Teisė ir universitetas (Teisininko profesija) PDF

**TEISININKO PROFESIJA** **I paskaita „*Teisė ir universitetas"*** ***1. Poreikis studijuoti teisę -- universiteto atsiradimo priežastis*** Vienoje Italijos bibliotekoje XXI a. pabaigoje buvo rastas senovinis rankraštis, kuris atkūrė **Digestus**, t. y. didžiulį teisinės medžiagos rinkinį, sudary...

**TEISININKO PROFESIJA** **I paskaita „*Teisė ir universitetas"*** ***1. Poreikis studijuoti teisę -- universiteto atsiradimo priežastis*** Vienoje Italijos bibliotekoje XXI a. pabaigoje buvo rastas senovinis rankraštis, kuris atkūrė **Digestus**, t. y. didžiulį teisinės medžiagos rinkinį, sudarytą valdant romėnų imperatoriui **Justinianui**, apie 534 m. po Kr. -- maždaug prieš 500 m. Buvo steigiamos mokyklos šiai teisei studijuoti. **Ypač pagarsėjo teisės mokykla Bolonijoje**, Šiaurės Italijoje, į kurią būrėsi studentai iš visos Europos -- spėjama, kad Bolonijoje XII--XIII a. vienu metu teisę studijuodavo nuo 1 000 iki 10 000 studentų. Galiausiai visi studentai susijungė į vieną iš dviejų korporacijų (gildijų): viena apėmė visus studentus į šiaurę nuo Alpių, kita -- į pietus nuo Alpių. Kiekviena iš šių dviejų grupių buvo organizuota kaip *universitas*. Šiam romėnų teisės terminui buvo priskirta asociacijos, turinčios juridinio asmens statusą, arba, mūsų dienų kalba, korporacijos prasmė. Profesoriai nebuvo studentų *universitas* nariai. Bolonija tapo viduramžių aukštojo mokslo įstaigos, kontroliuojamos studentų, provaizdžiu, priešingai profesūros kontroliuojamam universitetui, kuris šiek tiek vėliau (\~1 150 m.) buvo įsteigtas Paryžiuje. Galiausiai visos tokio tipo institucijos buvo pavadintos „universitetais". Iš pradžių terminas *universitas* buvo vartojamas šiandienine šio žodžio prasme[^1^](#fn1){#fnref1.footnote-ref}, t. y. visa institucija ar jos veiklos būdas buvo *studium generale* (bendrasis išsilavinimas), žymintis išsimokslinimą, prieinamą ir duodamą visiems, ne tik vietiniams. Nebūtinai turėjo būti keletas *departamentų* (fakultetų) -- pvz., vien tik teologijos ar teisės fakultetas galėjo vadintis *studium generale* mokykla. ***2. Vilniaus universitetas ir jo Teisės fakultetas*** Truputis istorijos, susijusios su *Alma mater*[^2^](#fn2){#fnref2.footnote-ref} *Universitas Vilnensis* -- Vilniaus universitetu ir jo Teisės fakultetu. Vilniaus universitetas (VU) įsteigtas 1579 m.[^3^](#fn3){#fnref3.footnote-ref} Už VU anksčiau Rytų Europoje buvo įkurti tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budapešto, Bratislavos ir Karaliaučiaus universitetai.[^4^](#fn4){#fnref4.footnote-ref} Pirmuosius savo veiklos metus VU pradėjo turėdamas du padalinius (fakultetus) -- Filosofijos ir Teologijos. **Trečiuoju tapo Teisės fakultetas (TF)**: - 1641 m. spalio 11 d. LDK ir Lenkijos karalius Vladislovas IV Vaza suteikia Vilniaus universitetui privilegiją viešai dėstyti kanonų bei civilinę teisę; tad **1641-10-11** -- Teisės fakulteto veiklos *de jure* pradžia, gimtadienis (2021 m. spalio 11 d. buvo švenčiamas Teisės fakulteto 380 metų gimtadienis[^5^](#fn5){#fnref5.footnote-ref}); - tačiau *de facto* Teisės fakultetas (*Schola Sapiechana)* pradėjo veikti 1644 m. rudenį, į Vilnių iš Bavarijos Ingolštato universiteto atvykus pirmiesiems teisės profesoriams. Šiandieninis Teisės fakultetas jums jau yra daugiau ar mažiau pažįstamas, be to, jis turi gana informatyvų savo *veidą* internete.