BENDROJI FARMAKOLOGIJA. VAISTŲ FARMAKOKINETIKA IR PDF

BENDROJI FARMAKOLOGIJA. VAISTŲ FARMAKOKINETIKA IR FARMAKODINAMIKA. VAISTŲ SĄVEIKA. FARMAKOLOGIJA – mokslas, tiriantis vaistų poveikį gyvų sistemų funkcijoms (vaistų ir organizmo tarpusavio są veiką ). Bendroji farmakologija - nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui de...

BENDROJI FARMAKOLOGIJA. VAISTŲ FARMAKOKINETIKA IR FARMAKODINAMIKA. VAISTŲ SĄVEIKA. FARMAKOLOGIJA – mokslas, tiriantis vaistų poveikį gyvų sistemų funkcijoms (vaistų ir organizmo tarpusavio są veiką ). Bendroji farmakologija - nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, būdingus visiems vaistams  farmakodinamika – vaisto sukelti pokyčiai ir reakcija organizme  farmakokinetika – tiria vaisto kokybinius ir kiekybinius pokyčius organizme Specialioji farmakologija nagrinėja vaistus ir jų grupių tarpusavio są veiką bei jų veikimą atskiriems organams ar organų grupėms. Farmakokinetika Nagrinėja vaisto kiekybinius ir kokybinius koncentracijos pokyčius jam judant per organizmą. Vaisto farmakokinetika gali būt išskaidyta į keturis procesus: ABSORBCIJA -> PASISKIRSTYMAS -> METABOLIZMAS -> EKSKRECIJA. Priešsisteminis metabolizmas – metabolizuojamas prieš vaistui patenkant į sisteminę kraujotaką. Vaisto pasiskirstymas - procesas, kurio metu vaistai laikinai patenka iš kraujo į tarpląstelinį. Biotransformacija – vaistų cheminiai pakitimai organzime. Presisteminė eliminacija – vaistas, kuris stipriai metabolizuojamas kepenyse. Medikamento išnykimas iš organizmo prieš jam patenkant į bendrą kraujotaką. Provaistas – neaktyvus arba silpnai aktyvus junginys. Pusinės eliminacijos laikas – tai laikas, per kurį vaisto koncentracija kraujyje sumažėja pusiau. Isotinamoji dozė – didesnė vaisto dozė, skiriama gydymo pradžioje, siekiant greičiau pasiekti norimą vaisto koncentraciją greitai. Indiosinkrazinė reakcija – neįprastas arba netikėtas atsakas į vaistą Tolerancija – per kelias savaites, mėnesius išsivystantis vaistų efektyvumo mažėjimas. Refrakteriškumas – vaisto terapinio poveikio išnykimas Vartojimo būdai: 1. ENTERINIS – vaistai patenka į virškinamą jį traktą :  Per os (tabletė suyra, ištirpsta, vaisto molekulės rezorbuojasi, vaisto molekulės patenka į kraują )  Sublingvalinis/bukalinis  Rektalinis (žvakutės, klizmos) 2. PARENTERINIS – vaistai patenka į organizmą aplenkdami virškinamąjį traktą:  Injekcijos (po oda, į raumenis, į veną , intratekaliai, į serozines ertmes)  Vietinis (pro odą , į makštį )  Per kvėpavimo takus – inhaliacijos FK: Absorbcija (pagrindinis procesas) Vaisto absorbcija – tai procesas, kurio metu vaistas patenka iš vartojimo vietos į kraujotaką. Absorbcija vyksta dėl veiklių jų medžiagų judėjimo per biologines membranas, kol vaistas patenka į kraują ir pasiekia savo veikimo vietą. Faktoriai darantys į taką vaisto absorbcijai: Absorbcijos greitis ir apimtis priklauso nuo kelių faktorių : - Vaisto forma ir vartojimo būdas – pvz., tabletės absorbuojamos lėčiau nei intraveninės injekcijos. - Vaisto cheminės savybės – lipofiliniai (riebaluose tirpūs) vaistai geriau absorbuojasi nei