Atmintis ir atminties formos

Atmintis

• Atminties formos apima atsiminimą, atpažinimą ir pakartotinį išmokimą.
• Atminties procesai yra kodavimas, laikymas ir atkūrimas.
• Atkinson ir Shiffrin 1968 metais iškėlė atminties modelį.
• Nevalingas informacijos apdorojimas vyksta be pastangų, pvz., informacijos apie erdvę, laiką ir dažnumą kodavimas.
• Informaciją, kuri iš pradžių nėra automatiškai koduojama, reikia pirmiau išmokti.
• Valingas informacijos apdorojimas reikalauja sąmoningų pastangų.

Jutiminė atmintis

• Jos metu vyksta energijos transdukcija.
• Laiko informaciją, kurią gauna jutimo organai.
• Kodavimas į trumpalaikę atmintį gali vykti nevalingai arba valingai.
• Atvaizdžio atmintis saugo vaizdinę informaciją.
• Atgarsio atmintis saugo garsinę informaciją.
• Sperlingo tyrime (1960 m.) buvo tiriama jutiminė atmintis.

Trumpalaikė atmintis

• Tai veikiančioji atmintis, kuri išlaiko kelis vienetus.
• Apimtis yra 7 +- 2 vienetai.
• Informacija išlieka 15-30 sekundžių be pakartojimų.
• Informacijos grupavimas padeda geriau atsiminti.
• Dėmesys leidžia informacijai patekti į trumpalaikę atmintį.
• Informacija laikoma organizuojant ir kartojant.

Kodavimas ir išsaugojimas

• Žodžių suskirstymas į kategorijas padeda atsiminti 2-3 kartus geriau.
• Mnemoninės priemonės apima padalintą mokymąsi ir informacijos kartojimą.
• Semantinis užkodavimas apima informacijos įsiminimą pagal prasmę.
• Prasmingai medžiagai įsiminti reikia 10 kartų mažiau pastangų nei beprasmiškai medžiagai.
• Asmeniškai reikšminga informacija įsimenama lengviau, pvz., būdvardžiai apie save.
• Vaizdinį kodavimą apima lengviau įsimenamų, įsivaizduojamų žodžių naudojimą.
• Abstrakčius dėsnius lengviau įsiminti per ryškius, gyvus pavyzdžius.

Ilgalaikė atmintis

• Tai santykinai nuolatinė ir neribota atminties saugykla.
• Yra materialusis laikymo atmintyje pagrindas.
• Neišreikštoji atmintis apima polinkius ir motorinius įgūdžius (žinojimas, kaip ką daryti).
• Išreikštoji atmintis skirstoma į semantinę (faktus ir pavadinimus) ir epizodinę (asmeniškai patirtus dalykus).

Atminties atkūrimas

• Prisiminimas yra gebėjimas atkurti informaciją, kuri tuo metu nesuvokiama.
• Atpažinimas yra informacijos identifikavimas tarp pateiktų variantų.

Atminties užuominos ir užmiršimas

• Užuominos apima priminimus, konteksto įtaką, būsenai pavaldžią atmintį ir vietos eilėje įtaką.
• Užmiršimas yra negalėjimas atkurti informacijos.
• Proaktyvioji interferencija - kai ankstesnė informacija trukdo prisiminti naują informaciją.
• Retroaktyvioji interferencija - kai nauja informacija trukdo prisiminti seną informaciją.
• Motyvuotas užmiršimas yra nesąmoningas noras pamiršti nemalonius prisiminimus.
• Šaltinio amnezija - kai žmogus prisimena informaciją, bet neatsimena, iš kur ji gauta.
• Klaidingi prisiminimai (Loftus 2012) apima prisiminimus apie neįvykusius įvykius arba iškraipytus prisiminimus apie realius įvykius.
• Amnezija yra atminties praradimas.
• Anterogradinė amnezija sutrikdo trumpalaikę atmintį.
• Retrogradinė amnezija sutrukdo senų prisiminimų atkūrimą, bet nauja informacija prisimenama.

Jutiminiai pojūčiai

• Jutimai yra pasaulio pažinimo pagrindas.
• Jutimo organai turi receptorius, kurie išorinius dirgiklius paverčia elektrocheminiais impulsais, perduodamais į smegenis.
• Vienos energijos pavertimas kita vadinamas transdukcija.

