Lithuanian Water Balance Elements: Runoff (PDF)

Vandens balanso elementai: Nuotėkis  Lietuvos vandenų geografija Nuotėkis Nuotėkis, vandens kiekis, nutekantis iš tam tikro sausumos ploto (baseino) paviršiumi ir po žeme per tam tikrą laiką. Nuotėkis i...

Vandens balanso elementai: Nuotėkis  Lietuvos vandenų geografija Nuotėkis Nuotėkis, vandens kiekis, nutekantis iš tam tikro sausumos ploto (baseino) paviršiumi ir po žeme per tam tikrą laiką. Nuotėkis išreiškiamas: 1. nuotėkio tūriu – kubiniais metrais arba kubiniais kilometrais išreikštas vandens kiekis, nutekantis iš baseino per tam tikrą laiką, pvz., per metus, 2. vandens sluoksniu – nuotėkio tūrio, tolygiai paskirstyto visame baseine, sluoksnio storiu (aukščiu) reiškiamu milimetrais, 3. vidutiniu debitu – nuotėkio tūris per tam tikrą laiką, padalytas iš sekundžių skaičiaus per tą laiką; reiškiamas kubiniais metrais per sekundę, 4. nuotėkio moduliu – vidutinis debitas, padalytas iš baseino ploto; reiškiamas litrais per sekundę iš kvadratinio kilometro.  68 % Krituliai Garavimas 695 mm 473 mm 32 % Nuotėkis 222 mm Paviršinį ir požeminį vandens nuotėkį formuoja ta kritulių dalis, kuri neišgaruoja.  Lietuvos vandenų geografija Nuotėkis Nuotėkio dydis priklauso nuo: Klimatinių veiksnių: Paklotinio paviršiaus ypatumų: Kritulių kiekio Žemės paviršiaus nuolydžio, Garavimo sąlygų Gruntų filtracinių savybių. + +  Lietuvos vandenų geografija Nuotėkio koeficientas η (nuotėkio ir kritulių santykis) Baltijos aukštumose Vidutiniškai per metus Lietuvoje nuteka apie nuteka ~40 % iškritusių 222 mm iškritusių kritulių (32 %); kritulių; - Žemaičių aukštumose nuteka ~50 % - Pietryčių lygumoje iškritusių kritulių; nuteka ~50 % iškritusių kritulių; - priemolingose lygumose nuteka < 30 % iškritusių kritulių.  Lietuvos upių metų nuotėkio pasiskirstymas teritorijoje l/(s·km2) Lietuvos nacionalinis atlasas. I tomas. 2014.  Pavasario potvynio nuotėkis (mm) Lietuvos nacionalinis atlasas. I tomas. 2014.  Vasaros sausmečio nuotėkis (l/s km2) Lietuvos nacionalinis atlasas. I tomas. 2014.  Žiemos sausmečio nuotėkis (l/s km2) Lietuvos nacionalinis atlasas. I tomas. 2014.  Lietuvos vandenų geografija Nuotėkis Upių nuotėkio pasiskirstymas vidutinio vandeningumo metais (% nuo metų nuotėkio) 30 Vakarų Lietuva Vidurio Lietuva Pietryčių Lietuva 28.1 25 21.5 20 18.2 12.6 15 10 9.9 8.6 5 5 1.8 0 1.9 0 1 III 2 IV 3 V 4 VI 5 VII 6 VIII 7 IX 8 X 9 XI 10 XII 1I1 1II2 13 Nuotėkio sezonai Pavasaris Vasara Ruduo-žiema Pagal: Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis, Kaunas, LEI, p. 195.  Lietuvos vandenų geografija Sezoninis nuotėkis Vakarų Lietuva Vidurio Lietuva Pietryčių Lietuva 36.3 37.5 31.1 49.3 43.3 52.4 11.3 13.2 25.6 Pavasaris (III-IV) Pavasaris (III-IV) Pavasaris (III-IV) Vasara (V-VIII) Vasara (V-VIII) Vasara (V-VIII) Ruduo-žiema (IX-II) Ruduo-žiema (IX-II) Ruduo-žiema (IX-II)  Krituliai Garavimas 45.4 km3 30.9 km3 Nuotėkis 14.5 km3 Per metus Lietuvos teritorija nuteka apie Nuotėkis 10.8 km3 25.3 km³ vandens prietaka iš kaimyninių valstybių  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos vandens balansas visi pagrindiniai upių baseinai (Nemuno, Dauguvos, Lielupės, Ventos, Bartuvos) yra tarptautiniai, išskyrus mažiausių Baltijos jūros intakų); 142 tarptautinės upės; 112 upių turi vagos atkarpas ir Lietuvos ir kitos valstybės teritorijoje; 62 upių vagos driekiasi Lietuvos siena; 732 km (iš 