hidrofiliniai. - Organizmo fiziologinės są lygos – pH, kraujo pritekėjimas, maistas virškinamajame trakte. Absorbcijos efektyvumas svarbus, nes jis lemia vaisto veiksmingumą ir tai, kaip greitai vaistas pasiekia terapinę koncentraciją organizme. Absorbcijos iš VT mechanizmai: Pasyvi difuzija – pagal koncentracijos gradientą (dauguma vaistų ) Palengvinta difuzija – spec. transmembraniniai nešikliai, energijos nereikalauja; Aktyvus transportas - reikalinga energija, nešikliai, vyksta prieš koncentracijos gradientą (AR, vitaminai) Endocitozė – suformuojama pūslelė (makromolekulės) Absorbciją veikiantys veiksniai: Vidaus organų kraujotaka:  Hipovolemija, ↓AKS, ↓kraujotaka žarnose, skrandyje Bendras paviršiaus plotas:  žarnų mikrogaureliai (atrofija, išnykimas) Motorika (kontakto trukmė):  Skrandžio motorika, gastrostazė  Viduriavimas  Valgymo į taka vaisto absorbcijai (maistas skrandyje) VAISTO IŠSITUŠTINIMĄ LEMIA: Skrandžio išsituštinimas  Nevalgius (20min.-2val.) ir povalgio (7-12 val.)  Skrandžio motorika (nevalgius ir po valgio) Dalelių dydis Judėjimas žarnynu  Plonoji žarna (apie3val.)  Storojižarna Geriamų vaistų absorbciją veikiantys veiksniai: Vaisto forma ir sudėtis  Tabletės dezintegracijos laikas  Ištirpimo laikas  tabletės ar kapsulės pagalbinės medžiagos  Stabilumas virškinimo trakte Kitos medžiagos virškinimo trakte  są veika su kitomis medžiagomis, jonais  maistas Paciento savybės  spindžio pH  skrandžio išsituštinimo laikas  tranzito žarnynu laikas  virškinimo trakto paviršiaus plotas   virškinimo trakto ligos  mezenterinė kraujotaka Vaisto farmakokinetinė charakteristika  vaisto metabolimas žarnų sienelėje  vaistus metabolizuojančios bakterijos Biologinis prieinamumas Bioprieinamumas – tai vaisto dalis, kuri patenka į sisteminę kraujotaką (%) Priklauso nuo: – Metabolizmo kepenyse – Farmacinė forma ir jos tirpumas – Absorbcija ir lokalus (prieš sisteminis) metabolizmas (degradacija) – Skrandžio pH (suirimas veikiant rūgščiai skrandyje) – Žarnos sienelės ir kepenų fermentų aktyvumas – Žarnyno motorika į veną – 100% per burną – 5-100% inhaliavimas – 5-100% į raumenis – 75-100% po oda – 75-100% per odą – 80-100% į tiesią ją žarną – 5-100% Plotas po kreive (AUC) Vaisto biologinį prieinamumą galima išreikšti grafiškai ir apskaičiuoti kiekybiškai. Kiti FK parametrai Cmax – maksimali vaisto koncentracija. T – laikas iki maksimalios max koncentracijos. T 1/2 - pusinės eliminacijos laikas Cmin – minimali koncentracija Stabilios vaisto koncentracijos kraujyje pusiausvyra (“steady state”) Vartojant vaistą pastoviai tam tikru režimu, kraujo plazmoje nusistovi pastovi koncentracija. Paprastai tam reikia penkių T 1/2. FK: Pasiskirstymas Pasiskirstymas – procesas, kai vaistas iš kraujo laikinai patenka į nelą stelinį skystį ir (arba) lą steles (difuzija, transportavimas). Pasiskirstymo greitis priklauso nuo:  Audinio kraujotakos intensyvumo  Kapiliarų laidumo (pvz. kepenys ir širdis)  Vaisto savybių (laisvo vaisto koncentracijos, vaisto pH, jonizacijos konstantos (pKa)  Prisijungimo prie baltymų (baltymų kiekio kraujyje) Pasiskirstymo