Slenksčiai

• Absoliutus slenkstis yra mažiausias dirginimas, kurį galima aptikti.
• Signalų aptikimas priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir psichikos būsenos.
• Ikislenkstinis dirginimas gali paveikti silpnai, bet neturi ilgalaikio poveikio; galima apdoroti informaciją nesąmoningai.
• Skirtumo slenkstis yra mažiausias dviejų dirgiklių skirtumas, kurį galima aptikti 50 % atvejų.
• Veberio dėsnis teigia, kad skirtumo slenkstis yra proporcingas dirgiklių santykiui.
• Jutimų adaptacija yra mažėjantis jautrumas nekintantiems dirgikliams.

Rega

• Vaizdo analizė vyksta tinklainėje, kur yra dviejų rūšių fotoreceptoriai.
• Kūgeliai atsakingi už spalvų matymą ir tikslumą (6 mln).
• Neuronai smegenyse reaguoja į tam tikras formas, kampus ir judesius.
• Elektromagnetinės bangos sudaro šviesos energiją.
• Bangos ilgis lemia spektrą.
• Youngo ir Heknholztzo trijų spalvų teorija teigia, kad yra trijų tipų kūgeliai, jautrūs raudonai, mėlynai ir žaliai spalvoms.
• Spalvų regos trūkumus turintys žmonės nėra visiškai akli spalvoms, bet jų rega yra dvichromatė.
• Daltonizmas pasireiškia, kai kuris nors kūgelis neveikia.
• Heringo oponentinių procesų teorija aiškina regos suvokimą per oponentines spalvas.
• Regimoji informacija analizuojama smegenyse.
• Spalvų pastovumas leidžia suvokti spalvas kaip nekintančias, nepriklausomai nuo apšvietimo.

Klausa

• Klausos pojūtis susijęs su garso bangomis.
• Garso bangos matuojamos dažniu (aukštis) ir amplitude (stiprumas).
• Vietos teorija teigia, kad skirtingos garso bangos aktyvina skirtingas sraigės membranos vietas.
• Garso šaltinio vietos nustatymas remiasi ausų gaunama skirtinga informacija.
• Garsas sklinda apie 1200 km/h, todėl viena ausis pasiekia garsą greičiau nei kita.

Lytėjimas

• Jauniklių žiurkių, atskirtų nuo motinų, organizme išsiskiria mažiau augimo hormonų ir sulėtėja medžiagų apykaita.
• Primatų jaunikliai be prisilietimų patiria didelį stresą.
• Prisilietimo receptoriai reaguoja į prisilietimą ir spaudimą.
• Termoreceptoriai reaguoja į temperatūros pokyčius.
• Skausmo receptoriai reaguoja į skausmą.
• Skausmas yra jutimo organų ir smegenų savybė.
• Žmogus gali jausti skausmą net po galūnės amputacijos.
• Vartų kontrolės teorija aiškina, kaip neurologiniai vartai reguliuoja skausmo signalų perdavimą į smegenis.
• Psichologinė įtaka veikia skausmo suvokimą.
• Skausmo kontrolės metodai apima vaistus, elektrinį dirginimą, masažą, mankštą, atsipalaidavimą ir minčių nukreipimą.

Skonis ir uoslė

• Keturi pagrindiniai skonio pojūčiai yra saldu, rūgštu, sūru ir kartu; penktas - umami.
• Visi kiti skoniai yra šių deriniai.
• Skonio receptoriai atsinaujina kiekvieną savaitę.
• Su amžiumi skonio svogūnėlių mažėja.
• Skoniui reikalinga uoslė.
• Uoslės receptoriai atpažįsta kiekvieną kvapą atskirai.
• Gebėjimas atpažinti kvapus mažėja su amžiumi.

Kūno pojūčiai

• Kūno padėties ir judėjimo jutimas vadinamas kinestezija.
• Pusiausvyros pojūtis kontroliuoja kūno padėtį ir judėjimą.
• Pusratiniai kanalai yra vidinėje ausyje ir užpildyti skysčiu, kuris padeda palaikyti pusiausvyrą.
• Jutimų sutrikimai gali sustiprinti kitus jutimus.
• Jutimų monotonija yra nekintantys jutimai.

Socialinė raida

• Prieraišumas yra stiprus emocinis ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo.
• Harlow (1958) tyrė emocinį vystymąsi su beždžionėmis, pabrėždamas kūno sąlyčio svarbą.
• Artimumas (Konrad Lorenz) – paukščiukų prisirišimas prie motinos (įspaudas).