1624 km, 45%) Lietuvos sausumos sienos eina upėmis. http://www.fao.org/nr/water/aquastat/didyouknow/index.stm  Lietuvos vandenų geografija Nuotėkio matavimai - VMS įsteigimo tikslas, 1810 m. vasario 13 d. Prūsijos karaliaus vardu išleistoje instrukcijoje, buvo observuoti vandens horizontus, „be kurių negalima tikrai atlikti jokių hidrotechninių įrengimų nei upių melioracijų“. - 1810-1811 m. buvo įkurtos pirmosios nuolatinės vandens matavimo stotys Sėliuose, Rusnėje, Tilžėje ir Smalininkuose; - tarpukario laikotarpiu stočių skaičius išaugo nuo 34 iki 130; - daugiausia stočių veikė 1959 m. – 152; - 2002-2005 m. veikė 54 vandens matavimo stotys upėse ir 7 ežeruose; - šiuo metu veikia 82 upių, 2 kanalų, 3 VMS Kauno mariose, 12 ežerų VMS. http://dreisena.blogspot.com/2011/10/o-vasara-buvo.html Jablonskis ir Lasinskas, 2011 – Nemuno stacionariems hidrometriniams tyrimams 200 metų  Lietuvos vandenų geografija Nuotėkio matavimai LHMT stebėjimų tinklas Nuotėkis Per visą stebėjimų laikotarpį Lietuvoje veikė 300 vandens matavimo stočių.  Lietuvos vandenų geografija Vandens matavimo stotys ežeruose per visą stebėjimų laikotarpį veikė 50 stočių prie ežerų ir tvenkinių; prie Kauno marių veikė 4 stotys; prie Elektrėnų tvenkinio veikė 1 stotis; 1961 m. veikė daugiausia - 24 ežerų vandens matavimo stotys; šiuo metu veikia 12 ežerų vandens matavimo stočių.  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos hidrologinis rajonavimas  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos hidrologinis rajonavimas Lietuvos hidrologinio rajonavimo schemą XX a. 8-ame dešimtmetyje parengė Lietuvos energetikos instituto darbuotojai Rita Janukėnienė ir Jonas Jablonskis. Rajonavimo kriterijai: 1. Nuotėkio hidrogramos pavasario potvynio ir lietaus poplūdžio bangų aukščio santykis – atspindi klimato poveikį vandens režimui. 2. Nuotėkio natūralaus sureguliavimo koeficientas (hidrogramos plotas iki vidutinio debito linijos) φ – apibūdina baseino litologijos, reljefo, miškų, ežerų ir pelkių poveikį vandens režimui. 3. Mitybos šaltiniai – sniego tirpsmo (S), lietaus (R) ir požeminiai (U) vandenys: >80 % - vienintelis šaltinis, >50 % - vyraujantis šaltinis (S, U, R), Vyrauja sniego tirpsmas 50 % metinio nuotėkio) lietaus  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos hidrologinis rajonavimas Ką parodo hidrogramos? - Parodo nuotėkio pasiskirstymą per metus. - Pagal hidrogramas galima išskirti vandeningus (B) ir sausmečio laikotarpius (A-1). - Nustatyti maksimalų debitą potvynio Dubysos (Padubysio VMS) debitas 1986-1987 m. metu. - Potvynio ar poplūdžio pradžią ir trukmę. - Bazinį nuotėkį (požeminio vandens lemiamą). - Apskaičiuoti nuotėkio tūrį per ilgesnį laikotarpį (pvz., metus).  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos hidrologinis rajonavimas Hidrogramų tipai: 1) su pavasario potvyniu (vyrauja sniego maitinimas); 2) su potvyniais ir poplūdžiais (mišrus maitinimas); 3) su poplūdžiais (vyrauja lietaus maitinimas); 4) mažai per metus kintantis nuotėkis (požeminis maitinimas). Poplūdžiai aukštesni už potvynius: 1) Vakarų Lietuvoje – 50 % atvejų; 2) Žemaičių aukštumos rytiniame šlaite – 35- 45 % atvejų; 3) Vidurio ir Rytų Lietuvoje – 20 % atvejų.  Lietuvos vandenų geografija Lietuvos hidrologinis rajonavimas φ - hidrogramos ploto dalis iki vidutinio debito linijos. Nuotėkio natūralus sureguliavimas upėse Nereguliuojamos upės 0,35