tūris Pasiskirstymo tūris yra tūris, kuris teoriškai reikalingas sutalpinti visą plazmoje ištirpusį vaistą Pasiskirstymo tūris nustatomas: 𝑉 = 𝑉𝑎𝑖𝑠𝑡𝑜 𝑘𝑖𝑒𝑘𝑖𝑠 𝑜𝑟𝑔𝑎𝑛𝑖𝑧𝑚𝑒 / 𝐶 C – vaisto koncentracija kraujo plazmoje V – pasiskirstymo tūris Vaisto kiekis organizme – tai vaisto kiekis, kurį pacientas tūrėtų gauti suvartojus farmacinę formą Vaistų susijungimas su plazmos baltymais Kraujyje vaistai jungias su plazmos baltymais (albuminais); Farmakologiškai aktyvi – tik laisva frakcija, o susijungusi su baltymais frakcija yra “depo”; Esant hipoproteinemijai bus didesnė laisvo vaisto koncentracija plazmoje – stipresnis vaisto poveikis. Faktoriai lemiantys pasiskirstymo tūrį : 1. Lipofiliškumas/hidrofiliškumas 2. Jungimasis su plazmos baltymais/receptoriais FK: Metabolizmas Metabolizmas - procesas, kurio metu, dėl vykstančių cheminių reakcijų pakinta vaisto molekulė (susidaro metabolitai), o tai lemia lengvesnį vaisto eliminavimą iš organizmo. Pagrindinė vieta - kepenys Metabolizmas (ekstrahepatinis) gal ivykti:  plaučiuose  inkstuose   kraujyje  smegenyse  odoje  žarnyne (pirmojo pasažo metabolizmas) Vaistų metabolizmo fazės Vaistų metabolizmas skirstomas į dvi fazes:  Pirmos fazės reakcijos – tai oksidacijos, redukcijos arba hidrolizės reakcijos, kurių metu vaistai tampa hidrofiliškesni (t.y. tirpesni vandenyje)  Struktūros supaprastinimas (hidroksilinimas, oksidacija ir kt.)  Dalyvauja citochromo P-450 fermentai.  Susidaro metabolitai (aktyvūs, mažai aktyvūs, neaktyvūs)  Antros fazės reakcijos – tai konjugacijos reakcijos  Porinių junginių susidarymas (gliukuronidų , rečiau sulfatų )  Dalyvauja gliukuroniltransferazės  Susidaro neaktyvūs metabolitai, lengvai pašalinami FK: metabolizmas Citochromo P-450 sistema (CYP450), yra vienas svarbiausių I fazės fermentų kompleksų lemiančių vaistų metabolizmą kepenyse (taip pat ir virškinamajam trakte) Šios sistemos paveikti vaistai tampa:  Mažiau aktyvūs  Lengviau šalinami  Yra IŠIMČIŲ (pvz. klopidogrelis, kodeinas) CYP450 fermentų aktyvumas gali kisti priklausomai nuo veikiančių faktorių Ekskrecija Vaistai ir jų metabolitai gali būti išskiriami iš organizmo:  Per inkstus su šlapimu;  Per kepenis su tulžimi;  Per žarnų sienelę su virškinamojo trakto turiniu; (metabolitai)  Per plaučius su iškvepiamu oru ir kt. (metabolitai) Pagrindinis išskyrimo kelias – per inkstus; Išskyrimas per inkstus Vaistai inkstuose šalinami per NEFRONUS  Glomerulų filtracija; Reabsorbcija distaliniuose kanalėliuose; Išskyrimas proksimaliniuose kanalėliuose; Pro glomerulo filtrą į nefrono kanalėlius filtruojamos molekulės pasižyminčios šiomis savybėmis:  Laisvi vaistai (nesusijungią su plazmos baltymais)  Vandenyje tirpios medžiagos  Elektrolitai  Mažos molekulės Inkstų kanalėlių sekreciija:  Gali būti eliminuojami vaistai nepriklausomai nuo dydžio, jungimosi su plazmos baltymais Neaktyvūs metabolitai yra lengviau šalinami iš organizmo. Klirensas Atspindi organizmo gebėjimą išskirti vaistus. Klirensas - tai plazmos tūris (l, ml), išvalytas tam tikro organo (kepenų , inkstų ar abiejų ) nuo vaisto per laiko vienetą (h, min) ⚫ Kepenų klirensas ⚫ Inkstų klirensas ⚫ Bendrasis klirensas Farmakodinamika - į žanga Farmakodinamika (FD) – tai vaisto sukelti pokyčiai organizme.  