Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai PDF

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Dažniausios ligos: Arterinė hipertenzija Išeminė širdies liga Lėtinis širdies nepakankamumas Lėtinis prieširdžių virpėjimas Pagrindinės vaistų grupės Antihipertenziniai vaistai –...

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Dažniausios ligos: Arterinė hipertenzija Išeminė širdies liga Lėtinis širdies nepakankamumas Lėtinis prieširdžių virpėjimas Pagrindinės vaistų grupės Antihipertenziniai vaistai – skirti mažinti arterinį kraujo spaudimą ; Antiaritminiai vaistai – veikia širdies elektrinio laidumo sistemą , koreguoją širdies susitraukimų dažnį ; Statinai – mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir taip stabdo aterosklerozės progresavimą. Antiagregantai ir antikoaguliantai – kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, skiriami esant padidėjusiai trombų susidarymo ar insulto rizikai. ARTERINĖ HIPERTENZIJA – itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėję s tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas. Hipertenzijos gydymo pricipai ir metodai Tikslas – maksimaliai sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Būtina šalinti rizikos veiksnius ir normalizuoti AKS.  nerūkyti, mažinti ir stabilizuoti svorį (netekus 5,1 kg svorio, AKS sumažėja 4,4/3,6 mm Hg);  mažiau vartoti alkoholio (AH sergantiems vyrams siūloma ne daugiau kaip 20–30 g etanolio per dieną , o moterims – 10–20 g);  reguliariai mankštintis (vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai 30–45 min. kasdien);  mažinti druskos kiekį maiste (vartoti ne daugiau kaip 5 g per dieną , papildomai maisto nesūdyti);  koreguoti mitybą : valgyti daugiau vaisių ir daržovių (4–5 porcijos – bent 300 g daržovių per dieną ) ir mažiau daug sočių jų riebalų rūgščių turinčio maisto. Tikslinis AKS – 120-129/70-79 mmHg ANTIHIPERTENZINIAI VAISTAI A – Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ir Angiotenzino II 1 tipo receptorių blokatoriai (ARB); renino inhibitoriai B – Beta adreno-receptorių blokatoriai (BB) C – kalcio (Calcium) kanalų blokatoriai (KKB) D – Diuretikai (D) (vartojami TIK indapamidas, hidrochlortiazidas ir spironolaktonas) KITŲ VAISTU SKYRIMO INDIKACIJOS ILGALAIKEI ARTERINĖS HIPERTENZIJOS KONTROLEI – NĖRA AIŠKIOS + CP - centrinio poveikio vaistai - moksonidinas, rilmenidinas, metildopa, klonidinas, natrio nitroprusidas + Alfa – alfa2 adrenoblokatoriai, alfa-1 adrenoblokatoriai Antihipertenzinių vaistų skyrimo principai 1. Mitybos korekcija, fizinis aktyvumas, svorio metimas 2. Monoterapija, atsižvelgiant į amžių ir gretutines ligas 3. Didinama monoterapinio vaisto dozė, skiriama kelis kartus per parą , atsižvelgiant į rytinį ar vakarinį AKS padidėjimą 4. Kombinuota terapija RAAS sistemą veikiantys vaistai: klasifikacija Vaistų grupė Galūnė Atstovai Kaptroprilis; Enalaprilis; AKFI -prilis Ramiprilis; Lizinoprilis; Angiotenziną konvertuojančio Kvinaprilis; Zofenoprilis; fermento (AKF) inhibitoriai Fosinoprilis; Trandolaprilis ir kt. ARB -sartanas Losartanas; Valsartanas; (Angiotenzino II 1 tipo receptorių Teimisartanas; Olmesartanas; blokatoriai (ARB) ) Irbesartanas ir kt. AKFI (-priliai) Indikacijos: ► Arterinė hipertenzija. ► Širdies nepakankamumas. ► Hipertenzinė ir kitos kardiomiopatijos. ► Būklė po miokardo infarkto (MI). ► MI, insulto ir kitų KVS prevencija ► Didelė širdies išeminės ligos rizika. ► Diabetinė nefropatija ir kitos inkstų ligos  Mažina proteinuriją  Stabilizuoja inkstų funkcija Farmakologinis poveikis: Mažina arterinį kraujo spaudimą  ↓periferinis kraujagyslių pasipriešinimas. Nekeičia širdies susitraukimų dažnio  Nestimuliuoja simpatinės nervų sistemos.  