Prieraišumo tipai

• Saugus prieraišumas: vaikas jaučiasi saugiai šalia globėjo, kuris jauriai reaguoja į vaiko poreikius (Ainsworth 1970; Main ir Solomon 1990).
• Nesaugus vengiantis prieraišumas: globėjai ignoruoja vaiko poreikius.
• Nesaugus ambivalentiškas prieraišumas: globėjai reaguoja nenuosekliai.
• Nesaugus dezorganizuotas prieraišumas: globėjas yra vaiko baimės šaltinis.

Prieraišumo reikšmė

• Saugiai prieraišūs vaikai pasitiki pasauliu.
• Prieraišumo trūkumas siejamas su problemomis (Harlow eksperimentas).

Vaikų auklėjimo stiliai

• Autoritetingas stilius: aiškios taisyklės, supranta vaiko poziciją (Baumrind, 1966; Macoby ir Martin 1983).
• Autoritarinis/valdingas stilius: nustato taisykles, bet neaiškina jų.
• Leidžiantis stilius: rūpestingi, bet be aiškių ribų.
• Neįsitraukęs/abejingas stilius: nebūna fiziškai arba emociškai prieinami.

Fizinės bausmės

• Darbo rezultatų blogėjimas
• Agresijos didėjimas
• Psichikos problemos
• Smurtinio elgesio perdavimas per kartas

Vaikų mušimo draudimas

• Lietuva priėmė draudimą 2017 m.
• Švedija pirmoji priėmė draudimą 1979 m.

Paauglystė

• Fizinės permainos brendimo metu
• Susidomėjimas romantiniais santykiais
• Draugai tampa svarbesni
• Kognityviniai pokyčiai
• Lytiniai hormonai pasirodo
• Pirminiai ir antriniai lytiniai bruožai
• Pirmosios menstruacijos
• Socialiniai pokyčiai
• Konfliktai
• Bendrąsias problemas

Moralės raidos teorija

• Pirmasis lygis moralės raidos teorijoje: vengti bausmės arba gauti atlygį.
• Antrasis lygis apima įstatymų ir socialinių taisyklių moralę.
• Trečiasis lygis siejamas su neginčijamų teisių skelbimu.

Socialinė raida pagal amžių

• Ankstyvas suaugusiųjų amžius siejamas su ilgalaikių santykių kūrimu ir šeimos kūrimu.
• Vidutinio amžiaus žmonės siekia prisidėti prie visuomenės.
• Vyresniame amžiuje socialiniai ryšiai gali mažėti.

Biologiniai elgesio pagrindai

• Graikų mitologijoje buvo manoma, kad protas ar siela yra atsakinga už elgesį.
• Aristotelis teigė, kad visos žmogaus intelektinės funkcijos buvo atliekamos proto.
• Phineas Gage atvejo tyrimas parodė, kad smegenų pažeidimai gali keisti asmenybę.

Smegenų tyrimo metodai

• Elektroencefalograma (EEG) registruoja smegenų elektrinę veiklą.
• Rentgeno spinduliai leidžia vizualizuoti smegenų struktūras.
• Kompiuterinis tomografas (KT) naudoja rentgeno spindulius smegenų vaizdams gauti.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET) leidžia stebėti smegenų metabolizmą.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) sukuria detalius smegenų vaizdus naudojant magnetinį lauką.

Nervų sistema

• Nervų sistema skirstoma į centrinę (galvos ir nugaros smegenys) ir periferinę (somatinę ir autonominę).
• Autonominė nervų sistema reguliuoja nevalingas funkcijas ir skirstoma į simpatinę (žadinanti) ir parasimpatinę (raminanti).
• Smegenų struktūros: seniausia ir sudaro pailgosios smegenys, gumburas, tinklinis darinys.
• Pailgosios smegenys reguliuoja širdies plakimą ir kvėpavimą.
• Smegenėlės veikia mokymąsi, atmintį ir koordinuoja judesius.
• Gumburas paskirsto signalus.
• Tinklinis darinys kontroliuoja budrumą ir dėmesį.
• Smegenys sugeba apdoroti informaciją nesąmoningai.
• Limbinė sistema apima migdolą (agresija ir baimė) ir pogumburį (alkis, troškulys, temperatūra, lytinis elgesys).
• Endokrininė sistema veikia per hormonus.
• Antinksčiai išskiria adrenaliną ir noradrenaliną, aktyvuoja simpatinę nervų sistemą ir gamina insuliną.
• Skydliaukė reguliuoja metabolizmą per trioksiną (T4) ir trijodtironiną (T3).