Daugelio vaistų poveikis pasireiškia jiems są veikaujant su organizmo makromolekulėmis (receptoriais); Faktoriai darantysi įtaką farmakodinamikai:  Vaistų są veikos  Amžius  Vaistų vartojimot rukmė  Genetiniai faktoriai Vaistų veikimo mechanizmai Specifinės vaistų veikimo vietos - taikiniai:  Receptoriai  Fermentai (pvz. metotreksatas)  Lą stelės membranos jonų siurbliai (pvz. digoksinas, omeprazolas, fenitoinas)  Nešikliai (transporto baltymai) (pvz.probenecidas)  Lą stelių organelės (pvz. tetraciklinai, aminoglikozidai) Ligandas - cheminė medžiaga, perduodanti signalą Receptorius – specializuota lą stelės makromolekulė (“taikinys”), kuri priima signalą ⚫ vaistas gali paveikti bet kurios organizme vykstančios reakcijos greitį ⚫ vaistas nesukelia naujo efekto, bet jis moduliuoja funkciją Vaistų veikimas  Vaistai modifikuoja biocheminius ir fiziologinius procesus:  signalo susidarymą (pvz., rezerpinas)  signalo sklidimą (pvz., lokalūs anestetikai)  signalo atpažinimą (pvz., adrenoblokatoriai)  pokyčių lą stelėje atsiradimą (pvz., sildenafilis) Agonistai ir antagonistai: Agonistas - tai cheminė medžiaga, prisijungianti prie receptoriaus ir sukelianti aktyvinantį efektą. Antagonistai: blokuoja receptorių , neleidžia atsirasti atsakui. Ryšys tarp vaisto dozės ir atsako Stiprumas (vidinis aktyvumas) :  vaisto kiekio, kurio reikia tam tikro stiprumo atsakui sukelti, matas EC50 Efektyvumas  maksimalaus atsako matas Terapinis ir toksinis poveikis Terapinis langas:  Saugi dozavimo riba tarp minimalaus efektyvumo ir toksiškumo. Terapinio indekso svarba:  Didelis terapinis indeksas (saugus vaistas).  Mažas terapinis indeksas (reikalauja atsargumo). Pavyzdžiai:  Paracetamolis: saugus terapinis indeksas.  Digoksinas: siauras terapinis indeksas, gali būti toksiškas. Tolerancija ir priklausomybė Kumuliacija – vartojant vaistus pakartotinai jie gali kauptis organizme, todėl jų poveikis gali stiprėti. Tolerancija – vartojant kai kuriuos vaistus jų poveikis gali silpnėti  Farmakodinaminės tolerancijos mechanizmo pavyzdys yra GABA receptorių tankio padidėjimas pacientams, kurie ilgą laiką vartoja benzodiazepinus Tachifilaksija – labai greitai (per kelias val.) išsivystanti tolerancija. Priklausomybė – kai kurie vaistai dėl poveikio CNS gali sukelti euforiją. Pavyzdys: Opioidų vartojimas ilgą laiką gali sukelti toleranciją ir priklausomybę. Alerginės reakcijos – dažniausiai pasireiškia po tam tikro laiko per kurį organizmas sensibilizuojasi. Vaistų są veika Vaistų są veika – reiškinys, kai vienas vaistas keičia kito kartu vartojamo vaisto aktyvumą. Kartu vartojami vaistai gali didinti vienas kito aktyvumą (sinergistinė są veika) arba mažinti (antagonistinė są veika). Vaistų są veika taip pat gali būti:  Nepageidaujama;  Pageidaujama Farmakologinė vaistų są veika:  Farmakokinetinė - atsiranda vienam vaistui keičiant kito vaisto FK - absorbciją , pasiskirstymą , metabolizmą arba eliminaciją.   