami referendumai šiais klausimais:* 1. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad „Lietuvos\ valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika", pakeitimo (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių̨) 2. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė" nuostatų pakeitimo (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė̇ daugiau kaip pusė piliečių̨) 3. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas" nuostatų pakeitimo (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė̇ daugiau kaip pusė piliečių̨) 4. dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas" pakeitimo (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė̇ ne mažiau kaip 3/4 piliečių̨) 5. dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų̨ institucijoms ar jų̨ jurisdikcijai (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė̇ daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių̨) - Negali būti daromos tokios pataisos, kuriomis būtų̨ paneigta bent viena iš̌ Lietuvos valstybės pamatą̨ sudarančių̨ konstitucinių vertybių̨ - nepriklausomybė, demokratija, respublika, prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių̨ pobūdis. - Referendumu priimtą išstatymą̨, kitą aktą ar sprendimą̨ ne vėliau kaip per 5 dienas nuo galutinių referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. - Įsigalioja kitą dieną nuo paskelbimo, jei nenumatyta vėlesnė data **Peticijos** - Tiesioginės demokratijos institutas - **Peticijos teisė** - Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas - **Peticija** - rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti tam tikrus specialius klausimus - Klausimai, kuriais kreipiamasi: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga ar įgyvendinimas; 2) valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimas; 3) kiti svarbūs visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimai. - Peticiją gali paduoti ne jaunesnis kaip **16 metų** Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų̨ grupė - Negalima kelti tokių reikalavimų, kurių išsprendimas varžytų kitų žmonių teises ir laisves, grėstų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai - Reikia, kad kreipimąsi **peticijų komisija** pripažintų peticija - Iš pradžių peticija nagrinėjama atitinkamoje peticijų komisijoje, o paskui atitinkamoje institucijoje - Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo yra galutiniai ir neskundžiami **Vienuoliktas seminaras. 12 13** **Savivalda** - Vietos savivalda yra demokratinės visuomenės institutas, rodantis, kad šalyje yra susiformavusi stipri, nesuvaržyta, laisva ir aktyvi gyventojų bendruomenė, gebanti identifikuoti ir sėkmingai tenkinti savo poreikius. - **Vietos savivalda** -- būdas, kuriuo įgyvendinama viešoji savivaldybės teritorijoje - **Pagal Konstituciją vietos savivalda** *- tai įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis)* - **Vietos savivalda nėra tiesiogiai pavaldi valstybės valdžios institucijoms** - Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į: - savarankiškąsias - valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) - **Savivaldos organai (viršenybės tvarka):** - savivaldybės taryba (atstovaujamoji, biudžetas) - meras - savivaldybės administracijos direktorius - **Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai** - *Įstatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą (pavojus teritorijos vientisumui, tam tikrų pareigūnų nepaskyrimas...)* - **Savivaldybės tarybos nariai gali būti :** - Gali būti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir nuolatiniai tos savivaldybės gyventojai (nepriklausomai nuo pilietybės, tačiau toje savivaldybėje turi būti deklaruotas) - Renkama 4 metams - Nemažiau kaip 20 metų rinkimų dieną - **Kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe** - Savivaldybių kontrolė: vyriausybės atstovai, tiesioginis valdymas, vidiniai mechanizmai (kontrolieriai, auditas) - Merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai: turėtų būti renkami ribotam kadencijų skaičiui, turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Kriterijai: bent jau 18 metų, LR piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą, kur kandidatuoja, atlikę teismo paskirtą bausmę, jei tokia buvo skirta. **Užsienio politika** - Lietuvos Respublika, **įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis**, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo (135 str.). išskiriami du užsienio politikos tikslai - Šalies saugumo ir nepriklausomybės užtikrinimas - Piliečių gerovės ir pagrindinių jų teisių bei laisvių užtikrinimas - Lietuvos valstybė, pripažindama tarptautinės teisės principus ir normas, šalies