[^6^](#fn6){#fnref6.footnote-ref} Svarbiausi bet kurio fakulteto studijų ir mokslo padaliniai yra katedros. VU TF šiuo metu yra trys katedros: **Baudžiamosios justicijos katedra**; **Privatinės teisės katedra**; **Viešosios teisės katedra**. Įdomu tai, kad pagal klasikinį teisės šakų atskyrimą teisės fakultete turėtų būti tik dvi --privatinės teisės ir viešosios teisės -- katedros. Į pastarosios sudėtį turėtų įeiti baudžiamosios justicijos katedra. ***3. Universitetinės teisės studijos -- būtina teisininko profesinės veiklos sąlyga*** Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo[^7^](#fn7){#fnref7.footnote-ref} (toliau -- MSĮ) 4 straipsnio 25 dalis paaiškina „studijų programos" sąvoką: tai krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai, o to paties įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad studentai privalo siekti studijų programos apraše numatytų rezultatų. Taigi **studijų programa** yra *teisinis* dokumentas, kurio parengimo tvarką ir netgi tam tikrus reikalavimus jo turiniui nustato teisės aktai: nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija[^8^](#fn8){#fnref8.footnote-ref} (toliau -- LRK) suteikia aukštosioms mokykloms autonomiją[^9^](#fn9){#fnref9.footnote-ref}, nė viena aukštoji mokykla (įskaitant ir VU) negali nepaisyti tų formalių teisinių reikalavimų. Ypač tai pasakytina apie studijų programas, kuriomis yra siekiama parengti teisininkus bei medikus, nes šios dvi profesinės veiklos sritys yra ne tik valstybės, bet ir kontroliuojamos. Kaip pavyzdys paminėtini Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -- LRV) nutarimu patvirtinti **Kvalifikaciniai aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimai asmenims, norintiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo pareigas**[^10^](#fn10){#fnref10.footnote-ref}. Pirma, LRV yra nustačiusi, jog asmenys, norintys eiti teisėjo pareigas, privalo atitikti kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus. Ši nuostata yra detalizuota taip \[citata\]: „3. Asmuo, norintis eiti teisėjo pareigas, turi būti studijavęs šiuos studijų dalykus[^11^](#fn11){#fnref11.footnote-ref} ir už juos atsiskaitęs: 3.1. administracinę ir administracinio proceso teisę -- ne mažiau kaip 6 kreditai; 3.2. baudžiamąją teisę -- ne mažiau kaip 10 kreditų; 3.3. baudžiamojo proceso teisę -- ne mažiau kaip 6 kreditai; 3.4. civilinę teisę -- ne mažiau kaip 10 kreditų; 3.5. civilinio proceso teisę -- ne mažiau kaip 6 kreditai; 3.6. darbo teisę -- ne mažiau kaip 4 kreditai; 3.7. konstitucinę teisę -- ne mažiau kaip 4 kreditai; 3.8. teisės teoriją -- ne mažiau kaip 4 kreditai; 3.9. tarptautinę viešąją teisę -- ne mažiau kaip 3 kreditai; 3.10. Europos Sąjungos teisę -- ne mažiau kaip 3 kreditai." Antra, šis teisės aktas (2 p.) taip pat reikalauja, kad asmuo (beje, šis reikalavimas taikomas ne tik asmenims, pretenduojantiems į teisėjo pareigas, bet ir siekiantiems prokuroro, advokato, notaro ar antstolio profesinės karjeros ) teisinį išsilavinimą būtų įgijęs universitete (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau -- KT) yra išaiškinęs, kad kolegijoje baigta teisės studijų programa nėra pripažįstama pilnavertėmis teisės studijomis[^12^](#fn12){#fnref12.footnote-ref}). ***4. Profesija, specialybė, pareigybė: kaip atriboti šias sąvokas ir ar verta tai daryti?