Farmakodinaminė - susijusi su veikiančio vaisto farmakologiniu poveikiu organizmui ir apima sinergizmą , suminį vaistų poveikį , tarplą stelinio signalo pokyčius, antagonizmą ir receptorių pokyčius ir kt. VAISTAS, VAISTINĖ MEDŽIAGA Vaistas – tai medžiaga, kuri farmakologiniu, imunologiniu ar metaboliniu keliu daro poveikį gyvam organizmui. Dėl tokio veikimo liga gali būti išgydoma, sušvelninama, užkertamas kelias jos atsiradimui (profilaktika) ar atpažįstama (diagnozuojama). Vaistas – paruošta vartoti vaistinė medžiaga sukelianti farmakologinį poveikį. Skiriama: - Profilaktikai - Diagnostikai - Gydymui - Fiziologinių funkcijų atstatymui Vaistinė medžiaga – veiklioji medžiaga sukeliantį farmakologinį poveikį organizmui. Kilmė: Cheminė – laboratorijoje susintetintos cheminės medžiagos (elementai, natūralios cheminės medžiagos ir cheminiai produktai, gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu). Gyvūninė – gyvūnų audiniai, mikroorganizmai, jų toksinai, organų dalys, gyvūnų išskyros, ištraukos, kraujo produktai. Augalinė – augalai, jų dalys, augalų išskyros, ištraukos. Žmogaus – kraujas ir jo produktai (globulinai, plazma). Vaisto sudėtyje yra kitų medžiagų (pagalbinės medžiagos, suteikiančios masę, formą, gerinančios kvapą, skonį, suteikiančios spalvą, konservantai, tirpikliai,...) Naudos ir rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą. VAISTO VEIKSMINGUMAS IR SAUGUMAS Vaisto veiksmingumas turi būti įrodytas klinikinių tyrimų metu, lyginant jį su placebu. (prieš tai vyksta ikiklinikiniai tyrimai). Vaisto pakuotės lapelis:  Vaisto vartojimo indikacijos;  Kontraindikacijos;  Sąveika su kitais vaistais;  Pašaliniai poveikiai;  Dozavimas;  Vartojimo nurodymai; VAISTO FORMOS, VARTOJIMO BŪDAI. Kambario temperatūroje vaistai gali būti įvairių formų: Kietos (tabletės, dražetės, kapsulės, milteliai, granulės, arbatos) Minkštos (žvakutės, tepalai, geliai, kremai linimentai, pleistrai) Skystos (tirpalai, lašai, emulsijos, suspensijos, ekstraktai, gleivės)  Dujinės (dujos) Kietosios vaistų formos:  Tabletės – dozuoti vaistai, gaminami pramoniniu būdu, sudaro viena arba kelios vaistinės medžiagos, indiferentinė ir jų masę rišanti medžiaga. Paprastos ir sudėtinės. Vartojamos į vidų ar į išorę (tirpalams gaminti)  Dražetės - dozuotos, gaminamos pramoniniu būdu, vaistinės medžiagos sluoksniuojamos ant cukraus granulių, vartojamos į vidų. Labai atsparios aplinkos faktorių poveikiui  Kapsulės – gaminamos iš krakmolo, želatinos ar gliutolio. Jose talpinamos nemalonaus skonio, kvapo, neatsparūs aplinkos poveikiui ar skrandį dirginantys vaistai  Milteliai – birūs, vartojami į vidų ar išoriškai. Jie gali būti paprasti, sudėtiniai, dozuoti – viename miltelyje yra vienkartinė vaisto dozė, nedozuoti. Nepatvarios medžiagos švirkštimui ampulėse gaminamos miltelių pavidalu.  