Nepasireiškia refleksinė tachikardija. AKFI nepageidaujamas poveikis Hipotenzija Sausas kosulys Hiperkalemija (dėl IFN) Alerginiai bėrimai Angioneurozinė edema Skonio sutrikimas Kontraindikuotini esant a. renalis bilateralinei stenozei Porfirija FETOTOKSINIS POVEIKIS (NEVARTOTINI NĖŠTUMO METU) ARB (- sartanai) Indikacijos: ► Arterinė hipertenzija. ► Širdies nepakankamumas. ► Hipertenzinė ir kitos kardiomiopatijos. ► Būklė po miokardo infarkto (MI). ► MI, insulto ir kitų KVS prevencija ► Didelė širdies išeminės ligos rizika. ► Diabetinė nefropatija ir kitos inkstų ligos  Mažina proteinuriją  Stabilizuoja inkstų funkciją Farmakologinis poveikis: Sukelia ženkliai mažiau nepageidaujamų reiškinių nei AKFI Pranašesni esant diabetinei-hipertenzinei nefropatijai Pranašesni esant kairiojo skilvelio hipertrofijai Metabolizuojami kepenyse BETA BLOKATORIAI Beta adrenoblokatoriai (BAB) slopina simpatinę nervų sistemą ir slopina renino išsiskyrimą , mažina ŠSD ir minutinį tūrį , atkuria baroreceptorių funkciją , mažina norepinefrino išsiskyrimą bei silpnina AKS reakciją padidėjus katecholeminų kiekiui (krūvio ar nervinės į tampos metu). Atstovai: Propranololis, timololis (β1+ β2) Metoprololis, esmololis (β1) Labetalolis (α1+ β) BAB farmakokinetika ir farmakodinamika Dauguma šios klasės vaistų išgerti absorbuojami gerai, aukčiausia koncentracija susidaro per 1-3 valandas. Dauguma kliniškai vartojamų β blokatorių yra visiški antagonistai. Svarbiausiais daugelio jų skirtumas – skirtingas selektyvumas β1 ir β2 adrenoreceptoriams, kurį dažnai lemia dozės dydis. BAB indikacijos Arterinė hipertenzija Krūtinės angina Senas miokardo infarktas  Širdies nepakankamumas Tachiaritmijos Glaukoma Nėštumas BAB kontraindikacijos Bronchinė astma (LOPL nėra kontraindikacija) II-IIIo AV blokada (nesant implantuotam nuolatiniam širdies stimuliatoriui) Atsargiai skirti esant: Sunkiam ŠN (IV NŠA funkcinė klasė) Dabar esantis ar buvę s per pastarą jį mėnesį (4 sav) ŠN paūmėjimas (stacionarizuotas dėl paūmėjimo), ar ŠSD venos) 1. Vainikines (Diltiazemas = Nifedipinas > Verapamilis) 2. Smegenų (Nimodipinas) 2. Mažina arterinį kraujo spaudimą (antihipertenzinis poveikis) (Nifedipinas >Verapamilis, Diltiazemas) 3. Silpnina širdies susitraukimo jėgą (neigiamas inotropinis poveikis) (Verapamilis > Diltiazemas) 4. Retina ŠSD (neigiamas chronotropinis) (Verapamilis, Diltiazemas) 5. Mažina O2 poreikį (antianginis poveikis) 6. Blogina laidumą AV mazge (antiaritminis poveikis) (Verapamilis > Diltiazemas > Nifedipinas) POVEIKIS KITIEMS ORGANAMS: Atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis, žarnyno lygiuosius raumenis, gimdos raumenis. KKB indikacijos Kitos ligos: 1. Reino sindromas (Nifedipinas, diltiazemas ) 2. Priešlaikinis gimdymas 3. Hemoraginis smegenų insultas (Nimodipinas) 4. Migrena (Nifedipinas, verapamilis) Širdies ir kraujagyslių ligos: 1. Hipertenzija 2. Krūtinės angina 3. Širdies ritmo sutrikimai: Supraventrikulinė tachikardija Prieširdžių virpėjimas Prieširdžių plazdėjimas KKB nepageidaujamas poveikis 1. Vidurių užkietėjimas 2. Hipotenzija  galvos skausmas  