Momeninės ir pakaušinės skiltys (1) PDF
Document Details
LSMU
2020
Dr. Greta Pšemeneckienė
Tags
Summary
This document appears to be about the parietal and occipital lobes of the brain. It covers their functions, possible damage symptoms, and associated medical conditions. Specific areas explored include blood flow to the brain regions and various lobe locations.
Full Transcript
Momeninės ir pakaušinės skiltys, jų veikla ir sutrikimai Dr. Greta Pšemeneckienė Neurologijos klinika, LSMU Smegenų žievė. Skiltys ir vagos Skiltys Kaktinė – 33 proc. Momeninė – 22 proc. Pakaušinė – 12 proc. Smil...
Momeninės ir pakaušinės skiltys, jų veikla ir sutrikimai Dr. Greta Pšemeneckienė Neurologijos klinika, LSMU Smegenų žievė. Skiltys ir vagos Skiltys Kaktinė – 33 proc. Momeninė – 22 proc. Pakaušinė – 12 proc. Smilkininė - 25 proc. Vagos Centrinė Šoninė Momeninė pakaušio eFig. 9.9 Gray‘s Anatomy for Students, 2020. (From Mtui E. Fitzgerald's Clinical Neuroanatomy. 7th ed., Fig. 2.1. Philadelphia: Elsevier; 2016.) Smegenų žievės kraujotaka eFig. 9.24 Gray‘s Anatomy for Students, 2020. (From Mtui E. eFig. 9.23 Gray‘s Anatomy fro Students, 2020. (From Mtui E. Fitzgerald's Fitzgerald's Clinical Neuroanatomy. 7th ed., Fig. 5.4. Philadelphia: Clinical Neuroanatomy. 7th ed., Fig. 5.2. Philadelphia: Elsevier; 2016.) Elsevier; 2016.) Momeninė skiltis Lateralinis paviršius Užpakalinis centrinis vingis, g. postcentralis (BA 1, 2, 3) Viršutinė momeninė skiltelė, lobulus parietalis superior (BA 5, 7) Apatinė momeninė skiltelė, lobulus parietalis inferior (BA 39, 40) kraštinis vingis, g. supramarginalis kampinis vingis, g. angularis Medialinis paviršius Užpakalinė paracentrinė skiltelė, lobulus paracentralis posterior Priešpleiščio vingis, praecuneus Juostinio vingio, g. cinguli, tąsa Clark, D., Boutros, N., & Mendez, M. (2018). Occipital and Parietal Lobes (Fig. 4.2). In The Brain and Behavior: An Introduction to Behavioral Neuroanatomy (pp. 33- 55). Cambridge: Cambridge University Press. doi:10.1017/9781108164320.005 Momeninė skiltis Priekinė dalis (g. postcentralis ir lobulus paracentralis posterior): lietimas skausmas temperatūra diskriminacinis spaudimas propriorecepcija Užpakalinė dalis (BA 7, 39, 40) – integruoja somatosensorinius signalus su signalais iš kitų sistemų regos klausos vestibulinės Fig. 16.13 Gray's Clinical Neuroanatomy: The Anatomic Basis for Clinical Neuroscience (After Penfield, W., Rasmussen, T., 1950. The Cerebral Cortex of Man. Macmillan, New York.) Momeninė skiltis Svarbi sąveikai su mus supančiu pasauliu. Veikia moment-to-moment pagrindu, vertina aplink esančių objektų Lokaciją Atstumą Svorį Greitį Koduojami judesiai, ir gali būti įvykdomi per motorinę zoną, gavus leidimą iš prefrontinės žievės. Žemėlapių (somatotopinis, retinotopinis (pakaušinėje sklityje), egocentrinis) prieiga Reaguoja į ryškius, patrauklius aplinkos taikinius ir lokalizuoja juos žemėlapių koordinatėmis Pagal regos ir klausos užuominas, atrenka ir generuoja kalbą, atitinkančią esamą socialinę situaciją – asmenybės dalis Momeninė skiltis. Funkcija SMILKININĖS SKILTYS Sensoriniai