Farmakologijos dalykas PDF

Farmakologijos dalykas. Vaistas, vaistinė medžiaga, vaistų formos. Vaistų vartojimas ir slaugos procesas. Farmakologija – medicinos šaka, tirianti ligų profilaktikai ir jų gydymui vartojamų vaistų poveikį organizmui. Bendroji farmakologija tiria bendruosius vaistų poveikio organizmui dėsningumus ir...

Farmakologijos dalykas. Vaistas, vaistinė medžiaga, vaistų formos. Vaistų vartojimas ir slaugos procesas. Farmakologija – medicinos šaka, tirianti ligų profilaktikai ir jų gydymui vartojamų vaistų poveikį organizmui. Bendroji farmakologija tiria bendruosius vaistų poveikio organizmui dėsningumus ir visiems vaistams būdingus vartojimo principus. Specialioji farmakologija nagrinėja tam tikrų vaistų grupių ir preparatų savybes, vartojimą, jų sukeliamus nepageidaujamus reiškinius. Eksperimentinė farmakologija – vaistų poveikį gyvūnų organizmo audiniams, viso organizmo ir atskirų organų veiklai. Eksperimentų rezultatų taikymą pacientams gydyti nagrinėja klinikinė farmakologija. Farmakologijos sritis, tirianti organizmo reakciją į vaistų poveikį, vadinama farmakodinamika (FD), farmakologijos sritis, tirianti pavartoto vaisto kiekybinius ir kokybinius pokyčius organizme, – farmakokinetika (FK). Farmakologija susijusi su farmacija, farmakogenetika, toksikologija ir kt. VAISTAS, VAISTINĖ MEDŽIAGA Vaistas – tai medžiaga, kuri farmakologiniu, imunologiniu ar metaboliniu keliu daro poveikį gyvam organizmui. Dėl tokio veikimo liga gali būti išgydoma, sušvelninama, užkertamas kelias jos atsiradimui (profilaktika) ar atpažįstama (diagnozuojama). Vaistas – paruošta vartoti vaistinė medžiaga sukelianti farmakologinį poveikį. Skiriama: - Profilaktikai - Diagnostikai - Gydymui - Fiziologinių funkcijų atstatymui Vaistinė medžiaga – veiklioji medžiaga sukeliantį farmakologinį poveikį organizmui. Kilmė: Cheminė – laboratorijoje susintetintos cheminės medžiagos (elementai, natūralios cheminės medžiagos ir cheminiai produktai, gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu). Gyvūninė – gyvūnų audiniai, mikroorganizmai, jų toksinai, organų dalys, gyvūnų išskyros, ištraukos, kraujo produktai. Augalinė – augalai, jų dalys, augalų išskyros, ištraukos. Žmogaus – kraujas ir jo produktai (globulinai, plazma). Vaisto sudėtyje yra kitų medžiagų (pagalbinės medžiagos, suteikiančios masę, formą, gerinančios kvapą, skonį, suteikiančios spalvą, konservantai, tirpikliai,...) Naudos ir rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą. VAISTO VEIKSMINGUMAS IR SAUGUMAS Vaisto veiksmingumas turi būti įrodytas klinikinių tyrimų metu, lyginant jį su placebu. (prieš tai vyksta ikiklinikiniai tyrimai). Vaisto pakuotės lapelis:  Vaisto vartojimo indikacijos;  Kontraindikacijos;  Sąveika su kitais vaistais;  Pašaliniai poveikiai;  Dozavimas;  Vartojimo nurodymai; VAISTO FORMOS, VARTOJIMO BŪDAI. Kambario temperatūroje vaistai gali būti įvairių formų: Kietos (tabletės, dražetės, kapsulės, milteliai, granulės, arbatos) Minkštos (žvakutės, tepalai, geliai, kremai linimentai, pleistrai) Skystos (tirpalai, lašai, emulsijos, suspensijos, ekstraktai, gleivės) Dujinės (dujos) Kietos vaistų formos: Kietosios:  Tabletės – dozuoti vaistai, gaminami pramoniniu būdu, sudaro viena arba kelios vaistinės medžiagos, indiferentinė ir jų masę rišanti medžiaga. Paprastos ir sudėtinės. Vartojamos į vidų ar į išorę (tirpalams gaminti)  Dražetės - dozuotos, gaminamos pramoniniu būdu, vaistinės medžiagos sluoksniuojamos ant cukraus granulių, vartojamos į vidų. Labai atsparios aplinkos faktorių poveikiui  Kapsulės – gaminamos iš krakmolo, želatinos ar gliutolio. Jose talpinamos nemalonaus skonio, kvapo, neatsparūs aplinkos poveikiui ar skrandį dirginantys vaistai Milteliai – birūs, vartojami į vidų ar išoriškai. Jie gali būti paprasti, sudėtiniai, dozuoti – viename miltelyje yra vienkartinė vaisto dozė, nedozuoti. Nepatvarios medžiagos švirkštimui ampulėse gaminamos