nuovargis  svaigulys 3. Refleksinė tachikardija (Nifedipinas) 4. Miokardo infarktas (Nifedipinas) 5. Periferinės edemos (pėdų ir kulkšnių tinimas) 6. Širdies nepakankamumas (Verapamilis > diltiazemas) 7. AV blokada (Verapamilis > diltiazemas) KKB: verapamilis ir diltiazemas PAGRINDINIAI Verapamilis Diltaizemas ATSTOVAI PAGRINDINIS POVEIKIS FK ir FD sąveika (beta FD sąveika (beta blokatoriai) blokatoriai, digoksinas, ciklosporinas) INDIKACIJOS Krūtinės anginos profilaktika, Krūtinės anginos gydymas ir arterinės hipertenzijos profilaktika; arterinės ir gydymas; P-glikoproteino plautinės hipertenzijos inhibitorius gydymas; ritmo sutrikimų gydymas KONTRAINDIKACIJOS SMSS, blokados, ŠN NEPAGEIDAUJAMAS Obstipacijos, raudonis, edema, Kaip ir verapamilio POVEIKIS galvos skausmai, kepenų (BRADIKARDIJA) disfunkcija, BRADIKARDIJA KKB: nifedipinas PAGRINDINIAI ATSTOVAI Nifedipinas PAGRINDINIS POVEIKIS - Miokardą veikia labai silpnai - Plečia arterijas, taip pat ir vainikines. Neturi poveikio venoms. Stabdo širdies raumens remodeliaciją. INDIKACIJOS - Arterinės hipertenzijos gydymas, krūtinės anginos profilaktika, plautinės hipertenzijos gydymas, migernos profilaktika - Išeminio neurologinio deficito profilaktika po subarchnoidinės hemoragijos - Neretai naudojami deriniuose su AKFI, diuretikais, BAB. NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Tachikardija, miokardo infarktas ANTIANGINIAI VAISTAI. Krūtinės angina Išeminė širdies liga – sergant šia liga, kraujagyslės, kurios aprūpina širdį krauju, susiaurėja, nes ant vidinių arterijų sienelių formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kaupiasi riebalų sankaupos, formuojasi trombai. Kai kraujagyslės susiaurėja daugiau nei 50 proc. širdies raumuo negauna pakankamai kraujo. Tai sukelia krūtinės skausmą , ypač fizinio krūvio metu (krūtinės anginą ). Antianginiai vaistai: klasifikacija Vazodilatatoriai ✓Nitratai (nitroglicerinas, izosorbido mononitrtas ir dinitratas) ✓Kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas, nifedipinas, dažniausiai skiriamas amlodipinas) Širdies veiklą slopinantys – reti ✓β adrenoblokatoriai (propranololis, metoprololis, atenololis) ✓Kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas, nifedipinas) Nitratai Nitroglicerinas Izosorbido dinitratas Natrio nitroprusidas Nitroglicerino formos: poliežuvinė, liežuvinė, transbukalinė, peroralinė, transdermalinė ir intraveninė. Izosorbido dinitratas – vidutinio ir ilgo veikimo, vartojamas krūtinės anginos gydymui ir profilaktikai. Natrio nitroprusidas – kraujo spaudimą mažinantis vaistas – arterijų - venų dilatatorius. Jis atpalaiduoja lygiuosius arterijų , arteriolių ir venų raumenis ir efektyviai sumažina širdies prieškrūvį ir pokrūvį. Skiriama arterinei hipertenzijai gydyti, kontroliuojamai hipotenzijai sukelti operacijų metu, kai reikia mažinti kraujavimą ir širdies nepakankamumui gydyti. Nitratai: veikimo mechanizmas Nitratai tai - provaistas   Kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse nitratai denitrinami → susidaro azoto oksidas (NO) → NO aktyvuoja guanilatciklazę , stimuliuojama cGMF sintezė → aktyvinamas miozino lengvų jų grandinių defosforilinimas → skatinamas lygių jų raumenų atsipalaidavimas ir vazodilatacija  Nitroglicerinui būdingas nuo dozės priklausomas venų ir arterijų atsipalaidavimas, labiau dilatuoja postkapiliarinės ir stambios venos nei arterijos  Venos > arterijos > arteriolės  Nitroglicerinas į prastinėmis dozėmis pats labai stipriai koronarų nedilatuoja -> nedaug gerina kolateralinę kraujotaką Koronarų vazodilatacija → KA simptomų išnykimas ← Venų dilatacija, ↓prieškrūvis, lengvėja širdies darbas Organiniai nitratai: farmakologinis poveikis ŠIRDŽIAI IR KRAUJAGYSLĖMS Atpalaiduoja stambiąsias venas  didėja kraujo kiekis veniniame baseine, sumažėja jo grį žimas į širdį , mažėja galinis diastolinis širdies tūris ir ↓ prieškrūvis,  lengvėja širdies darbas,  ↓ O2 poreikis. Atpalaiduoja arterioles ↓ periferinis pasipriešinimas ↓AKS Atpalaiduoja vainikines širdies kraujagysles širdis geriau aprūpinama krauju šalinamas spazmas pagerėja kraujo tėkmė kolateralėse KITOMS SISTEMOMS Atpalaiduoja kitų organų lygiuosius raumenis bronchų  virškinimo trakto  urogenitalinės sistemos organų Trombocitai mažina trombocitų agregaciją Organiniai nitratai: indikacijos KRŪTINĖS ANGINA 1. Skubiai pagalbai Labai trumpos veikimo trukmės Trumpos veikimo trukmės 2. Ilgalaikiam gydymui Vidutinės veikimo trukmės Ilgos veikimo trukmės Organiniai nitratai: nepageidaujamas poveikis 1. Ūmus  Galvos skausmas (30-60 % vartojantiems prolonguoto veikimo nitratus)  Ortostatinė hipotenzija (vartojant dideles nitratų dozes)  Tachikardija  Veido paraudimas 2. Tolerancija (tachifilaksija) – pakartotinai vartojant, mažėja stimuliuojantis efektas iki išnykimo. Greičiausia tolerancija transderminėms sistemoms ir geriamiesiems. Lėčiau – izosorbido dinitratui. Jautrumas atsistatytų , jei per parą 8 – 12h nebūtų vartojami nitratai. Tolerancija yra kryžminė, tačiau nevisiška. Didesnė dozė, nors ir silpnesnį , bet efektą duos. 3. Nutraukimo sindromas – nutraukus iš karto, ↑daugiau kraujo grį š į širdį ir didelis stenokardijos priepuolis, kuris baigiasi MI; 4. Apsinuodijimas – vartojant dideles dozes, HGB virsta į metHGB, sutrinka organų aprūpinimas deguonimi NEGALIMA SKIRTI esant didelio laipsnio aortos vožtuvo angos stenozei !!! ŠIRDIES INOTROPIJĄ VEIKIANTYS VAISTAI Širdies inotropiją veikiantys vaistai: klasifikacija I. Širdį veikiantys glikozidai 1. Digoksinas 2. Digitoksinas II. Beta adrenoreceptorių agonistai 1. Dopaminas – kaip inotropikas nevartojamas. 2. Dobutaminas III. Fosfodiesterazės inhibitoriai 1. Amrinonas IV. Kalcio kanalų jautrikliai 1. Levosimendanas ŠVG: digoksinas (I)  Na+/K+ siurblio inhibitorius.  Slopinami Na+/K+ mainus, ↑ Na+ koncentracija, jai padidėjus, VEIKIMO Na+ jonai nepatenka į lą stelę , MECHANIZMAS per Na+/Ca2+ ATPazę Ca2+ negali pasišalinti iš lą stelės. Be to Ca2+ jonai į lą stelę patenka per Ca kanalus. Ko pasekoje ↑ Ca intralą stelinė koncentracija ir širdies raumuo stipriau susitraukia. 1. Simptominis širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas − ŠSD retinimui, INDIKACIJOS 2. Simptominis širdies nepakankamumas ir sinusinis ritmas, kai KSIF≤40 proc. – inotropijai pagerinti  Siauras terapinis indeksas  Toksinis digoksino veikimas sergantiems ŠN pasireiškia 4-23 proc. TOKSINIS  Rekomenduojama terapinė digoksino koncentracija serume nuo VEIKIMAS 0,5 iki 1,0 ng/ml(0,6-1,3 nmol/l).  Mirties rizika didesnė, jei digoksino kiekis serume > 1,0 ng/ml.  Nustatyta, jog esant digoksino koncentracijai > 2 ng/ml vaisto toksiškumas ženkliai padidėja. ŠVG: digoksinas (II) NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS 1. Intoksikacija ŠVG 2. Bradikardijos  Simptominė ženkli bradikardija (