impulsai Informacija apie taikinio identitetą, preities patirtį, numatomą svorį, tekstūrą ir galimą emocinę vertę MOMENINĖS SKILTYS Motoriniai planai, generuoti akių, galvos, rankų ir plaštakų, (galimai ir kojų) judesius, siekiant taikinio MOTORINĖ ŽIEVĖ KAKTINĖS SKILTYS Socialiai tinkamo elgesio saugykla MOTORINIS ATSAKAS Pažeidimo simptomatika Dominuojantis Nedominuojantis Viršutinė momeninė skiltelė Afazija Erdvinė agnozija Agnozija Sensorinis neglektas Astereoagnozija Astereoagnozija Agrafestezija Agrafestezija Apsirengimo apraksija Apatinė momeninė skiltelė Ideomotorinė / ideacinė Aprozodija apraksija Gertsmann‘o sindr. Balint‘o sindromas Judesių agnozija Priešpleiščio vingis, praecuneus Sąmoningumas – nuolat renka ir apdoroja informaciją apie save ir supantį pasaulį Kūno judesiai erdvėje ir regimoji – erdvinė vaizduotė Epizodinė atmintis (atgaminimas) Savęs suvokimas, empatija Clark, D., Boutros, N., & Mendez, M. (2018). Occipital and Parietal Lobes (Fig. 4.1). In The Brain and Behavior: An Introduction to Behavioral Neuroanatomy (pp. 33- 55). Cambridge: Cambridge University Press. Momeninės skilties pažeidimas Dėmesio koncentracijos sutrikimas Dorsal Attention Network – top-down Ventral Attention Network – bottom-up Erdvinis neigimas – apsirengimo apraksija, anozognozija, konstrukcinė apraksija Optinė ataksija – praranda gebėjimą siekti, griebti priešingos pusės regimojo lauko objektą Apraksija – ideomotorinė (nepakartoja), ideacinė (space-time movement plan), konstrukcinė Gerstmann‘o sindromas Neskiria dešinės – kairės Pirštų agnozija – negali įvardinti pirštų Disgrafija Diskalkulija Momeninės skilties pažeidimas. Balint‘o sindromas Klinika Regos apraksija – akys fiksuotos, bet spontaniniai akių judesiai galimi Optinė ataksija Simultanagnozija – mato tik regimo objekto komponentus, nemato viso objekto Priežastys Išemija dėl hipotenzijos, paribiniai insultai Abipusiai emboliai insultai Neurodegeneracija (PCA, AL) Tumoras Momeninės skilties pažeidimas Posterior cortical atrophy, PCA Epilepsija – židininiai sensoriniai priepuoliai Parestezijos Šaltis, karštis Kūno schemos iškraipymas (sunkios galūnės, dingsta/ papildomos galūnės) Šizofrenija Ribiniai asmenybės sutrikimai Diferencijuotina su isterija Pacientės (57 m.), kuriai diagnozuota posterior tipo AL, galvos smegenų MRT, praėjus 4 m. nuo simptomų pradžios Pakaušinė skiltis Pirminė regimoji žievė (BA 17; V1; Striate cortex) Antrinė ir tretinė regimoji žievė (BA 18 ir 19) – asociacinės zonos Fig. 16.21 Gray's Clinical Neuroanatomy: The Anatomic Basis for Clinical Neuroscience. Regos kelias eFig. 9.75 Gray’s Anatomy for Students, 2020. Visual pathways. (From eFig. 9.77 Gray’s Anatomy for Students, 2020. (From Crossman A. Mtui E. Fitzgerald's Clinical Neuroanatomy. 7th ed., Fig. 28.9. Neuroanatomy. 