Arbatos – vaistažolių mišinys (gali būti pridėta mineralinių druskų, eterinių aliejų), vartojamos į vidų ir išoriškai (kompresams, vonios, pavilgams, skalavimui). Minkštosios vaistų formos (veiklioji medžiaga ir riebalai):  Tepalai - kietos medžiagos ir tepalo pagrindas (vazelinas, lanolinas)  Linimentai – skystieji tepalai, tiršti. Sudėtis - vaistinė medžiaga ir aliejus (linų, saulėgrąžų, vazelino). Prieš vartojimą suplakti  Pastos – standesnės nei tepalai (pagrindas: talkas, krakmolas, cinko oksidas). Ilgiau išlieka ant pažeisto paviršiaus  Žvakutės – pagrindas iš kakao sviesto ar kakao aliejaus. Yra: rektalinės, vaginalinės, į šlaplę, fistulę  Pleistrai – standi, lipni medžiaga, vartojama išoriškai, kūno temperatūroje suminkštėja (vaistinė ir riebalinė medžiaga: derva, vaškas, kaučiukas, parafinas):  Kietieji – tvarščiams fiksuoti, žaizdos kraštams suartinti, gydomieji - transderminiai, skystieji – skysčiai išgaruoja, lieka plėvelė, kuri saugo audinius Dujinės: NO  Aerozoliai (aerozoliniai inhaliatoriai) – dujos ir juose plūduriuojančios kietos ar skystos veikliųjų medžiagų dalelės (patenka tiesiai į kvėpavimo takus, į kraujotaką, greitai veikia) Skystosios vaistų formos: Tirpalas, solutio, sol. Mikstūra, mixtura, mixt. Lašai, guttae, gutt. Injekcijoms skirti vaistai Vandeninės ištraukos Užpilai ir nuovirai Tinktūra, tinctura, tinct. Ekstraktas, extractum, extr. Sirupai, sirupus, sir. Koloidiniai tirpalai: Gleivės Emulsija, emulsum, emuls. Suspensija, suspensio, susp. VAISTŲ PAVADINIMAI.  Bendrinis (generinis) – veikliosios medžiagos (vaistinės medžiagos)pavadinimas  Sugalvotas (“firminis” – gamintojo suteiktas pavadinimas jo pagamintam vaistui) pvz. Aspirin ® Acidum Acetylsalicylicum Aspirin - gamintojo suteiktas pavadinimas ® - vaistas yra registruotas LR vaistinių preparatų registre Acidum Acetylsalicylicum – veiklioji medžiaga (sukeliantį farmakologinį poveikį) pvz. Acetaminofenas (Paracetamolum) – veiklioji medžiaga Praktiniai patarimas, kaip išvengti vaistinių preparatų skyrimo klaidų Deramas atitinkamos etiketės naudojimas yra pagrindinė saugaus medikamentų skyrimo dalis; Visi medikamentai, išimti iš jų originalios pakuotės, turi būti identifikuoti; Bet kuris švirkštas (ar kokia kita talpyklė), kuriame yra vaistinių preparatų ir kurį asmuo, sutraukęs tuos vaistinius preparatus, nors trumpam buvo paleidęs iš rankų, privalo būti pažymėtas; Vaistiniai preparatai privalo būti sutraukti į švirkštus (ar būti kitose talpyklėse), o prilipinta vartotojo (paciento) etiketė (lipdukas) ant to švirkšto (ar kitos talpos) turi būti patikrinta; Vienu metu gali būti dirbama tik su vienu vaistiniu preparatu ir vienu švirkštu; Draudžiama kalbinti ar kitaip blaškyti slaugytoją tuo metu, kai jis dirba su vaistais; Vaistinio preparato pavadinimas ant švirkšto (ar kitos talpyklės) etiketės turi atitikti vaistinio preparato pavadinimą ant ampulės ar buteliuko; Bet kuris vaistinis preparatas ar skystis, kurio negalima identifikuoti (pvz. nepažymėtame švirkšte ar kitoje talpyklėje), vertinamas kaip nesaugus ir turėtų būti išmetamas. ANTIBIOTIKAI. Antibiotikų atsparumą skatinantys veiksniai:  Virusinų infekcijų gydymas  Netikslinga profilaktika  Netinkamas antibiotiko parinkimas  Netinkamas dozavimas  Netinkama gydymo trukmė  Savigyda  Nekokybiški antibakteriniai vaistai  Nereguliuojamas pardavimas  Antibakteriniai vaistai naudojami ne tik žmonių gydymui  Genetinė informacija apie atsparumą perduodama palikuonims  Rezistentiškumo genai gali būti perduodami kitos rūšies mikroorganizmams   Atsparūs mikroorganizmai perduodami nuo žmogaus žmogui  Atsparūs mikroorganizmai pervežami iš vienos šalies į kitą Antipseudomoniniai penicilinai:  Atstovai: Piperacilinas su tazobaktamu  Farmakokinetika: skiriamas tik į/v. Piperacilinas penicilinazei neatsparus, todėl skiriamas kartu su tazobaktamu.  