miltelių pavidalu. Arbatos – vaistažolių mišinys (gali būti pridėta mineralinių druskų, eterinių aliejų), vartojamos į vidų ir išoriškai (kompresams, vonios, pavilgams, skalavimui). Minkštų vaistų formos: Minkštosios (veiklioji medžiaga ir riebalai):  Tepalai - kietos medžiagos ir tepalo pagrindas (vazelinas, lanolinas)  Linimentai – skystieji tepalai, tiršti. Sudėtis - vaistinė medžiaga ir aliejus (linų, saulėgrąžų, vazelino). Prieš vartojimą suplakti  Pastos – standesnės nei tepalai (pagrindas: talkas, krakmolas, cinko oksidas). Ilgiau išlieka ant pažeisto paviršiaus  Žvakutės – pagrindas iš kakao sviesto ar kakao aliejaus. Yra: rektalinės, vaginalinės, į šlaplę, fistulę  Pleistrai – standi, lipni medžiaga, vartojama išoriškai, kūno temperatūroje suminkštėja (vaistinė ir riebalinė medžiaga: derva, vaškas, kaučiukas, parafinas):  Kietieji – tvarščiams fiksuoti, žaizdos kraštams suartinti, gydomieji - transderminiai, skystieji – skysčiai išgaruoja, lieka plėvelė, kuri saugo audinius Dujinės: NO  Aerozoliai (aerozoliniai inhaliatoriai) – dujos ir juose plūduriuojančios kietos ar skystos veikliųjų medžiagų dalelės (patenka tiesiai į kvėpavimo takus, į kraujotaką, greitai veikia) Skystosios vaistų formos: Tirpalas, solutio, sol. Mikstūra, mixtura, mixt. Lašai, guttae, gutt. Injekcijoms skirti vaistai Vandeninės ištraukos Užpilai ir nuovirai  Tinktūra, tinctura, tinct. Ekstraktas, extractum, extr. Sirupai, sirupus, sir. Skystos:  Tirpalai – dažniausiai vartojami per „os“, rečiau išoriškai arba injekcijomis. Tirpalą sudaro vaistinė medžiaga ir tirpiklis Koloidiniai tirpalai: Gleivės Emulsija, emulsum, emuls. Suspensija, suspensio, susp. VAISTŲ PAVADINIMAI.  Bendrinis (generinis) – veikliosios medžiagos (vaistinės medžiagos)pavadinimas  Sugalvotas (“firminis” – gamintojo suteiktas pavadinimas jo pagamintam vaistui) pvz. Aspirin ® Acidum Acetylsalicylicum Aspirin - gamintojo suteiktas pavadinimas ® - vaistas yra registruotas LR vaistinių preparatų registre Acidum Acetylsalicylicum – veiklioji medžiaga (sukeliantį farmakologinį poveikį) pvz. Acetaminofenas (Paracetamolum) – veiklioji medžiaga Firminiai pavadinimai: APAP, Panadol, Tylenol, Paracetamol Actavis, Grippostad, Saridon, Efferalgan C, Opradol, Ushamol, Abesanil, Acelifen, Acemol, Acetalgin, Acetaminophen, Acetaminophenol, Actasol, Algotropyl, Alvedon, Aminophen, Amphenol, Apagan, Apamide, Apanol, Biocetamol, Celifen, Cetadol, Cetanil, Chemcetaphen, Dapirex, Datril, Dexamol, Dimindol, Dolamin, Dolanex, Dolipram, Efferalgan, Erocetamol, Febridol, Febrinil, Febrinol, Fendon, Metamol, Minoset, Myalgin, Napamol, Naprinol, Nasprin, Nysacetol, Opradol, Pacemol, Panadol, Panadon, Paracinol, Paramol, Pyrenol, Pyrinazin, Rolocin, Tempramol, Tralgon, Tylemin, Ushamol, Valadol, Valgesic, Valorin, Volpan, Winadol Praktiniai patarimas, kaip išvengti vaistinių preparatų skyrimo klaidų Deramas atitinkamos etiketės naudojimas yra pagrindinė saugaus medikamentų skyrimo dalis; Visi medikamentai, išimti iš jų originalios pakuotės, turi būti identifikuoti; Bet kuris švirkštas (ar kokia kita talpyklė), kuriame yra vaistinių preparatų ir kurį asmuo, sutraukęs tuos vaistinius preparatus, nors trumpam buvo paleidęs iš rankų, privalo būti pažymėtas; Vaistiniai preparatai privalo būti sutraukti į švirkštus (ar būti kitose talpyklėse), o prilipinta vartotojo (paciento) etiketė (lipdukas) ant to švirkšto (ar kitos talpos) turi būti patikrinta; Vienu metu gali būti dirbama tik su vienu vaistiniu preparatu ir vienu švirkštu; Draudžiama kalbinti ar kitaip blaškyti slaugytoją tuo metu, kai jis dirba su vaistais; Vaistinio preparato pavadinimas ant švirkšto (ar kitos talpyklės) etiketės turi atitikti vaistinio preparato pavadinimą ant ampulės ar buteliuko; Bet kuris vaistinis preparatas ar skystis, kurio negalima identifikuoti (pvz. nepažymėtame švirkšte ar kitoje talpyklėje), vertinamas kaip nesaugus ir turėtų būti išmetamas.