Bendroji farmakologija: Vaistų veikimas ir sąveika

Vaisto koncentracijos kiekybinis matavimas kraujyje. Parodo didžiausią vaisto koncentraciją kraujyje po vartojimo.

Laikas, per kurį vaistas pasiekia maksimalų koncentracijos lygį kraujyje.

Laikas, per kurį vaisto koncentracija kraujyje sumažėja perpus.

Minimalus vaisto koncentracijos lygis organizme tarp dviejų dozių vartojimo.

Procesas, kurio metu vaistas iš kraujo patenka į kitus audinius ir organus (laipsniškai paskirstomas po organizmą).

Teorinis tūris, reikalingas, kad visa vaisto dozė būtų vienodai paskirstyta organizme.

Kraujo baltymai, kurie gali prisijungti prie vaistų ir sumažinti jų aktyvumą. Tik laisva vaisto dalis organizme yra aktyvi.

Procesas, kurio metu vaistas organizme keičiamas į kitas, paprastai neaktyvias, formas (metabolitus). Pagrindinė metabolizmo vieta yra kepenys.

Cheminė medžiaga, perduodanti signalą.

Specializuota ląstelės makromolekulė, priimanti signalą.

Medžiaga, prisijungianti prie receptoriaus ir sukelianti aktyvinantį efektą.

Medžiaga, blokuojanti receptorių ir neleidžianti atsirasti atsakui.

Vaisto kiekio, kurio reikia tam tikro stiprumo atsakui sukelti, matas.

Maksimalaus atsako matas.

Saugi dozavimo riba tarp minimalaus efektyvumo ir toksiškumo.

Reiškinys, kada vienas vaistas keičia kito aktyvumą.

Antroji vaisto metabolizmo fazė, kurioje susidaro neaktyvūs metabolitai, lengviau šalinami iš organizmo.

Fermentų grupė, atsakinga už antros fazės (konjugacijos) reakcijas vaisto metabolizme.

Fermentų kompleksas, atsakingas už daugelio vaistų metabolizmą kepenyse ir virškinamojo trakto.

Organizmo gebėjimas pašalinti vaistus iš kraujo.

Vaistų poveikis organizmui, apimantis jų sąveiką su ląstelėmis ir audiniais.

Svarbiausias išskyrimo kelias yra inkstai. Vaistai ir jų metabolitai gali būti išskiriami iš organizmo: per inkstus (su šlapimu), per kepenis (su tulžimi), per žarnų sienelę (su virškinamojo trakto turiniu).

Kai kurie vaistai, prieš patekdami į kraują, turi būti suskaidyti fermentų sistemų, kaip pvz., citochromo P-450 sistemos kepenyse, tuo būdu taps veiksmingesni.

Dėl nepakankamo aktyvumo fermentuočiai kiekvienas vaistas skirtas atskirai šio aspekto lygiui įvertinti.

Tai yra vaisto pavadinimas, suteiktas gamintojo. Paprastai naudojamas rinkodaros tikslams ir išskiria vaistą nuo kitų to paties veikliosios medžiagos preparatų.

Tai yra visos medžiagos, kurios naudojamos vaistų gamybai, įskaitant veikliąją medžiagą, pagalbines medžiagas (pvz., rišiklius, skiediklius, spalvą) ir tirpiklius.

Tai yra vaisto pavadinimas, apibūdinantis jo veikliąją medžiagą. Jis tarptautinis ir nepriklauso nuo gamintojo.

Tai yra preparatas, kuriame veiklioji medžiaga yra tirpinta vandenyje. Gali būti naudojamas injekcijoms arba vartojamas per burną.

Tai yra klaidų, susijusių su vaistinių preparatų skyrimu, profilaktika. Svarbu laikytis etiketės reikalavimų, visada identifikuoti vaistus ir atidžiai patikrinti informaciją apie vaistus prieš suteikiant juos pacientui.

Tai veiksniai, kurie skatina bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi. Dėl atsparumo antibiotikai tampa neefektyvūs gydant infekcijas.

Tai antibiotikų grupė, veiksminga prieš sunkias infekcijas, įskaitant ir Pseudomonas aeruginosa sukeliamas infekcijas.

Tai sintetiniai, labai plataus spektro β-laktaminiai antibiotikai, atsparūs β-laktamazių poveikiui.

Aminoglikozidai yra antibiotikų grupė, veikianti įvairias bakterijas. Jų veikimo mechanizmas pagrįstas ribosomų slopinimu ir baltymų sintezės sutrikdymu.

Aminoglikozidų grupės antibiotikų veikimo spektras gana siauras, daugiausia veikia gramneigiamas bakterijas.

Bakterijų atsparumas aminoglikozidams vystosi lėtai, palyginti su kitų grupių antibiotikais.

Aminoglikozidai paprastai skiriami sunkioms infekcijoms gydyti, kai kiti antibiotikai neveiksmingi.

Šie antibiotikai veikia bakterijas ribosomų lygmenyje ir sutrikdo baltymų sintezę

Antibiotikai, kurie slopina RNR sintezę, taip paveikdami ląstelės sienelės susidarymą ir membranos laidumą. Veiksmas priklauso nuo laiko, o ne koncentracijos.

Šios grupės antibiotikai slopina baltymų sintezę, prisijungdami prie ribosomos 50S subvieneto.

Chemoterapija, skirta simptomams palengvinti, bet liga neišgydoma ir gyvenimo trukmės neprailgina.

Chemoterapija taikoma prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį ir jį padaryti operabiliu.

Chemoterapija taikoma po operacijos, siekiant sumažinti recidyvo (ligos sugrįžimo) riziką.

Laikotarpis po antibiotiko pašalinimo, kai mikroorganizmai dar negali daugintis. Veiksmingumas priklauso nuo antibiotiko savybių.

Antibiotikai, kurių efektyvumas priklauso nuo koncentracijos ir laiko. Šie antibiotikai gali padidinti klausos ir inkstų funkcijų sutrikimų riziką.

Antibiotikų grupė, kurie yra veiksmingi prieš gramteigiamas bakterijas, bet gali turėti skirtingą atsparumą penicilinazei (fermentui, kuris inaktyvina peniciliną).