gyventojams negali taikyti iš esmės kitokių **standartų Seimo išimtiniai įgaliojimai ratifikuoti kai kurias tarptautines sutartis** (138 str.) - Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija, suponuoja Lietuvos Respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją - Pagarba tarptautinei teisei yra neatskiriama konstitucinio teisinės valstybės principo, kurio esmė -- teisės viešpatavimas, dalis - Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" 1 ir 2 straipsnio nuostatos gali būti pakeistos ar panaikintos tik referendumu **Valstybės gynimas** - Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių (137 str.) - [Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra prezidentas] - Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja **Valstybės gynimo taryba**, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas (140 str.) - Sprendimą dėl karo padėties, mobilizacijos priima Seimas arba Prezidentas (142 str.); taip pat ir dėl nepaprastosios padėties (144 str.) - Karinės valstybės institucijos turi būti atskaitingos civilinėms valstybės institucijoms ir jų kontroliuojamos - Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai veiksmai prasideda nuo pat agresijos akto pradžios - Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai veiksmams vadovauja laisvai ir teisėtai veikianti valstybės gynybos civilinė ir karinė vadovybė, o jeigu ji negali veikti, -- Tautos pasipriešinimo vadovybė - Draudžiama karo propaganda - Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo -- kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga - Karinės valstybės institucijos turi būti atskaitingos civilinėms valstybės institucijoms ir jų kontroliuojamos. Taip užtikrinamas balansas ir stabilumas, demokratijos principas. - Gali būti steigiamos Lietuvos ir NATO valstybės bazės, jei jos valdomos kartu su Lietuvos respublika - Negali būti steigiamos Rusijos ir NVS šalių karinės bazės - Yra konstitucinė pareiga atlikti karinę priemonę, nesvarbu kokios yra religinės ir pasaulėžiūrinės pažiūros -- jos skaitomos kaip nepakankamai objektyvios. Visi turi atlikti karo prievolę. Yra tam tikros išimtys -- tokiu atveju yra atliekama alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba - Karo padėtis: - Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų -- nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą. - Karo veiksmų metu negalima keisti Konstitucijos ar rengti eilinius rinkimus. Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus - Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė yra iki 6 mėn. - *Nepaprastoji padėtis neprilyginama karo padėčiai, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama dėl vidinių neramumų, pvz. pandemijos;* - *Karo padėtis įvedama tik karo atveju;* - *Įvedus karo padėtį gali būti ribojamos tam tikros teisė ir laisvės (ne visos, tik nurodytos).* - Kariai negali būti seimo nariais **Dvyliktas seminaras. 12 18 (paskutinis pagaliau)** **Žmogaus teisių samprata** - **Konstitucijos esmė - žmogaus teisių apsauga. Konstitucija -- antimažoritarinis aktas, visus individus gina vienodai, individai yra visi lygūs.** - *Svarbiausi aspektai:* - **žmogaus vientisumas (integralumas)** - **laisvė ir lygybė** - **pagarba kiekvieno žmogaus orumui** - **Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės** - jos yra neatskiriamos nuo individo, nesusietos nei su teritorija, nei su tauta. Prigimtinės teisės nėra baigtinės, jos gali būti neįtvirtintos konstitucijoje, tačiau jos yra. Visų teisių neįmanoma surašyti, tačiau nėra taip, kad jų nėra. Prigimtinės teisės nėra pagal šalis suskirstyta, - *Konstitucijoje nėra išsamaus ir baigtinio žmogaus teisių ir laisvių sąrašo* - **Žmogaus teisės** - asmens laisvės visuomenėje ir galimybės jas įgyvendinti; visuomeninės vertybės, moralės normos, kurių tikslas -- apsaugoti žmogaus orumą̨; visuomeninės vertybės -- laisvės, o jas turi garantuoti valstybė, kurioje jis gyvena; tarptautinės bendruomenės pripažinti žmogaus teisių standartai, suformuluoti pagrindinėse tarptautinėse sutartyse. - **Žmogaus teises įtvirtina tik įstatymas, nors žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius galima reguliuoti ir poįstatyminiu teisės aktu** - **Viena iš žmogaus teisių klasifikacijų**: - Pilietinės - Politinės - Socialinės ir ekonominės - kultūrinės - Pagr. požymis: **visuotinumas, universalumas, nedalumas**, jos yra viena kitą lemiančios, remiasi lygiateisiškumo ir kitais demokratiniais principais - *Pagrindinės teisės: teisė į gyvybę ir laisvę, žmogaus orumą* - *Žmogaus teisių formalus neįtvirtinimas nepaneigia jų̨ buvimo ir esmės* - Konstitucinė jurisprudencija aiškina žmogaus teises ir laisves - Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, nevaržyti kitų žmonių̨ teisių ir laisvių̨ - **Prigimtinė teisės doktrina** - yra žmogui įgimtų teisių, buvusių dar iki atsirandant kokiai nors pozityviai teisinei tvarkai - **Pozityvioji teisės doktrina** - egzistuoja tik rašytinė teisė, individai teisių turi tiek, kiek sukūrė̇ politinė ar socialinė praktika - **Žmogaus teisių ribojimo sąlygos:** - Siekiant legitimaus tikslo - Įstatymu - Ribojimai -- proporcingi, būtini - Nepaneigiama teisių ir laisvių prigimtis, esmė - **Asmens teisių ir laisvių̨ įgyvendinimo ribojimas** galimas, jei: - tai daroma įstatymu; - ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų̨ teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; - ribojimais negali būti paneigiama teisių ir laisvių̨ prigimtis bei jų̨ esmė; - turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo **Teisė į gyvybę** - Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas - *[Ypatinga konstitucinė vertybė]* - Teisė į kuo geresnę sveikatą - *[Mirties bausmė paneigia prigimtinę teisę į gyvybę ir orumą. Žmogaus gyvybė ir orumas yra aukščiau įstatymo. Konstitucija turi tai ginti.]* - *[Konstitucija neturi jokių išimčių, kurios valstybės vardu leistų atimti gyvybę]* - Griežtesnė bausmė už pasikėsinimą ar nužudymą asmens, su kuriuo esi susijęs giminystės ryšiais, nes pažeidžiamos ne vien tokios konstitucinės vertybės kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokios konstitucinės vertybės kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė. **Orumas ir asmens neliečiamumas** - *[Visų žmonių̨ orumas yra lygus, **prigimtinis, neliečiamas ir saugomas įstatymų**]* - *[ŽT apsaugos tikslas -- apginti žmogaus orumą̨]* - *[Orumas būdingas kiekvienam žmogui -- nesvarbu, kaip jis pats save ar kiti žmonės jį vertina]* - Tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine. Valdžios institucijos ir pareigūnai turi pareigą gerbti žmogaus orumą. - Asmuo turi teisę, kad jo teises būtų̨ saugomos ir nuo neteisėto kitų subjektų kėsinimosi į jas ir pažeidimo - *[Žmogaus asmuo neliečiamas - fizinis ir psichinis neliečiamumas]* - *[Žmogaus orumą gina įstatymas - draudimas žeminti žmogaus orumą]* - Kėsinantis į asmens neliečiamumą sutrikdoma jo fizinė, psichinė ir dvasinė būsena, taigi pažeidžiamas ir žmogaus orumas kaip ypatinga konstitucinė vertybė - Nekaltumo prezumpcija, teisė į tinkamą teismo procesą **Laisvės neliečiamumas** - *[Žmogaus laisvė neliečiama - asmens apsauga nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo]* - *[Laisvės atėmimo/apribojimo procedūrą numato įstatymas]* **Teisė į privatumą** - *[Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas - asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumas, asmens fizinė ir psichinė neliečiamybė, asmeninių faktų slaptumas, draudimas skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.]* - Įstatymas ir teismas saugo žmogaus privatumą - *[Žmogaus teisė į privatumą **nėra absoliuti --** dėl valstybės gėrio ir apsaugos, siekiant apsaugoti kitus. Jeigu žmogus yra padaręs nusikalstamą veiką, tada šis asmuo negali tikėti, kad jo privatumas bus saugomas taip pat, kaip kitų asmenų, kurie nėra pažeidę įstatymo. ]* - Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami - *[Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą]* - *[Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą]* - *[Privatus žmogaus gyvenimas -- tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.]* - ***[Asmens sveikata, fizinė ir psichinė būklė - esminiai privataus gyvenimo elementai]*** **Nuosavybės neliečiamumas** - *[Nuosavybė neliečiama]* - *[Nuosavybės teises saugo įstatymai]* - Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama - *[**Nuosavybės teisė nėra absoliuti** ir gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka.]* - Įstatymuose galima nustatyti nuosavybės teisių ribojimus, taip pat ir nustatant teisės normose turtines sankcijas už̌ padarytus teisės pažeidimus, tačiau tokie ribojimai neturi paneigti pačios nuosavybės teisės esmės - Teisė į nuosavybę - pilietinė teisė - Visuomenės teisė į natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimą **Saviraiškos laisvė** - *[Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti]* - *[Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją **negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu**, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.]* - *[Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais -- tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Draudimas skleisti tokio pobūdžio informaciją yra absoliutus.]* - Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį **Ūkinės veiklos laisvė** - *[Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.]* - *[Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.]* - ***[Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.]*** - Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. - Valstybė gina vartotojo interesus. - *[Ūkinės veiklos laisvė irgi nėra absoliuti, ją gali riboti norint apsaugoti vartotojų interesus, sąžiningą konkurenciją ir kitas Konstitucijos įtvirtintas vertybes. ]* - *[Ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama.]* - Ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės. - *[„Bendra tautos gerovė" suponuoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės. ]* - Reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis. **Minties, tikėjimo, sąžinės laisvė** - *[Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.]* - *[Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.]* - *[Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.]* - Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą ***[negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.]*** - Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. - *[Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.]* - Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas -- jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. - *[Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.]* - Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti. - Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. - Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. - Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. - Dvasininkai yra neatleidžiami nuo karinės prievolės. - *[Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Ji pasaulėžiūros ir religijos požiūriu yra neutrali.]* - Įsitikinimai - talpi, įvairialypė konstitucinė sąvoka, apimanti politinius, ekonominius įsitikinimus, religinius jausmus, kultūrines nuostatas, etines bei estetines pažiūras ir kt. - Įsitikinimų raiškos laisvė apima laisvę neatskleisti savo įsitikinimų ir nebūti verčiamam juos atskleisti. - *[Įsitikinimų bei jų raiškos laisvė įtvirtina ideologinį, kultūrinį ir politinį pliuralizmą. Jokios pažiūros ar ideologija negali būti paskelbtos esančios privalomos ir primestos individui - laisvai savo pažiūras formuojančiam ir reiškiančiam asmeniui, atviros demokratinės pilietinės visuomenės nariui. ]* - *[Valstybė turi būti neutrali įsitikinimų atžvilgiu, ji neturi teisės nustatyti kokią nors privalomą pažiūrų sistemą.]* - Neginčijama yra ir žmogaus laisvė neatskleisti savo požiūrio į tikėjimo ar netikėjimo dalykus. - Tradicinėms bažnyčioms bei religinėms organizacijoms įstatymu gali būti užtikrinamos ir tokios teisės, kurių neturi tradicinėmis nesančios bažnyčios bei religinės organizacijos. - Tradicinių bažnyčių bei religinių organizacijų pripažinimo instituto konstitucinis įtvirtinimas reiškia, kad jų valstybinis pripažinimas yra neatšaukiamas - tradiciškumas nėra nei sukuriamas, nei panaikinamas įstatymų leidėjo valios aktu. - *[Bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus.]* - Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. - Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas - tai lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą. **Lygiateisiškumas** - *[Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.]* - *[Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.]* - *[Viena iš pagal draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu.]* **Šeima** - *[Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.]* - *[Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.]* - *[Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.]* - Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. - Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. - *[Tėvų teisė ir pareiga -- auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.]* - *[Vaikų pareiga -- gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.]* - Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų kurti šeimos santykius, tačiau tai nereiškia, kad Konstitucija, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatos, nesaugo ir negina kitokių nei santuokos pagrindu sudarytų šeimų, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendro gyvenimo, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, vaikų bendro auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. *[Konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. ]* - *[Kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu]*

Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma ir struktūra PDF

Document Details

Tags

Related

Summary

Full Transcript

Upgrade to continue