Poveikis: Veikimo spektras platesnis už ampiciliną, veiksmingas ypač prieš Gram – bakt. Veikia Pseudomonas aeruginosa.  Indikacijos: sergantiems sunkiomis infekcijomis su komplikacijomis, Pseudomonas aeruginosa sukeltai infekcijai gydyti Betalaktaminiai antibiotikai. Karbapenemai  Atstovai: Imipenemas+cilastatinas, Meropenemas, Doripenemas, Ertapenemas  Poveikis: Sintetiniai, labai plataus spektro β-laktaminiai AB. Labai atsparūs β- laktamazių sukeliamai hidrolizei  Farmakokinetika: Skiriami I/V, gerai patenka į audinius ir CNS, ypač uždegimo metu; Karbapenemai neveikia prieš MRSA, VRE, atipinius sukelėjus;  Indikacijos: Sunkios infekcijos (bakteriemija, hospitalinė pneumonija, intraabdominalinės infekcijos, ginekologinės infekcijos, komplikuotos urogenitalinės sistemos infekcijos, odos ir minkštųjų audinių infekcijos), polimikrobinės infekcijos. Meropenemas gali būti skiriamas bakteriniam meningitui gydyti.  Nepageidaujamas poveikis: Alerginės reakcijos retos, pykinimas, galvos svaigimas, rečiau sukelia neutropeniją. Amikacinas – AMINOGLIKOZIDAS Amoksicilinas – PENCILINAI Ciprofloksacinas – FLUORCHINOLONAI Meropenemas – KARBAPENEMAI Cefuroksimas – CEFALOSPORINAI Klaritromicinas – MAKROLIDAI Aminoglikozidai Atstovai: Streptomicinas Tobramicinas Gentamicinas Amikacinas Kanamicinas Neomicinas Veikimo mechanizmas – penetruoja į ląstelės vidų, negrįžtamai slopina ribosomas ir sutrikdo baltymų sintezę. Siauras veikimo spektras, veikia baktericidiškai, poveikis priklauso nuo koncentracijos. Atsparumas vystosi lėtai. Dozavimas 1 kartą per dieną – aukštesnės koncentracijos, mažesnis toksiškumas (ototoksiškumas, nefrotoksiškumas, neurotoksiškumas). Dažniausiai skiriami deriniuose – sunkios hospitalinės infekcijos, febrilinė neutropenija, septinis endokarditas. Glikopeptidai - Vankomicinas Veikimo mechanizmas – slopina RNR sintezę→ slopina ląstelės sienelės peptidoglikanų sintezę, sutrikdo ląstelės membranos laidumą. Siauro veikimo spektro, poveikis priklauso nuo laiko. Farmakokinetika: leidžiamas lėtai I/V, į raumenis, peritoninį tarpą, intratekaliai, intraokuliariai, peroraliai. Gerai pasiskirsto organizmo skysčiuose, į CNS → iki 30 %;  Toksiškumas priklauso nuo koncentracijos. Nemetabolizuojamas, šalinamas nepakitęs su šlapimu. Makrolidai - antimikrobiniai vaistai slopinantys bakterijų ląstelės citoplazmos baltymų sintezę Atstovai: Eritromicinas Azitromicinas Klaritromicinas Roksitromicinas Ir kt. Plataus spektro bakteriostatiniai antibiotikai; Veikimo mechanizmas prisijungia prieprokariotinės ribosomos 50S subvieneto ir slopina baltymų sintezę Dažniausiai skiriami plaučių infekcijoms