Imuninė sistema: apsauga nuo ligų

• Nuo pat gimimo žmogus susiduria su milijonais bakterijų ir virusų, mėginančiais patekti į jo organizmą.
• Laimei, jie ne visada įveikia organizmo gynybą.
• Bakterijoms ir virusams prasibrovus į organizmą, žmogus ne visada suserga.

Kaip imuninė sistema saugo organizmą?

• Virusų, patogeninių bakterijų, parazitinių pirmuonių ir kirmėlių patekimas į organizmą vadinamas infekcija.
• Žmogaus organizmo gebėjimas apsiginti nuo infekcijų sukėlėjų ar kitų svetimų medžiagų vadinamas imunitetu.
• Už imunitetą atsakinga imuninė sistema, kurią sudaro veikiančios ląstelės, audiniai ir medžiagos.
• Imuninė sistema saugo organizmą nuo įvairių svetimkūnių, naikina ir šalina užkrėstas, negyvas ir vėžines ląsteles.
• Limfinė sistema yra imuninės sistemos dalis.
• Ji dalyvauja organizmo skysčių apytakoje bei atlieka apsauginę funkciją.

Imuninės sistemos komponentai ir funkcijos

• Baltieji kraujo kūneliai leukocitai atlieka svarbią funkciją imuninėje sistemoje.
• Leukocitai susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose.
• Dalis leukocitų subręsta kaulų čiulpuose, o kiti – limfmazgiuose, užkrūčio liaukoje, ir blužnyje.
• Įvairių rūšių leukocitai bręsta šiuose imuninės sistemos organuose.
• Subrendę leukocitai cirkuliuoja su krauju ir limfa kūne.
• Limfoje esantys leukocitai vadinami limfocitais.
• Limfmazgiuose yra daug limfocitų, todėl limfa, tekėdama pro juos, jais pasipildo.
• Limfocitai ir kitų rūšių leukocitai saugo organizmą nuo infekcijų sukėlėjų ir onkologinių ligų.
• Imuninės sistemos organai, pvz., blužnis ir liaukos, lemia imunitetą.
• Specialūs apsauginiai baltymai taip pat prisideda prie imuniteto.
• Gynybinės kliūtys, kaip antai oda, gleivinė ir tonzilės, trukdo svetimkūniams patekti į organizmą.