Smegenų funkcijos

• Smegenų žievės dalys: Asociacinės sritys, plastiškumas, trys rūšys neuronų.
• Asociacinės sritys leidžia vertinti, planuoti ir atpažinti. Nutikus kalbos sutrikimui, tai vadinama - afazija.
• Smegenų plastiškumas leidžia perorganizuoti funkcijas.
• Smegenų pusrutuliai yra asimetriški.
• Kairysis pusrutulis atsakingas už kalbos gramatiką ir loginius veiksmus, dešinys - už neverbaliką, emocinius veiksmus ir erdvinius ryšius.
• Nervų sistema yra elektrocheminė komunikacijos sistema, sudaryta iš milijonų neuronų.
• Yra juntamieji neuronai (siunčia informaciją į smegenis), judinamieji neuronai (siunčia nurodymus iš smegenų) ir įterpiniai neuronai (apdirba informaciją).
• Hermatoencifalinis barjeras apsaugo smegenis nuo kenksmingų medžiagų.

Raida

• Raidos psichologija apima fizinę, kognityvinę ir psichosocialinę sritis.
• Fizinė raida susijusi su kūno pokyčiais ir veikiama genų bei maitinimosi.
• Kognityvinė sritis apima psichikos procesus ir žinių įgijimą.
• Psichosocialinė sritis apima temperamentą, asmenybę, socialinius įgūdžius ir emocijas, veikiamus kultūros ir visuomenės.
• Raidos etapai skirstomi į prenatalinę ir postnatalinę raidą.
• Eriksono psichosocialinės raidos teorija apima 8 stadijas, kurių kiekvienoje yra specifinės užduotys.
• Prenatalinė raida gali būti paveikta teratogenų (žalingų medžiagų).
• Kūdikiai turi ieškojimo refleksą ir gebėjimą orientuotis.
• Dėl kūdikiškos amnezijos neatsimenama, kas vyko iki 3-4 gimtadienio.

Pažintinė raida pagal Piaget

• Schemos yra pasaulio suvokimo būdai.
• Asimiliacija yra naujo patyrimo įtraukimas į esamas schemas.
• Akomodacija yra savo schemų pritaikymas naujiems patyriams.
• Sensomotorinėje stadijoje pasaulis suprantamas per sąveiką su daiktais.
• Nuolatinio objekto buvimas suprantamas.
• Priešoperacinėje stadijoje pasireiškia egocentrizmas ir tvermės sampratos neturėjimas.
• Konkrečių operacijų stadijoje vaikas supranta, kad kiekis išlieka tas pats, nepriklausomai nuo formos.
• Formalių operacijų stadijoje pereinama prie abstraktaus mąstymo ir samprotaujama hipotetiniais teiginiais.

Sąmonė

• Sąmonė apima nukreiptumą į objektą ir atrankinį dėmesį.
• Sąmonės būsenos skirstomos į įprastinę ir pakitusias (pvz., sapnai, haliucinacijos).
• Cirkadinis ritmas ir jo sutrikimai (25 val. para).
• Miego fazės: 5 miego fazės, REM miegas.
• Miego sutrikimai apima nemigą, narkolepsiją.

Sapnai

• Sapnai, naktiniai siaubai ir akivaizdus sapno turinys yra tik simboliškai.
• Sapnas yra psichikos apsauginis vožtuvas, kuris išleidžia nepriimtinus jausmus.
• Daugumos suaugusiųjų sapnų prasmę galima paaiškinti erotiniais troškimais.
• Narkotikų vartojimą aiškinančios teorijos apima biologines teorijas ir paveldimą polinkį į alkoholizmą.

Suvokimas

• Suvokimas priklauso nuo žymiai daugiaju nei patiriami pojūčiai.
• regos pojūtis yra reikšmingesnis už kitus pojūčius.
• Suvokiantis -mogus keletą savo pojūčių susieja į gelštatą.

Suvokimo organizavimas

• Formos suvokimas apima figūros ir fono atskyrimą.
• Suvokimo grupavimo principai apima artumo taisyklę, panašumą, ištisumą, uždarumą ir susietumą.
• Gylio suvokimas yra trimatis objektų matymas.
• Binokuliniai signalai apima akių konvergenciją.
• Monokuliniai signalai apima santykinį dydį, sanklotą, oro perspektyvą, tekstūros gradientą, santykinį aukštį, judėjimą, tiesinę perspektyvą ir skaistį.
• Dydžio suvokimo pastovumas laidžia suvokti objektus kaip nepasikeitusius, nepriklausomai nuo atstumo ir perspektyvos.