kaip alternatyva penicilinams esant alergijoms; Farmakokinetika: Labai gerai absorbuojami iš virškinimo trakto (jei nesuardo skrandžio rūgštys). Klaritromicino dozė koreguojama esant IFN. Atkreipti dėmesį į klaritromicino sąveikas (slopina CYP450); Paliatyvi chemoterapija - kuri neišgydo ligos ir dažnai neprailgina gyvenimo, bet silpnina simptomus; Neoadjuvantinė chemoterapija - taikoma neoperabiliam navikui sumažinti; Adjuvantinė chemoterapija - taikoma po operacijos kuomet yra didesnė recidyvo ar mikrometastazių rizika. Poantibiotinis efektas – tai mikroorganzimų augimo slopinimo laikotarpis po antibiotiko pašalinimo iš aplinkos. Betalaktaminiai antibiotikai CEFALOSPORINAI. Cefalosporinų klasifikacija 1 kartos – veiksmingi prieš Gr+ m/o (cefazolinas, cefadroksilis). 2 kartos – veiksmingesni prieš Gr- m/o, veikia ir Gr+ m/o (cefuroksimas). 3 kartos – ženkliai veiksmingesni prieš Gr- m/o (cefotaksimas, ceftriaksonas, ceftazidimas, ceftazidimas su avibaktamu). 4 kartos – plataus spektro, veiksmingi prieš Gr+ kokus, Gr- m/o, taip pat ir Pseudomonas spp. (cefepimas). 5 kartos - plataus spektro, veiksmingi prieš Gr+ ir Gr- m/o, (ceftolozanas su tazobaktamu, ceftarolinas) Antistafilokokiniai (penicilinazei atsparūs) penicilinai Atstovai: Oksacilinas, meticilinas, flukloksacilinas Poveikis: Atsparūs penicilin-β-laktamazės (penicilinazės) poveikiui. Ribotopoveikio, pasirinktinai veikia Gram (+) bakterijas, Gram (-) kokus, spirochetas. Neveikia listerijų, enterokokų ir meticilinui atsparių stafilokokų (angl. MRSA) padermių. FK: Atsparūs rūgščių poveikiui, geriau absorbuojasi (dikloksacilinas, fliukloksacilinas), todėl gali būti geriami (1-2 val. prieš arba 2-4 val. po valgio). Oksacilinas skiriamas į/v. Indikacijos: vartojami tik penicilinazę gaminančių stafilokokų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti (pvz. viršutinių kvėpavimo takų, apatinių kvėpavimo takų, odos ir poodinio audinio, kaulų ir sąnarių infekcijų gydymui) Oseltamiviras – skiriamas gripo virusui gydyti. Ampicilinas + sulbaktamas – BETALAKTAMAS SU BETALAKTAMZĖS INHIBITORIUMI Amoksicilinas – AMINOPENCILINAI (PLATAUS SPEKTRO) Benzilpencilinas – NATŪRALŪS PENCILINAI Oksacilinas – ANTISTAFILOKOKINIAI PENCILINAI Empirinis gydymas Antibiotikas skiriamas iš anksto: Numatant labiausiai tikėtiną ligos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams Atsižvelgiant į galimą bakterijų rezistentiškumą antibiotikams Dažniausiai plataus spektro Trimetoptimas/sulfametoksazolis – METABOLITŲ SINZTEZĖS SLOPINIMAS Fluorchinolonai – SLOPINA BAKTERIJŲ FERMENTŲ GIRAZĘ Makrolidai – SLOPINA BAKTERIJŲ LĄSTELIŲ CITOPLAZMOS BALTYMŲ SINTEZĘ Polimiksinai – KEIČIA BAKTERIJŲ LĄSTELĖS CITOPLAZMOS MEMBRANŲ LAIDUMĄ Beta laktaminiai AB – SLOPINA BAKTERIJŲ LĄSTELĖS SIENELĖS SINTEZĘ Cefalosporinai yra atsparūs bakterijų fermentams pencilinazėms, bet neatsparūs fermentams cefalosporinazėms. Visų jų poveikis yra bactericidinis. Šie antibiotikai yra skirstomi į V kartas. Pirmos kartos cefalosporinai yra siauro spektro, geriausiai veikia gramteigiamas bakterijas. Kitos kartos yra plataus spektro.