*** VU TF vientisųjų studijų programa „Teisė" jungia pirmosios (bakalauro) ir antrosios (magistrantūros) pakopos universitetines studijas. Studijos trunka penkerius metus, po jų studentai įgyja teisės magistro diplomą. Baigus šias studijas galima siekti karjeros svarbiausiose teisinės sistemos institucijoje, pavyzdžiui, dirbti advokatu, teisėju, prokuroru, notaru, antstoliu, arba tęsti teisės studijas doktorantūroje. Tuo pačiu keletas pastabų dėl teisininko profesijos studijų dalykui labai aktualių sąvokų: **profesija, specialybė ir pareigybė**. **Profesijos sąvoka (samprata)**. Profesija[^13^](#fn13){#fnref13.footnote-ref} -- darbinės veiklos rūšis, kuriai reikia specialaus pasirengimo ir kuri yra pragyvenimo šaltinis. Galima sakyti ir taip, jog profesija yra tam tikros specialybės praktikavimas, kai tokia praktinė veikla yra ir pragyvenimo šaltinis (ar bent vienas iš jų). Tad veikiausiai nesuklystume pasakę, kad teisinė profesija -- teisininko specialybės praktikavimo atvejis. **Specialybės sąvoka (samprata)**. Specialybė[^14^](#fn14){#fnref14.footnote-ref} Tarptautinių žodžių žodyne apibrėžiama kaip: - pasirengimas, mokėjimas, įgūdžiai dirbti kurioje nors srityje, kokį nors darbą; profesija; - tam tikra darbo, mokslo, mokymo sritis, dalykas, reikalaujantis atitinkamo pasirengimo. Taigi sėkmingai teisės studijas baigęs asmuo įgyja teisininko specialybę, kuri yra būtina prielaida užimti tam tikras pareigas ir (arba) verstis atitinkama praktika, t. y. praktikuoti teisinę profesiją -- profesionaliai užsiimti tam tikra teisinio darbo veikla (pvz., advokato profesija). **Taigi galima sakyti, kad specialybės sąvoka yra platesnė už profesijos sąvoką.** Liko aptarti sąvoką „**pareigybė**". Dabartinės lietuvių kalbos žodyne tokio žodžio iš viso nėra -- yra tik daugiskaitinis žodis „pareigos" -- užimama vieta tarnyboje (pvz., perimti pareigas; renkamosios, etatinės pareigos; visuomeninės pareigos; eiti pareigas). O štai teisės aktuose terminas „pareigybė" vartojamas. Antai viename iš LRV nutarimų, kuriuo patvirtintas Teisinių pareigybių sąrašas[^15^](#fn15){#fnref15.footnote-ref}: 1\. Socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, dėstytojas. 2\. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kito (taip pat ir tarptautinio) teismo pirmininkas; teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas; kancleris; teismo pirmininko patarėjas, padėjėjas; teismo skyriaus pirmininko patarėjas; teisėjo padėjėjas; konsultantas. 3\. Prokuroras, stažuotojas, einantis prokuroro pareigas. 4\. Advokatas, advokato padėjėjas. 5\. Notaras, kandidatas į notarus, asesorius, notaro atstovas. 6\. Antstolis, antstolio atstovas, antstolio padėjėjas. 7\. Tardytojas, kvotėjas (įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui -- ikiteisminio tyrimo pareigūnas). 8\. Respublikos Prezidentas; Respublikos Prezidento patarėjas, Respublikos Prezidento konsultantas, Respublikos Prezidento referentas; Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas, padėjėjas, Respublikos Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams; Lietuvos Respublikos prezidentūros sekretorius, Lietuvos Respublikos prezidentūros sekretoriaus padėjėjas; Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas. 9\. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, padėjėjas; Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos seniūno referentas; Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėjas -- sekretorius; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patarėjas, padėjėjas. 10\. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėjėjas; Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas; patarėjas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje; Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme. 11\. Ministras, viceministras, ministerijos kancleris,** **ministro patarėjas, padėjėjas, specialusis atašė, specialiojo atašė pavaduotojas.  