5th ed., Fig. 15.7. Philadelphia: Elsevier; 2015.) Philadelphia: Elsevier; 2016.) Binokulinis matymas Didžioji regos laukų dalis – persidengia Periferinis matymas – vienos akies funkcija Akiplotis baltai šviesai : į išorę - 90° į vidų ir viršų - 60° į apačią - 70° Fig. 12.3 Gray's Clinical Neuroanatomy: The Anatomic Basis for Clinical Neuroscience. Pirminė regimoji žievė Geltonosios dėmės (macula) sritis – arčiausiai pakaušinio poliaus, periferinis matymas – labiau priekyje (anterior) Maži šviesos taškai labai gerai sujaudina tinklainės ir lateralinių kelinių kūnų ląsteles, o regimosios žievės – reaguoja, interpretuoja tik į vaizdus su linija, kraštais Pacientas gali nepastebėti akipločio defekto, net jei pažeidimas apima visą kvadrantą V1 pažeidimas lemia priešingos pusės regos lauko aklumo sritį (skotomą) Visos pirminės regos žievės pažeidimas (abipusis) – žievinis aklumas Vienpusis pažeidimas – priešingos pusės regos lauko homoniminė hemianopsija, išliekant centriniam matymui Asociacinės regos zonos Negauna tiesioginių impulsų iš thalamus (unimodalinės asociacinės sr.) BA 18 ; V2; prestriate cortex Gauna impulsus iš abiejų akių ir leidžia įvertinti 3D (Stereopsis) Atstumas (iš dalies) BA19 ; V4 Integruoja regos su klausos ir taktiliniais signalais Spalvų suvokimui svarbi Reaguoja į judančius regos taikinius, nepriklausomai nuo judesio krypties Topografinė atmintis Judesys ir lokacija – magnocellular pathway Spalva ir forma – parvocellular pathway Išskiria veidus iš aplinkos (apatinis pakaušinis vingis), bet neidentifikuoja Regos kelio pažeidimo simtomatika Fig. 12.11 Gray’s Clinical Neuroanatomy: The Anatomic Basis for Clinical Neuroscience (From Brown, T.A., 2007. Rapid Review Physiology. Mosby, Philadelphia). Pakaušinės skilties pažeidimas Regos agnozija ventromedialinės sr. pažeidimas Prosopagnosia - labiau dėl sąsajų su T skiltimi pažeidimo Achromatopsia (BA19) – formas skiria „Aklaregystė“ (blindsight) – gebėjimas reaguoti į stimulus, kurių nemato, esant žieviniam aklumui. Haliucinacijos paprastosios (BA17(V1) stimuliacija, priešingame regos lauke matys), Kompleksinės ((BA 18, 19) – pakitusio dydžio ar formos objektai, dažniau deš. Skilties pažeidimo metu – diferencijuotina su migrenos aura iliuzijos / iškraipymai – išorinio pasaulio suvokimo sutrikimas NB! Insultas kairės ACP baseine (medialinėje O skiltyje) gali pasireikšti dezorientacija, sujaudinimu, išsiblaškymu, paranoja. Sumišimas ir ažitacija gali kaitaliotis su mutizmu. Copyrights apply Copyrights apply Pakaušinės skilties pažeidimas Fotosensityvumas – epilepsijos priepuoliai Nerimo sutrikimas – stebėta padidėjusi perfuzija O skiltyse (BA18, 19) Charles Bonnet sindromas – regos haliucinacijos, kurios išryškėja praradus regą dėl kataraktos, glaukomos ar geltonosios dėmės degneracijos Šizofrenija – V1 ir BA9 (kaktinė skiltis) plonesnė žievė Literatūra Neurologijos pagrindai: vadovėlis /Sudaryt. Daiva Rastenytė. 2-oji laida. Kaunas: LSMU Leidybos namai, 2019. Puslapiai 7-18. Elliott L. Mancall MD. Gray's Clinical Neuroanatomy: The Anatomic Basis for Clinical Neuroscience. Copyright © 2011 by Saunders, an imprint of Elsevier Inc. Chapter 16, 279-312. Clark, D., Boutros, N., & Mendez, M. (2018). Occipital and Parietal Lobes. In The Brain and Behavior: An Introduction to Behavioral Neuroanatomy (pp. 33-55). Cambridge: Cambridge University Press. doi:10.1017/9781108164320.005