12\. Apskrities viršininkas, apskrities viršininko pavaduotojas. 13\. Savivaldybės meras, savivaldybės mero patarėjas, padėjėjas; savivaldybės tarybos sekretorius; savivaldybės administratorius, seniūnas (savivaldybės administracijoje). 14\. Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, vadovai, institucijų ir įstaigų vadovų pavaduotojai; valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius. 15\. Ambasadorius, ambasadorius ypatingiems pavedimams, generalinis inspektorius, įgaliotasis ministras, laikinasis reikalų patikėtinis, generalinis konsulas, ministras patarėjas, patarėjas, konsulas, pirmasis sekretorius; antrasis sekretorius, vicekonsulas; trečiasis sekretorius, atašė. 16\. Viešosios, valstybės, savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, valstybės, savivaldybės įmonės, jų struktūrinio padalinio vadovas, vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme ar teisės akte nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. 17\. Specialistas, juriskonsultas, teisininkas, arbitras, konsultantas, vedėjas, vedėjo pavaduotojas, ekspertas, patarėjas, padėjėjas, inspektorius, agentas, kitos pareigybės, kurioms eiti teisės aktuose, pareigybės aprašymuose nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Papildomi šaltiniai: - Vilniaus universiteto struktūra: - Teisės fakulteto struktūra: ::: {.section.footnotes} ------------------------------------------------------------------------ 1. ::: {#fn1} *Universitas* \[lot.\] -- visuma, visetas; (žmonių) bendrija.[↩](#fnref1){.footnote-back} ::: 2. ::: {#fn2} *Alma mater* \[lot.\] -- motina maitintoja.[↩](#fnref2){.footnote-back} ::: 3. ::: {#fn3} 1579 m. balandžio 1 d. Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria Vilniaus jėzuitų kolegija pertvarkyta į universitetą. Tų pačių metų spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleido tai patvirtinančią bulę.[↩](#fnref3){.footnote-back} ::: 4. ::: {#fn4} Nėra galimybės nurodyti labai tiksliai, bet, preliminariais doc. dr. Juozo Galginaičio skaičiavimais, Vilniaus universitetas visame Vakarų pasaulio universitetų įsteigimo sąraše (pradedant nuo Bolonijos universiteto) užima \~100 vietą.[↩](#fnref4){.footnote-back} ::: 5. ::: {#fn5} Apie šią šventę žr. plačiau:.[↩](#fnref5){.footnote-back} ::: 6. ::: {#fn6} ir.[↩](#fnref6){.footnote-back} ::: 7. ::: {#fn7} Aktuali redakcija: \[2024-09-09\].[↩](#fnref7){.footnote-back} ::: 8. ::: {#fn8} Aktuali redakcija: \[2024-09-09\].[↩](#fnref8){.footnote-back} ::: 9. ::: {#fn9} LRK 40 str. 3 d.: Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.[↩](#fnref9){.footnote-back} ::: 10. ::: {#fn10} 2002 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1568 / aktuali redakcija: \[2024-09-09\].[↩](#fnref10){.footnote-back} ::: 11. ::: {#fn11} Šis sąrašas yra pateikiamas tik susipažinti, t. y. į tarpinio atsiskaitymo ir egzamino užduotis jis nebus įtraukiamas.[↩](#fnref11){.footnote-back} ::: 12. ::: {#fn12} KT 2008 m. vasario 20 d. nutarimas (bylos Nr. 19/05) /.[↩](#fnref12){.footnote-back} ::: 13. ::: {#fn13} Lot. *professio* -- pasisakau, paskelbiu savo pavardę, turtą, verslą.[↩](#fnref13){.footnote-back} ::: 14. ::: {#fn14} Lot. *specialis* -- ypatingas, atskiras.[↩](#fnref14){.footnote-back} ::: 15. ::: {#fn15} Šis sąrašas pateikiamas tik susipažinti.[↩](#fnref15){.footnote-back} ::: 16. ::: {#fn16} Pvz., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, **turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą**. Aktuali redakcija: \[2023-09-06\].[↩](#fnref16){.footnote-back} ::: :::